Make your own free website on Tripod.com
Misioni
Nė fillim
Letra tė hapura
Opinione
Analiza
Lutje
Dėrvendi
Poezi
Hadithe
Lidhje elektronike
Shkresat e mira
Krimi Maqedonas

PPD ĖSHTĖ PARTI AUTONOME

 

Shkruan: Alisetar Ramadani

Nyon 26.05.2007

  

Autonomia e njė subjekti politik varet vetėm prej asaj vetė e jo prej direktivave tė tjerėve.

 

U ngrit pluhur, u bė bujė, pse PPD u nda nga koalicioni me BDI-n? Shumė spekulime, shumė ide, shumė “tradhtarė” dolėn nė shesh! Po t’i analizojmė mirė siē duhet rrjedhat politike nė Maqedoni do tė shohim se viktimė e tė gjitha proceseve politike gjatė kėtyre 17 vjetėve sa ekziston PPD-ja si faktori politik, ka qenė pikėrisht PPD-ja ajo. Tė shkojmė me radhė:

PPD-ja si lėvizje gjithėkombėtare e viteve 90’ ishte ajo qė internacionalizoi anekėnd globit njė ēėshtje madhore: ēėshtjen shqiptare nė Maqedoni dhe mė gjerė. Me partitė e para si motra nė ish-jugosllavi, sidomos me atė tė LDK-ės sollėn ēėshtjen shqiptare deri atje sa qė i tėrė komuniteti ndėrkombėtar filloji tė pyetet pėr shqiptarėt. Kancelaritė botėrore tani mė nė agjendė e kishin parasysh njė lėvizje e cila nuk kishte tė ndalur, ajo ishte lėvizja shqiptare. Falė PPD-ės nė Maqedoni pėr herė tė parė u dėgjua zėri shqiptarė nė pėrmasa globale, dhe ky zė dha frytet e saja. Edhe pse me hile, nė zgjedhjet e para me 23 deputet PPD-ja e dridhte parlamentin e Maqedonisė. Edhe pse pionier nė politikė, pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė ishin tė mahnitur nga pjekuria e shqiptarėve kur ato kishin takime tė niveleve tė ndryshme. Politikisht, PPD-ja i mundi edhe sllavofolėsit qė pėrfaqėsoheshin nė parlamentin e Maqedonisė. Menēuria politike e deputetėve tė PPD-ės solli qė pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė tė kenė simpati tė jashtėzakonshme pėr gjithė shqiptarėt.

 

Atėherė kur njė numėr i madh shqiptarėsh nuk nguronte tė dalė nė skenėn politike tė Maqedonisė, ishin pikėrisht burrat aktual tė PPD-ės (me pėrjashtim tė disa “turistėve” qė shėtisin herė nė njėrėn herė nė tjetrėn parti pėr tė marrė pozitė) qė dolėn nė skenė dhe morėn nė duar udhėheqjen e fatit tė shqiptarėve. Vallė! Mos vallė duhet tė pėrsėrisim gjithė atė histori madhėshtore qė bėnė kėto burra atėherė kur disa fshiheshin ndėr dimijat e grave tė tyre?  Nuk duhet jo, tė gjithė e dinė.

 

Pse ishte viktimė PPD-ja?

 

Nga shkaku i thjeshtė, sepse Kryetari Clinton kishte njė preokupim tjetėr – Kosovėn. Pėr tė dhėnė kontribut nė kėtė drejtim, PPD-ja duhej tė gėlltitė gjithēka qė i serohej, praktikisht PPD-ja gėlltiti edhe nė dėm tė saj por edhe tė shqiptarėve qė i udhėhiqte, vetėm e vetėm qė Kosova tė merr njė trajtim serioz nė agjendėn ndėrkombėtare, punė kjo qė ndodhi siē e dimė tė gjithė. Mirėpo, disa shqipfolės nuk ishin tė kėnaqur me politikėn e PPD-ės, dhe nė bashkėpunim me shėrbime tė ndryshme sekrete sllave bėnė qė kjo parti tė ndahet nė dy, tre e mė shumė sepse si unitet ishte tepėr i dėmshėm pėr kėto shėrbime sekrete, ngase uniteti dridhte gjithēka qė kishte para vetes. Dhe ndodhi ndarja, dikush u pagua rėndė qė tė pėrēanė unitetin e shqiptarėve nė Maqedoni dhe ndodhi ajo qė me vite tė tėra nuk ka zgjidhje! Prandaj PPD-ja u viktimizua dhe shqiptarėt siē ishin unik u ndanė nė tė gjitha drejtimet! Po! Kishte gabime, nuk themi se nuk ka pasur gabime nė PPD gjatė kėsaj periudhe, zaten, kėto gabime sollėn qė dikush tė shfrytėzon rastin dhe tė merr timonin nė favor tė tij! Gabimet ishin se nė PPD filluan tė mendojnė se vetėm ato janė dhe tjerė nuk ka! Gabimet ishin sepse kur u futėn nė institucionet e shtetit filluan tė kenė privilegje, tė tjerėt ju pėrkuleshin, filluan t’i keqpėrdorin karriget e tyre mė shkurt. Nepotizmi shihej prej sė largu, nuk ishin mė ato qė u mėsuam t’i shohim! Nevzat Halili u largua, erdhi Xheladin Murati, edhe ky u largua, erdhi Abdurahman Haliti edhe ky u largua apo u pėrjashtua erdhi Abdulmenaf Bexheti edhe ky u largua dhe tash ėshtė Abdulhadi Vejseli Kryetar i PPD-ės. Siē shihet, PPD-ja ishte dhe mbeti parti demokratike nė plotė kuptimin e fjalės. Pėr deri sa nė partitė tjera Kryesitė e saja janė tė “pazėvendėsueshėm” nė PPD pėr njė periudhė relativisht tė shkurtė kohore u bėnė ndryshimet, edhe pse pas shpine gjithnjė punonin shėrbimet sekrete sllave nė dėm tė PPD-ės, bile edhe sot e kėsaj dite punojnė nė dėm tė PPD-ės sepse e dinė mirėfilli se PPD-ja ėshtė ajo qė ishte dhe se me PPD-ėn nuk ėshtė lehtė tė bėhen pazarllėqe siē ua kėnda tė tjerėve. PPD-ja hasi nė shtypje tė mėdha nga tė gjitha anėt, dhe filloji “rrėzimi” i saj nga skena politike nė Maqedoni. Ato qė ishin tė dėgjueshėm morėn pozitat edhe pse nuk e kishin asnjėherė legjitimitetin e popullit shqiptarė nė Maqedoni, por karriget ishin tė buta, tė kėndshme, biznesi shkonte nė qiell, gjithēka ju shkonte pėr qejfi!

 

Pushtetet politike

 

Maqedonia dhe shqiptarėt mbeti aty ku ishte, tė gjithė tė tjerėt nė regjion pėrparuan ekonomikisht, politikisht, falė seriozitetit tė tyre nė punė, ndėrsa nė Maqedoni nuk ishte rasti i atillė! Maqedonia edhe sot ėshtė nė fund tė tabelės sa i pėrket zhvillimit qoftė ekonomik qoftė politik, nuk ka vullnet pėr kėtė mė shkurt. Fėmijėt e politikės nė Maqedoni u rritėn dhe filluan  tė lazdrohen, PPD-ja i shikonte “fėmijėt” e saj, i vėzhgonte prej sė largu. I la tė hynė nė majat mė tė larta tė pushtetit! Vallė! Benė reforma? Jo! Ato mbetėn fėmijė politikė, u lazdruan shumė, dhe PPD-ja duhet tė intervenon patjetėr.  Pushtet politike nuk duan tė reformohen. Legjislativi ėshtė nė letargji totale, Ekzekutivi ėshtė duke treguar njė jo seriozitet tė paparė, ndėrsa Juridiku pėr t’u reformuar, duhet tė gjithė ato gjykatės qė janė tė punėsuar aty tė kalojnė edhe njė herė pėrpara njė komisioni ekspertėsh Evropian pėr tė marrė notėn kaluese.

Prandaj, reformat duhet tė bėhen, nė kėtė drejtim jemi tė sigurt qė PPD-ja me kuadrot qė ka mund tė bėn shumė, me kusht qė t’i pėrvjelin punės me seriozitetin mė tė madh, mos tė shikojnė tė bėjnė revanshizėm siē u bė tani mė e zakontė nė Maqedoni, por tė shikojnė tė shtojnė vendet e punės, tė punėsojnė mė tepėr shqiptarė nė institucionet e shtetit, dhe tė marrin edhe njė herė fatin e shqiptarėve nė duart e tyre ndėrsa “fėmijėve” tė tyre t ua tregon vendin ku e kanė. Jemi tė mendimit se PPD-ja tani mė i din tė gjitha kėto, ngase i ka parė gjėrat mė qartė prej se filluan ti bėhen hilet, dhe se pret momentin tė merr edhe njė herė timonin, atėherė do tė shohin tė gjithė se sa PPD-ja ka punuar pėr popullin shqiptarė nė Maqedoni. Tė gjithė ato qė kritikojnė PPD-ėn dhe ia bėjnė varrin para kohe, duhet ta dinė se nuk kanė tė drejtė kėtė ta bėjnė, ngase PPD-ja ishte dhe do tė bėhet faktor shumė i rėndėsishėm politik nė Maqedoni pėrsėri.

 

Ndarja me BDI-n?!

 

Koalicioni me BDI-n nuk u deshtė tė ndodhė asnjėherė, por ja ndodhi dhe ja ēka solli! Qė BDI-ja tė ishte korrekte ndaj partnerit tė koalicionit PPD-ės ajo duhej tė ketė mė tepėr kujdes ndaj saj dhe mė tepėr tė konsultohej me tė, sidomos kur bėheshin takime ne nivel tė lartė me pėrfaqėsues ndėrkombėtarė, pastaj kur u formuan grupet punuese pėr bisedimet me VMRO-DPMNE-nė etj. Fundja, a kishte apo nuk kishte marrėveshje pėr kėtė koalicion? Nėse po, atėherė partnerėt ėshtė dashur qė ti pėrmbahen kėsaj marrėveshjeje, e jo tė bien nė pozita tė kėtilla siē janė tani. Nuk do t’i kėrkojmė ato qė gabuan, ngase tė pagabuar nuk ka, tė pa faj nuk ka, ne shpresojmė se pėrsėri mund tė gjendet njė gjuhė e pėrbashkėt pėr hir tė elektoratit, nėse jo, atėherė secila parti ėshtė autonome dhe si e tillė ka tė drejtė tė vepron si i duket asaj mė mirė. Me kėtė do tė shfrytėzojmė rastin tė pėrmendim degėn e PPD-ės nė Saraj e cila dėshiron tė mbesė nė koalicion me BDI-nė, se ajo e ka gjithashtu tė drejtėn e saj tė vepron si do vetė, edhe pse ndoshta duhet tė respektohet vendimi i Kryesisė Qendrore, megjithatė unė kėtė do ta quaj fraksion i PPD-ės dhe nuk shoh asgjė tragjike kėtu. Fraksionet janė tė mundshme, fraksionet duhet tė lejohen, fraksionet politike tani mė janė tepėr normale nė Evropėn e civilizuar. Nėse BDI kthehet nė Parlament dhe me kėtė edhe fraksioni i PPD-ės atėherė gjithēka duhet tė merret nė mėnyrė normale dhe mos tė bėhet bujė pėr kot, ngase nesėr nuk dihet ēka mund tė ndodhė! Kam besim nė vizionin e PPD-ės dhe besimi im bazohet nė fuqinė e saj, nė kuadrot e saja, nė tė vepruarin demokratik tė saj, nė njerėzit pėrgjegjės tė saj. Prandaj e pėrkrah PPD-ėn autori i kėsaj e letre. Nė ēastet mė tė rėnda PPD-ja ka dėshmuar pjekuri politike, nė ēastet kur nuk gjendej rrugėdalje, PPD-ja ka dėshmuar pjekuri dhe menēuri politike, prandaj edhe nė rastin e degės sė Sarajit duhet tė tregon menēuri politike sepse e dini fare mirė qė deputeti i kėsaj ane (Dėrvendit) Blerim Bexheti ka qenė dhe do tė mbetet PPD-istė i pėrbetuar. Prandaj ne i besojmė plotėsisht kur ai thotė: “Jam peng i kombit qė i takoj e jo peng i ndonjė partie politike”. Kryesia Qendrore e PPD-ės duhet tė respekton qėndrimin e degės sė Sarajit. Ndėrsa BDI-ja duhet tė kėrkon integrimin nė Qeveri e jo tė na tregon atė qė nuk ėshtė e vėrtetė se nuk duan tė hynė nė Qeveri. Partitė politike bėjnė gara pėr tė marrė pushtetin, prandaj na duket pak sa fantastike kjo qė deklaron BDI-ja se nuk dashka tė futet nė Qeveri!

_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________

A MUNDET BDI TĖ BĖN NDRYSHIMIN E KUSHTETUTĖS VETĖ?

 

E pakėnaqur qė nuk u pėrfill nga kryeministri Gruevski pas zgjedhjeve, BDI-ja bėn deklarata tė cilat provokuan reagime tė disa “ekspertėve” sllav si dhe disa shqipfolėsve tė cilėt me tė drejtė pyeten: pse nuk e bėri kėtė deri sa ishte nė pushtet?

 

Shkruan: Alistar Ramadani

Nyon: 14.09.2006

 

Partia politike e BDI-s mori njė sėrė aktivitetesh pas zgjedhjeve qė nuk u pėrfill nė qeverinė e Gruevskit. Protestoi qetė duke bllokuar rrugėt e Maqedonisė Perėndimore dhe tė Shkupit deri nė Likovė.  Mbante konferencė pėr gazetarė ku i njoftonte mediet pėr hapat e mėtutjeshėm tė saj. Nuk e pėrfilli kėrkesėn e PPD-ės qė tė bojkotohet parlamenti, edhe pse ishin dhe ende thirren se janė partner koalicioni, por morri pjesė nė pėrvjetorin e pavarėsisė sė Maqedonisė. Pastaj njė delegacion partiak kėto ditė ishte nė Bruksel qė tė njoftojnė Evropėn pėr injorimin qė bėn Gruevski ndaj kėsaj partie. Tash disa ditė ėshtė bėrė aktuale kėrkesa e BDI-s pėr ndryshimin e Kushtetutės sė Maqedonisė!

 

Me qė deri tani nuk pamė asnjė reagim serioz pėr kanosjet verbale qė bėnte BDI-ja nga askush, duke lexuar aty kėtu ndonjė vėrejtje tė ndėrkombėtarėve se koalicioni BDI-PPD duhet tė tregohen konstruktive dhe tė pranojnė realitetin e ri nė Maqedoni duke u vėnė nė opozitė dhe si e tillė edhe tė vepron, tjetėr asgjė konkrete nuk pamė!

 

Kėrkesa e fundit paksa rriti tensionin dhe reaguan disa “ekspertė” sllav, reagoi Xhuliana Jovanoviē (ambasadorja amerikane) si dhe Menduh Thaēi! “Ekspertėt” sllavė reagimin e tyre e kanė kryesisht nė stilin: BDI-ja si opozitė duhet tė thotė diēka, prandaj me kėtė rast shtiret se kinse ėshtė duke thėnė diēka – Frēkovski. Ndėrsa Popovski nuk sheh arsye pse tė bėhen ndėrhyrje nė Kushtetutė kur qė tani mė nė bazė tė saj janė formuluar shumė kėrkesa qė kanė tė bėjnė pėr anėtarėsim nė NATO dhe EU! Kurse ambasadorja Milovanoviē nuk pranon ndryshim tė kushtetutės edhe pse nuk ėshtė kategorike pėr kėtė duke kėrkuar qė qeveria e re duhet t’i pėrmbahet premtimit pėr reformat ekonomike si dhe zbatimin komplet tė Marrėveshjes (kornizė)  sė Ohrit.

 

Njė mori reagimesh tė cilat nuk tregojnė shumė, megjithatė reagim ka, ka edhe vend pėr t’u merakosur ngase nė pyetje ėshtė njė projekt pėr tė cilin vetė BDI-ja nuk mund t’i dalė nė krye pa pasur pėrkrahjen e popullit shqiptar nė Maqedoni. Fakt ėshtė se pjesa dėrmuese shqiptare zgjodhi dy parti politike qė t’i pėrfaqėsojnė ato nė qeveri dhe parlament, por realiteti ėshtė ndryshe. Pala sllave nė mėnyrė arbitrare e anashkaloji, e pėrbuzi kėtė votė tė shqiptarėve dhe morri nė qeveri njė parti tjetėr e cila te shqiptarėt humbi. Pra, sllavėt pėrdhosėn votėn e shumicės shqiptare, injoruan dy parti shqiptare, duke marrė nė koalicion qeveritarė njė parti shqiptare me mė pak vota nga shqiptarėt. Nga kjo sjellje joserioze sllave, BDI-ja e cila ka 14 deputetė tani kėrkon ndryshime ne Kushtetutėn e Maqedonisė, marrė kėtu parasysh edhe 3 deputetė tė koalicionit, ato tė PPD-ės gjithsej 17 deputet dhe mbi 120 000 vota kėrkojnė qė tė bėhen ndryshime nė Kushtetutė!

