Make your own free website on Tripod.com
M i s i o n i

Home

Shkupi Zyrtar
Lajme
Dërvendi
Deklaruan
Opinione
Komente
Analizë Sefer Musliu
Analizë Rufi Osmani
Marveshja Kornizë
Poezi
Sllupçani
Hadithe
Lexo këtë
Linke
Krimi Maqedonas
Analizė Rufi Osmani

rufi_osmani.jpg

Marrėveshja e paqės nė Maqedoni,perspektivat e implementimit tė sajė nga njė kėndvėshtrim alternativė


--------------------------------------------------------------------------------

Shkup, 15 Gusht 2001

Rufi Osmani

Kompromisi aq shumė i pritur si zgjidhje e konfliktit tė armatosur nė IRJM tashmė u arit, palėt nė konlikt rėnė dakord pėr njė marrėveshje paqeje .

-ēka i parapriu nėnshkrimit final tė marrėveshjes sė paqes,

E veēanta e periudhės sė "vakumit politikė" nga koha e parafimit deri nė nėnshkrimit final tė saj u karakterizua edhe me njė histeri ushtarake e politike tė lidershipit aktual sllavomaqedonas.

Pse pala sllavofolėse zyrtare prishi njėanshėm edhe njėherė armėpushimin me pėlqimin e heshtur dhe tė monitoruar nga pėrfaqėsuesit e NATOS ėshtė dilema e shtruar por e papėrgjigjur nga monitoruesit alias garantuesit e armėpushimit.

Skenaristėt dhe ekzekutorėt e njė menaxhmenti metafiziko-paranoik tėrėsisht tė dėshtuar luftarak me nė krye treshin VMROist Trajkoskin,Georgievskin dhe Boshkovskin projektuan dhe dėshtuan kėsaj radhe pėr sė fundi herė nė aritjen e objektivit tė tyre tė realizimit tė fitores ushtarake mbi kryengritėsist shqiptarė .

Edhe njėherė "fitorja e projektuar ushtarake sllave nė letėr " u ripėrsėrit nė variantėn e humbjes sė turpshme nė frontin e luftės dhe u manifestiu nė opinionin publik medial nė formėn e "gjėmės dhe zisė kombėtare sllave".

Pėrderisa sjellja e elementit sllavė nuk befasoi ,tolerimi i njė sjellje tė papėrgjegjėshme tė kėsaj natyre nga ana e faktorit ndėrkombėtar ėshtė pasojė e njė logjike politike tepėr pėrkthelėse tė faktorit ndėrkombėtar ndaj zyrtarėve sllavė si nusprodukt i vlerėsimit fillestar tė gabuar se gjoja pala zyrtare sllave ka kapacitet funksional ushtarak tė realizon fitore ushtarake.

Vet disfata nė fushėbetejėn luftarake nuk ėshtė e njė rėndėsie primare nė aspekt tė ēėshtjes qė analizon autori,por pikėrisht mesazhi i humbėsit ushtarak qė u vėrtetua edhe me ndodhit e fundit dhe qė tashme ėshtė rrėnjosur nė masė tė konsiderueshme tek popullsia sllave reflekton simptome tė fuqishme tė refuzimit tė koekzistencės paqėsore tė sllavėve dhe shqiptarve si perspektivė e realizimit praktik tė marrėveshjes nė fjalė .

Analiza e marrėveshjes nė fjalė si njė projekt i cili tashmė ėshtė nė fazėn e miratimit dhe pret implementimin praktik tė sajė nėpėrmjete njė qasje racionale do tė nxjerė nė sipėrfaqe trende dhe perspektiva problemore pėr shumė arsye .

-Marrėveshja dhe parlamenti aktual,

Pėrkundėr retorikės tepėr negative dhe albanofobis prezente tek pjesa dėrmuese e parlamentarve aktual sllavė me nė krye kryeparlamentarin ,refuzimi i miratimit tė marrėveshjes nė fjalė nėpėmjet ndryshimit tė

kushtetutės dhe aprovimit tė ligjeve tė bazuara nė kushtetutėn e reformuar ėshtė gati se minimal .

Alternativa e mosmiratimit tė marrėveshjes nė fjalė nga struktura ekzistuese parlamentare sllave realisht do tė thote konfrontim i drejtpėrdrejte i strukturave nė fjalė me institucionet kryesore tė politikės pėrėndimore integrimi nė tė cilat struktura ishte dhe mbeti objektivi kryesor formal dhe real edhe i kėsaj klase politike sllave.

Mendja e shėndosh thotė se edhe kėtė aventur vetshkatrimtare tashmė nuk mund tia lejojn vetes kėto struktura politike sllave.



-Opinioni publik dhe reforma kushtetutare,

Segmenti nė fjalė i proviniencės sllave ka pėsuar mė sė shumti gjatė konfliktit nė fjalė si pasojė e njė propagande manipulatore gebelsiane tė paparė tė tėrė proviniencėsė politike sllavofolėse.

Njė retorikė e kėsaj natyre dukshėm ka radikalizuar raportet dhe ka rritur armiqėsin sllavo-shqiptare nė veēanti nė institucionet e sistemit aty ku edhe duhet tė realizohet implementimi praktik i reformave ndėretnike .

Riemancipimi i opinionit publik sllavė nėpėrmjet njė informimi objektiv dhe tė drejtė nė lidhje me konfliktin qė tashmė e lėmė pas dhe nė veēanti nė lidhje me pėrmbajtjen ,pėrkrahjen dhe zbatimin e reformave ndėretnike duhet tė jet njėri ndėr prioritetet kryesore tė masmediumeve sllave tė gjithė spektrit dhe veēanti atyre tė finacuara nga parat shtetrore.

Pėrkundėr "disponimit emocional" tė palės sllave se gjoja reformat e parapara ato i bėjnė "humbės tė shtetėsis sllave ",disponim ky qė nuk pėrkon me tė vėrtetėn, tek pala shqiptare ekziston "entuziazmi inflator" se shqiptarėt janė "fituesit e mėdhenj" me reformat kushtetutare dhe se zbatimit praktikė do ti barazon ato nė tė gjitha nivelet dhe aspektet e sistemit.

Njė pritje e kėsaj natyre ėshtė nė masė tė konsiderueshme e fryrė dhe joreale.

Politikanėt shqiptarė tė tė dy krahėve duhet drejtė dhe nė kohė tė informojn popullin shqiptarė pėr pėrmbajtjen dhe dinamikėn e zbatimit tė reformave ndėretnike nė mision tė eliminimit tė dėshprimit dhe pakėnaqėsis reale qė mund tė pasojė si rezultat i hendekut tė madhė qė ekziston ndėrmjet pritjeve subjektive tepėr tė mėdha dhe tė ariturave reale sistemore.

Implementimi praktik i reformave nė fjalė shumė mė tepėr do ti gjason praktikės sė pas luftės tė zbatuar nė luginėn e Preshevės dhe shumė pakė do tė ket ngjajshmėri me reformat politike tė pasluftės tė zbatuara nė Kosovė.

Edhe mė tutje tė gjitha institucionet dhe nishanet e tyre do tė jenė tė proviniencės sllave duke filluar nga kryetari i shtetit ,qeveria,banka kombėtare ushtria ,policia ,diplomacia ,dogana ,autoritetet qendrore

finaciare dhe fiskale dhe pjesėrisht adminsitrata qendrore dhe parlamenti dhe segmente tė tjera sistemit shtetror.

Edhe mė tutje flamuri shtetror,himni shtetror,ėmblema policore,ėmblema ushtarake ėmblema doganore ,parat kombėtare ,dhe shumica e shenjave publike qė u dedikohen organeve qendrore shtetrore do tė jenė tė proviniencės dhe gjuhės sllave.



Pesimizmi i autorit nė kėtė drejtim nė rafsh me opinionin publik shqiptarė ėshtė i motivuar edhe nga fakti se resurset materiale-financiare tė nevojshme pėr zbatimin praktikė tė reformave nė fjalė janė dukshėm mė tė kufizuara tash nė pėrfundim tė konfliktit nė krahasim me fillimin e tij pėrkundėr alternativės sė pamjaftueshme tė kompenzimit financiar tė ofruar nėpėmjet konferencės donatore pėr IRJM.



-Reformat ndėretnike dhe zbatimi praktik i tyre nėn dioptrin e strukturave ekzistuese institucionale qeveritare, ēdo projekt ose reform e tė gjitha llojeve nė instancė tė fundit e lidh fatin e implementimit praktik me menaxhmentin kuadrovik i cili bėnė realizimin praktikė tė sajė.

Pasi nė rastin konkret bėhet fjalė pėr reforma politike qė duhet tė zbatohen pas konfliktit tė armatosur i njė rėndėsis parėsore ėshtė qė pėrfaqėsuesit politik zyrtar tė cilėt bėn luftėn tė mos implemntojn paqen.

Nė kėtė aspekt situatė del shumė e komplikuar duke pasur parasysh faktin se subjektet kryesore politike tė dy komuniteteve ishin bashkepjesėmarės tė luftės nėpėrmjet bashkėqeverisjes nė kuadėr tė qeveris tė koalicionit tė gjėrė pavarėsisht nga ndarja e tyre nė moderator dhe radikal lufte.

Duke pasur parasysh se edhe pas zgjedhjeve tė ardhėshme parlamentare me IRJM do tė bashkėqeveris njėra nga dy partit kryesore sllave me gjasa reale ajo tė jetė LSDM/ja perspektivat e implementimit praktikė tė reformave ndėretnike ngelin problemore sepse nuk dihet partneri politikė shqiptar si pjesa e dytė e kėsaj bashkėqeverisje.

Tek kampi politikė shqiptarė ekzistojn dy alternativa nė qarkullim:

Koalicioni zgjedhor i pėrbashkėt i PPD,PDSH dhe subjektit politikė tė krahut tė luftės ,ose


Konkurimi garues politik i tre subjekteve nė fjalė dhe arritja e njė marrėveshje politike postelektorale pėr pjesėmarrje proporcionale nė disa segmente tė pushtetit konform peshės elektorale nė mision tė ndarjes proporcionale tė pėrgjegjėsis pėr implementimin e marrėveshjes nė fjalė.

Alternativa e parė nė esencė do tė thotė pėrsėritje e zgjedhjeve parlamentare tė vitit 1998 dhe vėnjen e elektoratit shqiptarė para aktit tė kryer tė votimit tė personaliteteve publike politike tashmė kryesisht tė konsumura me pėrjashtim tė ndonjė figure tė re politike tė kandiduar nga krahu politik i luftės.

Autori preferon alternativėn e dytė ,ate tė konkurencės si parim kryesor pėr zhvillimin e demokracis ndėrshqiptare me nė epiqendėr zgjedhjen e kuadrove mė cilėsore si garanc kryesore pėr implementimin praktikė tė reformave politike nė pjesėn qė do tė jen nė pėrgjegjėsin dhe kompetencėn e faktorit shqiptar.


ēka na mėson praktika e deritashme e funksionimit tė qeverive tė koalicionit tė partive sllave dhe shqiptare.

Resorėt kryesor qeveritar tė mbrojtjes,sigurimit shtetror ,kundėrzbulimit, diplomacis,arsimit ,policis,bankės kombėtare,financave,doganave dhe autoriteteve fiskale i kan menaxhaur kryesisht kuadro dhe stafe menaxheriale tė partive politike sllave tė pėrkrahura nga administrata kryekėput sllave e pareformuar.

Perspektiva e implementimit praktik tė reformave lokale,gjuhėsore,arsimore dhe tė punėsimit tė drejtė nė kėto institucione do tė jet mjaftė problemore nėse vazhdon praktika e vjetėr e menaxhmentit me kuadro sllave tė institucioneve dhe organeve nė fjalė.

Me pėrjashtim tė faktit qė qeveria amerikane ka marun obligim tė afatizuar tė trajnon dhe financon aftėsimin e dy kontigjenteve prej nga 500 policė shqiptarė pėr vitin 2002 dhe 200ē nuk ekzistojn garancione dhe afatizime konkrete tė tjera pėr realizmin e reformave nė sferat tjera.

Shqetėsimi i autorit buron nga fakti se pikėrisht bartėsit e funksioneve udhėheqėse nė kuadėr tė resoreve tė pėrmendura janė projektuesit ,realizuesit dhe mbykqirėsit e politikave ekzekutive ne rafshin vertikal dhe horizonatal institucional.

Njė paralele nė kėtė drejtim me administratėn ndėrkombėtare karshi shqiptarėve tė Kosovės do tė mund tė krahasohej edhe me rastin e shqiptarėve tė IRJM me tė vetmin dallim qė rolin e ndėrkombėtarėve nė Maqedoni e kan sllavomaqedonasit ,ndėrsa pozita dhe roli i shqipatrėve nė tė dy anėt e kufirit shqiptar do tė jet i ekuilibruar nė aspekt tė ndikimit nė organet dhe institucionet e pushtetit.

Analog me konstatimin e mėsipėrm nuk ekziston e drejta e normuar me marrėveshjen nė fjalė se funksionet udhėheqėse nė kudėr tė organeve dhe institucioneve tė qeveris tė tė gjitha niveleve do tė ndahen nė mėnyrė tė drejtė/ pjesėrisht pėrpjestimore/ nga subjektet politike tė provinencės sllave dhe asaj shqiptare konfom peshės elektorale dhe kombėtare.

Njė difekt i kėsaj natyre duke pasur parasysh faktin se edhe mė tutje do tė kemi pushtetin e qendėrsuar gati se nė mėnyrė absolute nė kuadėr tė resoreve kryesor qeveritar sė bashku me administratėn kryesisht sllave dhe tė pareformuar do tė pėrbėn njėrėn nga pengesat kryesore tė zbatimit praktikė dhe nė kohėn e pritur /projektuar/tė reformave lokale,gjuhėsore,arsimore dhe kuadrovike.

Ėshtė pikėrisht administrata publike ajo struktur e pareformuar e cila nė baz tė rekomandimeve obligative tė Fondit monetar ndėrkombėatr dhe Bankės botėrore duhet tė zvoglohet pėr afro 20 mijė tė punėsuar gati se kryesisht maqedonas.

Nė bazė tė disa deklaratave tė paverifikuara tė disa politikanėve aktual shqiptarė duhet nė periudhėn e ardhėshme 4 vjeēare tė punėsohen afro 20 mijė shqipatrė.

Nėse njė vlerėsim i kėsaj natyre del i sakt atėherė duhet tė nxiren nga puna afro 40 mijė maqedonas tė punėsuar nė sektorin publik shtetror me qėllim tė zbatimit tė reformave ndėretnike dhe tė reformave nė kuadėr tė procesit tė tranzicionit.

Dilema e papėrgjigjur pėr autorin ėshtė a thua vallė cili ėshtė ai subjekt politikė maqedonas qė realisht do tė realizon njė reform tė kėsaj natyre?

Pjesėmarrjes sė ardhėshme nė qeverin e koalicionit politikė maqedono-shqiptarė duhet ti paraprijė platėforma e bazuar nė marrėveshjen e arritur pėr reformat ndėretnike me bartes,mjete financiare dhe afate strikt tė definuara pėr implementimin e marrėveshjes dhe qeverisjes me shtetin nėn monitoringun efektiv ndėrkombėtar si garantues tė implementimit tė reformave ndėretnike.


Reformat gjuhėsore varėsisht nga cilėsia e pėrdorimit zyrtar tė gjuhės shqipe tė parapar me marrėveshjen nė fjalė do tė jen njė nga sfidat e para nė drejtim tė reformimit gjuhėsor tė sistemit qė do tė duhet tė implementohet praktikisht nga parlamenti dhe qeveria e re.