 

Tani mė ėshtė tepėr e qartė se tė gjithėve na intereson nė cilat pika dėshiron BDI-ja tė bėn ndryshime, ngase nga globalja kuptuam se kėrkohet qė me kushtetutė tė rregullohet fituesi nė zgjedhje: shumica sllave tė formon qeveri me shumicėn shqiptare! Me qė nuk e njohim Kushtetutėn nuk mund tė japim komentimet apo propozimet tona, megjithatė duke parė gjendjen faktike nė Maqedoni, Kushtetuta e Maqedonisė nuk ekziston, ligje nuk ekzistojnė, gjithēka mungon sa i pėrket legjislaturės dhe implementimit tė tyre nė praktikė. Ndoshta edhe nga kjo mungesė sllavėt sillen si sillen, ngase e dinė se asgjė nuk funksionon, ngase e dinė se do tė ketė tė pakėnaqur por se kjo pakėnaqėsi do tė jetė afatshkurtėr dhe se gjėrat do tė vinė nė binar shumė shpejt. Prandaj, kėrkesa e BDI-s mos ėshtė nė kėtė kuadėr, vetėm e vetėm tė thuhet se ja po kėrkojmė diēka por nuk na lejohet, i shihni edhe vetė reagimet!? Nėse ėshtė ky qėllimi, atėherė BDI-ja dhe tė gjithė partitė tjera duhet tė merakosen edhe atė tepėr shumė bile sepse nė zgjedhjet e fundit abstenuan mė shumė se gjysma e shqiptarėve, ndėrsa ato nuk ishin tė fundit por do tė ketė edhe tė tjera, prandaj duhet tė merakosen shumė dhe mos tė luajnė me lojėra tė ulėta politike kundrejt popullit pėr tė cilin thirren se janė tė zgjedhur. Pėr t’u bėrė ndryshime nė Kushtetutė me sa dimė ka disa kushte pėr t’i plotėsuar, ato janė qė tė mblidhen mbi 150 000 nėnshkrime (mė korrigjoni nėse jam gabim) dhe me kėtė peticion ligjor tė provokohet ndryshimi i Kushtetutės. Pastaj, jo vetėm BDI-ja, por tė gjitha partitė shqiptare dhe pjesa dėrmuese e shqiptarėve mund tė bėjnė kėtė nė koordinim tė pėrbashkėt duke u ulur rreth njė tavoline tė rrumbullakėt, e jo njėri nė jug e tjetri nė veri ... (!)

 

Nėse vjen deri te kjo qė pėrmendem mė lartė, pra, deri te takimi dhe marrėveshja e shqiptarėve pėr ndryshim tė Kushtetutės atėherė ne ju propozojmė tė gjithė shqiptarėve qė tė venė firmėn e tyre pėr ndryshim tė Kushtetutės dhe atė jo vetėm tė rregullohet qė fituesi i palės sllave tė shkon ne qeveri me fituesin e palės shqiptare, por tė ketė ndryshime rrėnjėsore gjithkund ku shqiptarėt figurojnė si pakicė kombėtare, tė hiqen shqiptarėt atje ku pėrmenden romėt,turqit, boshnjakėt, serbet etj. Ndryshe kjo kėrkesė pėr ndryshim tė Kushtetutės nuk mė duket serioz. Por ka tė bėj thjeshtė: tė them diēka! Bėhuni mė serioz burra, ngase e shihni shumė mirė se populli tani mė ėshtė vetėdijesuar dhe se nuk mund tė bėni marketing politik aq lehtė dhe t ju kalon pa u vėrejtur.

 

____________________________________________________________________________

AMERIKA JONĖ

 

Skajshmėrisht tė izoluar, varfėri tė papėrshkruar, drogė, rrahje, vrasje, vetvrasje, kėshtu pėrshkruhen getot amerikane, nė filmin me tė njejtin emėr. Aty pash lagjet shqiptare, pash fėmijt shqiptar, familjen shqiptare, geton shqiptare…!

 

Shkruan : Alistar Ramadani

Nyon 28.08.2006

 

Filmi nė fjalė mė la pėrshtypje tė jashtėzakonshme, ngase bėhej fjalė pėr varfėrinė, drogėn, vrasjet qė mbretėrojnė nė lagjet e zezakėve amerikan.

 

Dy adoleshent rastėsisht lexojnė njė konkurs ku kėrkohen dy tė zinj pėr tė bėrė reportazhė mbi jetėn nė getot amerikane, nė kėtė rast fjala ishte pėr njė geto tė Ēikagos. Kėto tė rinj nuk kishin mė shumė se 12- 13 pranvera, megjithate u moren vesht qė tė shkojnė tė konkurojnė pėr t’u bėrė « gazetar » tė rinj ! U futėn nė ndėrtesėn e madhe luksoze ku gjendej lokali i radios duke shikuar anė e mbanė, poshtė e lartė, dhe duke pėrshpėritur njėri tjetrit diēka qė vetėm ato e dinin se ēka flasin ! Morėn ashensorin dhe aritėn nė derėn e kėrkuar, trokitėn disi tė turpėruar. Doli njė djalosh i ri, i bardhė, dhe natyrisht i pyet se ēka kėrkojnė aty ? Ata i treguan konkursin e hapur, dhe i thanė se ishin aty pėr t’u punėsuar! Zėtėriu I bardhė I shikoj njė here I habitur, megjithate vendosi qė t I dėgjoj deri nė fund, ngase ato insistonin se vetėm ato e dinė se si ėshtė jeta nė tė vėrtetė nė getot zezake, nė lagjet zezake! Ishin tepėr tė rinj, por e bindėn zotėriun realizator tė radios qė t I pranon pėr njė provė. Kėshtu kėta tė rinj u pajisėn me material tė duhur pėr tė bėrė reportazhėn, dhe ju pervjelėn punės menjėherė. Provėn qė bėnė ishte mė tepėr se ē kishte pritur realizatori I radios, kėshtu qė I punėsoji duke ju dhėnė nga 500 dollarė nė muaj rrogė. Kėta tė rinj tepėr tė gėzuar nga kjo rrogė qė as ender nuk e kishin parė kėrcenin nga gėzimi. Kėshtu filloji “puna” e tyre nė Radio ! Ata, reportazhėn e parė e morėn nga prindėrit e tyre, i pyesnin pse dehen, pse nuk i kanė derguar fėmijt e tyre nė shkollė, pse nuk i kanė eduakuar si duhet, por jetojnė nė atė mėnyrė ? Prindėrit pėrgjigjeshin thjeshtė se pėr tė bėrė kėtė nuk u ėshtė dhėnė rasti asnjėrit pėr shkaqe papunsie, dhe pėr t i haruar grumbullimet e tė kėqijave dehen, ndahen, kacafyten nė mes veti pėr asgjė hiē, drogohen, i pėrzėn fėmijt e tyre, flejn rrugėve, vriten, burgosen etj. etj. Nė ndėrkohė pėrshkruajnė ndėrtesat 15 katėshe ku ato jetojnė ! Ēka tė shohėsh, mizori ! Shkallėt pėr t u ngjitur nė kate ishin tė mbuluara me nevojėn e fėmijėve tė cilėt e kanė kryer nevojėn aty ku kanė mundur, papastėrti e papėrshkruar, grafite tė ndryshme kudo nė muret e ndėrtesės, ēdo njeri i ikte reportazhės ngase nuk kishte ēka thotė, ndėrsa disa tė rinj tė rrugės aty kėtu jepnin ndonjė tregim tė vetin sa pėr tė parė si ėshtė tė dalish nė Radio ! Duke bėrė intervistė, njė veturė nė lėvizje lėshon rrafalin e automatikut, shpėtuan pėr njė qime tė flokut « gazetarėt » e rinj.

 

Tė gjitha kėto skena tė tmershme mė dėrgonin nė lagjet e cerovės, gazibabės, dizhonit, shutkės, nė lagjet shqiptare kudo nėpėr Maqedoni. Mė delnin pėrpara syve rafalet e automatikėve nė internet kafenė te ēairēanja ku humbėn jetėn 3 adoloshent shqiptar nė jetėn e tyre mė tė mirė rinore. Mė dilnin pėrpara skenat e dramave qė janė pėrditshmėri tek familjet shqiptare. Vrapimi pėr pasurim tė shpejtė ėshtė bėrė dukuri tepėr normale, kėshtu qė nuk « zgjedhen mjetet » pėr t’u pasuruar shpejtė ! Kur themi kėtė, kemi parasysh qė me tė vėrtetė nuk zgjedhen mjete, bukfalisht tek shumica e tyre ėshtė ēmim prioritar pasurimi i shpejtė, qoftė kjo edhe nė mėnyrė ilegale dhe jashtėligjore, qoftė spiunim dhe shitje tė interesit sė shumicės. Degjenerim total ! Kėto dukuri dikush i solli ? Kėto dukuri disi erdhėn ! Kush e solli nė lagjet shqiptare drogėn, armėn ? Nataliteti te shqiptarėt ? Jo ! Kėtė mjerim e solli shoqėria e papėrgjeshme e cila e kishte pushtetin pėr njė shekull me rradhė ! Ato ishin sllavėt e atėhershėm me puthadorėt shqipfolės, ato janė sllavėt e sotshėm me puthadorėt e sotshėm shqipfolės !

 

Qeveria e sapo « votuar me shumicė » nė parlamentin e Maqedonisė ishte shkaktarja e luftės sė 2001. Tani ėshtė e njejta ajo qė injoron shumicėn shqiptare, nėnēmon shumicėn shqiptare tė Maqedonisė ! Sjelljet e tyre bėhen tė padurueshme kur kihen parasysh tė gjitha kėto nėnēmime, ato nuk i japin rėndėsi kėsaj fare me njė fjalė, ngase nė mesin e tyre ka prej « shqiptarėve » ! « Shqiptarė » kėto qė morėn portofole ministrore tė parėndėsishme, u pajtuan me zvoglimin e ministrave, zv.ministrave , nė vend se tė kėrkojnė zgjerimin e tyre ! Kėta « shqiptarė » nuk morėn asnjė ministri qė ka peshė, e pse e bėnė kėtė a thua ? Ku qėndron dakordimi i kėtyre « shqiptarėve » qė i mori vocrraku Gruevski nė qeverinė e sapoformuar ? Tani mė edhe hapur flitet pėr infiltrimin e rahman morinave nė kampin e partisė « shqiptare » qė ėshtė nė pushtet, ato janė nė majat mė tė larta tė partisė thanė nė protestėne e fundit tė koalicionit PPD-BDI pėrpara parlamentit !

 

Prandaj degjenerimi sa vjen e shtohet ! Ne apelojmė te institucionet Europjane qė tė marin hapa konkret pėr tė parandaluar kėtė degjenerim tė njė shoqėrie tė tėrė sa nuk ėshtė bėrė vonė. Europa dhe bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė sjellim specialistė nė fushėn e psikoanalizės nė Maqedoni, dhe tė bėjnė kontrollė shtėpi pėr shtėpi, njeri nė njeri, tė shohin se kush qėndron prapa kėtij degjenerimi njerzor.

 

Kush jane ata te cilėt i furnizojnė me drogė dhe armė fėmijt shqiptar ? Kėtė apel duhet t a bėn edhe BDI-ja edhe PPD-ja, bashkarisht tė kėrkojnė nga bashkėsia ndėrkombėtare kėto specialistė dhe t i vėnė nė sprovė kėta tė cilėt « qenkan ekspertė » nė qeverinė e re Maqedone !

 

PPD-BDI do t a bindin elektoratin e saj vetėm nėse bėhen mė tė qartė dhe mė transparent, se, vallė do t a lėshojnė parlamentin dhe t i kthejnė mandatet ose jo ? Ndryshe, le tė thonė se nuk duan t i kthejnė mandatet ngase nuk ėshtė nė favor tė tyre, dhe elektorati tė kupton mė qartė se ēfar qėllimi definitiv ka ky koalicion ?

 

Kalkulimet aritmetikore janė tė dėmshme nė rradhė tė parė pėr kėtė koalicion. Ne mendojmė se mandatet duhet tė kthehen. Pas kėsaj, tė bashkuar duhet tė kėrkohet njė marveshje e re shqiptaro-sllave pėr Maqedoninė, ku do tė definohen qartė se kush ku e ka vendin nė kėtė shtet. Kjo marveshje tė bėhet nė prezencė tė SHBA-ve dhe Europės dhe me nėshkrimin e tyre. Ndryshe, ēdo vrapim pėr pushtet me sllavėt nė kėtė shtet tė padefinuar, do tė kualifikohen shitje tė interesave te njėrės apo palės tjetėr, dhe gjithnjė do tė sillemi nė  rrethin e njejtė pa rezultat !

 

Ose ! Protektorat klasik ndėrkombėtar nėse palėt nuk mund tė meren vesht.

___________________________________________________________

OHRI 2?!

 

Situata politike nė Maqedoni ėshtė fragjile dhe tejet e ndėrlikuar pėr shumė qarqe politike ngase dita ditės pakėnaqsia rritet tek popullata shqiptare prej deklaratės sė Gruevskit se koalicioni BDI-PPD nuk ka vend nė qeverinė e ardhėshme, edhe pse pėr kėtė tė dytėn nuk u shpreh nė mėnyrė direkte.

 

Shkruan : Alistar Ramadani

                Nyon 16.08.2006

 

 

Mandatari i ri nė Maqedoni Gruevski qė nė fillim tė fitores sė tij nė kampin sllav bėri gabim fatal, nuk i rrespektoji shenjat e komunikacionit edhe pse shenja shihej prej sė largu se ajo tregon drejtim tė detyrueshėm nė tė djathtė, shoferi i Gruevskit sė bashku me Gruevskin nė veturė ia mbajtėn nė tė majtė ! Nuk kuptuam vallė kanė marė gjobė pėr kėtė gabim komunikacioni ?!

 

Si nė komunikacion, ashtu edhe nė politikė z.Gruevski bėri gabim fatal duke bėrė zgjedhje me vetėdije pėr partnerėt e koalicionit. Nė Qeveri kyēi disa parti politike sllave dhe njė shqiptare, pėr deri sa kjo shqiptare nė kampin e shqiptarėve humbi nga koalicioni BDI-PPD, ato sllave u grumbulluan njėra pas tjetrės dhe « u morėn vesh » ! Kjo marveshje pėr kabinetin e ri qeveritar zgjati besa pak tek sllavėt, ndėrsa partia humbėse tek shqiptarėt ajo e PDSH-ės u mor vesh shumė shpejt me Gruevskin dhe u « qetsuan gjakrat » ! Me kėtė rast u bėnė gabim nė hapa, ngase mandatari i ri nuk i rrespektoji as shenjat e komunikacionit (qė tregon se edhe vetė ėshtė habitur si i mori gjithė ato vota, bile nė rivotim i ndihmuan edhe disa shqiptar tė PDSH-ės me urdhėr « nga lartė ») por as pjesėn dėrmuese tė shqiptarėve tė cilėt u pėrcaktuan pėr tjetėr parti qė t’i pėrfaqson, rrespektivisht koalicioni BDI-PPD.

 

Qėllimisht mandatari i ri deklaroji se pėr BDI-n nuk ka vend nė qeverinė e tij, jo pse nuk kishte menduar qė pėrpara « politikisht », por, ja e bėri tė veten, me siguri ndoshta mban edhe ndonjė premtim tė dhėnė dikujt – dikund ! Tani kur mė kabineti qeveritar ėshtė formuar, shumica shqiptare edhe mė tej ėshtė duke i bllokuar rrugėt e Maqedonisė perendimore si dhe ato tė Shkupit. Taktikisht jobindėse kėto bllokada, ngase ato bėhen nė njė kohė kur shumica ende flejnė, prej orės 9 deri nė 9h30 tė mėngjesit. Themi flejnė sepse ky ėshtė realiteti nė shtetin e Maqedonisė, pjesa dėrmuese e shqiptarėve janė tė papunė, dhe ato mė sė shumti kuvendojnė gjatė natės, deri nė orėt e hershme tė mėngjesit, kėshtu qė nuk ju mbetet asgjė tjetėr pėrveē se tė flejnė, prandaj kėto bllokada nė kėtė interval kohe mund tė konsiderohen taktikisht tė paqėlluara edhe pse kanė jehonė tė konsiderueshme. Megjithate duhet tė ndėrohet orari i bllokandave qė tė ketė mė shumė efekt.

 

Tani, shumica pyeten : ēka pas protestave ? Nga Reēica e vogėl, ku BDI-ja e ka selinė ( ēudi, ata u deklaruan pėr selinė nė Shkup njė herė mė herėt… !) vinė deklarata se BDI-ja do tė dalė me komunikime tė reja. Disa thonė do t’i kthejnė mandatet, disa thonė se do tė radikalizohet situata ku shenjat e para vine nga komuna Ēair e Shkupti ku kuvendi komunal aprovoji pa votat sllave simbolet e komunės, duke mos e respektuar shumicėn e Badinterit. Komunat tjera qė janė mbikqyrje tė prefektėve tė BDI-s paralajmėrojnė tė njejtin radikalizim, ndėrsa vetė Ali Ahmeti shprehet se do tė mundohet qė t’i menaxhon punėt qetė dhe me menēuri ngase kthim prapa nuk ėshtė nė interes tė askujt.

 

Pra, nė kėtė labirinth politik, protagonistėt tė cilėt bėnė gabime dhe ato qė mundohen kėto gabime t’i relativizojnė sikur ska ndodhur asgjė tragjike, duhet tė kthjellohen dhe tė rishikojnė planet e tyre, sepse situata ėshtė aq e ndėrlikuar sa qė nga kjo situatė mund tė provokohet Ohri 2. Disa « ekpertė » sllav tani mė kanė deklaruar se Marveshja e Ohrit nuk ėshtė edhe aq e rendesishme, sepse nė atė marveshje nuk janė bėrė kthesa radikale pėr shtetin e Maqedonisė (L.Frēkovski), por se aty ka disa ndryshime tė vogla sa pėr t’a qetėsuar situatėn. Tė rikujtojmė se atėherė luftohej me armė ! Prandaj shtrohet pyetje : Ēka ėshtė marveshja e Ohrit ? Ēka rregullon ajo marveshje ? Pse u bė ajo marveshje ? Deri tani thuaja se tė gjithė politikanėt flasin pėr kėtė marveshje, por nė fakt siē i shohim punėt, ato atė marveshje as qė e paskan lexuar, lėre mė qė tė dinė se ēka thuhet aty ! Pastaj pyetja tjetėr : Pse u modifikua kjo marveshje pas nėnshkrimit tė 5 protagonistėve politik, atėherė ku Trajkovski kėrkoji kėto modifikime, ndėrsa Imer Imeri nuk pajtohej ? Kėtu diēka nuk ėshtė nė rregull, prandaj popullata duhet t’a mėson tė vėrtetėn se pėr ēka ėshtė fjala. Ēka din mandatari Gruevski qė aq qetė formon qeveri, dhe deklaron se ka formuar qeverin nė korniza ligjore dhe kushtetuese !