Konfrontimi verbal politik nė mes tė z.Trajkoskit dhe tė z.Xhaferri gjatė ceremonialit tė nėnshkrimit tė marrėveshjes sė paqes nė lidhje me pėrdorimin e gjuhės shqipe dėshmoi edhe njė herė se pėrkundėr faktit qė dokumenti ėshtė nėnshkruar interpretimi lokal i tė njejtit dallon varėsisht se cila palė bėnė interpretimin praktik tė tijė.

Fakti qė marrėveshja e paqės e shkruar nė anglishte ėshtė versioni i vetėm valid jep shpresė sė ndėrkombėatrėt nuk do tė lejojn interpretimin dualist tė normes sė njejtė juridike. Mirėpo ngel shetqsimi real se z.Trajkoski nga pozita e kryetarit tė shtetit ka mundėsi reale tė bllokon dhe tė zvarrit miratimin dhe implemntimin praktik tė reformave nė fjalė.


Reformat nė arsimin sipėror nė gjuhėn shqipe tė parapara me marrėveshjen nė fjalė ofrojn alternativėn e ngjajshme me Kolexhin e Shtulit plus para shtetrore pėr institucione tė ngjajshme gjatė funksionimit vijues dhe pas pėrfundimit tė financimit ndėrkombėtar.

Reformat nė fjalė pėrjshtojn tashmė definitivisht zyrtarizmin e Universitetit ekzistues tė Tetovės nėpėrmjet miratimit tė ligjit tė veēant nga parlamenti ekzistues.

Universitetit tė Tetovės i ngel alternativa e riregjistrimit tė tijė konformė legjislacionit ekzistues arsimor me mundėsi finacimi tė pjesėshėm nga buxheti i shtetit ose alternativa e bashkimit me UEJL nė kuadėr tė njė institucioni tė pėrbashkėt.

Koincidencė rasti apo jo, por me marrėveshjen nė fjalė do tė pushojn sė funksionuari dy projektet e vetme kombėtare qė nė dekadėn e shkuar sfiduan praktikisht pushtetin sllavė nė sferėn e arsimit sipėror shqiptar

Universiteti i Tetovės dhe nė sferėn ushtarake Ushtria ēlirimtareKombėtare.


Nė cilin segment tė implementimit tė marrėveshjes do tė participojn Ushtria Ēlirimtare Kombėtare ,kjo strukturė qė prodhoi marrėveshjen nė fjalė.

Nė pjesėn politike tė marrėveshjes Ushtria Ēlirimtare Kombėtare nuk pėrmendet nė asnjė segment tė sajė si subjekt aktiv nė implementimin e marrėveshjes.

Njė qėndrim i kėsaj natyre pėrjashton mundėsin e transformimit tė UĒk/sė,Ushtria Ēlrimitare Kombėtare trashigon fatin e pafat tė UĒPMB/sė si struktur ushtarake ,dmth ajo zhbėhet.

Amnistia e pėrgjithshme e ofruar nėnkupton mundėsin e integrimit dhe risocializmit individual tė pjestarėve tė UĒK/sė nėn kushte tė barabarta me qytetarėt e tjerė nė institucionet publike tė tė gjitha spektreve.

Nė marrėveshjen nė fjalė nuk ėshtė parapar qė amnestioni nė fjalė tė pėrfshirė edhe shqiptarėt e shumėt tė cilėt gjatė luftės nė vijim padrejtėsisht janė burgosur, gjykuar dhe dėnuar dhe qė aktualisht gjinden nė burgjt sllave ose mbahen pengje pa nam e nishan pėr familjarėt e tyre nga strukturat paramilitare dhe zyrtare sllave.

Duhet tė konstatohet se marrėveshja nė fjalė dhe nė veēanti politikat e implementimit nė sferėn policore dhe tė tjera qė tashmė kan filluar nė masė tė konsiderueshme do tė realizojn synimin e palės sllave qė strukturat mė meritore tė UĒk/sė tė mos ken mundėsi integrimi nė strukturat e siguris tė IRJM/sė,fakt ky qė ėshtė njė lėshim tepėr i madhė i palės negociatore shqiptare.

Dokumenti nė fjalė nuk barazon statusin e luftėtarėve dhe dėshmorėve shqiptarė me ato tė proviniencės sllavofolėse dhe si pasojė e njė qėndrimi tė kėtill bėhet problematike pėr tė mos thėnė ndalohet pėrkujtimi,respektimi dhe kompensimi meritor institucional i tyre.

Njė mosnormim i kėsaj natyre do tė pamundėson ngritjen e lapidarėve dhe pėrmendoreve publike,emėrtimin e institucioneve publike mė emrat e dėshmorėve tė lirisė dhe sė fundi do tė pamundėson inkorporimin e epopes sė lavidshme tė Ushtris Ēlirimtare Kombėatre nė hisorin kombėtare mė tė re tė shqiptarėve tė IRJM/sė.

Alternativa e transformimit politikė tė strukturave tė UĒK/sė nė subjekt legal politik pėrkrah arsyeve tjera duhet tė jet edhe nė mision tė mbrojtjes tė inetersave tė pjestarėve tė sajė ,dėshmorėve tė lirisė dhe pėrkujdesjes pėr tė hendikepuarit dhe pėr familjet e dėshmorėve .

Pavarsisht se cila nga alternativat e analizuara do tė jetėsohet kombi shqiptarė nė IRJM e ka detyrim moral dhe kombėtar parėsor tė pėrkujton me epitetet mė tė larta kombėtare dėshmorėt e liris nga tė gjitha trojet etnike dhe tė pėrkujdeset pėr familjet e tyre dhe pėr tė hendikepuarit e luftės.


A mundet rebelimi i disa strukturave tė UĒK/sė dhe formimi i AKSH/sė tė rezikon zbatimin e marrėveshjes nėpėrmjet riciklimit tė konfliktit tė armatosur ?



Tė gjthė luftėtarėt e liris tė cilėt luftuan nėn flamurin dhe ėmblemėn e Ushtris Ēlirimtare Kombėtare duhet ta pranojn faktin se tashme kryengritja e armatosur shqiptare nė IRJM pėrfundoi me aktin e nėnshkrimit tė marrėveshjes nė Shkup.

Vazhdimi i mėtejm i luftė guerile nėn firmėn e AKSH ose tė ndonjė firme tjetėr militare detyrimisht do tė konfronton kėto struktura me strukturat ushtarake tė paktit NATO,konfrontim ky qė duhet me ēdo kusht tė evitohet sepse si i tillė ai ėshtė vetshkatrues dhe i paperspektivė.

Pavarsisht qė ekzistojn arsye pėr pakėnaqėsi me pėrmbajtjen e marrėveshjes nė fjalė,e njejta duhet tė respektohet si zgjedhje kompromisi qė nė instancė tė fundit iu imponua palėve nė konflikt nga pėrfaqėsuesit e komunitetit ndėrkombėtar.

Tė ripėrsėris :kryengritja e armatosur shqiptare pėrfundoi.

Kėtė vendim tė shtabit tė pėrgjithshėm dhe tė udhėheqėsis politike tė Ushtris Ēlirimtare Kombėatre duhet ta respektojn tė gjithė luftėtarėt shqiptarė pa pėrjashtim,pse ? sepse alternativa tjetėr aktualisht nuk ekziston.


Roli i faktorit ndėrkombėtar nė procesin e zbatimit tė marrėvesjes ,

Konflikti i armatosur sllavo-shqiptar qė tashmė i lėshon vendin paqes pėrveē viktimave njerėzore dhe materiale krijoi armiqėsi tė shumta tė ndėrsjella. Sipas dokumentit tė analizuar faktorit ndėrkombėtar i ėshtė pėrcaktuar roli i lehtėsuesit,mbykqirėsit dhe asistuesit nė implementimin e marrėveshjes nė fjalė.

Roli nė fjalė ėshtė pėrcaktuar nė suaza tė detyrimeve qė IRJM i ka pranuar me aktin e nėnshkrimit tė marrėeveshjes pėr asocim dhe stabilizim .

Pikėrisht njė rol i cunguar i kėsaj natyre do tė paraqitet ndėr pengesat kryesore pėr zbatim tė sukseshėm tė marrėvesjes nė fjalė nė kudėr tė kornizės kohore tė normuar me dokumentin nė fjalė.

Mandati i pėrkohshėm i pėrcaktuar pėr trupat e NATOS ėshtė mangesia kryesore e implementimit tė sukseshmė tė marrėveshjes nė fjalė nė aspekt tė siguris sė qytetarėve shqiptarė nė zonat e luftės dhe nė teritoret ku ato janė pakicė .

Mandati i NATOS synon zhbėrjen e vetėm njėrėn palė tė konfliktit por nga vet fakti qė ėshtė nė kohė dhe me mandat tė kufizuar nuk ofron garancione tė mjaftueshme se pala tjetėr ajo militare dhe paramilitare sllave nuk do tė keqpėrdor situatėn e re nė dėm tė popullėsis vendore shqiptare.

Thėnė mė qartė ,pavarsisht nga mandati i cunguar i faktorit ndėrkombėtar,pa pjesėmarrjen dhe mbikqyrjen e drejtpėrdrejt tė tijė marrėveshja nė fjalė do tė jet vetėm njė letėr e pavlefshme dhe do tė shėrbej si monedhė pėr kusuritje politike nė arenėn politike tė Maqedonisė.

Pėr fund:

Rikthimi i tė gjithė tė shpėrngulurėve pa pėrjashtim dhe ndėrtimi i tė gjitha objekteve banesore dhe ekonomike tė rėnuara gjatė luftės qė e lėmė pasė ėshtė pėrparėsia e tė gjithė pėrparėsive dhe parakusht i fillimit tė mirėbesimit reciprok.

Vullneti i mirė dhe fondet finaciare dhe materiale tė faktorit ndėrkombėtar duhet tė jen vetėm njė burim alternativ krahas mjeteve buxhetore shtetėrore si alternativė kryesore e rindėrtimit tė pasluftės.

Zymtėsia tepėr transparente e lidershipit sllavomaqedonas gjatė aktit tė nėnshkrimit tė marrėveshjes sė paqes dhe injorimi i plotė i aktit tė tillė nga mediumet sllave paralajmrojn tensionime tė reja nė teritore tė ndryshme tė Maqedonisė pėrderisa trupat e NATOS nuk vendosen nė to,prandaj kujdes maksimal pėr tė gjithė papėrjashtim.

Pala sllave tashmė ėshtė e sigurt se do tė kushtėzoj implementimin e pjesėve tė konsiderueshme tė marrėveshjes nė fjalė me koncesione dhe grante financiare nė mision tė relativizimit dhe parandalimit tė kryengritjes sociale sllave qė tashme mezi pret tė zėvendson kryengritje e armatosur shqiptare.

Pasojat ekonomike dhe sociale tė luftės qė tashme e lėm pas dukshem kan rritur varfėrin e qytetarėve,kan zvogluar nė masė tė konsiderueshme aftėsin konkuruese dhe zhvillimore tė ekonomisė vendore dhe kan rritur deficitin nė buxhetin shtetror nė nivelin mė tė lart tė periudhės tarnsitore dhe pėr pasojė kan radikalizuar deri nė ekstremet mė tė larta kontradiktat shoqėrore tė tė gjithė spektrit nė IRJM.

Nė njė ambient tė kėtill politik,ekonomik,social dhe ndėretnik implementimi i reformave ndėretnike do tė shoqėrohet nga njė presion permanent i tė gjitha radikalizmave dhe ekstermizmave tė tė gjitha llojeve me objektiv dhe nė mision tė dėshtimit tė implementimit praktikė tė marrėveshjes dhe tė destabilizimit tė sėrishėm tė IRJM.

Klasa e re politike e dalur nga zgjedhjet e ardheshme parlamentare dhe nė veēanti qeveria e re dhe nė ate kuadėr pjesa shqiptare e sajė do tė bart pėrgjgjėsin historike tė implemntimit praktik tė sukseshmė ose tė dėshtimit tė marrėveshjes nė fjalė.

Suksesi eventual do tė dėshmonte se shqiptarėt pėrveē se din tė bėjnė luftėn ato din tė ndėrtojn edhe paqe me perspektivė konformė trendeve bashkėkohore integrative dhe stabilizuese.

Alternativa e dėshtimit tė projektit multietnik nė fjalė do tė destabilizon pėrfundimisht kėtė shtet dhe do tė riaktualizon seriozisht alternativėn e ridefinimit teritorial tė Ballkanit nė baza monoetnike.

Alternativa e ripajtimit tė palės sllave dhe asaj shqiptare dhe ndėrtimit tė njė ardhmėrie me perspektiv zhvillimore do tė varet nga pėrgjegjėsia dhe vizioni i elitave tė tyre politike dhe tė spektrit mė tė gjėrė kombėtar nė bashkėveprim tė ngusht me faktorin ndėrkombėtar.

Dilema hamletiane pėr ripajtimin dhe koekzistencėn paqėsore paralele njėri pėr skaj tjetrit tė komunitetit sllavė dhe shqiptar nė kuadėr tė marrėveshjes kornizė nė IRJM mer pėrgjigjen pozitive nga autori i analizės nė fjalė pasiqė kjo ėshtė alternativa e vetme zhvillimore qė ofrohet aktualisht.




Kurthi konjuktural diplomatik ndėrkombėtar ndaj palės shqiptare shkas pėr rivazhdimin e dėshtuar tė bisedimeve nė lidhje me krizėn nė Maqedoni,

--------------------------------------------------------------------------------

Gostivar, 3 Gusht, 2001

Rufi Osmani



Ėshtė shumė evidente se pas dhėnjes sė pėlqimit tė palės shqiptare pėr marrėveshjen e paqes dhe rezultateve evidente tė UĒK-sė nė terenet e luftės ndodhi paradoksi ,dukshėm u dobėsuan pozicionet e faktorit shqiptar nė tavolinėn e bisedimeve politike .
Njė trend negativ i kėsaj natyre befasoi nė veēanti faktorin shqiptar ate ushtarak dhe politikė duke pasur parasysh faktin se autorėsi e njė ndryshimi tė kėsaj natyre ishte e faktorit ndėrkombėtar.

Njė analizė kronologjike e sjelljes sė faktorėve kryesor tė pėrfshirė nė kėte proces do tė pretendon tė japi pėrgjigjen e mundėshme nė lidhje me
trendin nė fjalė.

Palla sllavofolėse nė bazė tė njė skenari mirė tė pregaditur aktivizoi tė gjithė potencialin e saj nė disponim nė mision tė refuzimit tė marrėveshjes
nė fjalė duke ofruar opinonit tė brendshėm dhe atij ndėrkombėtar argumente tė kuzhinave tė mirėnjohura tė fobis dhe paragjykimeve sllave ndaj ēėshtjes shqipatre dhe rolitit tė faktorit ndėrkombėtar.

Krahas refuzimit tė elitės aktuale politike njė qasje negative edhe mė tė theksuar ndoqėn edhe institucionet intelektuale dhe shkencore sllave duke ripėrsėritur edhe njėherė platėformėn e tyre antishqipatre dhe antipėrėndimore krahas kushtrimit qė i bėnė popullisis sllavofolėse pėr
"mbrojtje tė shtetėsin sllave"nga "agresioni shqiptar". Pararendės tė njė qasje tepėr negative tė kėsaj natyre karakterizoi nė veēanti mediat nė gjuhėn sllave duke krijuar atmosfėrė publike anti-marrėveshjes dhe anti-pėrėndimit nėpėrmjet ripėrsėritjes sė skenave serbe pėr "vuajtjet dhe shpėrnguljet masive sllave nėn presionin e gjoja teroristėve shqiptar".

Aktivitetet e mėsipėrme propagandistike tė politikanėve ,itelektualėve ,mediave dhe vet shtresav tė caktuara tė popullit sllavofolės ishin nė mision tė pėrforcimit tė pozicioneve negociatore tė palės sllave,objektiv ky afatshkurt qė edhe u realizua nga pala sllave . Nė njė atmosferė tė njė "ēmendurie kolektive tė inskenuar"zyrtarėt sllavė urdhėruan prishjen e armėpushimit dhe rifillimin e konfliktit tė armatosur nė mision tė realizimit tė "aspiratave popullore sllave " pėr mposhtjen e ekstremisteve shqiptarė nė fushbetejat e rajonit tė Tetovės. Njė avanturė e kėsaj natyre mori kundėrpėrgjigjen e merituar nė variantėn e kundėrgoditjes sė suksesshme tė UĒK-sė dhe efektuoi edhe njėherė si bumerang dėshtimin dhe fijaskon luftarake tė forcave zyratre pėr njė periudhe kohore befasisht teper tė shkurt nė fushbetejėn e Tetovės.

Qyeti i Tetovės u ēlirua nga ana e Ushtris Ēlirimtar Kombėtare vetėm pėr disa orė gjatė njė mesnate tė paharuar korriku pėr tu rikthyer pėrėsi nė "statusin e padefinuar paraprak tė njė armėpushimi mortor nė pritje tė ankthit tė ri" nė agun e ditės sė njejtė.

Ishin kėto ndodhi tė cilėt rrodhėn me njė shpejtėsi filmike dhe qė definitivisht manifestuan seriozitetin substancial tė prezencės dhe trendit nė rritje tė fushveprimit luftarak tė Ushtris Ēlirimtare kombėtare dhe trendin e fillim dėshtimit ndoshta pėrfundimtar tė forcave militare zyrtare.

Mos vallė pikėrisht suksesi aq i shpejtė luftarak i UĒK-sė krahas debaklit tė forcave zyrtare sllave dhe tėrheqja tepėr e diciplinuar edhe mė e shpejtė e UĒK-sė si pasojė e marrėveshjes sė arritur me pėrfaqėsuesin e NATOS paraqet kthesėn negative qė efektuoi bumerangut e palės shqiptare nė tavolinėn e bisedimeve nėn autorėsin ndėrkombėtare.

Pala shqiptare si ajo politike dhe ushtarake u vetmjaftua vetėm me komentet pozitive tė marrėveshjes sė nėnshkruar duke vlerėsuar gabimisht se tashmė negociatat ishin pėrfunduar dhe nė kėtė mėnyrė ia dha alibin tepėr tė nevojshėm skenarit sllavofolės se gjoja marrėveshja e aritur ishte e njėanėshme ,proshqipatre dhe si e tillė nė dėm tė palės sllave.

Njė konstatim i kėsaj natyre argumentohet me faktin se ishin pikėrisht udhėheqėsit kryesor tė palės shqiptare si tė krahut tė luftės ashtu edhe tė politikės zyrtare qė duke u tėrhequr nė pozicionet defanzive politike tė pritjes sė asaj qė do tė ndodhte krijuan vetkėnaqėsi tė rrejshme tek opinioni publik shqiptar se gjoja objektivat kryesore politike tė kryengritjes shqiptare tashmė ishin realizuar.

Duhet tė konstatohet se tėrheqja nga qyteti i Tetovės ngjajshėm si me tėrheqjen nga Haraqina si shenja tė vullnetit tė mirė dhe kooperativitetit tė tepėrt me faktorin ndėrkombėtar tė faktorit ushtarak shqiptarė palės shqiptare iu rikthye si bumerang negativ .

Analog me konstatimin e mėsipėrm faktori ndėrkombėtar nė vend se ti ngeli besnik propozim kompromisit tė tyre paraprak,anashkaloi palėn shqiptare dhe u futė nė skenarin sllavofolės dhe vazhdimin e bisedimve e orientoi nė drejtim tė njė kompromisi edhe mė tė ulėt pro kėnaqjes sė objektivave sllavofolėse.

Duhet tė konstatohet se vazhdimi i bisedimeve nė Ohėr vetėm pėr ēėshtjet qė ishin diskutabile pėr palėn sllave paraqet njė gabim tė madhė tė palės shqiptare qė rrezikon tė efektuon dėshtim gati se tė plotė tė palės shqiptare nė procesin e negociatave.

Drafti i marrėveshjes politike i nėnshkruan nga pala shqiptare as pėr sė afėrmi nuk i kėnaq aspirat politike shqiptare , i njejti ishte njė zgjidhje kompromisi i propozuar nga tandemit Pardju-Leotar,ndėrsa ndryshimet e debatuar nė Ohėr shkojn dukshė mė posht nė raport me draftin e nėnshkruar.

Lejimi i fokusimit tė debatimit tė deritashėm nė kuadėr tė bisedimeve tė organizuara nė Ohėr vetėm nė ēėshtjen e kufizimit tė mėtejm tė pėrdorimit zyrtar qendror tė gjuhės shqipe dhe pėr ēėshtje tashmė tė apsolvuara tė udhėheqėsis lokale tė policis paraqet njė qasje nė tėrėsi tė dėshtuar tė menaxhimit tė dialogut nga ana e palės shqiptare nėn autorėsin ndėrkombėatre.

Mos arritja e palės shqipatre qė nė rivazhdimin e bisedimeve nė Ohėr tė shtron pėr debat ēėshtjet qė janė tė karakterit ekskluziv shtetror dhe sė paku disa nga to ti kyē nė kuadėr tė procedurave tė veēanta parlamentare ,palėn shqiptare e bėn humbėse reale tė vazhdimit tė bisedimeve tė deritashme politike.

Cila ėshtė domethėnia praktike e formulimit mė tė ri tė kompomisit pėr pėrdorimin zyrtar tė gjuhės shqipe nė seancat parlamentare por jo edhe nė punėn dhe organet e qeveris ėshtė dilema e paqenė qė me qėllim kamuflohet nga palėt nė bisedime.

Nė fakt njė formulim i kėsaj natyre lejon pėrorimin e gjuhės shqipe nė seancat plenare tė parlamentit dhe nė komisionet paralamentare nga ana e deputetėve shqiptare. Njė zgjidhje juridike e kėsaj natyre nuk reformon parlamentin maqedonas nė institucion dygjuhėsor por pėrkundrazi ky institucion edhe mė tej ngel institucion sllavoshkrues.

Pėrjashtimi i pėrdorimit zyrtar tė gjuhės shqipe nė punėn dhe organet e qeveris nė esencė nėnkupton pėrjashtimin komplet tė gjuhės shqipe nga pjesa mė madhe e pėr tė mos thėnė e tė gjithė organeve dhe institucioneve qendrore qė janė nėn juridiksioninn e drejtpėrdrejt tė qeveris dhe qė janė tė instaluara nė Shkup.

Thėnė mė ndryshe me kėtė norm juridike gjuha shipe pėrjashtohet nga pėrdorimi zyrtar nė tė gjitha ministrit qendrore dhe organet dhe institucionet qė nė kierarkin e organizmit dhe finacimit janė nusprodukte strukturore tė tyre.

Nė bazė tė kėtij formulimi gjuha shqipe nuk do tė pėrdoret nė institucionet qendrore siē janė : kryetari i shtetit, kryeministria, banka kombėtare, diplomaci, ushtri, polici qendrore, dogan, autoritetet qendrore fiskale dhe financiare, universitet dhe akademit sllave, institucione dhe struktura tė tjera tė qendėrsuara nė Shkup.

Janė pikėrisht institucionet dhe organet e sipėrpėrmendura qė prodhojn mbi 90% tė dokumentacionit tė shkruar nėn autorėsin shtetrore qė i japin nishanet dhe atributet shtetrore pėr pėrdorim tė mbrendshėm dhe pėr legjitimim tė jashtėm. Njė zgjidhje juridike gjuhėsore e kėsaj natyre pėr lejimin e pėrdorimit lokal zyrtar tė gjuhės shqipe vetėm atje ku shqiptarėt janė mbi 20% e popullsis sinjalizon qart trendin e angazhimit tė ardhėshėm tė politikės zyrtare sllave nė periudhėn pas miratimit tė tmarrėveshjes.

Njė mesazh i kėsaj natyre ka kuptimin e asaj se tash e tutje lufta frontale sllavo-shqiptare do tė bartet nė rafshin e njė luftė tė heshtur institucionale pėr eliminimin e mėtejm tė elementit dhe interesit shqiptarė nga institucionet qendrore shtetrore dhe nga lokalitetet ku shqipatrėt pėrbėjn mė pakė sė 20% tė popullsis.

Trendi nė fjalė do tė synon qė teritorialisht tė projekton dhe realizon defakto ndarjen e mbrendshme tė hapsirės teritoriale dhe tė institucioneve shtetrore dhe pjesėrisht atyre lokale nė hapsirėn ekskluzive sllavofolėse dhe nė getot dhe hapsirat teritoriale dukshėm mė tė kufizuara shqiptare nė raport me ate sllave dhe nė veēanti nė raport me potencialin ekzistues dhe trendin demografik tė shqiptarėve vendor.

Reformimi i propozuar gjatė bisedimeve nė Ohėr nė lėmit lokale ,gjuhėsore ,financiare dhe institucionale ėshtė tepėr i kufizuar dhe si i tillė ska potencial institucional tė bėnė riintegrimin e riformuara sllavo-shqiptar nė kuadėr tė institucioneve tė sistemit tė njejtė ,pėrkundrazi nė pėrspektiv njė zgjidhje e kėsaj natyre do tė riprodhon ndarjen evolutive teritoriale tė sllavofolėsve dhe tė shqiptarėve nė teritore alternative tė IRJM.

Objektivi pėr ndėrtimin e njė shteti multietnik pėrkrah ekzistimit tė shoqėris multietnike nė IRJM do tė ngeli edhe mė tutje njė utopi teorike-juridike e cila sė fundi do tė prodhon efekte praktike monoetnike nė teritore alternative dhe nė segmente dhe niveleve tė ndryshme tė institucioneve publike dhe private tė sferave tė ndryshme tė jetės shoqėrore dhe ekonomike.

Pėrderisa lufta e deritashme argumentoi se Maqedonia nuk pėrbėn kurfar pėrjashtimi nga rastet e ish republikave jugosllave ,tashmė nė bazė tė propozim marrėveshjes sė riformuluar me siguri mund tė konstatohet se me zgjidhjet politike tė propozuara IRJM do tė pėrbėn edhe njė shembull tė dėshtimit nė aspekt tė implementimit praktik tė marrėveshjes politike nė mision tė realizimit tė objektivave tė pėrcaktuara pėr njė shtet multietnik.



Shpallja e mandat aresteve ndaj udhėheqėsve kryesor tė UĒK-sė nga organet
policore dhe tė prokuroris tė IRJM vazhdimėsi e njė hipokrizie politike nė
kontekst tė pėrpjekjeve pėr zgjidhjen e krizės nė fjalėe,

Organet lokale pushtetore tė IRJM shkuan shumė mė largė nė raport me qėndrimin e SHBA-ve dhe tė BE nė raport me udhėheqėsit e Ushtris Ēlirimtare kombėtare. Kėto organe nė fjalė duke akuzuar udhėheqėsit e siperpermendur pėr veprat mė tė rėnda kundėr njerzimit dėshmuan edhe njė herė se janė tepėr largė pėr tė qenė menaxher racional tė krizės nė vijim. Procedura nė fjalė do tė ishte tepėr ironike dhe komike sikur e njejta tė mos ishte pėrcjellur me njė heshtje tė paarsyetueshme tė faktorit politik zyrtar shqiptarė dhe tė atij ndėrkombėatr. Ėshtė fenomen pėr tu analizuar "pragmatizmi politik perėndimor" i manifestuar nėpėrmjet nėnshkrimit permanent tė marrėveshjeve pėr armėpushim me liderėt e UĒK-sė krahas tolerancės sė akuzave tė zyrtarėve sllavė ndaj lidershipit tė UĒK-sė pėrkundėr faktit qė pikėrisht akuzuesin dhe tė akuzuarin nė fjalė si dy faktorėt kyē pėr paqėsimin e IRJM i mban nė link pikėrisht ky faktor ndėrkombėtar.



Vazhdimėsia e terrorizimit informativ sllavofolės pasqyrė e njė mendėsie tė shtrembuar tė menaxhmentit politik sllavė karshi elektoratit vetiak dhe objektivit tė pėrcaktuar pėr zgjidhje paqėsore tė krizės.
Ėshtė mjaftė karakteristik fenomeni i mediave tė shkruara dhe elektronike tė tė gjitha proviniencave nė gjuhėn sllave nė IRJM.

Mediat nė fjalė nė kontinuitet qė nga fillimi i luftės dhe deri mė sot vazhdojn me pėrhapjen e kushtrimit sllavė nė platformėn mė ekstreme antishqiptare. Shtrohet dilema cili ėshtė misioni dhe objektivi i vėrtet i mediave nė fjalė nė kontekst tė krizės nė fjalė ?

Thėnė mė ndryshe si tė sqarohet paradoksi qė pėrkundėr vullnetit tė proklamuar tė palės zyrtare sllavofolėse pėr zgjidhje paqėsore tė krizės, mediat e po tė njejtės palė nė kontinuitet vazhdojn pėrhapjen e kushtrimit luftarak tek opinioni publik sllavė ,opinion ky qė nė intancė tė fundit duhet tė pranon zgjedhjen paqėsore tė konfliktit. Hipokrizia e kėsaj natyre ėshtė mė se e lakuriqėsuar duke pasur parasysh faktin se kryesisht si mediat publike dhe ato private financohen nga parat shtetrore ose nga afarist tė afėrt me klasėn politike zyrtare sllave. Nė kuadėr tė njė propagande gebelsiane antishqiptare tė theksuar vlen tė theksohet intervista e fundmuajit e kryeparlamentarit sllavomaqedonas Andov nė vigjilje tė festės kombėtare sllave Ilindenit tė 2 gushtit.

Politikani nė fjalė pa fije turpi nė emėr tė shumicės sė deputetėve sllavė tė parlamentit ekzistues publiksht mbronte teorin e konspiracionit duke kėrcnuar se citoj "ēdo marrėveshje politike qė do tė cėnon interesat strategjike sllave nuk do tė votohet nga pėrbėrja aktuale e parlamentit".

Njė mendėsi e kėsaj antyre ėshtė veēori gati e ēdo politikani,intelektuali dhe sllavofolėsi pa pėrjashtim ndėrmjet tjerave edhe si rezultat i indoktrinimit tejet negatv dhe anti shqiptar qė e kan mbjellur mediat lokale sllave. Njė gjendje e njė "psikologjie traumatike" tek shtresat mė tė gjėra sllave le vend pėr shumė pakė optimizėm pėr realizmin dhe implementimin e marrėveshjes eventuale shqiptare-sllave.



Pėr fund :

A mundet pala shqiptare tė shkon mė posht nėnshkrimit tė draftit tashmė tė pranuar dhe ēka do tė thoshte ai pranim pėr perspektivėn shqiptare nė IJRM ?

Pėrgjigjeja ėshtė njė dhe e vetme pala shqiptare nuk duhet tė pranon ndryshimet e propozuara nga ndėrkombėtarėt gjatė bisedimeve tė realizuara nė qytetin e Ohėrit .


Pranimi i ndryshimeve tė propozuara nė OHĖR kryesisht e devalvon dhe e vė nė pikpyetje tė madhe arsyeshmėrin e kryengritjes sė armatosur shqiptare nė IRJM dhe redukton dukshėm perspektivat zhvillimore tė shqiptarėve nė IRJM.