 

Pėr mos tė vazhduar me pyetje, se bėhemi banal, atėherė nga e gjithė kjo katrahurė poltike del se ne shqiptarėt pėr tė pasur rrespekt tek faktori sllav duhet tė bėjmė njė merveshje tė dytė ku qartė do tė definohet se ēka pėr shqiptarėt ēka pėr sllavėt. Me marveshjen egzistuese sllavėt sillen sikur asgjė nuk ka ndodhur nė Ohėr, por se ajo datė do tė mbetet nė histori si diēka relative ! Pėr tė bėrė kėtė marveshje, shqiptarėt pas bllokadave, duhet t’i ja bėjnė tė qartė edhe komunitetit ndėrkombėtar se pakėnaqsia jonė ka kufij, dhe se pa marveshje tė re nuk do tė participojmė nė jetėn politike tė njė vendi ku nuk rrespektohet vota e shumicės.

 

 

FRANCA 2006 !

 

Skandalet nė administratėn Franēeze kanė bėrė qė njerėzit qė udhėheqin ate t’i kapė panika !

 

Shkruan : Alistar Ramadani

Nyon 17.05.2006

 

Pėr ato qė nuk janė nė rrjedhė se ē’po ndodhė me Francėn e sotshme e cila ėshtė thellėsisht e fundosur nė skandale tė llojeve tė ndryshme qeveritare do tė mundohemi nė disa pika t’ju njofotojmė se pėr ēka nė tė vėrtetė ėshtė fjala !?

 

Aktualisht e ashtuquajtura « l'affaire d'Etat" Clearstream »  ndryshe e quajtur nga fraēezėt wotergate franēais mbulon tė gjitha faqet e shtypit franēez, europjan, dhe shtypit botėror ! Nė kėtė aferė shtetėrore CLEARSTREAM (klirstrim) janė tė pėrfshirė simbas kėtyre mediave vetė Kryeministri franēez Dominik de Vilpen dhe ministri i punėve tė brendshme franēeze Nikola Sarkozy. Fjala ėshtė pėr njė aferė tė vitit 2000 por qė shenjat e para tė malverzimeve, keqpėrdorimeve, trafikimieve, larjen e parave si dhe lojrat e fėlliqura pėr pėrfitime personale del nė vitin 2004 kur gjykatėsi Renaud Van Ruymbeke i cili punon nė gjykatėn e Parisit, mer disa letėra anonime dhe njė CD me emrat 895 kontove bankare tė cilėt janė tė implikuar nė rrjetin internacional tė malverzimeve dhe abuzimeve tė pozitave tė tyre shtetėrore nė mesin e tė cilėve ėshtė edhe Ministri i Punėve tė Brendshme franēezi Nikola Sarkozy. Kjo aferė mer pėrmasa tė mėdha kėtė vit, ku nė skenėn politike franēeze dhe vetė shtetin e Francės nuk shkojnė punėt ashtu siē kėrkohet nė njė shtet modern Europjan, por disa gazetarė bile shkojnė edhe mė larg kur thonė se nė kėtė mėnyrė Franca lirisht mund tė krahasohet me ndonjė vend afrikan sa i pėrket qeverisjes !

 

Lufta e hapur (mė bėn tė rikujtoj serbet) nė mes partive politike franēeze tani mė ėshtė nė nivelin mė tė ulėt politik dhe intelektual ma mer mendja qė prej fillimit tė Francės si shtet ! Partitė politike nuk zgjedhin mjete duke sharė njėra tjetrėn. Opozita kėrkon largimin e De Vilpenit dhe qeverisė qė ai udhėheqė, kurse pozita natyrisht nuk e pranon kėtė. Kishte votėbesim nė parlamentin franēes dhe De Vilpen shpėtoji pėr njė qime tė flokės ! Paraprakisht, presidenti Franēez Jaque Chiraque nuk pranoji qė tė shpėrndan qeverinė me theks tė veēantė se Gjyqi duhet tė bėn hetime pėr aferėn Clearstream, dhe kėshtu qė qeveria De Vilpen tė vazhdon punėn !

 

Nė Francė nuk shkojnė punėt si duhet ! Agonija franēeze zgjatė prej vitesh, por europjanėt nuk janė tė njoftuar se ēka nė tė vėrtetė ėshtė ka ndodhė nė Francė ? Pionerja pėr bashkimin e Europės Franca ėshtė duke ra prej skandali nė skandal. Vetėm tė rikujtojmė revoltėn e zezakėve franēez tė cilėt dogjėn gjysmėn e Francės pėr shkak tė jetesės getoiste tė tyre. Kjo revoltė daton prej vitesh, sepse njeriu i zi nė Francė e ka shumė vėshtirė tė punėsohet, edhe kur ai ka diplomuar nė ndonjė drejtim. Disa herė mediat franēeze kėtė edhe e kanė vėrtetuar duke bėrė prova me kamera tė fshehura nė firmat franēeze. Njė i zi dhe njė i bardhė me tė njejtėn diplomė konkurojnė pėr punėsim, tė ziut i japin pėrgjigjen se kanė gjetur punėtor, kurse tė bardhit ia ndalin dokumentat dhe i thonė : sė shpejti do t’ju kontaktojmė ! Pra, kjo qė thamė ėshtė vetėm njė shembull se pse tė ashtuquajturat bonlieu franēais (lagjet,rrethet, vendet, franēeze), ku shumicėn e pėrbėjnė tė zitė dhe qė kanė konfesion Islam, u revoltuan dhe filluan tė ndezin gjithēka qė shihnin pėrpara, sidomos veturat, duqanet etj. Bile kishte pėrleshje tė ashpra edhe me policinė. Ministri Sarkozy i quajti racaille (tė fėlliqur) kėto njerėz dhe paralajmėroji luftė tė ashpėr kundėr tyre. Si rezltat disa qindra tė burgosur, tė rahur brutalisht, dhe disa viktima.

 

Republika Franēeze, i ka hapur luftė vetė popullatės sė vetė, duke mos mundur tė zgjedhė ēėshtjet sociale, shteti Franēez devijon kursin politik nė ate tė tė huajve qė e kanė vėrshuar Francėn, sidomos atyre qė vinė prej shteteve Magribiane (Maroko, Algjer, Tunis). Vetė Ministri Sarkozy propozon ligj special pėr tė huajt. Shteti Franēez me kėtė ligj nė tė njejtėn kohė i pėrforcon kufijt e saj pėr tė huajt qė eventualisht duan tė vinė nė Francė dhe pėr ato qė janė nė Francė por qė nuk janė tė rregulluar me letra. Ky ligj ėshtė totalisht diskriminues, ngase nuk lejon bashkimin e familjes, kėshtu qė shkel nė mėnyrė flagrante tė gjitha konventat ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut. Ndėrsa ato qė janė nė Francė, por qė nuk janė tė rregulluar me letra, ka mundėsi qė Franca t’i kthen prapa prej atje ku kanė ardhė ! Nė shikim tė parė ēdo gjė nė rregull, dhe normal, do tė thotė dikush se kėshtu Franca i mbronka interesat e saja dhe qytetarėve tė saj !? Por, pėrgjigja do tė ishte se nuk ėshtė ashtu, ngase Franca ėshtė shtet Europjan, antare me peshė nė komunitetin Europjan, stratege e kushtetutės Eurpjane (qė e hudhėn poshtė vetė franēezet nė referendum), nėnshkruese e shumė dokumentave qė kanė tė bėjnė me tė drejtat e njeriut dhe konventave ndėrkombėtare, bile pionjere pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut, kurse nga ana tjetėr vetė i shkel ato ! Nėrsa nga ana tjetėr, Franca propozon shtejtimin e vizave tė Shengenit !

 

Jo ! As kjo nuk ėshtė arsyeja pse Francėn e ka kapur panika! Nė vetė gjirin Europjan Franca dita ditės ėshtė duke humbur kredibilitet tek partnerėt e saj, ngase shumica e europjanėve janė duke e pyetur veten: ēka po ndodhė me Francėn dhe franēezėt? Prandaj, pėr tė rikthyer sadopak kredibilitetin e humbur, shėrbimet sekrete bėjnė ēmos qė ēėshtjeve thellėsisht sociale t’ju japin kahje politike, kėshtu qė tė politizojnė sa mė shumė qė ėshtė e mundur Francėn, duke e nxjerrė ate edhe jashtė kufijve Franēez! Tani mė haptas flitet se pėr zgjerimin e Europės Franca do tė aplikon referendum nėse franēezėt janė pėr ose kundėr pranimit tė anėtarėve tė rinj nė komunitetin Europjan! Do tė thotė se pėr secilin shtet tė mundshėm kandidat franēezėt do tė dalin nė referendum! Nė kėtė mėnyrė Franca ėshtė duke na e bėrė me dije se ėshtė kundėr zgjerimit tė KE dhe pranimit tė anėtarėve tė rinj nė komunitet. Antarėt tjerė tė KE tani pėr tani nuk kanė reaguar! Jemi shumė kurioz tė shohim se cili do tė ishte reagimi I tyre pėr hapin e ndėrmarė nga Franca?

 

Qė Franca tė ndėrmer kėto hapa, tani mė ėshtė shumė e qartė pse? Sepse nuk dėshiron nė rradhė tė pare Turqinė nė KE, por as shtetet e Ballkanit, sidomos Maqedoninė, Shqipėrinė, Bosnjen, Kosovėn, ndėrsa Serbinė do t’a pranonte edhe pėrkundrejt faktit qė serbet bėn gjenocid tė paparė qė prej luftės sė dytė botėrore e kėndej, ngase aleancat e vjetra nuk harohen lehtė, Franca ėshtė konsekuente nė qėndrimet e saja sa I pėrket eleancave tė saja tė vjetra me sllavėt, paēka se ato kanė bėrė gjenocid dhe nuk kooperojnė me institucione Europjane. Kėtė hov Francės dikush duhet t’I ja ndal, ndryshe Europa nuk mund tė bėhet dhe tė agziston pa vendet e Ballkanit, dhe duhet tė ndėrpres cicmicet e saja, ose tė ndėrmer hapa konkret dhe t’I ja tėrheq njė here e mire vėrejtjen Francės, se Europa nuk ėshtė Francė, por se Europa ėshtė komunitet ku edhe 24 tė tjerė kanė diē pėr tė thėnė, dhe se nuk do tė lejon qė komunitetin Europjan t’a dirigjon njė shtet ashtu siē I teket dhe kur t’I teket, por se rregullat dhe ligjet Europjane pėr tė gjithė vlejnė njėsoj dhe prej kėtyre tė themi principeve nuk duhet tė devijon asnjė anėtare e saj. Vetėm nė kėtė mėnyrė Europjanėt tjerė do tė na tregojnė se janė pėr zgjerimin e saj, vetėm nė kėtė mėnyrė eurpjanėt tjerė do tė na tregojnė se vendimet e tyre pėr zgjerim janė serioze, dhe vetėm nė kėt ė mėnyrė do tė na tregojnė se Franca luan rol nė komunitet, por se vendimi meret nga tė gjithė e jo prej njė antari tė saj.

 

Maqedonia ka shumė punė pėr tė bėrė, edhe pse ėshtė e emėruar si kandidate e mundshme, Maqedonia shumė lehtė mund tė bjerė nė pozitėn e njė shteti ku KE nuk ka interes, pikėrisht falė Francės dhe politikės sė saj tė ēoroditur! Nėse Maqedoni nuk ka plan B, atėherė nuk di se si do tė mund tė arsyetohet pėrpara qytetarėve tė saj me premtimet boshe tė komisionerėve Europjan. Ngase, datat qė I shohim tani pėr antarasim eventualisht tė plotė nė KE janė shumė larg, bile aq larg sa qė lirisht mund tė themi se Europa ėshtė duke luajtur lojėn e maces dhe miut me Ballkanin. Ballkanasit kanė mundėsi t’I thonė STOP – HALT – ARRETE kėsaj strategjie Europjane tė pakuptueshme. Sepse Ballkani nuk ėshtė as nė Azi, as nė Amerikė, as nė Afrikė, as nė Ekuador, por nė Europė. Europa nuk ka tė drejtė tė luaj me ballkanasit mė.

 

 

SLLAVĖT E MAQEDONISĖ NUK IA DUAN TĖ MIRĖN MAQEDONISĖ !

 

 

Shkruan : Alistar Ramadani

Nyon 01.05.2006

 

Sllavėt ende shkojnė me tė vjetrėn, ato edhe pas 15 vjetėve pavarsi nuk mėsuan dhe nuk dėshirojnė tė mėsojnė se demokracia ka prerogativa tjerė nė zhvillimin e njė shoqėrie qytetėruese pėrparimtare. Sllavėt, nuk duan tė pajtohen me fatin se janė pikėrisht shqiptarėt ata tė cilėt janė duke dhėnė kontributin mė tė madh pėr stabilitetin dhe qetėsimin e rajonit ballkanik, ndėrsa nė ndėrkohė i mėsojnė edhe sllavėt se si duhet tė sillen nė njė shoqėri demokratike. Pėr fat tė keq, dita ditės sllavėt e dėshmojnė tė kundėrtėn !

 

 

Qė prej Pavarsimit tė Maqedonisė sllavėt ishin dhe mbetėn destabilizuesit mė tė mėdhenj ballkanik. Qoftė serbet, qoftė sllavėt e Maqedonisė nė asnjė aspekt nuk pėrparuan nė pėrmisimin e zhvillimit ekonomik duke treguar varfėri intelektuale, varfėri politike, varfėri njerzore. As luftat e zhvilluara nė shkatėrimin e ish jugosllavisė nuk i mbushėn mend sllavėt, ato vazhdojnė me avazin e vjetėr duke u zhytur gjithnjė e mė shumė nė « moēale » politike por duke na marė me vete edhe ne shqiptarėt pėr fat tė keq ! Deklaratat e fundit tė kreut tė shtetit nė lidhje me deklaratėn e z.Ēeku Kryeministrit Kosovar (lexo Dardan) nuk janė asgjė tjetėr pėrveē se asaj qė ne shqiptarėt tani mė e dimė prej shekujsh se sllavėt janė tė koncentruar negativisht vis-a-vis shqiptarėve ! Deklarata e z.Ēeku nuk ėshtė shpikje e re, tė gjithė shqiptarėt nuk kanė qenė dhe nuk janė dakord qė tė njohin marveshjen pėr kufirin qė e bėnė sllavėt e Maqedonisė me sllavėt e Serbisė. Lufta gjithēka pastroji, pra me kėtė edhe sovranitetin e Serbise mbi Kosovėn (Dardaninė), kurse kjo marveshje mbase u bė pas lufte, nuk mundet nė asnjė mėnyrė tė jetė valide.

 

Kur bėjmė fjalė pėr kufirin, ai nuk duhet tė bėhet vėrtetė mollė sherri nė mes Maqedonisė dhe Kosovės (Dardanisė), sepse njerzit e civilizuar mund tė ulen dhe tė bisedojnė pėr ēdo ēėshtje qė ka tė bėj me marėdhėniet ndėrfqinjėsore shtetėrore. Por jo ! Kėtu ėshtė fjala se njėra palė (ajo shqiptare) ėshtė duke treguar menēuri, pjekuri politike, mirėkuptim, kurse pala tjetėr (ajo sllave) sa herė qė i jepet rasti qė tė reagon negativisht kundėr shqiptarėve dhe interesave tė tyre kėtė e bėn nė mėnyrė shumė tė ulėt dhe pa asnjė argumet tė shėndoshė, vetėm e vetėm tė tregohen se kinse edhe ata dinė diēka ! Kurse e thamė nė fillim se sllavėt le qė nuk dinė mė largė se hundės sė tyre, por qė tragjedia e tyre tė shkon mė larg, as qė duan tė mėsojnė mė tutje ! Janė ngulitur nė vend, jetojnė nė kohėn e gurit dhe janė duke na marė nė qafė edhe neve qė jetojmė me ato. A duhet tė lejohet kjo mė tutje ?!

 

Shikoni sa larg shkojnė shqiptarėt ! Lexuam dje nė dnevnik se njė parti politike shqiptare propozon tė formohen shtetet ALMAKOS ! Nė kėtė komponim shtetesh do tė mernin pjesė Shqipėria, Maqedonia dhe Kosova. Ky vizion shqiptar, po tė propozohej nė Europė do tė merete ngjyrėn jeshile dhe do tė uleshin njerzit e civilizuar qė tani tė bisedojnė pėr njė projekt kaq largpamės. Por sllavėt, mbase ato as vetvetes nuk i besojnė, jemi tė sigurt se projekteve tė kėtilla ato I qeshen nė mėnyrė vetėm atyre tė njohur dhe nuk do tė pranonin asnjėherė qė ky regjion mė nė fund tė fillon tė punon nė mėnyrė civilizuese Europjane.

 

Dėgjohen zėra se kreu shtetėror Maqedonas (tė gjithė sllav) reagoji si reagoji nė deklaratėn e z.Ēeku sepse zgjedhjet janė afėr dhe… ! Jo ! Jo ! Sllavėt kur jemi ne shqiptarėt nė pyetje, kemi zgjedhje apo jo ato do tė jenė gjithmonė tė koncentruar negativisht ndaj neve, prandaj obligimi ynė ėshtė qė tė njoftojmė bashkėsinė ndėrkombėtare se nė zhvillimin e shtetit tė Maqedonisė, pengesa mė e madhe vjen nga sllavėt, kurse ne shqiptarėt nuk kemi asgjė tė pėrbashkėt me sjelljet e tyre tė ulta primitive. Bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė din se ne shqiptarėt nuk e votuam presidentin e shtetit tė Maqedonisė, por kutit  votimit i mbushi dikush nė emrin e shqiptarėve, kurse ky President gjithmonė ri i dehur (do tė ishte mirė qė t’i kontrollohet gjaku dikund nė Europė) dhe nuk e bėn punėn e tij si duhet tė bėn. Sa i pėrket Kryeministrit Buēkovski, ai ditėt qė kaluan bėri njė marveshje me Presidentin kur FMN e kritikoji qeverinė e tij nė lidhje me falimentuesit. Kjo kritikė nuk ishte aspak e butė, por aq e ashpėr sa qė Kryeministri u detyrua qė tė lus Presidentin qė mos tė nėnshkruajė ligjin e sjellur nga deputetėt sllav. Pra, nė mes tyre ka njė marveshje qė ne mund vetėm tė supozojmė se pėr ēka ėshtė fjala, kurse ne mendojmė se Kryeministri ia ka dhėnė fjalėn qė nė zgjedhjet e ardhėshme Presidenciale do t’ja japė pėrkrahjen nėse ky kandidohet pėrsėri. Prandaj, ne shqiptarėt ia bėjmė me dije miqve tė demokracisė, se ne jemi nė njė situatė tejet delikate dhe tė rėndė me sllavėt. Shqiptarėt gjithmonė e kanė treguar gatishmėrinė e tyre pėr bashkėpunim dhe mirėkuptim me shtetet e civilizuara, sidomos me ato Europjane dhe SHBA-nė, ndėrsa sllavėt gjithmonė e tregojnė fytyrėn e tyre tė vėrtetė kur janė nė pyetje shqiptarėt dhe bashkėpunimi i ndėrsjellė. Ne duam nė Europė ashtu siē kėrkon Europa, por janė sllavėt tė cilėt nuk duan nė Europė dhe pengojnė reformat e kėrkuara. As legjislativi as egzekutivi as juridiku nuk funksionojnė nė Maqedoni. Vendet kyqe nė atopushtete i kanė sllavėt, pra ja ku qėndron pengesa qė Maqedonija tė mbetet nė fund tė tabelės.

_____________________________________________________________

ME KĖ U TAKUA Z.BOREL NĖ MAQEDONI ?

 

 

Shkruan : Alistar Ramadani

 

Nyon 11.04.2006

 

Vizitat e kohėpaskohshme tė europjanėve perendimorė tek ato « lindor » sa vinė e po shtohen !Herė z.Ren, herė z.Solana, herė komisionerė tė ndryshėm europjan dhe tash sė fundit personalisht Kryetari i Parlamentit Europjan z.Jozep Borel. Nė shikim tė parė nė rregull, diēka ėshtė duke lėvizur do tė thonim, ka interesim konkret. Po mirė ! Me kė u takua vallė z.Borel nė Maqedoni ?  Borel, i cili po qėndron pėr vizitė treditore nė Republikėn e Maqedonisė, sot kishte takime me presidentin Branko Cėrvenkovski, me kryetarin e Kuvendit Lupēo Jordanovski, kryeministrin Vllado Buēkovski dhe me ministin e Punėve tė Brendsgme Lubomir Mihajllovskin. LOBI

 

Aspak e ēuditshme, aspak me pikpyetje, ngase zyrtarėt e rangjeve tė para tė shtetit janė tė gjithė sllav, prandaj ėshtė shumė e natyrshme dhe politikisht korrekt qė takimet tė bėhen me zyrtarėt e shtetit. Por a ėshtė korrekt qė zyrtarėt e shtetit tė Maqedonisė tė gjithė tė jenė tė rangjeve tė para nga rradhėt e sllavėve ? Ne shqiptarėt jo njė herė e kemi parashtruar kėtė pyetje, kurse pėrgjigje tė saktė asnjėherė nuk kemi marė ! Nga ana tjetėr, politikisht duam tė ndėrtojmė shtet multietnik, shenjat janė krejtsisht ndryshe.

 

Proēeset politike me hapat e breshkės nė Maqedoni nuk mund tė vazhdojnė mė. Shqiptarėt janė kritikuar dhe kritikohen pėr lėshime tė mėdha politike qė bėhen nė favor tė sllavėve. Nė ēdo zgjedhje presidenciale, partitė politike shqiptare njėra pas tjetrės i mbushėn kutitė e votimit nė favor tė presidentit sllav. Deri kurė me kėtė avaz tė ēuditshėm ? Pastaj ju mbetė hatri, hidhėrohen kur ju themi se janė bashkėpuntor tė sllavėve nė dėm tė shqiptarėve ! Nė shėrbim tė kujt janė partitė politike shqiptare nė Maqedoni ? Ato votėn e kėrkojnė nga shqiptarėt, dhe, kur e marin kėtė votė, sa ēel e mshel sytė kthehen kundėr interesave tė votuesve tė vet ! Ndėrsa nė Parlament, pa hezituar fare tė gjithė votojnė pėr Kryetarin e Parlamentit, dhe mė pas e votojnė Qeverinė e vendit me Kryeministėr sllav !

 

Me kėtė avaz nuk mund tė vazhdohet, moralisht partitė politike shqiptare nuk kanė tė drejtė tė vazhdojnė me kėtė avaz, ngase ato i pėrfaqsojnė shqiptarėt dhe logjikisht se duhet tė punojnė nė interes tė shqiptarėve pa e dėmtuar askėnd anash. Tek sllavėt kjo devizė qė prej kohėsh egziston dhe ėshtė nė pėrdorim edhe sot, edhe pse trumpetojnė pėr shtet tė pėrbashkėt. Mjafton t’i hudhet njė sy korrekt dhe real vendeve ku jetojnė shqiptarėt dhe gjithēka do tė del sheshit. Kurse z.Borel nuk i ka pa kėto vende, eurokomisarėt nuk i vizitojnė vendbanimet e shqiptarėve qė tė kenė njė pasqyrė mė tė qartė nga e kaluara se ēka ka ndodhur dhe pse ka ndodhur. Detyrė e kujt pra ėshtė qė europjanėt t’i drejtojnė atje ku jetojnė shqiptarėt ? Detyrė e shqipatrėve vetė. Po qe se presim se sllavėt do dalin t’ju tregojnė europjanėve vendbanimet e shqiptarėve na ka ngrėnė dreqi zi, kjo asnjėherė nuk do tė ndodhė.

 

Realisht, as sllavėt nuk janė tė kėnaqur nga rezultatet e partive politike sllave, ngase edhe ato nuk I pėrfaqsojnė kryekėput interesat e tyre, por ama dallim ka. Dallimi ėshtė se sllavėt janė mėsuar qė infrastrukturėn t’ua ndėrton shteti, sllavėt janė mėsuar qė argat krahu t’i kenė shqiptarėt, nė tė shumtėn e rasteve edhe falas kanė punuar shqiptarėt e ngratė pėr interesa tė ndryshme tė ndėrsjella, kėtu e kemi fjalėn kur sllavėt si gjithmonė i kishin pozitat kyēe kudo nė shtet, kurse shqiptarėt pėr njė punėsim tė thjeshtė detyroheshin edhe mito tė japin, por edhe fizikisht tė punojnė nė vilat sllave kudo nėpėr Maqedoni, mos tė flasim nė aspektin e shėndetėsisė, atėherė kur duhej njehur devizat pėr tė shėruar tė afėrmin. Pra ! E kaluara e hidhur mjaft, a duhet tė pėrsėritet mė ? Shqiptarėt janė aty qė kjo e kaluar e hidhur mos tė pėrsėritet, por ama sa punojnė nė kėtė drejtim. Deri tani shumė pak kemi parė, edhe pse i kuptojmė fare mirė « proēeset poltike ». Pastaj vimė nė pozitė tė ēuditshme dhe pyesim veten pse Europjanėt nuk i takojnė edhe shqiptarėt ?!

 

Me qė temėn e kemi me pyetje, atėherė medoemos duhet tė parashtrojmė edhe njė pyetje tjetėr qė ėshtė shumė e rėndėsishme, ajo do tė ishte : Pse shqiptarėt nuk kanė formuar asnjė organizatė joqeveritare nė Maqedoni ? Ndoshta ka, por unė deri tani nuk kam mundur tė shoh njė organizatė tė kėtillė qė funksionon. OJQ kanė peshėn e vetė, nė Europė OJ bėjnė kėrdin nėse qeveritė e vendeve ku jetojnė do tė bėnin siē bėjnė tek ne. OJ duhet tė formohen nga individė tė cilėt nuk janė tė kėnaqur nga politikat e deritanishme tė udhėhequra si nga sllavėt si nga shqiptarėt. Pėr ndryshme kėto OJ (Organizata Joqeveritare) financohen nga kėshilli i Europės dhe donatorė tė ndryshėm europjan. Fundja ėshtė nė interes tė popullatės shqiptare qė edhe ato tė kenė njė OJ e cila do tė punon nė teren dhe tė mer tė dhėna nga puna e qeverisė. OJ kanė sllavėt dhe ato nė disa raste i kanė bllokuar rrugėt e Kryeqytetit, kur mendonin se qeveria punon nė dėm tė shtetit. Rasti mė i fundit ishte kur protestonin kundėr privatizimit tė KE (Koorporatės Energjetike).

 

Shqiptarėt duhet tė zgjohen nga gjumi, mos tė presin nga partite politike sepse ato deri tani u treguan tė shurdhėra, punuan pėr interesa personale dhe familjare. Kjo nuk duhet tė vazhdon mė. Besimin do t’a mer vetėm ajo parti e cila nė letėr do tė garanton se do tė punon pėr intersat e shqiptarėve pa I dėmtuar tė tjerėt. Sot, kudo nė Europė vetėm dokumenti me shkrim ėshtė valid, ēdo gjė qė premtohet me gojė nuk pranohet. Kur do t’I kėrkojnė shqiptarėt kėto qė themi tani, atėherė edhe eurodeutetėt do tė dine ku do tė drejtohen.

__________________________________________________________

Maqedonia shtet oligarkik apo demokratik?

Nė bazė tė rrejdhave aktuale dhe tė “experiences” 15 vjeēare Maqedonia ende ėshtė nė mungesė tė definicionit tė shtetit!


Shkruan: Alistar Ramadani
Nyon 09.04.2006

Peoēeset politike nuk kanė fund nė Maqedoni, ato edhe mė tutje vazhdojnė “me intensitet” tė shpejtuar, gjėgjėsisht me hapa kolosale tė breshkės!

Strukturat politike kanė hallet e veta, ato gjithmonė vrapojnė tė marin pushtetin e njė shteti tė padefinuar paēka se nė letėr sovraniteti I takon popullit! Pėr ato qė nuk e dine definicionin OLIGARKI do t’ju tregojmė se ka kuptimin: e njė klani, njė familjeje, disa njerėzve shumė tė afėrm nė mes veti, mė shkurt, njė numėr tejet tė vogėl njerėzish qė mund t’I njehim nė gishta.
Pra! Eksperienca 15 vjeēare tregon se Maqedonia ėshtė pa sovranin e vetė, ngase ajo nuk i takon asaj por disa strukturave njerėzish tė cilėt deri mė tani treguan inferioritet dhe jotransparencė nė zhvillimin gjithpėrfshirės tė Maqedonisė : social, politik, shoqėror etj.

Strukturat politike tė cilėt udhėheqen nga « tė pazavendėsueshmit » kanė bėrė dhe bėjnė qė Maqedonia tė mbetet nė listė e fundit nė aspektin zhvillimor, kurse Europa nga ana tjetėr inkurajon pikėrisht kėto struktura qė tė punojnė nė reforma pėr t’ju bashkangjitur familjeve tė mėdha Europjane. Shtrohet pyetja : Pėrse inkurajohen strukturat tani mė tė dėshtuara nė ēdo aspekt ? Mos vallė ka mungesė tė kuadrit nė Maqedoni ? Apo ndoshta kėto qė janė, tani mė janė tė kalitur aq shumė sa qė tė jenė tė pazavendėsueshėm ?!

Erėra tė ēuditshme frynė nė jetėn politike nė Maqedoni !

Europa duhet tė kupton njė herė e pėr gjithmonė se emėrtimi i Maqedonisė si kandidate pėr nė Union nuk mund tė lobohet nga tė gjithė banorėt e Maqedonisė ngase njė numėr i madh thjeshtė turpėrohet tė lobon nė favor tė Maqedonisė pėr nė Europė sepse nuk janė mbushur kushtet as pėr sė afėrmi pėr njė gje tė kėtillė. Nuk mundet 2 miljon banorė t’i bashkangjiten komunitetit Europjan kur qė ato banorė jetojnė nė njė shtet tė padefinuar. Themi tė padefinuar ngase sovraniteti asnjėherė nuk ju takoji atyre pėr kėto 15 vjet tė kaluara dhe as shenja minimale nuk ka se ka filluar diēka nė tė mirė, prandaj, nėse Europa inkurajon banorėt e Maqedonisė qė t’i bashkangjiten asaj, ajo duhet tė bėn hapa konkret : Tė ndėrpres ēdo fond oligarkėve politik nė Maqedoni dhe kėto fonde t’i menaxhon vetė, pastaj, banorėt e Maqedonisė t’i mer nė gjirin e saj si Europjan tė vėrtetė duke ua hequr vizat dhe duke ua lehtėsuar udhėtimin. Sepse po tė presim rezultatet e ministres sė punėve tė jashtme Mitreva, do tė plakemi dhe do tė vdesim, dhe kurė nuk do tė arimė qė tė shohim veten tonė nė Europėn e bashkuar. Kryeministri Buēkovski trumpeton duke thėnė se nė zgjedhjet e ardhėshme as qė duhet ė bėjmė pyetjen a do tė jenė ato fer dhe tė lira, ngase kėto zgjedhje janė defenitivisht « vizė pėr nė Europė » ?! Interesant ! Qe 15 vjet na paskan fėlliqur me rrena, 15 vjet nuk paska pasur zgjedhje fer dhe tė lira ! 15 vjet ato tė cilėt e paskan marė pushtetin e paskan mare vetė duke vjedhė votat, kurse ne kendej me analizat tona spekulonim pėr vonesėn e rezultateve konkrete nė Maqedoni, del se spekulimet tona paskan qenė tė drejta.
Europa nuk ka tė drejtė morale qė tė shes apo jep moral tė tjerėve kur qė nė shumė drejtime i mungon lėvizja konkrete. Nuk mjafton tė thuhet bėni kėtė apo bėni atė, reforma kėtu reforma atje, jo nuk mjafton. Oligarkėt politik tė Maqedonisė e dine fare mirė se ēka duhet dhe si duhet, por nuk ua kėnda tė punojnė ngase janė mėsuar t’i kenė gjėrat gati nė pjatė, ato nuk dinė tė punojnė mė shkurt. Popullata e thjeshtė nuk ua dha votėn, ato e votuan vetveten dhe tani kėrkojnė nga popullata qė tė tregoj menēuri dhe dinjitet nė zgjedhjet e ardhėshme ngase qenka « kruciale » pėr hyrjen e shtetit nė komunitetin Europjan. Ju lutem ! Kjo nuk do koment fare.

Cilat « parti politike » janė parti Oligarkike ?

U munduam tė gjejmė njė parti e cila nė plotkuptimin e fjalės do tė kishte parathėnien demokratike, por nuk e gjetėm dot. Tė gjitha partitė politike nė Maqedoni pėrbėhen nga njerėzit e njejtė qė prej 15 vjetėsh e kėndej. Kryesitė e ngushta tė kėtyre partive « politike » i kanė bėrė partite e tyre pronė private dhe si tė tilla marin pjesė nė zgjedhje

Megjithate, ėshtė njė parti qė meriton vėmendje dhe e cila ecėn trendeve demokratike Europjane nė rradhėt e shqiptarėve tė Maqedonisė, kjo parti ėshtė PPD.

PPD-ja partia e parė shqiptare nė Maqedoni bėri kthesa tė konsiderueshme pėr shqiptarėt nė Maqedoni, por kjo nuk shihej atėherė. Po qe se e kthejmė lentėn prapa sot, do tė shohim se PPD-ja si unitet gjithshqiptarė ka bėrė aq shumė sa qė me tė drejtė mund tė mburet edhe sot e kėsaj dite me punėn e saj. Po qe se e shohim realisht punėn e PPD-ės, do tė shohim se edhe pėrkundrejtė plehrave politik (siē i quan njė mik i imi) qė kishin punuar nė dėm tė ēėshtjes shqiptare duke qenė bashkėpuntorė tė shėrbimeve sekrete dhe kundėrzbulit sllav, rezultatet e PPD-ės janė pėr ēdo lavdėratė sepse paskan qenė nė mes dy zjarresh : plehrave shqipfolės dhe atyre sllav. Sot PPD-ja /e vetmja nė Maqedoni si parti politike/ ka Kryesinė e re, njerėz tė rinj, kurse ato tė cilėt kishin qenė nė rradhėt e saja pėr kerrierė politike dhe interesa personale tani mė janė tė radhitur nė parti tjera. Personalisht mė vjen mirė qė u larguan kėto kerrieristė politik nga PPD-ja sepse i bėnin dėm tė mėdh, fundja kjo shihet edhe sot e kėsaj dite.