Udhėheqėsit politik dhe ushtarakė shqiptarė duhet tė bashkėkoordinojn ngushtė nė kėto momente vendimtare pėr fatin e kombit shqipatrė nė Maqedoni dhe tė informojn drejtė dhe nė kohė popullin dhe luftėtarėt e liris pėr pėrmbajtjen e vėrtet tė bisedimeve shqiptaro-sllave.



Gostivar 01.08.2001



Nėnshkrimit tė palės shqiptare pėr barabarsi tė pjesėshme qendrore pala sllavofolėse iu pėrgjigjė me refuzim dhe rifillim edhe tė njė beteje tė humbur luftarake, pėrse?

--------------------------------------------------------------------------------

Gostivar, 28 Korrik 2001



Rufi Osmani



Opinioni publik shqiptarė shumė pakė u informua drejtė pėr pėrmbajtjen e vėrtet tė propozim marrėveshjes sė fundit tė ndėrmjetėsve Pardju-Leotar dhe pėr argumentet qė mbizotėruan tek pala shqiptare qė tė nėnshkruaj dokumentin nė fjalė gjegjėsisht pėr kundėrargumentet e palės sllavofolėse qė tė refuzoj tė njejtėn . Pėrderisa njė politikan shqiptar i krahut qeveritar deklaron se" kjo marrėveshje ėshtė optimumi i arritur dhe se shqiptarėt janė tė kėnaqur me te ", njė tjetėr politikan i krahut tė luftės do tė deklaron se " marrėveshja nė fjalė paraqet minimumin e minimumit tė kėrkesave shqiptare dhe se mė posht nuk mund tė shkohet".

Pala sllavofolėse pa pėrjashtim si ajo politike, intelektuale dhe nė veēanti mediat e hudhėn posht propozim- marrėveshjen nė fjalė duke e cilėsuar atė si "kapitullim, federalizim, ndarje tė shtetit dhe ēka jo tjetėr" .

Marrėveshja nė fjalė pėrbėhet nga:

Preambula e re, principet bazė dhe nga disa anekse shtojcė nė formė tė propozim amandamenteve pėr ndryshimin e kushtetutės dhe ligjeve tė caktuara .


Preambulla e re e Kushtetutės sė IRJM,

Preambulla e re nė esencė reflekton nė tėrėsi pėrmbajtjen dhe kujtesėn historike tė sllavofolėsve me tė vetmin dallim qė "autorėsia" pėr themelimin e Maqedonisė si shtet bartet formalisht nga "populli maqedonas " tek "qytetarėt e Maedonisė".E veēanta e formulimit tė ri ėshtė se nė pėrmbajtjen e re tė preambulės nuk pėrmendet asnjė ndodhi historike qė ka tė bėjė drejtėpėrdrejtė me kontributin historik tė shqiptarėve vendor nė krijimin e shtetėsis sė Maqedonis.


Principet bazė tė marrėveshjes,

Marrėveshja nė fjalė nė principet bazė nė kuadėr tė pikės 1.2.konstaton:

"Sovraniteti ,tėrėsia teritoriale dhe karakteri unitar i shtetit jan tė pandara dhe tė garantuara,nuk ekzistojn zgjedhje teritoriale pėr ēėshtjet etnike".Njė konstatim i prerė i kėsaj natyre nė tėrėsi pranon karakterin unitar tė shtetit dhe tė institucioneve tė tij dhe pėrjashton mundėsin e ridefinimit teritorial tė shtetit sipas kriterit tė shtrirjes etnike shqiptare alias tė komuniteteve tjera josllave.

Pėrmbajtja nė fjalė reflekton nė tėrėsi kėrkesat sllave nė aspekt tė atributeve tė shtetit dhe njėkohėsisht hudhė posht si tė paqena kualifikimet sllave pėr gjoja ndarjen funksionale institucionale tė shtetit nė bazė tė parimeve etnike.


Pika 1.3.pėrcakton :

"karakteri shumė-etnik i shoqėris sė Maqedonisė duhet tė ruhet dhe tė reflektohet nė jetėn publike"

Njė konstatim i kėsaj natyre ndjek llogjikėn juridike tė pėrkufizuar nė pikėn paraprake dhe pėrsėri nuk pėrfillė kėrkesėn shqiptare pėr transformim e shtetit monoetnik tė IRJM nė shtet multietnik konform realitetit tė sajė. Formulimi nė fjalė bėn njė hap pėrpara nė krahasim me situatėn ekzistuese duke ofruar alternativėn e integrimit tė pjesėtarėve tė komuniteteve josllave nė jetėn publike mirėpo nuk bėnė transformimin e institucioneve monoetnike sllave nė institucione sėhtetrore paralele shumėkombėshe. Shoqėria shumėkombėshe dhe shteti shumėkombėsh janė dy kategori kushtetutare nė mėnyrė cilėsore tė ndryshme nė aspekt juridik,politik dhe ekonomik.


Zhvillimi i qeveris sė decentralizuar,

Nė kuadėr tė kaptinės nė fjalė nė mėnyrė tė pamėdyshje normohen kompetencat burimore tė pushtetit lokal nė lėmin e "shėrbimeve publike, planifikimit urban dhe rural, mbrojtjen e ambientit,zhvillimin e ekonomis
lokale, kulturės, arsimit, mbrojtjes sociale dhe kujdesit shėndetsor"

Pėrmbajtja e kompetencave komunale tė kėtij lloji pa atribute shtetrore nė kuadėr tė komunave demanton nė mėnyrė shumė eksplicite tezat e sllavofolėsve pėr gjoja "kantonizim, autonomin teritoriale dhe federalizim tė Maqedonisė" pėr
shkakė se nuk ekziston e drejta e deunitarizmimit tė institucioneve komunale dhe konstituimit tė tyre nė baza autonome etnike dhe regjionale.


Nė pikėn 3.2. pėrkufizohet se kufijt e rij komunal do tė ripėrcaktohen pas regjistrimit tė ri tė popullsis tė vitit 2001 nėn pėrkujdėsjen ndėrkombėtare. Njė formulim i kėsaj natyre do tė bazohet nė ndarrjen aktuale teritoriale tė komunave, ndarje kjo qė kryesisht respekton interesin sllavofolės dhe lokalizon pushtetin komunal shqiptarė kryesisht nė teritoret fshatare tė Maqedonisė.

Zgjedhja nė fjalė nuk eliminon problemin e ngushtimit teritorial tė shqiptarėve pėrkundėr rritjes demografike tė tyre dhe numrit tė ritur tė komunave tė tyre dhe nuk rikthen shqiptarėt nė pozicionet pushtetore dhe teritoriale tė komunave urbane qė i kishin me ndarjen administrative komunale tė vitit 1974.

Ėshtė paradokslae por do tė dalė e vėrtet se pėrfitimet mė tė mėdha funksionale dhe materiale-finaciare do ti ken pikėrisht komunat e reja sllave tė krijuara nė atarin e ish komunave tė Tetovės, Gostivarit dhe Dibrės. Komuna kėto pėr hir tė mbrojtjes sė "interesave strategjike sllave" do tė jenė tė mbėshtetura krahas kompetenca lokale tė rritura dhe me financa shtetrore shumė mė tė mėdha nė mision tė coptėzimit dhe zvoglimit tė kompaktėsis teritoriale shqiptare nė pjesėt veripėrėndimore tė Maqedonisė.

Sipas pikės 3.2. tė marrėveshjes nė fjalė pushtetit komunal do ti transferohen njė pjesė pėrmbajtėsore e taksave tė grumbulluara nga pushteti qendror vetėm nga TVSH/ja /tatimi nė vlerėn shtesė/ e grumbulluar nė teritorin pėrkatės komunal.

Njė formulim i kėsaj natyre pėrjashton decentralizmin fiskal aq tė dėshiruar nga pushteti qendror nė suaza tė pushtetit lokal dhe ruan edhe mė tej diskriminimin e thellė fiskal dhe financiar tė pushtetit komunal nė raport me pushtetin qendror.

Pikėrisht qendėrisimi gati se absolut/90%/ edhe i sistemit tė ri fiskal argumenton nė mėnyrė mė bindėse dimensionit unitar edhe tė sistemit tė ri kushtetutar,dimension unitar ky i cili edhe pas miratimit tė ndryshimeve tė ardhėshme kushtetutare ngel parimi kyē i konstitiuimit dhe realizmit tė pushteteve tė tė gjitha llojeve dhe niveleve.


Pika 3.3 perkufizon "udhėheqėsi i policis lokale do tė zgjidhet nga kėshilli komunal nė bazė tė listės sė tre kandidatėve tė propozuar nga ministri i policisė

Ministri i policis ruan tė drejtėn tė shkarkon udhėheqėsin lokal tė policis nė pajtim me ligj".

Formulimi nė fjalė hudhė poshtė dezinformatat e politikanėve lokal shqiptar se me marrėveshjen nė fjalė themelohet policia lokale. E drejta qė ministri tė propozon listėn e kandidatėve dhe tė ruan tė drejtėn qė tė shkarkon udhėheqėsit e policis lokale nė tėrėsi nėnvleftėson tė drejtėn e emėrimit tė udhėheqėsve nė fjalė nga kėshillat komunal. Realizimi edhe i tė drejtės sė emėrimit tė shefit tė policis lokale do tė jet diskutabil aktualisht, pasiqė ekziston njė jopėrputhshmėri ndėrmjet organizmit teritorial tė pushtetit qendror dhe ndarjes teritoriale tė komunave ekzistuese. Njė jopėrputhshmėri e strukturimit vertikal dhe teritorial tė pushtetit qendror dhe atij komunal do tė konfronton komunat sllave dhe shqiptare nė aspekt tė zgjedhjes sė kandidatit "tė pėrshtatshmė " pėr tė dy palėt.

Nevoitet reformim paralel i shtrirjes vertikale teritoriale tė pushtetit qendror konform organizmit tė pushtetit komunal ose e kundėrta, nė tė kundėrtėn njė kompetencė e kėsaj natyre do tė bllokohet nė kuadėr tė byrokracis administrative tė pushtetit qendror.

E vetmja e arritur respektabile qė korrespondon me kėrkesėn shqiptare ėshtė pėrckatimi i obligimit shtetror qė struktura e forcave lokale policore tė pėrputhet me strukturėn etnike tė popullsis lokale mė sė voni deri nė fund
tė vitit 2002.

Mirėpo njė obligim i kėsaj natyre nuk parashihet tė realizohet nė afatin e parapar edhe pėr strukturat e sigurimit dhe kundėrzbulimit shtetėror dhe tek strukturat profesionale ushtarake si struktura shtesė qė pėrbejn njė tėrėsi funksionale dhe qė janė mjaftė problemore pėr shqiptarėt nė pėrgjithėsi.


Jodiskrminimi dhe pėrfaqėsimi i drejtė,


Nė kuadėr tė pikės 4. parashihet qė ky princip tė respektohet gjatė punėsimit nė administratėn publike dhe ndėrmarrjet publike dhe gjatė konkurimit nė fondet publike tė financimit pėr zhvillimin e bizneseve.

Principi nė fjalė manipulon me nocion "perfaqėsim i drejtė" nė vend se tė pėrdor nocionin "perfaqėsim pėrpjestimor" pėr punėsimet nė sektorin publik.

Njė formulim i kėsaj natyre i vėnė ne korelacion me deficitete mėdha finaciare tė shkaktuara nga lufta nė vijim dhe duke pasur parasysh obligimet reformuese qė IRJM i ka pėr zvoglimin e konsiderueshėm/ disa dhjetėra mijė/ tė numrit tė tė punėsuarve nė adminsitratėn publike e bėnė mjaftė problemor realizimin praktikė tė "pėrfaqėsimit tė drejtė" si kategori subjektive nė krahasim me "pėrfaqėsimin pėrpjestimor" si katėgori objektive
Nė veēanti sektorėt tradicional jo tė reformuar shtetror tė sigurimit shtetror, kundėrzbulimit, ushtrisė, gjykatave, administratės qendrore, diplomacisė, financave publike dhe sektorit fiskal do tė jenė sektorėt ku
ndryshimet kuadrovike tė "pėrfaqėsimit tė drejtė" do tė realizohen me shumė vėshtirėsi dhe do tė pėrfaqėsojnė "fyt tepėr tė ngusht" pėr kuadrot josllave nė veēanti ato shqiptare gjatė implementimit tė marrėveshjes eventuale.


Procedurat e veēanta parlamentare.

Nė kuadėr tė procedurave nė fjalė ėshtė pretenduar tė instalohen mekanizmat pėr evitimin e mbivotimit-majorizimit nė baza etnike gjatė miratimit tė ligjeve tė sferave tė caktuara dhe amandamenteve kushtetutare tė caktuara.

Procedurat e kėsaj natyre parashikojn miratimin e akteve juridike me dy tė tretat e votave tė trupit votues/ parlamentar/ duke inkuadruar nė kėtė shumicė tė kualifikuar edhe shumicėn e pėrfaqėsueseve tė komuniteteve pjestarėt e tė cilėve komunitete i takojn popullsis qė nuk ėshtė nė shumicė. Procedura nė fjalė i dedikohet miratimit tė ligjeve nga ana e parlamentit nė lidhje me amandamentet kushtetuese,ligjin pėr qeverisje lokale dhe ligjet qė efektuojn kulturėn,pėrdorimin e gjuhėve ,arsimin ,dokumentetet personale, pėrdorimin e simboleve,financat lokale, zgjedhjet lokale, qytetin e Shkupit dhe kufijt e komunave.


Procedurat e veēanta tė kėsaj natyre janė problemore pėr disa arsye:


Votat e pėrfaqėsuesve shqiptar ekulibrohen me votat e pėrfaqėsuesve tė komuniteteve tė tjerė siē janė turqit, vllehėt, romėt, sėrbėt, torbeshėt dhe tė tjerėt pėrkundėr faktit qė ekziston njė joekuilibėr i madhė ndėrmjet komunitetit shqiptar dhe pėrfaqėsuesve politikė tė tijė krahasuar me tė tjerėt si nė aspekt cilėsor ashtu edhe sasior


Nė kuadėr tė procedurave tė kėsaj natyre nuk janė pėrfshirė ligjet qė regullojn ēėshtjet nga sfera e funksionimit tė parlamentit, qeveris, ushtrisė, policis, sigurimi shtetėror, gjykatave themelore dhe republikane, nėnshtetėsisė, zgjedhjeve parlamentare dhe zonave elektorale, buxhetit shtetror dhe politikave makroekonomike.


Ēėshtja e miratimit tė ligjit tė ri pėr ripėrkufizimin teritorial tė komunave, qytetit tė Shkupit dhe zgjedhjet lokale janė paraparė tė miratohen pas realizmit tė regjistrimit tė ri dhe nga pėrbėrja e re parlamentare, fakt ky qė realisht do te vėshtirėson dukshėm inkorporimin adekuat tė interesit teritorial dhe pushtetor shqiptar sepse monitoringu ndėrkombėtar nuk do tė jet i cilėsis dhe thellėsis aktuale.

Mos kyēja e buxhetit shtetror dhe politikave makroekonomike nė kuadėr tė procedurave tė veēanta do tė thotė se de fakto ėshtė bėrė supstitucioni i barabarsisė lokale tė pjesėshme me njė diskriminim tė theksuar ekonomik nė nivel qendror nė favor tė sllavofolėsve .

Nuk duhet tė harohet me kėtė rast fakti,se kur nga analiza tė eliminohen "ēėshtjet e veēorive kombetare"si pjesėrisht tė apsolvuara ,politika e tė gjitha politikave ngel ekonomia e simplifikuar nė pushtetin financiar dhe fiskal si bazė ekzistence dhe zhvillimi qė nė rastin konkret ėshtė nė tėrėsi jashtė ndikimit tė pėrfaqėsuesve tė komunitetit shqipatar sipas dokumentit nė fjalė.