Me qė PPD-ės sherbetorėt shqipfolės tė kundėrzbulimit sllav i paskan bėrė dėm tė madh, atėherė i bie Kryesisė sė PPD-ės qė tė kėrkon shpjegime shtesė nga z.Trajanov i cili i bėri publike kėto tė dhėna- citoj : Nė emisionin “Nė Qendėr” tė televizionit nacional tė Maqedonisė Kanal 5, Trajanov deklaroi se kėto dy politikanė kanė pasė kontakte me shėrbimet maqedonase nė periudhėn kur PPD’ja formoi formacione paraushtarake nė vend. Xhaferi dhe Thaēi nga ana e shėrbimeve janė inkurajuar qė ta dobėsojnė partinė, tė largohen nga PPD dhe tė formojnė subjekt tė ri politik shqiptar. (marė nga forumi lajmet.com)

Kryesia e PPD-ės duhet me ēdo kusht tė ndriēon rastin ngase kėtu bėhet fjalė pėr njė tradhėti tė pėrmasave kolosale. Nėse vėrtetohet se Thaēi dhe Xhaferi kanė punuar me shėrbimet sekrete sllave dhe atyre pėr kundėrzbulim, atėherė e keqja mė e vogėl pėr ato do tė ishte qė njė herė e pėrgjithmonė tė largohen diku larg nga vendlindja sepse njerėz tė fėlliqur qė u vie era pleh e dėmtojnė ambientin ku jetojnė. Kurse ato tė cilėt iu bashkangjitėn kohėt e fundit kėsaj partie spiunėsh, duhet tė shohin veprimet e tyre dhe tė kthehen qetė aty kanė qenė dhe tė japin kontributin e tyre si deri mė tani. Nuk ėshtė turp jo, ngase po qe se e kishit ditur se nė PDSH paska pasur njerėz tė pėrlyer me tradhėti atėherė ne jemi tė sigurt se nuk do t’i bashkangjitej asnjė njeri, bile edhe ato qė i ka nė rradhėt e saja do t’a braktisnin. E vetmja parti politike qė meriton votėn e shqiptarėve aktualisht ėshtė PPD-ja sepse ka bėrė ndryshime nė rradhėt e saja, sepse ka njė program kombėtar dhe ekonomik tė niveleve tė larta civilizuese dhe moderne. Prandaj duhet t’i jepet vota PPD-ės.

NĖ MAQEDONI VITI 2004 ! UMMMMMMMMM !!!

Shkruan : Alistar Ramadani


Ndryshimet nė njė shtet bėhen atėherė kur duam tė ndryshojmė diēka, kurse ne nuk duam tė ndryshojmė ngase na konvenon ashtu !

Po ! Edhe kėtė dimėr ishim nė shtėpi pėr t’i vizituar tė afėrmit, tė gjithė ishin mirė, pa ndryshime nga e zakonshmja ! Ashtu ishin edhe verėn e kaluar, por tani ishte dimėr, bėnte pak mė ftohtė, asgjė mė tepėr asgjė mė pak, nga vera e kaluar. Ndryshimet pra i bėn vetėm Zoti nė Maqedoni, vjen vera, shkon vera, vjen dimri shkon dimri, njerėzit plaken, i lėshon fuqia, kurse Maqedonia mbetet e njejtė nė ēdo aspekt, gjithēka mungon si nė sistem si tek njerėzit qė udhėheqin me sistemin ! Nė Maqedoni pėr dallim nga vera e kaluar, gropat e asfalteve ishin mė tė mėdhaja, kallaballėku i tė papunsuarve ishin mė tė mėdhaja, varfėria ishte ritur, aq sa nuk ka semafor nė Shkup ku nuk gjendet ndonjė lypėse me foshnjė nė dorė, ose ndonjė rom qė dėshiron tė pastron qelqin e shoferit edhe atėherė kur e ke tė pastruar ! Ishte vėshtirė tė shikosh kėto pamje, dhe tė jesh i durueshėm, sepse sado qė dėshiron tė jesh i pėrmbajtur kjo tė bėnte nervoz, nga njė herė bile duhej dalė nga vetura pėr t’i qėruar hesapet edhe fizikisht me pastruesit e qelqit tė shoferit. Kishte vėrtetė tepėr shumė, pėr ne qė punojmė jashtė vendit na dukej se nė ēdo semafor duhej ndalur pėr tė treguar pasaportėn, na bėhej sikur kalojmė kufij tė pakufi ! Personalisht lutja Zotin qė tė gjej semaforin tė gjelbėr, ndryshe duhej treguar « pasaportėn ». Eu !

Nė bitpazar tė Shkupit ēdo ditė bėhej Pazar, kurse thonė se ditėn e martė qenka ai pazari i madh ! Jo !Jo ! Nė bitpazar ēdo ditė ishte pazari i madh, nuk mundje tė lėvizish nga njerėzit qė dalin tė shikojnė mos vallė ka ndonjė ndyrshim nė ēmime ! Eh, ēmimet ! Kush i kontrollon ēmimet hej ? Cdo tregtar i kishte ēmimet e veta, shesin tė gjithė kush si don, kurse kontrollimi i ēmimeve do tė vjen atėherė kur tė duam tė bėjmė ndryshime, ngase tani pėr tani nuk kishin kohė pėr t’u marė me kėto gjėra tė « imta » !

Vėrejtje : Si duket do t’a mbush kėtė shkresė me pikaēuditėse tė nderuar lexues.

Nė bitpazar prej kohėsh shitet gjithēka, nuk ka ēka nuk ka, vetėm a ke lekė (ne shqiptarėt e maqedonisė denarit maqedon i themi lek), e lekėt mungojnė, apo ndoshta ashtu e kemi formuar pėrshtypjen se mungojnė, ngase tė gjithė mbanin mobilė (celularė), dhe tė gjithė pritnin qė ai tjetri t’a thėret ! Dhe kjo ishte bėrė pėrditshmėri e zakonshme, kurse nga ana tjetėr lėre qė ishte vėshtirė tė kalosh pazarin nė kėmbė nga njerėzit, por u lejohej edhe veturat tė futen pėrmes pazarit, qė bėnte kalimtarėt tė kenė vėshtirėsi edhe mė tė mėdha pėr tė ecur. Trotoaret ishin zėnė nga hapja e « shtiroreve » tė reja, kurse tregtari i ri nuk ēante kokėn se vallė kjo i pengon ndokujt apo jo, me rėndėsi ishte qė ai bėnte tregtinė e vet, gjithēka tjetėr ishte irelevante pėr ate. Po qe se ankohet ndokush egziston rreziku qė tė han dajak, ngase interesi i tregtarit dhe atij qė ia ka lejuar qė tė hapė duqanin e ri nė mes tė trotoarit ishte prioritar nė kėtė rast, e interesi i kalimtarėve me fėmij tė vegjėl qė duhet tė dalin nė rrugėn e asfaltuar me gropa tė paasfaltuara e paraparė pėr veturat nuk merej parasysh ! Eu ! Kjo ka qenė edhe pėrpara, por tani katastrofa sa shkonte e shtohej, qė tregon se ndryshimet ishin bėrė pėr tė keq e jo pėr tė mirė. E nė Maqedoni mund tė hash dajak, bile edhe mė keq, mund edhe tė vritesh dhe askush nuk pėrgjigjet pėr kėtė ! Sidoqoftė ! Kėto pamje ishin nga vėrejtjet qė i bėm pėrpara vitit tė ri, kishte edhe disa ditė deri nė fund tė vitit 2004. Pėr natėn « gazmore » tė 2005 parapregaditjet e njerėzve ishin intenzive, blenin edhe ate qė nuk kishin mundėsi pėr tė blerė, vetėm e vetėm qė tė ketė njė natė mė mirė tė pregaditur se ai tjetri. Fėmijve u blenin najllona me ėmbėlsira dhe ballona pėr t’i gėzuar ! Por u blenin edhe fishekzjarre hej ! Kėshtu qė fėmijt e festonin vitin e ri shumė ditė pėrpara duke hedhur nė ajr fishekzjarret nga « gėzimi ». Kurse pėr petardat nuk flas, ato edhe nė pik tė verės mund t’i gjesh nė Maqedoni. Nga « gėzimi » pėr vitin e ri, zbukuronin dhomat me drita shumėngjyrėshe, tė cilat tėrė natėn rinin ndezur, qė tė shihet ngase ndryshe nuk bėnte !!! Nga kjo desha apo jo, formoj pėrshtypjen reale se nė Maqedoni tė gjithė qahen se nuk kanė, por tė gjithė kishin, vetura, celularė, dhe kishin pėr tė bėrė pregaditjen e vitit tė ri.

Po politika ku ishte ?

Sistemi shtetėror nuk ka ndryshuar, gjithēka shkon me avazin e vjetėr. Qė mos tė pėrsėrisim ngase bėhemi banal, pėr poltikė nuk do tė flasim, nuk kemi ēka flasim edhe po tė duam.

Ndoshta vlenė tė pėrmendet partia politike PPD e cila ktheu nė tubimet e saja Kryetarin e parė tė njė partie politike shqiptare nė Maqedoni z.Nevzat Halilin, i cili mer pjesė nė kėto tubime pėr t’u treguar tė rinjėve tė cilėt nė vitin 91’ kishin nga 7-8 vjet e qė sot kanė nga 20 vjet ndoshta, se si u formua kjo parti politike, cilat ishin sfidat e saja nė atė kohė, ēfar ndryshimesh kishin bėrė etj. Dhe jorastėsisht do tė pėrmendim se ndoshta nė kėto zgjedhje lokale tė marsit kjo parti politike do tė marė njė sasi tė mėdha votash nga shqiptarėt e demoralizuar deri nė koc. Kurse nga njė parti e cila shihet si e moderuar, mund tė presim realisht njė radikalizim tė arsyeshėm ngase vėrtetė nė ēdo sferė tė jetės mungojnė rezultatet konkrete tek shqiptarėt.

Tė gjitha ato qė pėrmendėm mė lartė, ndodhin atje ku pjesa dėrmuese ėshtė shqiptare, kurse nuk janė shqiptarėt qė e duan njė mėnyrė tė jetesės sė atillė, por janė maqedonasit tė cilėt prej jugosllavisė sė Jajces e kėtej nė ēdo mėnyrė janė munduar qė t’u a ngushtojnė jetėn shqiptarėve, e kjo vazhdon edhe sot e kėsaj dite. Mjafton tė shikoni kalendarin 2005 e Faktit i cili nė fotografi e ka treguar realitetin se si jetojnė sllavėt e si jetojnė shqiptarėt. Dallimi ėshtė aq i madh sa qė formon pėrshtypjen se nuk jetojmė nė njė qytet, por nė dy, ai i shqiptarėve pa rrugė, me rrugė me gropa, pa infrastrukturė normale pėr jetesė, dhe ai i sllavėve me infrastrukturė moderne dhe rrugė pa gropa. Ndaj nė Maqedoni nuk ėshtė vetėm viti 2004 qė kaloji me ummmmmmmmm ! Por dekada tė tėra pėr shqiptarėt janė UMMMMMMM !

Nyon 10.01.2005
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

SATANIZIMI I SHQIPTARĖVE – PĖRSĖRI ?

 

Alistar Ramadani – Nyon Zvicėr

 

 

Njė varg aktivitetesh politike ėshtė ka ndodhė kėtė fundviti 2004 nė Maqedoni !

Dorėhqja e ish kryeministrit Kostov, zgjedhja e kryeministrit tė ri Buēkovski, qeveria e re me disa fytyra tė reja nė kabinetin qeveritar. Mediat elektronike maqedonase bėjnė njė punė e cila tė pėrngjan kohėn e tė kaluarės komuniste, kur shqiptarėt akuzoheshin pėr tė gjitha problemet qė egzistonin nė Maqedoni ! Nė kėtė drejtim avancojnė A1, Vest, Dnevnik, deri diku edhe Utrinski Vesnik.

 

Nuk ka artikull nė kėto media elektronike qė nuk I pėrmendin shqiptarėt, edhe pse dikush do tė thotė se kjo ėshtė normale, ngase shqiptarėt janė pjesė e rėndėsishme pėrbėrese e Maqedonisė. Dakord ! Por dallimi qėndron aty se shqiptarėt gjithmonė paraqiten si problem, pėrshkruhen si kriminel, hajdut, kontrabandist, aq sa edhe artikuj nga mediat evropjane huazojnė kėto media pėr « kiminalitetin » e shqiptarėve.

 

Tė marim shembull A1, e cila nė faqen e saj elektronike shtron pyetje nė tė cilėn qytetarėt paraqesin mendimet e tyre, qė nė fakt ėshtė njė lloj sondazhi nga ana e kėsaj shtėpie infromative. Autori i kėsaj shkrese disa herė ka marė pjesė nė kėto pyetje tė shtruara nga ana e A1, dhe disa herė mendimet tona nuk janė pėrfillur. Edhe pse tė moderuara, dhe plot kuptim nga aktualiteti, moderatori i faqes web preferonte tė boton mendime tė tė tjerėve tė cilėt kryekėput ishin kundėrshqiptare dhe qė mbjellnin urrejtje ndėrtnike. Kjo shtėpi informative, disa shkrime tė autorit Tashko Toshev nga Gjevgjelia (por qė qenka paraqitur nga Bullgaria nė fakt) i ka tė botuara, i cili sot akuzohet se i ėshtė kėrcėnuar Kryetarit Crvenskovski pė likudim. Por, mendimet e moderuara nuk gjenin vend aty.

Tani si pyetje e fundit qėndron : Qeveria e re – shpresa tė vogla ? Pastaj si nėntitull qėndron :Ēka presin qytetarėt nga qeveria e re ? A ka dalje nga ky rreth magjik i papunsisė ? Si do tė qėndrojė situata ekonomike nė vitin e ardhshėm, do tė ketė reforma apo do tė vazhdon ky status kvo dhe  t’I pėrplasim kėmbėt nė vend?

Nga tė gjithė ato qė janė pėrgjigjur, vetėm dy mendime tė shkurtėra tė shqiptarėve I gjejmė aty, kurse tė tjerat janė tė maqedonėve dhe pjesa dėrmuse e atyre mendimeve janė fyese, nėnēmuese, dhe plot urrejtje kundėr shqiptarėve!

 

Njė titull qė mund t’a quajmė urrejtje kundėr shqiptarėve ėshtė kur Kryeminstri I ri u detyrua tė lė nė postin e Ministrit z.Agron Buxhaku. Titulli ishte ky: BUĒKOVSKI  HUMBI! U UL PĖRPARA ALI AHMETIT .

 

Nė shkresėn time tė sondazhit tė fundit shkruajta: Ėshtė vėshtirė tė shkruhet dhe jepen mendime se a do tė ketė qeveria e ardhėshme sukses nėse vetė qytetarėt nuk japin kontributin e tyre dhe tė ndihmojnė nė kėtė drejtim. Problemet nė kėtė shtet tė vogėl janė tė mėdha, prandaj pėr ēdo lėvizje duhet pasur fleksibilitet. Dikush politikėn e definon ashtu qė duhet tė jesh elastik, nėse e tėrheqim duhet tė kenė kujdes palėt kundėrshtare qė lastiku most ė kėputet sepse nuk ėshtė mire. Nė poltikė duhet tė jesh lloj sportisti I cili luan fer, nėse ke pranuar gol, mundohu qė tė japish edhe ti njė gol, e jo tė hidhėrohesh e t’I ja thesh kėbėt kundėrshtarit! Ēdo njė qeveri nė Maqedoni do tė ketė problemet e saja, sepse grumbulli I problemeve ėshtė I madh, dhe si e tillė kėrkon kohė dhe bashkėpunim nga tė gjithė, karakteristika kėto tė cilat nė Maqedoni janė larg nga kokat e qytetarėve, sepse ju ikin pagmit tė tatimeve tė ndryshme: rryma, uji, komunaliat, tatimet personale etj. Si do tė ishte sikur sistemin qeveritar nė Maqedoni ta zavendėsojmė me sistemin Zvicėran ? Nė Zvicėr prej dekadash egziston QEVERI E PĖRBĖRĖ NGA TĖ GJITHA PARTITĖ MĖ TĖ MĖDHA NĖ VEND, dhe suksesi nuk ka munguar. Sot po t’ju lejonin, nuk do tė kishte njeri nga Maqedonia qė nuk do tė vinte nė Zvicėr, sepse rrogat janė tė mira, jetesa komode me tė gjitha tė mirat, uj tė nxehtė ka kur tė duash aq sa nėse ta kėnda mund tė qėndrosh tėrė ditėn nė kadė, dhe pėr kėtė most ė kesh kokēarje pėr pagesėn e faturės nė fund tė muajit. Ēėshtjet sociale nė Zvicėr as qė vėrehen, sepse edhe kėto familje jetojnė sikur ato familje qė punojnė, edhe pse ndoshta njė nuance tepėr e vogėl I dallon nga ato qė punojnė, por me rėndėsi ėshtė se I kanė tė gjitha komoditetet. Gjithashtu edhe pėr invalidėt ēdo gjė funksionon nė mėnyrė tė shkėlqyeshme, I kanė tė gjitha tė drejtat tė garantuara me ligj.

 

Ky ishte komenti im qė ia drejtova sondazhit tė fundit, A1 nuk e gjet tė udhės qė t’a boton. Mendova se ndoshta e kam tepruar nė shkresė sepse aty lejohen vetėm 1500 shenja, dhe e dėrgova njė shkresė tjetėr shkurt: Nė Maqedoni, nėse qytetarėt nuk ndihmojnė, asnjė qeveri nuk do tė ketė sukses. Po, sikur tė zavendėsonim sistemin tone me atė Zvicėran ēka mendoni?

 

Edhe kjo shkresė nuk u botua! Nga kjo sjella njė konkluzion, se nė Maqedoni egziston njė problem vėrtet I madh, por ky problem qėndron tek mediat maqedonase tė cilat me ēdo kusht duan t’I satanizojnė shqiptarėt dhe t’I paraqesin se njerėz jostabil, si njerėz me tė cilėt ėshtė vėshtirė tė bashkėjetohet, si njerėz me tė cilėt duhet tė sillemi ndryshe e jo t’ju lejojmė tė qeverisin njė shtet!!! Sistemi Zvicėran nuk ju konvenon Maqedonasve sepse kėtu nė Zvicėr shteti ėshtė I pėrbėrė prej 23 kantoneve (23 shtete nė njė shtet), secili kanton e ka legjislaturėn e saj, gjykatėn, policinė, prokurorin publik.  Po mire, nuk bėn si Zvicra t’a kemi Maqedoninė! A mundemi ta kemi si Belgjika? Edhe ky propozim nuk ėshtė i ri, ky propozim disa here ėshtė dhėnė nė Maqedoni, por Maqedonasit, duke menduar se janė popull shumicė, mendojnė se e kanė patjetėr tė dominojnė dhe tė jenė tė parėt ! Pyesim ? Ēka na sollėn nė dritė pėr 50 vjet qeverisje ? Sot i shohim rezultatet. Janė Maqedonasit qė Maqedoninė e kanė sjellė nė kėtė gjendje mjerimi e jo shqiptarėt, sepse shqiptarėt gjithmonė kanė ikur nga torturat, nėnēmimet, burgosjet, vrasjet qė ua bėnin sllavokomunistėt. Kėshtu qė sot nuk ka vend nė Europė qė nuk ka shqiptar. Tregomėni, kush ėshtė ai njeri qė ik nga vendlinja pėr pikė tė qejfit ? Aktualisht nė Zvicėr komuniteti i dytė i pėr nga numri janė shqiptarėt pas italianėve, numri sillet zyrtarisht 250 000 (dyqind e pesdhjet mi),, prej kėtyre mbi 40 000 (dyzet mi) janė shqiptar nga Maqedonia. Ky numėr kaq i madh i shqiptarėve nėpėr Europė duhet pak qė kokat e emisarėve Europjan t’i vė tė mendohen. Kurse mediat sllave, edhe sot e kėsaj dite nuk kanė tė ndalur duke satanizuar shqiptarėt.

 

Nė faqen web tė gazetės Vest, lexuam kėto dItė njė artikull prej ndoshta 4 faqeve, ku nė pjesėt ku jetojnė shqiptarėt nuk i lejohet policisė tė hy brenda. Aty pėrmenden regjione nga Tetova, Lipkova, regjione kėto tė cilat ishin mė tė pėrfshira nė konfliktin e 2001-it. Nė detaje « gazetari » tregon se si policia e ka vėshtirė tė funksionon nė kėto regjione ngase « kriminelėt » shqiptarė qenkan mė tė fortė !!!

 

Me njė fjalė, gjithēka ēka ka lidhje me kriminalitetin, mediat maqedonase mundohen me tė gjitha mjetet qė t’u a mveshin shqiptarėve. Paraqesin siē thamė mė lartė artikuj tė huazuar edhe nag mediat tjera qė tregojnė kriminalitetin e shqiptarėve, tregojnė se si nė Shqipėri ėshtė kapur nė flagrancė sheik qė paska lidhje me al kaidėn, paraqesin se si nė kufi dikund (qafasan) qenka kapur 500 kg hashish dhe 100 kg ilaēe. Nga Kosova sjellin lajme vetėm qė kanė lidje me krimin, etj. Nėse mendojnė mediat maqedonase se me kėto lloj shkresa do tė relaksojnė mardhėniet ndėrnacionale, atėherė shumė mashtrohen, ngase ato nuk i relaksojnė por hedhin mė tepėr gaz nė zjarr. Prandaj nuk kanė tė drejtė t’i satanizojnė shqiptarėt, por satanėt le t’i kėrkojnė nė radhėt e tyre. Shqiptarėt i kanė mėsuar dhe i mėsojnė sllavėt se si duhet tė jetohet nė njė vend ku funksionon shteti juridik, por atyre kjo nuk ua kėnda, janė mėsuar ndryshe. E ndryshe mė nuk ka. Dhe nuk do tė lejojmė tė ketė.

 

Kurse ne si shqiptarė e dimė se jemi nė rrugė tė drejtė, e dimė ēka duam dhe ēka nuk duam. Sot nė Europė nga biznismenėt me renome ka edhe shqiptarė, nga dijetarėt me renome ka edhe shqiptarė. Fėmijt tanė studijojnė nė Universitete mė tė njohura Europjane, kurse ato mė tė vegjlit janė nė mesin e nxėnėsve mė tė mirė, dhe ne rrugė tė shkėlqyeshme pėr njė ardhmėri mė tė mirė pėr shqiptarėt. Kėtė nuk e themi ne, por kėtė e dėgjojmė nga vendasit, bile disa vendas kėtu ne Zvicėr habiten nga talenti i shqiptarėve. E po ! Ne kemi talent dhe do t’i ja arim qė t’i demantojmė tė gjitha tentimet e Maqedonasve pėr t’i satanizuar shqiptarėt.

 

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

NĖ MUNGESĖ TĖ TRANSPARENCĖS INSTITUCIONALE U LIHET VEND SPEKULIMEVE

 

Alistar Ramadani Nyon - Zvicėr

 

 

Nė Maqedoni ngrihet shumė pluhur pėr gjithēka praktikisht. Nga temat mė tė nxehta pa dyshim se janė ato politike dhe tensionet brendapartiake. Kur bėhet fjalė pėr politikė, nuk ka njeri qė nuk e thotė njė fjalė, pa marė parasysh se sa ajo fjalė mba ! Kur bėhet fjalė pėr partitė politke, edhe kėtu anėtarėsia apo simpatizantėt e asaj partie politke i paraqesin tezat e tyre duke mos marė parasysh fare se sa ato fjalė kanė bazė, apo sa ato fjalė sjellin moskuptim brenda nė parti deri nė pėrēarje ! Ēka mungon nė kėtė rast ? Nga kėndi politik, jemi tė mendimit se nė tė gjitha kėto pėrplasje, mungesė ėshtė transparenca politike, dhe dėshira e vėrtetė qė opinioni tė njoftohet saktė se ēka nė tė vėrtetė ėshtė ka ndodhė ?

 

Maqedonia, ėshtė ende vend qė mund ta quajmė nė tranzicion, assesi njerzit e pushtetit, por edhe popullata e thjeshtė nuk mund tė shkarkohen nga bagazhi i tė kaluarės komuniste, sepse nė gjithēka dhe ēdokend dyshohet ! Nė kuluaret e ēajtoreve, rrugėve, por edhe nė ndejat e odave, ceremonive tė ndryshme gazmore siē janė dasmat, njerzit flasin, por flasin me rezervė, bile bile dėgjohen edhe fjalė tė tipit : « mos fol se mund t’a paguash shtrenjt » !!!

 

Tani sė fundi, ngrihet shumė pluhur me dorėheqjen e Kostovit dhe deklaratės sė tij famoze pėr korrupcion tek njerėzit e qeverisė. Sė dyti, zgjedhja e presidentit tek socialdemokratėt qė njėkohėsisht ėshtė edhe mandatari i qeverisė sė ardhėshme nė Maqedoni.

 

Problemi i pazgjithur nė BIM, si dhe akuzat qė i bėhen muftiut tė Shkupit pėr lidhje me Al Kaedėn !

 

Nga pikat nevralgjike, qė sjell « vrerė » tek maqedonasit ėshtė f.Kondovė, ku disa tė rinj qenkan tė armatosur, dhe se simbas mediave maqedonase ky fshat qenka i « okupuar » nga kėto « kriminel » (e fusim nėn thojza sepse nuk e dimė a janė kriminel, mediat maqedonase nuk precizojnė se pėr ēfarė kriminel bėhet fjalė ). Nga e gjithė kjo katrahurė e mostransparencės, nė Kondovė ishin tė detyruar tė shkojnė nė bisedime Aliu dhe Menduhi me kėto « kriminel ». Nga ky takim nuk u tha shumė nė opinion, por dėgjuam disa kėrkesa tė tė rinjėve tė armatosur, tė cilėt kėrkojnė amnesti, por edhe informata nė lidhje me mjetet e mbledhura financiare nga diaspora pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėve tė luftės. Nga ky takim doli edhe njė sihariq i ri, se nga anėtarsia e PDSH-s akuzohet Thaqi pėr ate se ēka ka kėrkuar nė Kondovė me Ali Ahmetin ! Pėr autorin e kėsaj analize, ėshtė gabim i madh tė akuzohet Thaqi qė ka shkuar nė Kondovė, sepse nė Kondovė ėshtė biseduar me fshatarėt e ati fshati, kurse ato janė shqiptarė, dhe pėr njė eskalim tė mundshėm tė gjithė mbajnė pėrgjegjėsi. Thaqi ka bėrė atė qė duhet tė bėjnė tė gjithė shqiptarėt qė meren me politikė, dhe kjo pėr mua ėshtė mė tepėr se njė angazhim, pėr tė qetėsuar situatėn. Thaqi me kėtė rast meriton lavdata e jo kritika, bile edhe PDSH-ja nė pėrgjithsi si parti sė bashku me BDI-n.

 

Natyrisht, opozita maqedonase mezi prźt qė tė gjenė njė vrimė tė vockėl pėr tė sulmuar, sidomos kur ėshtė fjala pėr shqiptarėt. Dhe kėtė e bėn sa pėr sy e faqe pėrpara elektoratit tė saj, sepse edhe ato kur e kishin pushtetin ishin jotransparent, por edhe tani ju mungojnė fakte tė mirėfillta pėr akuza. Opozita maqedonase edhe sot e kėsaj dite akuzon « terroristė shqiptar » tė luftė sė 2001-it, mediat maqedonase nuk kanė tė ndalur nė fjalorin e tyre duke pėrmendur « terroristėt e UĒK-ės » qė zgjedhen nė majat mė tė larta tė qeverisė aktuale. Shtrohet pyetja : A ėshte nė fuqi ligji i cili sanksionon mostolerancėn ndėrnacionale, dhe urrejtjen ndėrnacionale dhe fetare ? A egziston fare njė ligj i tillė nė Maqedoni ? Dhe fundi I fundit, a janė nė dijeni mediat dhe opozita maqedonase se lufta e 2001 ėshtė e kaluar dhe se as gjatė luftės nuk ka pasur terrorstė nė UĒK, as pas saj. Nė ēfarė baza mediat maqedonase pėrmendin “terroristėt e UĒK-ės” edhe sot e kėsaj dite? Kėtė duhet ndalur menjėherė, sepse nuk mund tė vazhdohet dhe tė tolerohen akuza tė tilla sot. BDI e ka fjalėn tani dhe duhet me tė gjitha mjetet demokratike tė vihet nė kundėrsulm mjeteve informative maqedonase dhe t’I nxjerr pėrpara gjygjit tė gjithė ato “gazetarė” tė papėrgjegjshėm si dhe shtėpit e tyre informative pėr shpifje dhe ngritje tė tensionit ndėretnuk nė Maqedoni. Nuk duhet tė tolerohen mė fjalė tė tipit tė urrejtjes nėse vėrtetė ėshtė vendosur qė Maqedonia tė definohet si shtet multietnik. Koha ėshtė qė nxitėsit e urrejtjes tė nxjeren pėrpara drejtėsisė.

 

Pėrkitazi me gjithė atė qė pėrmendėm mė lartė, nuk mund tė mos pėrmendim edhe nxjerrjen e pasaportės sė re Maqedonase e cila pėr autorin e kėsaj shkrese ėshtė gjithashtu jotransparencė ,sepse nė njė shtet nuk mund tė ketė dy lloje tė pasaportave, kjo ndodhė vetėm nė Maqedoni. Do tė kisha dashur tė di se cili shtet Europjan aplikon dy pasaporta? Duam t’I lėmė vend kohės, dhe tė shohim se ēka do tė ndodhė atėherė kur Maqedonia do tė pranohet nė komunitetin Europjan dhe NATO, a do tė kemi gjithmonė dy pasaporta apo do tė bėjmė njė unik pėr tė gjithė qytetarėt e Maqedonisė.

 

Qė mos t’ju mbesim borxh lexuesve, do tė kthehemi pak tek mjetet e grumbulluara nga diaspora pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės.

 

Askush nuk mund t’a mohon se nė diasporė janė mbledhur mjete pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės. Gjithashtu askush nuk mund t’a mohon se kėto mjete nuk I kanė mare njė kohė tė mire tė lartpėrmendurit. Ėshtė kontestuese pse kėto mjete u ndalėn? Po! Ka pasur nė diasporė mosmarveshje rreth mėnyrės sė organizimit, dhe gjithashtu ka munguar njė transparencė e mirėfiltė, por kėto mosmarveshje nuk kanė qenė tė natyrės katastrofale, por kanė qenė thjeshtė tė natyrės se njerėzit e diasporas silleshin nė pozitė tė palakmueshme se kujt duhet t’I derdhen mjetet, edhe pse egzistonte vetėm njė fond I vetėm. Disa nga hierarkia e fondit nuk ishin tė kėnaqur me zgjedhjen e disa njerėzve nė nėndegėt e fondit, kėshtu qė lindin mosmarveshjet, dhe mjetet qė donin t’I derdhin punėtorėt tanė nė diasporė pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės mbetnin pa u derdhur, edhe pse egziston gatishmėri tek punėtorėt tanė qė gjithmonė t’ju ndihmohet familjeve tė dėshmorėve dhe invalidėve tė luftės.

Pėr kėto mjete mė sė paku duhet tė akuzohen njerėzit qė sot meren me politikė nė vendlindje. Dėgjojmė se sidomos Ali Ahmeti akuzohet mė sė shumti! Ja ku po ju  themi tė gjithėve se Ali Ahmeti mė sė paku ėshtė fajtor pėr mjetet e lartėpėrmendura. Bile t’ ju themi edhe mė qartė, se Ali Ahmeti personalisht si njeri gėzon njė simpati tė madhe nė diasporė, prandaj ēdo akuzė qė shkon nė emėr tė tij nuk mban. Tė shkojmė edhe mė qartė, fajtor ndoshta ka, por edhe nėse ka duhet tė dihet se gabimet janė tė mundshme tek ēdonjeri prej nesh, dhe se jemi tė bindur qė gabimet e mundshme nuk janė bėrė me qėllim tė keqpėrdorimit tė mjeteve. Gabimet janė organizative, e jo pėr shkaqe kqpėrdorimi. E gjithė kjo rrjedh nga mostransparenca tek njerėzit, tė cilėt duhet patjetėr tė shkarkohen nga bagazhet e vjetra. Aktualisht fondi ka ngecje, nuk funksionon, dhe nga kėtu del se edhe mjete nuk ka. Ngelim me shpresė se njė ditė tė afėrshme edhe kjo ēėshtje do tė zgjidhet me ligjin pėr vetadministrim lokal, dhe se njerėzit qė do tė jenė tė zgjedhur duan apo jo do tė jenė tė detyruar tė jenė mė transparent.

 

Pėr fund do tė kasha shtuar, se pėr mua personalisht, shkuarja e Ali Ahmetit sė bashku me Menduh Thaqin nė Kondovė ėshtė pėr tė pėrshėndetur, dhe se takime tė kėtilla tė pėrbashkėta qė janė nė interest ė shqiptarėve duam tė shohim mė shpesh.

 

Nyon 10.12.2004

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LOBI : Opinione

 

 

BDI, Kim Mehmeti, MTV

 

 

Nyon 13.09.2004

Alistar Ramadani

 

 

Sot hapa faqen e LOBI-t nė internet dhe lexova letrėne e hapur qė Kimi (zv.drrejtor i pėrgjithshėm i MTV (e jo TVM siē shkruani ju nė LOBI) i ja kishte drejtuar misnistrit tė vogėl tė financave popovski ( me shkronjė tė vogėl, sepse ai vėrtetė ėshtė i vogėl dhe nuk meriton rrespekt) pėr gjendjen aktuale nė MTV dhe punėsimin e 100 punėtorėve nė programin e gjuhės shqipe. Kjo ėshtė pėr  ēdo lavdatė dhe meriton rrespekt.

 

Autori nė njė letėr drejtuar gazetės Fakti, kritikoji ashpėr Kimin pėr mėnyrėn se si disa tė punėsuar morėn vendimet nė MTV, kjo erdhi nga qarqe mirė tė informuara sepse disa qė nuk kishin marė vendimin na e bėnė tė ditur kėtė, por qė kishin punuar mbi pes vite me radhė nė atė shtėpi katangė pėr shqiptarėt (kėshtu e pagėzova edhe nė reagimin tim drejtuar Faktit).

 

Pse shtėpi katangė pėr shqiptarėt e pėr maqedonėt jo ?