Organet tė cilėt do tė pamundėsojnė diskriminimin dhe do tė sigurojn pėrfaqėsimin e drejtė,


Nė kuadėr tė pikės 4.3. ėshtė paraparė qė 1/3 e anėtarėve tė gjykatės kushtetutare, ombdusmanit publik, kėshillit republikan gjyqėsor dhe kėshillit ndėretnik tė zgjidhen nga pjesėtarėt e komuniteteve dhe me njė shumicė votash prej 2/3.

Nga kėto organe kėshilli ndėretnik dhe sė fundi gjykata kushtetutare do tė japin vlerėsimin pėrfundimtar nė aspekt tė evitimit tė diskriminimit dhe perfaqėsimit tė drejtė kombėtar nė institucionet publike. Fakti qė tė gjithė kėto organe nė pėrbėrjen e tyre do tė ken shumicėn e antarėve tė komunitetit sllavofolės dhe qė tė gjithė vendimet do ti miratojn me shumicėn e thjeshtė dhe jo me konsensuz qė nė nismė nėnvleftėson misionin dhe realizmin e objektivit tė pėrcaktuar.

Procedurat e veēanta dhe organet e parapara pėr evitimin e diskriminimit dhe pėrfaqėsimin e drejtė ,objektivisht nuk kanė kapacitet multietnik institucional dhe mekanizma juridik qė tė realizojn misionin pėr tė cilin janė tė themeluar .


Arsimimi dhe pėrdorimi i gjuhėve,


Nė kuadėr tė pikės 6.1.ėshtė paraparė e drejta pėr arsimim fillor dhe tė mesėm me plan programe tė unifikuara mėsimore nė nivel tė IRJM/sė.

Nė kuadėr tė arsimit fillor dhe tė mesėm edhe mė tutje shqiptarėt dhe josllavėt detyrohen tė mėsojn sllavomaqedonishtėn pėrkundėr faktit qė sllavėt atje ku janė nė pakicė nuk obligohen tė mėsojn gjuhėn shqipe.
Zgjedhja nė fjalė do tė pėrjashton mundėsin e unifikimit tė planprogrameve mėsimore nė rafshin gjithėkombėatr nė lėmin e gjuhės shqipe, historis, kulturės, artit, muzikės dhe veēorive tė tjera kombėtare shqiptare.

Nė kėtė kontekst do tė jet shumė problemore nesėr nė librat e historis mė tė re tė pėrcaktohet "e vėrteta e unifikuar" pėr rolin dhe misionin e Ushtris Ēlirimtare Kombėtare nė tekstet sllave dhe ato shqiptare sipas alternativės shqiptare si "lėvizje ēlirimtare shqiptare" ose si "lėvizje ekstremiste-teroriste " sipas alternativės sllavofolėse.


Nė kuadėr tė pikės 6.2. konstatohet "Fonde shtetrore do tė sigurohen pėr arsimin universitar nė gjuhėn qė flitet sė paku nga 20% e popullsis sė Maqedonis, nė bazė tė marrėveshjeve tė veēanta".

Njė formulim i kėsaj natyre synon sigurimin e fondeve shtetrore pėr arsimimin universitar nė gjuhėn shqipe nė nivel tė kufizuar. Ngel enigmatike nė kėte drejtim ēėshtja se cilėt janė subjektet juridike tė cilėt do tė nėnshkruajn "marrėveshje tė veēanta " dhe i cilės sasi dhe cilėsi do tė jet arsimimi universitar shqiptar nė krahasim me alternativėn aktuale universitare sllavofolėse. Njė gjė ėshė e qartė, korniza juridike nė fjalė nuk ekuilibron tė drejtėn shqiptare pėr arsimim sipėror nė gjuhėn shqipe nė raport me ate sllavofolėse dhe pėrparimi i vetėm juridik konsiston nė sigurimin e qasjes sė kufizuar pėr shfrytėzimin e fondeve shtetrore pėr financimin e arsimit sipėror shqiptar.

Dilema hamletiane e papėrgjigjur pėr autorin ėshtė: ēka me Universitetin e Tetovės nė kontekst tė kėsaj norme juridike?.


Pika 6.4. definon vetėm gjuhėn maqedonase si gjuhė zyrtare pa asnjė kufizim nė tėrė teritorin e sajė.


Pika 6.5. konstaton:"ēdo gjuhė tjetėr e folur nga sė paku 20% e popullsis ėshtė gjithashtu gjuhė zyrtare. Nė organet e RM/sė ēdo gjuhė tjetėr pos maqedonishtes mund tė pėrdoret nė pajtim me ligj".

Formulimi i kėsaj natyre duke pasur parasysh se popullsia shqiptare aktualisht pėrbėn mbi 20% tė popullsis sė pėrgjithėshme tė Maqedonis i adresohet gjuhės shqipe.

Dilema kyēe qė shtrohet me kėtė rast ėshtė "a ėshtė gjuha shqipe gjuhė e dytė zyrtare dhe si e tillė e barabart me sllavomaqedonishtėn?".

Pėrgjigjeja ėshtė paradoksale: gjuha shqipe bėhet gjuhė e dytė zyrtare por jo edhe e barabart me sllavomaqedonishtėn.

Njė formulim i kėsaj natyre i dedikohet kryesisht komunikimit tė palėve me organet e pushtetit qendror ndėrsa pėrdorimi zyrtar i sakt i shqipės nga ana e organe shtetrore ngel tė definohet me ligj.


Nė kuadėr tė pikės 6.7 gjuha shqipe pėrjashtohet nga pėrdorimi zyrtar nė procedurat penale dhe civile dhe lejohet pėrdorimi i saj vetėm si e drejtė e pales nė kontest.

Regullimi i pėrdorimit zyrtar tė gjuhės shqipe me ligj do tė synon tė margjinalizon nė suaza tė njė kornize tė kufizuar pėrdorimin e sajė nė veēanti nė institucionet qendrore siē janė: presidenti i shtetit, ushtria, policia, sigurimi shtetror, diplomacia, sektori fianciar e bankar, sektori qendror fiskal e doganor dhe sektor dhe institucione tė tjera tė qendėrsuara nė Shkup.

Njė konstatim i kėsaj natyre vėrtetohet nga deklarat e ndėrmjetsuesit amerikan Xhejms Pardju i cili me njė rast deklaroi "Me kryetarin Trajkoski punonim reth idesė qė gjuha shqipe tė jet gjuhė e dytė zyrtare ,jo e nivelit
tė njejtė me gjuhėn maqedonase ,vetėm nė disa krahina dhe nė rethana tė caktuara"

Njė formulim i kėsaj natyre mund tė cilėsohet se bėn transformimin e gjuhės shqipe nga njė gjuhė qė deri tash pėrdorej vetėm nė nivel lokal nė gjuhė qė tejkalon pėrdorimin rajonal por qė nuk arin pėrdorimin e plotė shtetror
karshi qjuhės sllavomaqedonase.

Pėrdorimi zyrtar i kufizuar i gjuhės shqipe ne nivel shtetror ėshtė shumė larg akuzės sė shumė politikanėve sllavofolės se de fakto me normėn nė fjalė realizohet federalizimi gjuhėsor nė Maqedoni.


Manifestimi i identitetit kombėtar,


Nė kuadėr tė identitetit kombėtar tė kaptinės sė 8/tetė/ parashikohet e drejta e autoriteteve lokale tė pėrdorin flamurin kombėtar shqiptar krahas me flamurin shtetror vetėm para ndėrtesave publike lokale nė komunat ku komuniteti shqipatrė ėshtė nė shumicė.

Zgjedhja nė fjalė kushtėzon pėrdorimin e flamurit kombėtar me ndryshimin e pamjes sė flamurit nė krahasim me flamurin shtetror shqiptarė, fakt ky qė e bėn mjaftė problematikė pėrdorimin e tij publik nė variantin e normuar.

Kjo variant e pėrdorimit tė flamurit kombėtar shqiptarė ėshtė shumė mė posht tė drejtės qė ishte e normuar me kushtetutėn socialiste tė Maqedonis tė vitit 1974 nė aspekt tė cilėsis sė pėrdorimit dhe nė veēanti nė aspekt tė formes sė pėrdorimit tė flamurit kombėtar shqiptar.


Implementimi i marrėveshjes,

Marrėveshja nė fjalė ėshtė e normuar qė tė bėhet pjesė pėrbėrėse e reformave kushtetutare-juridike kryesisht nga ana e pėrbėrjes ekzistuese parlamentare tė IRJM.

Njė pjesė e reformave ėshtė planifikuar tė realizohet nnga mandati ri parlamentar pasiqė paraprakisht tė realizohet regjistrimi i popullis nėn monitoringun ndėrkombėtar.

Pėrfundimi:

Kėrkesa kyēe politike e kryengritjes shqiptare pėr transformimin e statusit tė pakicės kombėtare nė status tė kombit shteformues pėr shqiptarėt nė Maqedoni nuk realizohet me marrėveshjen nė fjalė pavarsisht nga fakti qė nė preambullėn e kushtetutės sė re pėrjashtohen atributet nacionale sllave.


Statusi i pakicės kombėtare pėr shqiptarėt nė IRJM zėvendėsohet me statusin e komunitetit nacional qė nė bazė tė zgjidhjeve juridike tė analizuara paraqet njė fazė tė ndėrmjetme qė tejkalon statusin e pakicės kombėtare por qė njėkohėsisht nuk arin statusin e kombit shtetformues tė dimensionit qytetar.


Njė konstatim i kėsaj natyre gjen mbėshtetje tė plotė nė marrėveshjen e analizuar duke filluar nga parimet bazė , statusit tė gjuhės shqipe, arsimit sipėror shqip, pushtetit komunal dhe nė nė veēanti manifestohet nė lėmit e kornizuara pėr miratim nė kuadėr tė "procedurave tė veēanta juridike".


Refuzimi i marrėveshjes nė fjalė nga pėrfaqėsuesit e komunitetit sllavofolės pėrkundėr faktit qė kėrkesat kyēe politike tė tyre janė respektuar nė masė tė konsiderueshme argumenton konfliktėsinė e objektivave sllave nė raport me ato
shqiptare alias ndėrkombėtare.


Thyerja e armėpushimit nga ana e palės sllave me qėllim tė krijimit tė alibis sė rrejshme se faji pėr dėshtimin e dialogut politikė i takon palės shqiptare riprodhoi efektin e bumerangut dhe fijaskos luftarake tė sajė nė frontin e
Tetovės nė plan lokal dhe debaklin diplomatikė-politik nė plan ndėrkombėtar.


Shpėrngulja e popullsis sllave nga pjesė tė rajonit tė Tetovės vetėm nga shkaku se ato teritore tashmė i kontrollon UĒK/ja dhe jo forcat sllave, vėrtetoi edhe nė kėtė rast sindromin sllavė se popullsia lokale sllave tėrhiqet sė bashku me tėrheqjen e forcave ustarake policore tė sajė.


Histeria anti perėndimore e projektuar, menaxhuar dhe sė fundi personalisht e e propaganduar nga kryeministri Georgievski dhe polici numėr njė Boshkoski e pėrcjellur me njė vandalizėm tė paparė antipėrėndimor ndaj ambasadave kryesore perėndimore nėn monitoringun e policis lokale, manifestuan kulminacionin e njė primitivizmi politik ballkanas qė ekuilibrohet me politikėn e dėshtuar tė ish diktatorit Milosheviq.


Kėrkesa e z.Trajkoski pėr ndihmė nga presidenti rus Putin dhe refuzimi pėr takim si kundėr pėrgjigje nga presidenti Bush gjatė qėndrimit tė tij nė Kosovė mesazhojnė qart autoritetet mė tė larta sllave pėr humbjen e durimit dhe pėrkrahjes ndajė njė sjlellje tė tillė antipėrėndimore.


Ribalanci buxhetor i rritur pėr 500 milion DM nė mision tė militarizmit tė mėtejm tė konfliktit pėrbėn argumentin mė tė fuqishėm se elita aktuale politike dhe shtetrore sllavė ka humbur kompasin e menaxhimit tė shtetit dhe luftės dhe se e njejta realisht ėshtė bėrė pengesa kryesore e pėrfundimit tė luftės dhe arritjes sė marrėveshjes.


Tė vazhdohet diaologu politikė ose jo, ėshtė dilema qė artificialisht parashtrohet pasiqė pala shqiptare ka dhėnė pėlqimin nė dokumentin e propozuar nga ndėrmjetėsit ndėrkombėtar.

Pėrgjigjeja ėshtė pozitive,por pala shqiptare tash e tutje e pėrforcuar dukshėm nė teren dhe nė rafshin diplomatik-politikė duhet tė rifillon bisedimet nė kuadėr tė njė platėforme politike dukshėm mė tė avansuar dhe tė
synon tė korigjon lėshimet e bėra nė veēanti nė buxhetin shtetror dhe politikat makroekonomike.


Analiza nė fjalė argumenton nė mėnyrė bindėse se propozim marrėveshja nė fjalė krahasuar me kėrkesat politike tė Ushtris Ēlirimtare Kombėtare asesi nuk mund tė cilėsohet si njė zgjidhje optimale dhe e pranueshme pėr faktorin
shqiptar nė Maqedoni.


Pėrkundrazi marrėveshja nė fjalė paraqet realizmin e minimumit tė platėformės politike nė fjalė dhe pėr pranimin e tė njejtės nga ana e drejtuesve politikė tė UĒK-sė ėshtė dashur tepėr guxim, vizion dhe garancione ndėrkombėtare se njė marrėveshje e kėsaj natyre duhet tė nėnkuptohet si hap i parė sot drejtė njė barabarsie tė plotė nesėr .


Nėpėrmjet nėnshkrimit tė marrėveshjes nė fjalė faktori shqiptar nė veēanti ai ushtarak mesazhoi qart sė pėrkrah alternativėn e paqes nė raport me ate tė luftės pamvarsisht nga fakti qė shumė objektiva politike tė kryengritjes
sė armatosur nuk u realizuan.


Mbyllja e sėrishme e kufirit me Kosovėn dhe rikthimi i tandemit Robertson-Solana si pėrforcim i tandemit ekzistues Pardju-Leotar paraqet pėrpjekjen e fundit tė vetėdijėsimit dhe bindjes sė palės qė konflikti aktual tė
mbyllet nė suaza lokale, alternativa e dėshtimit edhe tė kėsaj pėrpjekje do tė jet me siguri konferenca ndėrkombėtare pėr krizėn nė Maqedoni.


Nėnshkrimit shqiptar pėr barabarsi tė pjesėshme pala sllave ju kundėrpėrgjigjė me refuzim dhe rifllim edhe tė njė beteje tė humbur nė mėnyrė tė turpshme nė qytetin e Tetovės.


Ishin pikėrisht ndėrkombėtarėt ato qė shpėtuan palėn sllave nga kapitullimi i turpshem luftarak dhe imponuan UĒK-sė tėrheqjen nė pozicionet paraprake.


Janė pikėrisht ndėrkombėtarėt faktori kyē qė duhet tė tėrheqi potezin pėrfundimtar dhe tė mbylli edhe kėtė luftė nė kėtė pjesė tė Ballkanit pėrėndimor, shqiptarėt si kur mė herėt kan kohė dhe potencial pėr tė pritur potezin pėrfundimtar ndėrkombėtar.

Koha definitivisht falė UĒK-sė punon pėr shqiptarėt e Maqedonisė.




Rufi Osmani


-Oferta e pamjaftueshme politike ndėrkombėtare rezikon ti dėshtoj edhe njėhere bisedimet politike,dilema kyēe ėshtė si tė arihet deri tek konferenca ndėrkombėtare ?