 

Nga shkaku i thjeshtė, qė mos t’i pėrsėris fjalėt e z.Iso Rusi qė bėn njė analizė tė thukt nė po tė njejtėn faqe tė internetit nė LOBI, por qė ka haruar tė pėrmend se nė atė shtėpi katangė ka tė punėsuar me vendim tė cilėt me vite nuk shkojnė nė punė por rrogėn e marin rregullisht, si shqiptarėt si sllavofolėsit. Nėse ndokush mendon tė mė tregon tė kundėrtėn atėherė unė i thėras le tė shkojnė nė MTV dhe me fakte tė gjalla le tė binden. Nė atė shtėpi kantangė vetėm dy ose tre punėtorė kanė merituar qė tė marin rrogė rregullisht, por qė nuk i kanė marė !!! Ēfar paradoksi ! Mos tė flas pė r mjetet qė mungojnė pėr programin nė gjuhėn shqipe. Ju lutem, Z.Kim e dinė fare mire gjendjen nė atė shtėpi informative e votuar nga parlameti (opaaaaa ! nga patlamenti, pėr parlamentin jo, por, pėr qeverinė, hajde lakna hajde !) dhe mėton tė quan veten e pavaraur. Mund t’a paramendoj pozitėn aktuale tė Kimit sepse aspak nuk e ka tė lakmueshme, simbas analizės sė lobit, shoh se ai qenka njė figurė shahu e cila do tė lėviz atėherė kur do tė dojė lojtari qė luan me tė, nė kėtė rast BDI-ja

 

Sidoqoftė, ministri i vogėl popovski tani mė ėshtė i ngarkuar me barėn e referendumit i cili do t’i kushton (siē thotė vetė) 2 miljon Euro, dhe se nuk ka kohė tė meret me « imtėsira » qė kėrkon Kimi ! Pyes : Po kur kan qenė shqiptarėt diēka e madhe pėr maqedonasit ? Kjo duhet qartė t’i tregon BDI-s se luan njė lojė e cila ka qėnė gjithmonė nė disfavor nė shqiptarėve, dhe ėshtė koha e fundit qė Ali Ahmeti tė ndėrpes me fjalėt e tij se maqedonia ecka drejt integrimeve europjane dhe atyre veriatlantike, sepse nuk ėshtė ashtu, sepse votat qė ka marė dhe ėshtė nė pushtet janė tė shqiptarėve dhe sepse falė atyre sot ato si parti e legjitimojnė vetveten pėrpara opinionit sidomos tė jashtėm pėr gjendjen e shqiptarėve nė pėrgjithsi nė kėtė shtet tė vogėl me probleme apokaliptike. Ne ju themi zotėri, ju pėrfaqsoni zėrin tonė, e zėri jonė nuk thot ashtu siē thoni ju, kėtė t’a keni tė qartė ju dhe partnerėt tuaj tė koalicionit.

 

Ėshtė koha e fundit BDI-ja tė kupton se votat janė tė shqiptarėve, ėshtė koha e fundit qė BDI-ja t’i pėrkrah njerzit e saj nė pozitat qė i ka vu, dhe mos tė luaj me fatin e shqiptarėve, shkurt, qartė, shqip. Tani problemet e grumbulluara me qėllim nga pushtetet e ndryshme nė maqedoni duhet tė rregullohen, por jo tė rregullohen me biseda tė pėrjetshme dhe askund tė gjendet fundi. Medoemos duhet tė ketė afate kohore dhe plane B e C nėse atyre afateve nuk ju pėrmbahen sllavofolėsit, dhe ate nė bashkpunim me partitė tjera shqiptare assesi vetė, kushdo qė tė jetė nė pushtet.

 

Shikoni aktualisht lėmēin qė krijojnė PDSH BDI PDK PPD pėr referendumin qė duan t’a mbanė sllavofolėsit. PDSH thotė tė dalin shqiptarėt dhe tė votojnė kundėr ndarjes teritoriale, BDI thotė tė bojkotohet, kėto tjerat me tezat e tyre, dhe del puna lėmē, assesi shqiptarėt tė meren vesht nė mes veti !!! Po mirė hej ! Si dreqin e mallkuar mereni ju vesh me sllavofolėsit e nė mes veti nuk mundt tė mereni vesht ? Ēfar inati keni nė mes veti qė nuk mund tė mereni vesht ? Mos vallė ju mungojnė para, e doni tė shkoni nė qiell ? Ēka dėshironi tė na sjellni nė dritė duke i nda shqiptarėt ? Ju si duket ende nuk keni kuptuar se ēėshtja shqiptare nė maqedoni nuk ėshtė zgjedhur qė tė mereni me poltikė. Kur tė zgjedhni ēėshtjen shqiptare atėherė keni tė drejtė tė bėni rrėmujė politike, sot jo, sepse as njėra as tjetra, as e treta nuk e ka zgjedhur ēėshtjen shqiptare nė maqedoni.

 

Unė kėtė verė isha nė « pushim » atje (nė thojza sepse atje mė shumė njeriu lodhet se pushon), dhe pash me syt e mi se si ishte gjendja. Dita ditės bėhet mė keq se mė mirė jo, dita ditės riten tensionet ndėretnike se relakoshen, dita ditės tė varfėrit shtohen e nuk zvoglohen ! Ju lutem ! Faji i kujt ėshtė pėr kėtė gjendje ? Mos vallė doni t’i fajsoni votuesit tuaj qė ju votuan, sepse nuk dini t’i zgjedhni problemet ? E pse u kandiduat atėherė ? Ju me ndarjet e juaja qė nuk i kupton as dreqi i mallkuar asnjėra nuk e meritoni votėn e shqitarit. A jeni nė gjendje mort ė kuptoni se ju i ndani shqiptarėt, dhe nuk dinė si tė sillen tė ngratit ? A dini mor ju se na lodhėt me cicmicet e juaja poltike ? Mjaftni mė ! Mjaftni se nuk ia vlen tė meret njeriu me ju, i keni sjellė shqiptarėt nė gjendje qė mos tė interesohen pėr fatin e tyre, duke i sjellė nė derexhe mjerimi, buk nuk kan tė hanė, vendbanime nuk kan ku tė jetojnė, jetojnė nė njė mizeri totale, me nga 10 antarė nė njė dhomė flejnė, e ju mereni me politikė !!! Si nuk ju vjen turp ? Prej kujt ore ju keni frigė, sepse e di qė nuk keni frigėn e  Zotit, mė intereson prej kujt keni frigė ? Ēka mund tė presim nga njerėzit qė nuk i frigohen Zotit ju lutem ? Mund tė presim skamje dhe vuajtjte, por mirqenie asnjėherė, sepse tė gjithė ju kur flitni gėnjeni, kur premtoni nuk e mbani premtimin, nga kjo rrjedh se ju nuk jeni njerėz tė mirė dhe nuk mund t’ju besohet, prandaj ndėrpritni rrenat tuaja, dhe largohuni nga politika e mos i merni nė qafė shqiptarėt sepse ju mė sė paku i pėrfaqsoni ato. Ju pėrfaqsoni vetveten, interesat e juaja tė ngushta familjare dhe kalnore, kursesi ato tė pėrgjithshme.

 

Ēdo asociacion shqiptar qė ka plane tė qarta pėr shqiptarėt ėshtė i mirėseardhur dhe unė do t’i bashkangjitem menjėherė, sepse aktualisht nuk kemi njerėz qė na pėrfaqsojnė ashtu siē kėrkojmė ne. Ka mbetur edhe njė adut i fundit nė maqedoni pėr shqiptarėt, ai ėshtė Rufi Osmani, nėse ky vėrtetė ka vendosur defenitivisht tė mos meret pėr zgjedhjen e ēėshtjes shqiptare nė maqedoni, atėherė nuk shoh njeri qė mund t’a zgjedh problemin .shqiptar nė maqedoni.

TAKTIZIMET E CRVENKOVSKIT STRATEGJIA SLLAVE !

Crvenkovski erdhi nė pushtet duke fituar zgjedhjet e Nėntorit 2002,me koalicionin sė bashku ai fitoji shumicėn absolute nė parlamentin e IRJM dhe si I tillė I takoji mandati I Kryeministrit gjėgjėsisht formimi I qeverisė se re maqedonase.Crvenkovski daljen e tij tė pare jashtė shtetit e kishte nė Serbi ku u takua me kryeministrin Serb Xhinxhiē.Ēka u tha nė atė takim askush nuk e di,sepse ky takim ishte kryekėput sllav?!Crvenkovski me daljen e fundit pėrpara gazetarėve tė marten mė 11.02.2003 hoqi maskėn e tij definitivisht duke luajtuar me emocionet e shqiptarėve.

Shkruan:Alistar Ramadani


Ditėve tė fundit jemi dėshmitarė tė disa ngjarjeve qė kanė tė bėjnė me shqiptarėt ė Europėn Juglindore.Marim tė drejtėn tė flasim nė lidhje me ngjarjet nė IRJM dhe ate nė Kosovėn Lindore.

Siē e dime kryeministri I ri I IRJM qė fitoji zgjedhjet e nėntorit 2002 premtoji shumė nė relaksimin e mardhėnieve ndėretnike nė IRJM edhe ate duke u bazuar nė marveshjen e Ohrit dhe implementimin e saj.Maraveshja e Ohrit parasheh tė drejtat e barabarat mes shqiptarėve dhe maqedonasve,por nė praktikė kjo shumė pak vėrehet,bile bile sabotohet.Kėtu kemi parasysh prolongimin e pakuptimt tė implementimit tė marveshjes sė Ohrit,si dhe njė sėrė aktivitetesh politike nė IRJM qė kanė karakter sekondar aktualisht.
Strategjia dhe taktika sllave aktualisht ėshtė qė shqiptarėt tė pranojnė ēka ju rreferohet dhe tė heqin dorė nga disa pika tė marveshjes sė Ohrit,gjithnjė duke ju rreferuar ngjarjeve aktuale ndėrkombėtare ku SHBA-tė dhe Europa kanė ra nė njė letargji politike qė nuk mbahet mend prej formimit tė Aliencės Veriatlantike NATO-s.Kėtė si duket don me ēdo kusht tė shfrytėzon kryeministri aktual I IRJM duke dhėnė deklarata tė pa krypura nė lidhje me marveshjen e Ohrit.Ai pėrmend ballinėn e Pasaportės sė re tė Maqedonisė,ku do tė shkruhet nė gjuhėn sllave(qirilicė)dhe anglisht frengjisht gjermanisht.Por shqip kategorikisht mohohet.Crvenkovski ėshtė kategorik qė nė ballinėn e pasaportės sė re tė Maqedonisė nuk do tė ketė shqip!

Pse vjen deri kėtu?Si vjen kjo?

Nėse shohim tė kaluarėn e afėrt,do tė konsatojmė qė nė Beograd gjatė qėndrimit tė tij,Crvenkovski ėshtė marė vesht me homologun e tij Serb qė tė zhdukin « terrorstėt » duke i luftuar edhe fizikisht nėse kėrkohet nevoja.Mund tė paramendojmė se pėr cilėt « terroristė » e kishin fjalėn « zotėrit » e lartėpėrmendur.Njė varg ngjarjesh brutaliteti nė Kosovėn Lindore pasuan pas kėtij takimi.Nė Preshevė dhe Bujanoc u burgosėn 17 ish luftėtarė tė UĒPBM-ės,dhe kontrollet rigoroze nė rajon dhe kufij.Nė IRJM letra e fundit e z.Arben Xhaferi drejtuar Presidentit tė Republikės Trajkovski tregon qartė se diēka nuk ėshtė nė rregull !Nė letėr nė mes tjerash thuhet se z.Xhaferi nuk do tė mer pjesė nė takimet me Presidentin e Republikės nėse institucionet e shtetit kanė vėnė kontroll rigoroz nė kufij,aeroporte,si dhe hyrje daljet e qytetve duke kontrolluar gjithēka qė ėshtė shqiptare.Me kėtė rrast z.Xhaferi pėrmend burgosjen dhe dėnimin me 6 vjet burg tė Granit Osmanit ish-pjestar i UĒKės.
Pėrkundrejt marveshjes sė Ohrit dhe amnestisė pėr ish UĒK-ėn,nė letrėn e Xhaferit thuhet se kjo nuk po rrespektohet dhe se egziston rrezik real qė paqa tė rėnohet.Kėto fakte qė flasin kundėr shqiptarėve tregojnė qė shqiptarėt megjithate duhet tė ulen sė bashku.Kėto klithma tė bashkimit nė qėndrime dhe vendime janė me dekada e dakada tė vjetra qė u bėhen shqiptarėve rrespektivisht liderėve tė tyre.Kėto klithma asnjėherė nuk janė pėrfillur nga liderėt e tyre !!!Deri sa zotėri Xhaferi(me tė drejtė)vė nė dukje brengosjen e tij pėr nipin e tij Granit Osmanin,kur kishte pushtetin shumė dukuri negative nė disfavor tė shqiptarėve i kalonte nė heshtje,ose tentonte tju tregon konotacion pozitiv.A vlen tė pėrmendim qė ishte pikėrisht PDSH qė klasifikoji UĒK-ėn nė IRJM si banda tė cilat duhet eliminuar sa mė shpejtė ?A duhet tė pėrmendim qė nė qeverinė e kriminelit Georgjievski mernin pjesė edhe njerėzit e zotit Xhaferi duke mos bėrė asgjė pėr ndalimin e bobardimeve qė bėnin kriminelėt sllav ndaj popullatės civile nė fshatra tė ndryshme shqiptare.Viktimat i dimė .Xhaferi ka tė drejtė pėr brengosje,por jo ndaj shtetit fantom tė IRJM sepse ky shtet pėr shqiptarėt asnjėherė nuk ėshtė treguar i kujdesshėm,pėrkundrazi,gjitha tė kėqijat qė ju vinė shqiptarėve ju vinė nga pushtetarėt maqedonas tė ndihmuar edhe nga shqiptarėt.E kur do tė mbushen mend shqiptarėt ?-shtrohet pytja !

Nė letrėn e tij tė fundit nga z.Rufi Osmani nė lidhje me UT,shohim brengosje shumė tė arrsyeshme nga ana e autorit,sepse tė gjitha partitė politike(pa pėrjashtim) shqiptare nė kurriz tė UT bėnin marketing politik,jo do tė bėjmė kėtė jo do tė bėjmė atė !!!Asgjė nuk bėnė,asgjė !UT edhe mė tej mbetet Univerzitet fantom pėr sllavėt sepse as qė e kanė ndėr mend tė njohin kėtė Univerzitet si zyrtar dhe tė financohet nga shteti.Pėrkundrazi,njė fjali e shkurtėr e kryeministrit aktual nė lidhje me UT kur thotė se ska asgjė kundėr qė ky Univerzitet tė quhet PRIVAT,tregon qartė se as qeveria aktuale nuk do tė zgjedh kėtė problem ndoshta kyē pėr shqiptarėt e IRJM.Mos tė harojmė se tė gjitha pakėnaqėsitė qė kanė filluar pėr shqiptarėt nė IRJM fillojnė prej UT.Gjenerator i problemeve pėr autorin e kėtyre rreshtave tek shqiptarėt e IRJM ėshtė UT dhe moszgjidhja e saj ashtu siē e kėrkojnė shqiptarėt.

Partia shqiptare nė pushtet BDI tepėr ėshtė duke u treguar e dėgjueshme(e them kushtimisht) ndaj disa deklaratave tė cilat tregojnė qartė kursin politik tė partnerėve tė tyre tė koalicionit.Kursi politik i qeveritarėve sllav duhet ndalur,dhe nuk duhet tė lejohet qė tė shfrytėzohen aktuelitetet politike ndėrkombėtare pėr qėllime tė fėlliqura.Sllavėt asnjėherė nuk kanė treguar gatishmėri pėr koncenzus.Ata do tė mundohen gjithmonė tė luftojnė deri nė momentin e fundit qė shqiptarėt mos tė gėzojnė tė njejtat tė drejta qė i gėzojnė ato vetė.Sllavė gjithmonė do tė tentojnė qė tė jenė patronė tė shqiptarėve pėr deri sa nuk ju del gjumi kėtyre tė dytėve.Sllavėt gjithmonė kur do ti pėrmendin shqiptarėt atyre do tu a shtojnė edhe turqit,romėt(maxhupėt),serbet,boshnjakėt pėr qėllimet e tyre politike,duke aluduar qė ne IRJM nuk kanė probleme vetėm shqiptarėt !!Duke i dhėnė njė kahje tjetėr probleimit shqiptar qė kanė me sllavėt,me njė fjalė duke e gjeralizuar situatėn,por asnjėherė duke folur realisht kontestin sllavo-shqiptar.

Nė fund do tėthemi edhe kėtė :Shqiptarėt le tė flasin pėr vete dhe mos ti gjeneralizojnė sutuatat politike.Duhet thėnė qartė qė nė IRJM ka njė problem tė madh e ai ėshtė BARAZIA E PLOTĖ NĖ MES SHQIPTARĖVE DHE MAQEDONASVE.


Alistar Ramadani

Nyon 27.12.2002

 

 

VITI 2002

 

 

Vitin qė po lėmė pas karakterizohet me shumė ndryshime nė jetėn politike nė IRJM.Sė pari pas zgjedhjeve u bė ndryshimi i qeverisė total mafioze nė njė qeveri sociale.Pas luftės shume paqartėsi mbetėn qė tė qartėsohen.Me konstituimin e qeverive lokale sidomos duhet tė qartėsohet a do tė finansohen ish-luftėtarėt e UēK-ės nga shteti ?

 

Nė bazė tė informatave qė lexojmė nė shtypin ditor dhe ate elektronik,ka shumė pėr tu punuar.Qeveria qė formoji mandatin humbi njė kohė shumė tė madhe duke bėrė kalkulime se kush duhet ti pėrfaqėson resoret ministrore.BDI dhe LSDM sikur gjetėn njė pajtim politik pėr tė vepruar mė tutje,por shumė shqiptarė sidomos nuk ishin tė kėnaqur me tė zgjedhurit e BDI-s,flitej se edhe mbrenda partisė kishte tė pakėnaqur.Sidoqoftė,qeveria e re u formua,Kryeministėr u zgjodh ish-Kryeministri Crvenkovski i cili pikėrisht i humbi votat mė 1998 pėr shkak tė korupsioni.Kurse tash ?!Tash janė betuar se do tė luftojnė korupsionin me tė gjitha mjetet,mbetet tė shohim !