-Kush janė menaxherėt ndėrkombėtar tė krizės nė Maqedoni?
Pėrcaktimi i "tandemit tė ri ndėrkombėtar" Leotar-Pardju dhe menaxhimi nė forme tė diktatit tė drejtėpėrdrejt nė bisedimet shqiptare-sllave pėrbėn njė fazė tė re dukshėm mė tė pėrparuar por ende te pamjaftueshėm nė zhvillimin
e fenomenit "lufta nė Maqedoni".
Rezultatet e menaxhimit tė krizave tė ngjajshme varen drejtpėrdrejtė nga qasja e menaxhimit dhe cilėsia e respektimi tė standardeve dhe normave ndėrkombėtare si
dhe personaliteteve politike ndėrkombėtare tė cilėt i menaxhojn krizat nė fjalė.Njė analizė e pjesėrishme e tė dhėnave biografike/diplomatike e profesionale/ tė personaliteteve politike ndėrkombėtare tė angazhuara nė
mision tė menaxhimit tė krizės nė Maqedoni nxjer nė sipėrfaqe pozicionimin jo objektiv tė personave nė fjalė karshi palėve nė konflikt nė veēanti nė raport me kėrkesat politike shqiptare dhe nė veēanti nė raport me kryengritsit shqiptar.
Tandemi Leotar-Pardju tė pėrforcuar nga z.Shtul dhe z.Fejn dhe tė ndihmuar nga eksperti kushtetutar frances Badinter pėrbėjn qė nė nisėm njė kornizė kuadrovike mjaftė
problematike nė raport me palėn shqiptare .
-Pėrfaqėsuesi amerikan Pardju ėshtė inspiratori pėr tė mos thėnė autori i pėrpilimit tė listės sė 25 shqiptarėve tė shpallur pėr "persona nongrata" nga presidenti i SHBA/ve.
Pasojat e para tepėr negative nga njė akt i tillė politik tashmė janė reflektuar nė funksionimin aktual tė TMK-sė nė Kosovė me tendenc problematizimin e ekzistencės sė TMK-sė ,nė mision tė pamundėsimit evetual tė synimit pėr transformim tė TMK-sė nė Ushtri tė Kosovės nė rastin konkret
nėpėrmjet eliminimit publik tė njė pjese tė kuadrit mė meritor ushtarak tė saj.
Ngjajshėm me konstatimin e mėsipėrm pasoja tepėr negative do tė reflektohen edhe nė Maqedoni nė veēanti nė aspekt tė lidershipit politikė-ushtarak tė UCK- sė si faktor kyē i palės shqiptare jo vetėm nė aspekt tė menaxhimit krizės aktuale por nė veēanti gjatė zbatimit praktikė tė
marrėveshjes eventuale ushtarake dhe politike.
Nė veēanti rasti do tė bėhet problemor nėse Bashkimi Europian do ta ndjeki njė praktikė tė kėsaj natyre ashtu siē ėshtė bėrė tashmė praktikė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare duke pasur parasysh se pjesa kryesore e personave tė "anatemuar" janė rezident dhe realizojn aktivitetet jetėsore me dekada si pasojė e ndjekjes
sė tyre nga regjimi sllav nė vendet e BE ashtu siē paralajmėrojnė mediumet publike dhe ato tė shkruara.
Nėse bėhet njė paralele me pėrvojat e luftėrave tė mėhershme nė aspekt tė "personave tė problematizuar" do tė konstatojm se pa pėrjashtim tė gjithė personat e kėsaj natyre kan pėrjetuar sanksione juridike dhe ndėshkime
politike. Njė status problemor i figurave mė tė merituara tė kryengritjes shqipatre nė Maqedoni rezikon qė edhe fati i tyre personal jo vetem politik por edhe fizik tė pėrjeton fatin e shume "kriminelėve tė luftės" te luftrave te mėhershme nė Ballkan,fakt ky sa brengosės aq edhe joparimor dhe i papranueshėm qė drejtpėrdrejtė do tė efektuoj nė
rrjedhat e konfliktit aktual.

Njė veprim i kėsaj natyre nėse do tė jet i njė vlefshmėrie afatgjate nė esnecė synon tė pamundėson transformimim e strukturave politike tė UCK-sė nė subjekt politik nėpėrmjet pamundėsimit tė angazhmanit publik tė udhėheqėsis aktuale pilitk tė UCK-sė .

-Pėrfaqėsuesi francez Leotar ėshtė ish ministri frances i
mbrojtes,funksionar ky ndoshta i vetėm i alenacės i cili ishte kategorikisht kundėr sulmit tė paktit Nato ndaj pozicioneve ushtarake serbe nė luftėn e Kosovės.
Njė personalitet i kėsaj natyre reflekton asociacionet e kundėrta tek shqiptarėt nė Maqedoni ngjajshėm me refleksionet negative qė tek sllavėt e Maqedonisė i krijonte z.Solana.
Profesioni i tij si ushtarak si dhe ndrrimi i shpejt i pozicioneve politike tė tė njejtit nė aspekt tė legalitetit politik tė UCK-sė pėrforcojn bindjet se i njejti do tė identifikon korzinėt e Francės tek shqiptarėt e Maqedonis.

Pėr tandemin nė fjalė si pėrfaqėsues tė dy shteteve ku dominojn vlerat juridike dhe nacionale monoetnike dhe unitare dhe ku supremacion te plotė ka identiteti kulturor anglofon alias frankofon karshi diversiteteve tė tjera
kulturore ėshtė shumė e pritur qė tė njejtit tė preferojn dhe tė jenė shumė mė afėr alternativės sllave nė raport me alternativėn shqiptare.

-Z.Shtul ėshtė sinonim i alternativės sė dėshtuar arsimore ndėrkombėtare dhe person tė cilit objektivisht i takon pėrgjegjėsia kryesore pėr moszyrtatizimin e UT-sė dhe i njejti vlen pėr njė mohues tė pasionuar tė kėrkesės shqiptare pėr arsimimim universitar tė financuar nga shteti.
Njė qėndrim i till negativ i "komesarit tė OSBE-s pėr pakicat kombėtare" vetvetiu nėnkuptohet nga mandati i tij si dhe nga fakti se pranimi eventual i kėrkesės shqiptare nė kėtė drejtim do tė nėnkuptonte mohimin pesvjeēar tė
angazhimit dhe investimit tė kėtij diplomati "famoz" dhe pėr shqiptarėt tepėr fatkeq ashtu si edhe projekti i tij i pagėzuar "kolexhi i EJL- SHTUL".

-Pėrfaqėsuesi ushtarak i NATO-s Z.Fejn ėshtė autori i marrėveshjes pėr ēarmatimin e UCPMB-sė dhe demilitarizimin e luginės sė Preshevės.
Paralajmėrmi publik i bashkėpuntorit tė tij mė tė ngusht nga pala sėrbe Qoviq pėr realizimin e demilitarizmit tė luginės sė Preshevės nėpėrmjet ndėrtimit tė qendrės mė moderne policore-ushtarake serbe pėr reagime tė shpejta si kundėrpėrgjigje ndaj "agresinit eventual tė grupeve ekstremiste nga Kosova" demaskon nė tėrėsi "pragmatizmin dhe efektivitetin objektiv" tė e ambasadorit nė fjalė .
Njė sjellje jokonsekuente e kėsaj natyre tashmė u ripėrsėrit pjesėrisht edhe me rastin e realizimit tė marrėveshjes pėr tėrheqjen e UCK-sė dhe demilitarizmin e Haraqinėn me autor zotriun nė fjalė.
Pėrkundėr faktit qė me marrėveshjen e Haraqinės forcat policore maqedonase kishin tė drejtė tė jen prezente nė numer tė kufizuar dhe vetėm tre ditė pas tėrheqjes sė UCK-sė,nė praktikė ndodhė e kundėrta, forcat policore zyrtare
janė prezente mė shume se njė muaj dhe tė njejtat lejojn kthimin e tė ēvendosurve sllavofolės ndėrsa pa asnjė arsye pengojn kthimin e shqiptarėve nė vatrat e tyre.
Njė sjellje e kėsaj natyre vėrteton shqetsimin objektiv tė autorit se bėhet fjalė pėr kute tė dyfishta ndaj palėve nė konflikt nė veēanti gjat implementimit tė marrėveshjeve ushtarake nė praktikė.
Njė sjellje e kėsaj natyre ėshtė pasojė e "vullnetit tė tepėrt tė mirė tė palės shqiptare " dhe nuk korespondon me fjalėn e urtė shqipe" besnik bėhu por besė mos ze,besa e vetme nuk ėshtė fjala e dhėnė por dokumentacioni i
firmosur dhe mekanizmi i garantimit tė zbatimit tė tė njejtit ".
Njė sjellje e kėsaj natyre ėshtė njė akt qė ka shumė ngjajshmėri me shumė akte tė cilėsuara si "kurth diplomatik -ushtarak" qė ka pėrdorim inflator dhe mjaftė tė gjėrė anekėnd krizave nė bot nė veēanti kur palė nė konflikt
janė lėvizjet ēlirimtare.
Le te jetė njė sjellje e kėsaj natyre leksioni i fundit pėr pėrfaqėsuesit ushtarak shqiptar qė gjatė nėnshkrimit tė
marrėveshjes definitive ushtarake tė definojn tė gjitha detalet jo vetėm teorike por nė veēanti ato praktike duke shrytėzuar asistencėn e ekspertėve ushtarak shqiptar nė veēanti ato kosovar.

-Nuni i kushtetutės maqedonse z.Badinter ofroi alternativėn e "zbukurimit dhe demokratizmit lokal "tė kushtetutės aktuale maqedonase por jo reformimin e sajė tė plotė .
Nga pozicioni i Nunit as qė ka mundur tė pritet mė tepėr nė aspekt tė trajtimit tė ekuilibruar tė statusit politik-juridik tė shqiptarėve dhe tė sllavofolėsve pasiqė NUNI si ēdo nun nuk do tė ishte i till nėse do tė ndrryshonte identitetin pėrmbajtėsor tė "produktit vetiak juridik" sepse nė ate rast do tė mohonte "punėn e bartur profesionale".
Jo rastėsisht ky "jurist i famshėm kabinetik" ofroi "demokracin lokale" si perspektiv ndėrkombetare duke haruar me kėtė rast se vlerat tė cilat pretendojm ti arijn kombet ballkanase nėpėrmjet procesit tė globalizimit dhe
intregrimit janė pikėrisht "vlera ndėrkombėtare".
Do kishte qenė interesante tė mirej pėrgjigjeja e z.Badinter sikur pėrfaqėsuesit shqiptar nė negociata ti ofronin njė studim krahasimor ekspertesh pėr statusin e kombit frances si pakicė ne Zvicėr dhe Belgjikė
dhe ti mirnin ekspertizen sipas standardeve juridike ndėrkombtare qė francezėt nė shtetet e mėsipėrme i bėjn juridkisht mė tė vlefshėm nė krahasim me shqiptarėt e Maqedonis.
Mirėpo studime krahasimore tė kėsaj natyre pala shqiptare nuk kishte kohė vet ti bėnta e as ti blente nė tregun juridik vendės ose ndėrkombėtar.
Shembulli mė i dukshėm i njė qasje jo tė ekuilibruar tė faktorit ndėrkombėtar ėshtė vendimi i tė njejtėve qė tė pranojn si bazė tė projekt marrėveshjes bazė politike propozimet e z. Badinter , ekspert ky i cili ėshtė i paguar me para tė majme nga qeveria maqedonase ndėrsa nė tėrėsi
pėrjashtuan propozimet e ekspertit amerikan Uilimas vetėm pėr shakak se i njejti ishte i angazhuar nga pala shqiptare.

Njė kornizė kuadrovike ndėrkombėtare e kėsaj natyre tė pėrfaqėsuesve tė politikės ndėrkombėtare vetvetiu paragjykonte dhe parasupozonte rezikun serioz tė dėshtimit tė dialogut politik maqedons-shqiptar nė Maqedoni nėse
nė momentet e fundit tė tijė nuk bėhen ndryshime serizoe pėrmbajtėsore nė propozimet politike tė ofruara.

Pala shqipatre pavarėsisht nga fakti qė nuk ka mundur tė influencon drejtėpėrdrejt nė pėrcaktimin e tandemit Leotar-Perdju me siguri se ka mundur tė konteston dhe tė kėrkon zavendėsimin e z.Shtul dhe z.Badinder si personalitete me pozicione politike pro maqedonase.

Zavendėsimi permanent i pėrfaqėsuesve tė politikės ndėrkombėtare nė vend se tė bėhej zavendėsimi i ofertės politike ndėrkombėtare pėrbėn njė gabim tė madhė strategjik ndėrkombėtar qė pėr pasojė mund tė ketė dėshtimin e
dialogut dhe rifillimin e konfliktit tė armatosur pas pėrfundimit tė vizitės sė presidentit Bush Kosovės tė datės sė 24 korrikut tė vitit 2001.


-Oferta politike ndėrkombėtare dhe kėrkesat politike tė UCK-sė dy pika jo tėskajshme drejt njė objektivi tė pėrbashkėt,

Pėrkundėr faktit qė kėrkesa politike shqiptare e artikuluar nė mėnyrė me autentike nė platformėn politike tė Ushtris ēlirimtare Kombėtare ėshtė transparente dhe ka njė emėrtim "barabarsi tė plotė tė shqiptarėve nė sistem "
ose thėnė me fjalorin modern "demokratizim tė plot tė brendėshėm tė Maqedonis" oferta politike ndėrkomėtare deri nė momentet e shkrimit tė kėsaj analize ėshtė mjaftė e kufizuar dhe me mekanizma mjaftė tė komplikuara sistemore
pėr tė mbrojtur interesat shqipatre nė IRJM.
Oferta politike ndėrkombėtare e shprehur nė mėnyrė tė thjeshtėzuar pėrbėhetnga elementet vijuese:
-Barabarsi lokale
gjuhėsore,arsimore ,sociale,shėndetsore,ekonomike dhe
urbanistike pa garancione juridike se ripėrkufizimi i ri teritorial komunaldo tė respekton interesat rajonale shqiptare nė viset e urbanizuara ku pėrpjestimet etnike shqiptare-sllave janė tė pėrafėrta si nė
Shkup,Kumanovė,Strugė e Kėrēovė.
Ose thėnė mė qartė kjo barabarsi lokale konform ndarjes aktualeadministrative komunale u adresohet tre qendrave urbane shqipatre nė Maqedoni :Tetovės ,Gostivarit e Dibrės dhe komunave fshatare shqiptare pa potenciale elementare ekonomike-sociale dhe infrastrukturore.
Alternativė e pranueshme kompromisi nė aspekt teritorial pėr kėtė fazė do tė kishte qenė sigurimi i garancioneve juridike se bazė pėr ripėrkufizimin e ri teritorial tė komunale do tė ishte ndarja e vjetėr adminstrative komunale e definuar me kushtetutėn e vitit 1974 duke parashikuar krijimin e komunes sė re shqiptare tė Shkupit nė pjesėn me shumicė shqiptare. Nė tė kundėrtėn asociacionet do tė jenė mjaftė afėr propozimin famoz tė AMSHA nėse ngel ndarja ekzistuese komunale me tė vetmin dallim qė ndarja do
tė jet e mbrendėshme dhe jo ndarje e jashtėme siē propozonin akademikėt sllafofolės.
-Barabarsia lokale e kėsaj natyre e parapar me draftin e fundit ndėrkombėtar nuk ngėrthen nė vete kompentenca tė autoriteteve lokale tė policis dhe mbrojtjes.
Alternativa e kompromisit do tė nėkuptonte kthimin e kompetencave pushte-tit komunal nė strukturat e policis komunale dhe monitorng tė drejtpėrdrejt nė kazermat ushtarake tė instaluara nė treritoret shqiptare krahas realizimit tė shėrbimit ushtarak nė rajonin e Maqedonis ku jetojn shqipatrėt nė shumicė ose pjesė tė konsiderueshme.
Pikėrisht mos pasja e kompetencave burimore komunale nė strukturat e policis dhe mos realizimi i monitoringut cilėsor nė njėsitet ushtarake tė vendosura nė teritoret shqiptare nė Maqedoni kan qen burimi i tė keqes shqipatre nė
Maqedoni nga pavarsimi i saj e deri mė sot,rastet e Bit
Pazarit,Gostivarit,Tetovės , Haraqinės janė mjaftė tė freskėta nė kujtesėn shqipatre.

-Oferta pėr arsimin superior shqip lėviz nė suaza tė institucioneve private me disa modalitete integrative shtetrore qė tashmė e kemi si projekti "kolexhi Shtul" dhe katedrat e ndryshme ne kuadėr tė universitetit tė Shkupit.
Alternativa e kompromisit doemos duhet tė jet e drejta pėr arsimim tė pakufizuar universitar shtetror nė institucione paralele shqiptare dhe analog me te zyrtarizimi i plotė i Universitetit tė Tetovės dhe bashkangjitja e kolexhit tė Shtulit UT-sė.
-Mekanizmat e propozuara pėr eliminimin e mbivotimit parashohin shumicėn absolute tė trupit votues parlamentar dhe nė kudėr tė shumicės nė fjalė shumicėn e pėrfaqėsuesve tė komunitetit gjėgjės nė pakicė me kusht qė pėrfaqėsuesit e komuniteit pakicė tė ken sė paku pesė pėrfaqėsues.
Dilema si rezik real ėshtė cili mekanizėm garanton se pala sllave nga radhėt e veta nuk do tė "riprodhon" pėrfaqėsues nė paralament tė komunitetit serb,vllah, rom,torbesh dhe dhe tė tjerė deri nė numrin pesė me qėllim qė tė bllokon propozimet shqiptare gjėgjėsisht ti kushtėzon tė njejtat me zbatim ekuivalent edhe pėr pjesėtarėt e komuniteteve tė tjera.
Reziku ne fjalė ėshtė real edhe si pasojė e faktit qė ēmimi i luftės nė vijim do tė ketė pasoja tė drejtpėrdrejta nė zbatimin praktikė tė marrėveshjes eventuale si pasojė e mungesave tė mėdha finaciare me tė cilat do tė ballafaqohet ekonomia dhe vet shteti nė fjalė ,fakt ky qė drejtpėrderjtė do to bllokon dhe kufizon zbatimin e shpejt tė reformave
etnike ne praktikėė.
Njė praktikė tė kėsaj natyre kemi pasur me rastin e regjistrimit tė studentėve nė kuadėr tė "kuotės sė diskriminimit pozitiv" nė univesistet sllave kur shumė sllavofolės ndrronin indentitetit kombėtar me qėllim tė
regjistrimit dhe kėshtu pamundėsonin regjistrimin e studentėve shqiptarė nė masė tė konsiderueshme.
Nė kėte rast vendimi i fundit do tė ishte ai i gjykatės kushtetutare ku pėrfaqėsuesit e komunitetit sllavofolės janė nė shumicė dhe mekanizmi nė fjalė do tė suspendohej ,e vetmja e aritur nga i njejti do tė ishte prolongimi i marrjes sė vendimit dhe asgjė tjetėr .
Duhet tė theksojm me kėtė rast se Buxheti dhe politikat makroekonomike/monetare,kreditore,fiskale,investive,rajonale/ nuk janė tė pėrfshira nė kudėr tė mekanizmit me tė cilin evitohet mbivotimi.
Njė lėshim i kėsaj natyre do tė ketė pasoja drastike edhe nė realizmin e kompetancave lokale sepse thjeshtė do te mungojn mjetet e mjaftueshme finaciare pėr instalimin e institucioneve tė reja dhe pėr finacimin e rregullt tė tyre si pasojė e faktit se sistemi fiskal-financiar ėshtė nė
tėrėsi i centralizuar.
Alternativa e kompromisit do tė duhet tė pėrfshijė ndarjen proporcionale tė tė hyrave fiskale dhe tė tjera tė buxhetit tė shtetit nėpėrmjet kriteri-umeve qė do tė bazoheshin nė numrin e popullsis sipas rajoneve komunale dhe kontributit komunal fiskal nė buxhetin shtetror nga tė gjitha tė hyrat
fiskale/ doganat ,tatimi nė vlerėn shtesė ,akcizat ,tatimi nė fitim, tatimi personal,tatimet nė pronė dhe taksat dhe kontributet tjera/.
-Oferta qė gjuha shqipe tė ketė vetėm pėrdorim zyrtar lokal ose rajonal duhet tė hudhet nė tėrėsi sepse nuk mduhet tė harohet fakti se edhe mė tutje institucionet kyēe politike dhe shtetrore nė pėrgjithėsi do tė jenė tė qendėrsuara dhe tė instaluara nė Shkupin me shumicėn sllavofolėse.
Nėse pėr ēėshtjet tjera edhe mund tė bėhet kompromise tė caktuara nė aspekt tė zyratrizimit tė gjuhės shqipe nuk duhet asesi tė bėhet kompromise tė asnjė natyre .
Alternativa e kompromisit do tė kishte qenė "gjuha shqipe ėshtė gjuhė e dytė zyratre nė Maqedoni,pėrdorimi i saj do tė regullohet me ligj nė teritoret komunale ku sipas regjistrimit tė ardhėshėm nuk jetojn shqiptar"

-A do tė hyjė NATO nė Maqedoni vetėm pasiqė tė arrihet marrėveshja politike me tė vėrtet?

Dilema nė fjalė paraqet sfidėn kryesore dhe mė tė rezikshme nė veēanti nė raport me aktivitetet e mėtejme tė Ushtris ēlirimtare kombėtare nė rast se nuk arrihet marrėveshja politike ndėrmjet palėve nė konflikt.
Dyshimet e arsyeshme tė autorit nė kėtė drejtim kan pėr bazė deklarimet e shumta tė ministrit maqedonas te mbrojtjes z. Buēkoski se tashmė ekspertėt ushtarak zyrtar dhe ato ndėrkombėtar kan definuar detalet e planit "KORRJET"
dhe kan pėrcaktuar tashmė strukturėn e trupave ushtarake tė NATO-s nė kua-dėr tė misionit MFOR.
Plani nė fajlė ka bashkėautorėsin sllavo-ndėrkombėtare ndėrsa pėrjashton nė kėte fazė autorėsin e ekspertėve ushtarak tė UCK-sė.
Duke pasur parasyshė faktin se i plani nė fjalė ka pėr synim ēmilitarizimit dhe demobilizimit tė UCK- sė e jo ushtris maqedonase mos kyēja e eksperte-ve ushtarak shqiptarė nė pėrpilimin e tė njejtit mund tė krijon situata tepėr tė ndėrlikuara pėr kryengritėsit shqiptar gjatė implementimit tė tė njejtit.

Pronocimi i Shefit tė Shtabit tė ushtris britaneze Sėr Majkėll Bojs se citoj"
"Forcat britaneze dhe tė tjerat qė do tė marrin pjesė nė operacionin pėr grumbullimin e armatimit nga kryengritėsit shqiptarė do tė tėrhiqen me krismėn e parė eventuale tė rifillimit tė luftės" demanton propagandėn sllave se trupat e NATO-s do tė mund tė realizonin misionin edhe pa
marrėveshje politike nė rast se marrėveshjen e ofruar do ta refuzonte pala shqiptare.

-Si tė arihet deri tek konferenca ndėrkombėtare pėr Maqedonin ?

Nėse edhe kėto bisedime dėshtojn dhe nė vigjilie tė pregaditjes sė palėve nė konflikt pėr rifillim tė konfliktit tė armatosur definitivisht bėhet e pajustifikueshme prezenca e mėtutjeshme e politikanėve shqiptar nė institucionet maqedonase nė veēanti nė parlament dhe qeverin e Maqedonis.
Lėshimi i institucioneve politike dhe shkaktimi edhe formal i krizės tashmė ekzistuese qeveritare dhe parlamentare ėshtė njėra nga alternativat krahas asaj tė pėrshkallėzimit tė konflitit tė armatosur qė me siguri do tė pėrshpejton organizmin e konferencės ndėrkombėtare pėr Maqedonin ose
instalimin e protektoratit ndėrkombėtar mbi Maqedonin ,edhepse alternativa e dytė ka gjasa minimale tė realizohet.
Nėse deri tash nėn trysnin e ndėrkombėtarėve edhe pjesėrisht mund tė arsyetohej ngelja nė institucionet politike maqedonase qė si synim dhe pasojė kryesore kishte delegjitimimin politike tė UCK-sė tashmė kjo lojė
politike e politikanėve shqiptarė me "legjitimitet demoktatik" duhet tė pėrfundon .
Tė drejtėn e pėrfaqėsimit tė kombit shqipatrė nė bisedimet nė vazhdim shqiptare-maqedonase duhet ta marrin pėrfaqėsuesit politik tė Ushtris ēlirimtare Kombėtare si pėrfaqėsues tė vetėm tė interesave shqiptare nė Maqedoni.

Rezyme,

-Kryengitja e armatosur shqiptare nė Maqedoni u nis nga Ushtria ēlirimtare Kombėtare me njė mision :zevendėsimin e statusit tė pakicės me statusin e kombit shtetformues pėr pjesėn e ndar tė kombit shqiptar qė jeton nė Maqe-doni,
-Oferta aktuale politike niset dhe pėrfundon me premisat e "pakicės kombėtare" dhe si e till ėshtė e pamjaftueshme pėr tu pranuar nga partit politike shqiptare dhe nė veēanti duhet tė refuzohet nga Ushtria ēlirimtare
Kombėtare,
-Oferta me pėrmbajtjen e publikuar sduhet tė pranohet edhe pėr njė arsye:
pas marrėveshjes politike armėt do ti dorėzojn shqiptarėt dhe do tė zhbėhet struktura ushtarake shqipatre,strukturat policore-ushtarke zyrtare do tė jenė edhe mė tutje kryesisht sllave dhe reformimi i tė njejtave do tė jet
njė proces afatgjatė dhe shumė i mundimshėm pėr shumė arsye,
-Nėse gjatė bisedimeve tė fundit pranohet alternativat e ofruara nga autor ose nga ekspert dhe analist tė tjerė ateherė mund te konstatohet sėe pakoja e reformave kushtetutare nė Maqedoni mund tė jet e pranueshme si njė zgjidhje kalimtare drejt njė barazie tė plotė nė njė tė ardhėme tė afėrt.
-Konflikti ushtarak nė Maqedoni tashmė me siguri mund tė konstatohet pas periudhės pesė mujore tė zhvillimit tė tij se ėshtė konflikt lokal i monitoruar pėr tė mos thėnė i kontrolluar ndėrkombėtarisht dhe i njejti objektivisht nuk nuk do ti tejkalon suazat lokale,
-Reziqet pėr njė destabilizim mė tė madhe rajonal nė masė tė madhe janė tė evituara edhe si pasojė e faktit qė qeverit e vendeve nė rajon janė drejtpėrdrejt tė monitoruara pėr tė mos thėnė tė kushtėzuara nga SHBA,BE dhe
NATO qė tė jenė tė distancuara ndaj konfliktit nė Maqedoni ,
-Nė kėtė drejtim qeveria shqipatre ėshtė njė shembull shkollor i indiferentizmit klasik pėėrkundėr solidarėsis sllave-ortodokse ,solidarėsi t ciės nėn trysėnin amerikane duket se i erdhi fundi,
-Pikėrisht kakakteri lokal i konflikt krijon rezikshmėrin e lartė tė tij nė veēanti pėr popullsin civile josllave dhe mund tė jet alibi pėr tolerimin e mėtutjeshėm tė konfliktit nga ana e faktorėve kyē ndėrkombėtar edhe gjatė verės vijuese.
-Konstatimi i njė zyratri tė lart amerikan se SHBA nė rastin e Maqedonis ka prioritet ruajtjen e tėrsis teritoriale tė saj dhe ruajtjen e popullsis shqiptare mesazhon qartė tė dy palėt nė konflikt se cila ėshtė vija e kuqe qė nuk duhet tė shkilet,fakt ky qė duhet tė jet inkurajim serioz pėr popullsin civile shqiptare se katastrofa humanitare nuk do tė lejohet tė pėrsėritet nė dimensionet kosovare,
-Forcat policore ushtarake maqedonase nė bazė tė vlerėsime tė analistėve dhe ekspertėve perėndimor pėrkundėr asistencės sė jashtėme sllave dhe perėndimore objektivisht nuk mund tė mundin ushtarakisht Ushtrin ēlirimtare
Kombėtare,
-Ushtria ēlirimtare Kombėtare krahas rritės dhe zgjėrimit permanent tė sajė dhe pėrkrahjes sė fuqishme tė kombit shqiptar objektivisht nuk mund tė ēliron shumicėn e teritoreve shqiptare nė Maqedoni edhe nga fakti se njė
zgjėrim dhe pėrparim i mėtejm i sajė do tė ket njė ēmim nė rritje material dhe njerėzor dhe do tė jet mjaftė diskutabil nė aspekt ndėrkombėtar,
-Respektimi i armėpushimit reciprok nė masė tė konsiderueshme le tė kuptohet se tek tė dy palėt nė konflikt nė veēanti tek komponenta ushtarake mbizotron arsyeja se fitimtar ushtarak objektivisht nuk mund tė ketė nė tė dy palėt nė konflikt ,
-Problemi kryesor qė bisedimet e deritashme i ka bėrė joproduktive qėndron tek palėt politike tė kyēura nė bisedimet politike ,nevoitet ndrrimi i palėve negociatore politike lokale si mekanizėm pėr tė mbyllur konfliktin me
njė marrėveshje politike qė do tė ofron paqe tė drejtė,
-Njė ndrim i kėsaj natyre mund tė realizohet vetėm nėpėrmjet organizmit tė njė konference ndėrkombėtare me ērast palėt nė konflikt do tė pėrfaqėsoheshin tė ndara ,ajo sllave nė pėrbėrjen qė vet do ta pėrcaktonin ndėrsa pala shqiptare nėn udhėheqjen e pėrfaqėsuesit politik tė UCK-s dhe me perfaqėsues tė partive politike nė kuadėr tė saj.
-Konferenca nė fjalė ka kėto pėrparėsi pėr palėt nė konflikt :
-do tė ofronte me siguri njė zgjidhje politike shumė mė tė ekuilibruar dhe mė tė drejt,
-do tė pranonte legjitimitetin politik tė faktorit ushtarak shqiptarė si garancion pėr stabilitetin dhe integritetin shtetėror dhe barabarsin shqiptare
-palės sllave do ti ofronte alibin pėr pėrdorim tė brendshėm se reformat politike kan qenė tė paevitueshme dhe
-si kompenzim do tė mirej njė ndihm donatore pėr tė rimėkemb ekonomit familjare tė shkatruara dhe pėr tė konsoliduar buxhetin shtetror.

Pėr fund,

Kujt do ti takon faji nėse dėshtojn edhe kėto bisedime ėshtė dilema e shpesht qė nė form tė kėrcnimit shpesh ndėgjohet nga ndėrkombėtarėt?
Pala shqiptare s,ka pse tė fajėsohet pasiqė kėrkesat politike shqiptare me pėrjashtim tė mekanizmit tė vetos pėr lėmi tė caktuara nė parim kan qenė tė pranueshme pėr institucionet mė relevante ndėrkombėtare.
Ajo qė ka qenė diskutabile pėr ndėrkombėtarėt ka qenė kryengritja shqipatre.
Fjalėn e kan ndėrkombėtarėt,shqipatrėt do tė ndalin kryengritjen e tyre nė momentin kur ndėrkombėatrėt do tė garantojn barabarsin shqiptare nė Maqedoni.

16.07.2001 http://misioni.tripod.com/Misioni/

Triunfalizmi militar rrezikon stabilitetin
afatgjat tė Maqedonisė
Pas armėpushimit tė brishtė, tė shpallur nga tė dy palėt ndėr luftuese, pala zyrtare maqedonase ndėrmori ofensivėn ushatarake nė shkallė tė gjerė dhe shpalli fitoren e saj ushtarake ndaj kryengritėsve shqiptarė. "Tetova, qytetarėt e saj dhe nė veēanti shqiptarėt nė tė u ēliruan pėrsėri", kėshtu u prononcua njė komandant ushtarak maqedonas, konstatim ky qė gati nuk u vu re. Historia pėrsėritet. "U ēliruam", ose, mė saktė, "na ēliruan pėrsėri?" - ėshtė pyetja mė e shpeshtė, e papėrgjigjur, qė si refren shtrohet kėto ditė ndėr shqiptarėt e rėndomtė.
Pėrkundėr euforisė fituese maqedonase, pėrfaqėsuesit politikė tė kryengritėsve shqiptarė, duke respektuar rekomandimet dhe faktorin ndėrkombėtar dhe nė mision tė evakuimit tė popullsisė civile, u treguan tė pėrmbajtur dhe dhanė sinjale tė qarta se preferojnė dialogun si rrugėzgjidhje pėr kontestin luftarak nė vijim.
Fituan forcat militare zyrtare ose u tėrhoq UĒK-ja pėr tė rifilluar pėrsėri, ėshtė dilema e papėrgjigjur, aktualisht, qė zgjon kėrshėrinė e ēdonjėrit, pa pėrjashtim.
Shkrimi nė fjalė nuk pretendon tė analizojė dimesionin e fituesit ose humbėsit, pasi qė pėr autorin, realisht, ai atribut ėshtė pjesė e asenalit propagandistik zyrtar nė mision tė krijimit tė njė triumfalizmi tė rrejshėm zyrtar dhe njėkohėsisht ėshtė njė mesazh konflikti e jo paqeje.
Historia e luftėrave guerile vėrteton se konfrontimet me lėvizjet guerile janė afatgjate dhe pa fitues realė. Nė afat tė gjatė, palėt ndėrluftuese Janė humbės tė mėdhenj. Rasti me luftėn guerile ēeēene ėshtė dėshmia mė e qartė nė kėtė drejtim, edhe pse ministri i Jashtėm rus, Ivanov, u ofroi kėtė terapi luftarake "nikoqirėve" maqedonas, mirėpo harroi t'u sqarojė - kur do tė pėrfundojė lufta nė Ēeēeni?
Kryengritja e armatosur shqiptare nė Maqedoni, si asnjėherė mė parė, vėrtetoi ndarjen e thellė qė ekziston nė relacionin ndėretnik maqedonas-shqiptar dhe kryesisht konsumoi sloganin politik pėr marrėdhėnie tė harmonizuara ndėretnike, aq shumė tė propaganduar nga zyrtarėt aktualė.
Reagimet e gjithė spektrit, si nė palėn maqedonase ashtu dhe nė atė shqiptare nė tėrėsi, mbajnė qėndrime antagoniste pėr luftėn nė vijim.
Pėrderisa nga maqedonasit zyrtarė dhe ata civilė, kryengritėsit shqiptarė emėrtohen me fjalorin mė diskualifikues si "terroristė, ekstremistė, agresorė, kontrabandistė", nė anėn tjetėr, tek shqiptarėt civilė, aksionet militare maqedonase ndaj kryengritėsve shqiptarė, kryesisht, interpretohen si agresion shtetėror ndaj popullsisė civile dhe vendbanimeve shqiptare dhe, njėkohėsisht, simpatia pėr UĒK-nė shėnon progres tė dukshėm, pėrkundėr zyrtarėve shqiptarė nė Maqedoni tė cilėt kopjuan pozicionet e zyrtarėve maqedonas duke ndryshuar vetėm terminologjinė e tė shprehurit publik.
Kėto polarizime tė skajshme dėshmojnė mė sė miri se procesi i integrimit tė shqiptarėve nė sistemin ekzistues shtetėror maqedonas, i bazuar kryesisht nė identitetin sllavomaqedonas, definitivisht dėshtoi. Ēintegrimi funksional nė sistemin aktual nė mėnyrė mjaft eksplicite manifestohet nė veēanti nė funksionimin e koalicionit qeveritar VMRO-PDSH.
Pėrderisa VMRO tek maqedonasit arriti koncensusin nacional nė rrafshin intelektual, politik, ushtarak, diplomatik dhe propagandistik, kryesisht mbi platformė antikosovare dhe antishqiptare, PDSH-ja, si pėrfaqėsuese e shqiptarėve nė qeveri, nė anėn tjetėr, i mbeti besnike unitetit qeveritar dhe sakrifikoi unitetin kombėtar dhe nė tėrėsi dėshtoi nė menaxhimin qeveritar nė luftė duke iu nėnshtruar agresivitetit maqedonas tė VMRO-sė tė identifikuar me qeverinė aktuale.
Pėrderisa premieri Georgievski, nė emėr tė koalicionit qeveritar VMRO-PDSH, barti kompetancat e menaxhimit tė luftės nga dimensioni politik nė komandėn ushtarake, tėrėsisht maqedonase, duke pėrjashtuar ndikimin e PDSH-sė, nė tėrėsi, nė udhėheqjen e operacioneve luftarake qė pati si pasojė mbajtjen peng tė tėrė Tetovės me shkatėrrimet masive tė vendbanimeve shqiptare tė malėsisė sė Tetovės dhe Kumanovės, nė anėn tjetėr, PDSH-ja krijoi si pandan shtabet e mbrojtjes civile nėn kompetencat e pushtetit lokal tė saj, nė mision tė ofrimit tė shėrbimeve tė "ruajtjes sė gjakftohtėsisė, dinjitetit, mosmėrzitjes dhe dėgjimit tė lajmeve zyrtare dhe muzikės sė Radio Tetovės". Pėrderisa pėrfaqėsuesit e pushtetit vendor apelonin pėr ndihmė humanitare pėr dhjetėra mijėra shqiptarė tė malėsisė sė Tetovės, qė mbaheshin peng dhe nuk u lejohej evakuimi nga forcat militare maqedonase, qeveria e Maqedonisė dhe, nė veēanti, resori pėr punė dhe politikė sociale me ministrin shqiptar nė tė, nuk lejonte organizatat humanitare vendore dhe tė huaja tė depėrtojnė tek popullsia civile e zhvendosur.
Pėrderisa presidenti Trajkovski dhe premieri Georgievski akuzonin pa bazė, publiksht, nė veēanti Kosovėn pėr agresion mbi Maqedonjnė dhe kėshtu i bėnin dėmin mė tė madh reputacionit ndėrkombėtar tė Kosovės, pėrkundėr kėsaj, lideri i PDSH-sė qė aq shumė angazhohet me politikėn e tij pėr pavarėsinė e Kosovės apelonte nėpėrmjet zėdhėnėsit tė tij se ende ka mundėsi pėr marrėveshje, pėr akuza mė tė pakta dhe se koalicioni qeveritar duhet tė vazhdojė.
Pėrderisa kryetari i shtetit dhe kryeministri nė kontinuitet i drejtohen kombit maqedonas, nė lidhje me luftėn, duke e informuar dhe mobilizuar dhe duke akuzuar nė kontinuitet Kosovėn dhe shqiptarėt si burim i agresionit, lideri i PDSH-sė, pėrkundrazi, u lodh duke u intervistuar nė botėn e jashtme dhe kurrė nuk i'u drejtua shqiptarėve tė vendit nė lidhje me luftėn dhe me selamet e partnerit tė tij tė koalicionit qeveritar. Pėrderisa propaganda e VMRO-sė, e unifikuar nė atė zyrtare dhe private, reflekton nga tė gjitha anėt glorifikimin e luftės ndaj terroristėve shqiptarė nga pozicionet e platforms sė qeverisė sė koalicionit, nga PDSH-ja, pėrkundrazi, nė emėr tė asaj qeverie na u imponua censura e plotė infomative duke i ndaluar masmediat elektronike dhe tė shkruara lokale dhe ato kosovare, duke nxitur kėshtu, drejtėpėrdrejt, panikun, dezinformatat dhe zhvendosjen e qytetarėve shqiptarė. Qeveria aktuale maqedonase, pavarėsisht nga karakteri i saj multipartiak dhe multietnik, funksionon nė tėrėsi nga pozicionet e faktorit politik maqedonas dhe delegjitimimi politik i PDSH-sė ėshtė njė proces tė cilin pikėrisht kjo qeveri e pėrshpejton me njė dinamikė shumė tė nxituar.
Oferta ndėrkombėtare pėr ndėrmjetėsim politik dhe ofensivė militare maqedonase si pėrgjigje, ėshtė njė fenomen qė karakterizon nė kėte fazė arrogancėn politike zyrtare maqedonase dhe dėshtimin e faktorit politik shqiptar nė Maqedoni.
Reagimi shumė i shpejtė diplomatik i faktorit determinues ndėrkombėtar pas ofensivės militare maqedonase, duke dėrguar nė Shkup dhe Tetovė pėr-faqėsuesit e vet mė kompetentė, me kėrkesėn eksplicite pėr zgjidhjen politike tė kontestit dhe ndėrprerjen e konfliktit tė armatosur, reflekton seriozitetin e kuptimit tė drejtė tė ēėshtjes nga ky faktor pėrcaktues.
Njė reagim kaq i shpejtė jep shpresė reale se logjika e luftės do tė mund tė zėvendėsohet me nismėn e dialogut dhe zgjidhjen paqėsore.
Tashmė ėshtė evidente se ndėrkombėtarėt i kuptuan drejt dhe shpejt shqetėsimet reale dhe arsyet pse kryengritėsit shqiptarė morėn armėt qė, nė njėrėn anė, paraqet njė progres tė madh nė krahasim me krizat luftarake nė dekadėn e shkuar, mirėpo, analogjikisht me to, kjo nuk garanton fillimin e shpejtė tė dialogut dhe zgjidhjen e kontestit konform kėrkesave shqiptare.
Nuk duhet tė harrojmė se nė luftėrat e dekadės sė kaluar nė ish-RSFJ koekzistonin paralelisht, njė kohė tė gjatė, betejat negociatore dhe ato luftarake. Simptomet e kėtij sindromi tashmė, dukshėm, janė manifestuar dhe janė bėrė karakteristikė dalluese e politikės zyrtare, politikė kjo qė, krahas aktiviteteve militare tė intensitetit tė lartė, manifeston edhe verbalizim tė vullnetit tė mirė pėr hapjen e dialogut pėr ēėshtjet nė kontest. Ndaj njė morali tė dyfishtė tė politikės zyrtare maqedonase, pėrgjigja e politikės shqiptare qeveritare ėshtė mbėshtetur nė shpresat dhe premtimet e faktorit ndėrkombėtar, si kundėrpeshė nė kėtė fazė, mė tepėr, e karakterit hulumtues sesa e karakterit preventiv dhe determinues.
Triumfalizmi militar maqedonas paralajmėron njė mesazh tė tillė, mesazh tė cilin faktori shqiptar ėshtė i detyruar ta ketė nė agjendėn e vet tė angazhimeve nė mėnyrė permanente.
Pse zvarritet fillimi i dialogut tė ndėrmjetėsuar?
Tashmė ėshtė evidente se maqedonasit zyrtarė pretendojnė, sė pari, tė realizojnė fitoren ushtarake ndaj kryengritėsve shqiptarė dhe mė pastaj nga pozicionet e fituesit tė luftės tė fillojnė bisedat, por jo bisedimet pėr ēėshtjet nė kontest.
Ky dyshim mbėshtetet nė pėrvojėn e deritashme tė "komunikimit demokratik" nė kuadėr tė institucioneve dhe bazohet nė sjelljen militare te qeverisė, pėrkundėr faktit qė, paraprakisht, kishte angazhime paqeje tė materializuara nė miratimin e deklaratės sė Parlamentit dhe bisedimeve tė partive politike te kryetari i shtetit.
Ē'bėn faktori shqiptar qė tė tejkalohet kjo fazė e ndėrmjetme?
Faktori politik shqiptar nė tėrėsi u ėshtė nėnshtruar rekomandimeve ndėrkombėtare qė, nė parim, nuk mund tė kontestohet duke pasur parasysh rolin determinues tė kėtij faktori. Mirėpo, duhet tė konstatohet se rezultatet e kėtij kooperimi gatinėnshtrues - mungojnė. Njė politikė e kėsaj natyre rrezikon tė defaktorizojė kėtė faktor, pėrderisa nė anėn tjetėr, makineria luftarake maqedonase vazhdon spastrimin dhe shkatėrron territoret me popullsi shqiptare.
Faktori shqiptar nė Maqedoni nuk guxon tė pėrsėrit gabimet tė cilat bėheshin nė Kosovė gjatė luftės atje, si pasojė e garrės sė rivalitetit tė faktorit ushtarak dhe atij politik, nė aspekt tė legjitimitetit dhe pėrparėsisė sė pėrfaqėsimit nė bisedimet me palėn tjetėr. Duhet tė konstatohet me keqardhje se prononcimet e deritashmejanė nė kuadėr tė konstatimit tė mėsipėrm, nė veēanti nga persona publikė shqiptarė tė papėrgjegjshėm tė cilėt me deklaratat e tyre promaqedonase dhe anti-UĒK u dhanė alibi politikė aksioneve militare zyrtare nė plan tė gjerė.
Faktori politik shqiptar nė Maqedoni nuk guxon tė bėjė "pos hoc gabimin" dhe tė marrė mbi vete barrėn qė, objektivisht, nuk mund ta mbart dhe tė pretendojė t'i marrė meritat qė, objektivisht, nuk i takojnė, nė lidhje me fillimin e dialogut politik duke anashkaluar pėrfaqėsimin adekuat edhe tė faktorit luftarak shqiptar. Faktori luftarak shqiptar duhet tė jetė i kujdesshėm nė kėtė fazė tė krijimit tė parakushteve pėr fillimin e dialogut me qėllim qė UĒK-ja dhe shqiptarėt tė mos pėsojnė fatin e Ballit Kombėtar nga Lufta e Dytė Botėrore, pasi qė konstelacioni ndėrkombėtar reflekton nė atė drejtim. Njė koncensus i brendshėm shqiptar, i pėrbėrė nga faktori politik, ushtarak dhe intelektual, do tė ishte njė formulė e pranueshme pėr krijimin e njė trupi relevant negociator nė palėn shqiptare, trup i cili do tė gėrshetonte legjitimitetin demokratik dhe atė kryengritės dhe do tė ofronte platformėn politike shqiptare pėr bisedime.
Dėshiroj tė besoj se edhe kėtė radhė nuk do tė jemi tė vonuar ashtu si herave tėtjera, apo jo...?
Pėr fund:
Lajmi pėr kalimin e deputetit Hisni Shaqiri nė radhėt e UĒK-sė pėrbėn lajmin kthesė tė javės qė e po e lėmė pas.
Rufi Osmani Marrė nga javorja LOBI, botuar mė 01 Prill 2001