 

Gabimi i parė i kėsaj qeveria ėshtė se znj.Sheqerinska zv.kryeministre punėsoji prindėrit e saj(babėn dhe nėnėn) nė vendet kyēe tė Eletroekonomisė se Maqedonisė ,kjo tregon se luftimi i korupsionit me korupsion nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē se avaz qė ēon me tė drejtė nė vitin 1998.Ka shumė raste kur e njejta konjukturė nė tė kaluarėn bėri gabime fatale,dhe qė kjo ende vazhdon.Partneri qeveritar BDI atėherė nuk ishte as e formuar,prandaj kėsaj i mbetet qė edhe pse nė qeveri tė bėn presion mbi partnerin qeveritar qė marveshja e Ohrit dhe implementimi i saj tė pėrshpejtohet.Pastaj,nuk dtth qė vetėm nė kėtė marveshje duhet qė tė koncetrohen shqiptarėt,pėrkundrazi,nėse partneri qeveritar LSDM vėrtet dėshiron qė mardhėniet ndėrnacionale tė relaksohen,qė tė ketė kuptim jeta nė IRJM,atėherė medoemos duhet qė si partner ti mbyllin sytė nė shumė ligje tjera qė do tė pasojnė por qė nuk kanė tė bėjnė me marveshjen e Ohrit.Vetėm nė kėtė mėnyrė LSDM do tė tregon se mėton shtetin ku ligji do tė funksionoj,vetėm me kėtė partnerėt qeveritarė do tė kenė kuptim,ndryshe kemi frig se do tė shohim shumė skenime tė cilat nuk dėshirojmė ti shohim.

 

Themi kėshtu sepse thuaja se tė gjithė maqedonasit jane tė koncentruar nė marveshjen e Ohrit,dhe si tė tillė as njė milimetėr nuk duan tė lėvizin nga kjo.Harojnė se shumė shqiptarė nuk janė tė kėnaqur me kėtė marveshje,por gjithashtu edhe shumė maqedonas.Pas zgjedhjes Kryetar Parlamenti z.Popovski disa herė ka intervenuar kur ėshtė nė pyetje gjuha shqipe duke thėnė se kjo nuk qenka paraparė me marveshjen e Ohrit.Sidomos jemi dėshmitarė tė kėtyre ditėve tė kėtij fundviti kur komisioni parlamentar pėr mardhėnie me jashtė me nė krye znj.Teuta Arifi braktisi mbledhjen sepse znj.Teuta e paska udhėhequr kėtė mbledhje nė gjuhėn shqip,pra maqedonasit e braktisėn mbledhjen sepse « kjo nuk ėshtė e paraparė me kornizėn e Ohrit ».Edhe nė disa raste tjera protokolare maqedonasit kanė protestuar siē ishte ai i Ilinka Mitrevės .Kjo tregon se shqiptarėt kanė punė,se shqiptarėt duhet tė pregaditen shumė edhe pėr mėnyra tjera veprimi,dhe jo vetem tė koncentrohen nė ate qė kanė premtuar,sepse tė premtosh ėshtė diēka,tė mbash premtimin ėshtė diēka tjetėr.Maqedonasit njė herė pėr njė herė nuk janė duke treguar mirėkuptim pėr gjuhėn shqip.

 

Karakteristikė tjetėr makabre ėshtė se nė kėtė vit ka shumė tė vrarė shqiptarė nė mes veti,nga shkaqet mė shumė pėrmenden shkaqet e grupimeve tė ndryshme pėr interesa tė ndryshme,pra grupe mafioze qė mėtojnė tė kontrollpjnė njė teren ku ato veprojnė.Pastaj nga shkaqet tjera pėrmenden vrasjet pėr vjedhje,pėr kidnapime tė ndryshme etj.Kjo dukuri mė sė shumti i karakterizon shqiptarėt pėr fat tė keq.Sa do tė luftojnė kėtė dukuri BDI-ja sidomos mbetet tė shohim sepse pak kemi parė deri tani.

 

Nė kėtė vit ka pasur shumė tė ankuar tė cilėve nuk u janė ndėrtuar shtėpit nga lufta,ka tė tillė qė ende jetojnė tek familjarėt apo farefisi.Invalidėt e luftės dhe familjet e dėshmorėve janė tė kėnaqur pėr sa ju pėrket ndihmave qė ato marin nga grumbullimi i mjeteve nė diasporė edhe pse aty kėtu metodad byrkratike nga njė herė ua vėshtirėsojnė punėt.

 

Varfėria si zakonisht nuk ka tė ndalur,jeta sociale ėshtė buzė greminės,shumė familje me shumė anėtarė jetojnė nė kushte tepėr tė vėshtira,siē janė jetesa nė njė dhomė me nga 7 e tepėr anėtarė,kurse zbutje nė kėtė drejtim nuk ka.Banesat sociale tė cilat janė drejtuar pėr kėso rastesh u janė dhėnė tjerėve tė cilėt as qė janė raste sociale.Pra,korupsioni luftohet,por aty ku duhet vėrtetė tė luftohet nuk luftohet.Hapa konkret do tė ishin qė ato njerėz tė cilėt i kanė zaptuar banesat sociale me anė tė mitos,tė pėrzihen nga banesat dhe tė futen njerėz tė cilėt ate me tė vėrtetė e meritojnė.Kurse nė kėtė drejtim mė sė shumti janė tė prekur shqiptarėt.Po tė shihni se si nė disa lagje shqiptarėsh « mbinė » shtėpit nė tokat e shtetit dhe ngushtohet jeta normale nė atė masė sa qė egziston rreziku real pėr epidemi tė ndryshme shėndetėsore,sepse fėmit nuk kanė ku luajnė ,kurse toka baltohet kur ajo laget,dhe qė ėshtė mė katastrofike,ėshtė ajo qė mbeturinat hudhen nė mėnyrė tė pakontrolluar sa qė bėn qė e tėrė lagjja tė mer kundrim qė tė bėn tė vjellėsh.Nė kėtė drejtim deri tani asnjė qeveri nuk ak punuar pėr 11 vite tė tėra.Koha ėshtė qė tė ndėrmiren masa urgjente.Sepse popullata sa shkon e shtohet.

 

Vitin qė po lėmė pas,karakterizohet me shumė dukuri tjera negative,thuaja ska se me ēka tė lavdėrohet Maqedonia nė vit.2002.Dėshirojmė qė viti 2003 tė bėn ndryshime rrėnjėsore nė tė gjitha fushat sepse duam dhe mundemi.Maqedonia ėshtė tepėr e vogėl qė punėt tė stėrmadhohen tej mase.Maqedonia mund mbrenda vitit tė bėhet njė shtet modern me tė gjitha karakteristikat pozitive nėse tregohet vullnet dhe dėshirė e mirėfilltė pėr kėtė.Pėr ndryshe njė alternativė tjetėr nuk do tė kishim dashur qė tė parashohim sepse ajo do tė ishte e kobshme pėr IRJM.

 

Nga kėndi i mėrgimtarit

 

Alistar Ramadani

Nyon,22.09.2002

 

 

 

16 SHTATORI!

 

 

Pas zgjedhjeve tė 15 shtatorit 2002 nė IRJM erdhi 16 shtatori,me shumė risi,me shumė emra dhe mbiemra,me shumė diplomat tė ri,dheme shumė ndryshime rėnjėsore nė kampin politik shqiptar.Bindshėm fitoji populli shqiptar nė zgjedhje,sepse u tregua dinjitoz dhe nuk lejoji qė grackat e pregaditura nga liderėt partiak tI gėlltis.Fitoji populli duke ja dhėnė votėn BDI-s,fitoji populli sepse me kėtė tregoji edhe njė here se lufta qė u zhvillua nė IRJM nuk kishte njė grupacion tė vogėl qė dėshironte destabilizimin e Maqedonisė pas saj,por u tregua se njė popull I tėrė qėndron pas saj,e kėtė me mėnyrėn mė tė pėrsosur politike dhe ushtarake e udhėhoqi z.Ali Ahmeti,prandaj pėrgėzimet tona mė tė sinqerta popullit tim nė rradhė tė pare pastaj BDI-s pėr fitoren.

 

Pas zgjedhjeve!

 

Kalkulimet janė nga mė tė ndryshmet,analizat flasin se Qeverinė e ardhėshme tė Maqedonisė do ta pėrbėj LSDM-ja dhe BDI-ja.Shikuar realisht ashtu edhe duhet tė ishte,sepse kanė mare votat absolute nga votuesit.Edhe pse do tė vėshtirėsohet pėrbėrja e Qeverisė,mendoj se faktori ndėrkombėtar patjetėr duhet tė intervenon,sepse LSDM-ja do tė mundohet tI pėrdorė tė gjitha metodat diplomatike qė resoret kyēe tI mban pėr vete(lexo pėr maqedonasit).Sepse sado qė ne mendojmė qė mardhėniet ndėretnike janė tė relaksuara ose do tė relaksohen pas zgjedhjeve rėndė mashtrohemi.Mos tė harojmė qė janė pikėrisht kėta njerėz tė LSDM-ės qė provokuan Ladorishtėn,Bit Pazarin,Tetovėn,Gostivarin dhe shumė gjėra tjera qė shqiptarėt me tė drejtė nuk mund tI harojnė sepse ka pasur tė vrarė e tė maltretuar nė mėnyrat mė ēnjerėzore qė njeriu normal nuk mund ta paramendon,prandaj bėjmė apel nė kujdes sepse nuk do tė jet lehtė.

Nga eksperienca e hidhur duhet tė jemi tė kujdesshėm,jo se ne jemi profet e I dime gjėrat se si do tė zhvillohen,prandaj thėrasim nė kujdes.

 

Resoret ministrore qė do tė ndahen ,nuk ėshtė e patjetėrsueshme tė gjitha ato qė janė kuēe tI marin SDSM-ja,nėse janė diplomatė tė mire dhe nėse vėrtet I ja duan tė mirėn Maqedonisė ,ato me doemos duhet tė mėsohen qė shqiptarėt tI udhėheqin resoret mė kyēe siē ėshtė MPB-ja,MPJ,MB ,Ministria pė Ekonomi,Ministria pėr Arsim .Ne I pėrmendėm mė kryesoret,por ama nuk I kėrkojmė tė gjitha (sepse edhe po tė duam nuk mundet),mirėpo po qė se do tė kisha pasur mundėsi,do tė isha kėmbėngulės nė MPB.Me tė drejtė e kėrkon BDI-ja kėtė resor dhe I takon ,nėse LSDM-ja nuk pajtohet atėherė le tė mos pajtohet por nuk ka tė drejtė.

 

Mendoj se do tė ketė vėshtirsi nė formimin e qeverisė sė re nė IRJM,nėse njerėzit e BDI-s lėshojnė pe nė kėrkesat e tyre,atėherė kjo pėr autorin e kėsaj shkrese do tė ishte njė shenjė-déją vu (e kemi pa)!

 

Fuqimisht  shpresojme qė BDI-ja nuk do tI bėn gabimet e paraardhėseve tė tyre PPD dhe PDSH,qė kur hynin nė qeveri mendonin se kushedi se ku kanė arritur dhe haronin gjithēka qė kishin premtuar nė fushatėn zgjedhore,aq sa edhe njerėzit e tyre mė tė mire I haronin edhe pse ato ishin figurat kyēe qė bėnin kampanjėn zgjedhore.

 

Nė interest ė BDI-s dhe popullit shqiptar ėshtė qė BDI-ja tu pėrmbahet premtimeve,e dime se do tė jetė vėshtirė,e dime se nuk janė punėt ashtu siē mendojmė ne,dhe e dime se mbrenda nate nuk mund tI realizojmė qėllimet tona,por ama e dime gjithashtu se nė shkollėn e politikės nė shumė raste kėmbėngulsia ka kryer shumė punė.

 

Implementimi I marveshjes kornizė tė Ohrit duhet tja fillon punės prej ditės sė pare tė konstituimit tė qeverisė,realizimi I projektve tė ndryshme politike,ekonomike,etj. Duhet tja fillon punės menjėherė,sepse e papranueshme ėshtė qė projektet e ndryshme gjejnė vend nė fund tė mandatit(pas katėr vitesh) e nuk mund tė gjejnė vend nė fillim.Pėr nė fund tė mandatit I kemi pare dhe nuk duam tI shohim mė.

 

Humbėsit!

 

PPD-ja ėshtė humbėsi mė I madh nė kėto zgjedhje,nė vendet demokratike ku qytetėrimi ka aritur njė shkallė shumė tė lartė tė vetėdijes,njė parti politike qė humb zgjedhjet lideri I saj jep dorheqje tė parevokueshme.Kur do tė praktikohet kjo edhe tek ne?Nėse populli nuk ėshtė I qytetėruarcivilizuar,atėherė sigurisht qė liderėt partiak janė!Pse nuk japin dorėheqje kolektive njerėzit e PPD-ės dhe tė kyēen nė BDI?Nėse nuk bėn kėshtu atėherė le tė mbahet kuvendi I jashtzakonshėm dhe kolektivisht kryesia komplete e PPD-ės tė jape dorėheqje dhe tė zgjedhet njė Kryesi tjetėr mė e aftė.

PDSH-ja nuk ka humbur,sdi pse thonė qė ka humbur PDSH-ja?!!Realisht PDSH-ja aq deputet edhe ka pasur,prandaj ajo nuk ka humbur por pėrkundrazi,mė duket se do tė jenė njė opozitė qė duhet gjithashtu pasur kujdes,nuk mund tė them konstruktive sepse gjatė mandatit tė saj asgje nuk kemi pare konstruktive,gjithēka ishte destruktive.Prandaj ēdo tentim pėr bashkėpunim ndėrshqiptar ėshtė shumė me vend,por tė insistohet me ēdo kusht mendoj se nuk bėn,ėshtė nė dėm tonin.

Kim MEHMETI


Selitė alternative dhe bordelet partiake


Ajo qė ėshtė shqetėsuese dhe qė iriton ēdonjėrin, ka tė bėjė me tė vėrtetėn se, edhe pas gjithė kėtyre ngjarjeve tragjike, udhėheqėsit tanė politikė dalin me komunikata shterpe, thuajse janė pėrfaqėsues tė Kombeve tė Bashkuara, e jo prezentuesit tanė tė cilėt e kanė pėr borxh tė jenė transparentė dhe tė tregojnė se kush nė ēfarė pozicionesh qėndron. Bile, nga komunikata e PDSH-sė lidhur me incidentin nė Tetovė mė nė fund kuptuam se seli alternative e kėsaj partie na paska qenė kafeneja Dora. Mbase, sipas atyre qė shpejtuan kėtė objekt ta shpallin simbol tė politikės shqiptare, nėnkuptohet se nė kėtė restorant, si edhe ēdokund ku kanė pirė kafe krerėt e PDSH-sė, nė tė ardhmen do tė vendosen pllaka pėrkujtimore ku nxėnėsit do tė sjellin buqeta lulesh qė tė shėnojnė kalendarin tonė tė lavdishėm politik, i cili filloi me premtimet e shumta dhe pėrfundoi me luftė

 

Vitin e kaluar ne shqiptarėt e Maqedonisė u pėrballėm me kundėrshtarin e pėrbashkėt dhe ai ballafaqim na bashkonte tė gjithėve. Na bėnte tė jemi mė tė kujdesshėm dhe mė solidarė ndaj njėri-tjetrit. Por, kėtė vit ne do tė ballafaqohemi me vetveten dhe do tė shohim se nė cilėn shkallė ėshtė pjekuria jonė individuale e kolektive,  e cila nuk matet me atė se sa tė bashkon kundėrshtari, por sa mund tė pėrballesh me destruktivitetin vetjak. Prandaj, ngjarjet e fundit qė ndodhėn nė Reēicė tė Vogėl dhe te kafeneja Dora (pa marrė parasysh kush dhe pse i pari shkrepi armėn),  janė tragjedia dhe turpi ynė. Dhe nėse ky proces tragjik vėllavrasės nuk ndėrpritet, ai do tė na dėmtojė dhe njollos rėndė, do tė na legjitimojė si popull i cili parapėlqen anarkinė, i cili nuk mund ti nėnshtrohet rendit, institucioneve, rregullave dhe parimeve tė njė shoqėrie tė organizuar. Mbase edhe nuk do tė vlejnė hiēgjė shpjegimet tona, deklaratat, komunikatat,  e aq mė pak arsyetimet: vėllavrasja nuk mund tė arsyetohet me asgjė as pėrpara Zotit,  as pėrpara popullit. Pra, hiēgjė nuk do tė vlejnė as shpjegimet e arsyeshme se kundėr vetvetes kemi edhe disa institucione  shtetėrore,  tė cilat qėllimisht ngadalėsojnė implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit,  vetėm sa tė nxisin pakėnaqėsi brendashqiptare (pėr tė devalvuar luftėn e UĒK-sė), se institucionet shtetėrore tani janė mė tė mbyllura se kurdoqoftė mė parė pėr shqiptarėt, se ato ende veprojnė sipas parimit vetėm shqiptari i kompromituar ėshtė i pėrdorshėm. Pra, sot mė shumė se kurdoherė mė parė kemi nevojė pėr bashkėbisedim nė odėn e burrave,  ku edhe sqarohen mosmarrėveshjet. Pėrndryshe, ēdo veprim tjetėrlloji ėshtė i turpshėm, i pashpjegueshėm, u jep argumente  qarqeve antishqiptare dhe gerovskave shovenė nėpėr mediat nė gjuhėn maqedonase,  tė cilėt e bindin faktorin ndėrkombėtar se ne nuk kemi hallin e tė drejtave tė pamjaftueshme,  por ambicie tė tjera.

 

Ajo qė ėshtė shqetėsuese dhe qė iriton ēdonjėrin,  ka tė bėjė me tė vėrtetėn se,  edhe pas gjithė kėtyre ngjarjeve tragjike, udhėheqėsit tanė politikė dalin me komunikata shterpe,  thuajse janė pėrfaqėsues tė Kombeve tė  Bashkuara,  e jo prezentuesit tanė tė cilėt e kanė pėr borxh tė jenė transparentė dhe tė tregojnė se kush nė ēfarė pozicionesh qėndron. Bile, nga komunikata e PDSH-sė lidhur me incidentin nė Tetovė  mė nė fund kuptuam se seli alternative e kėsaj partie na paska qenė kafeneja Dora. Mbase, sipas atyre qė shpejtuan kėtė objekt ta shpallin simbol tė politikės shqiptare,  nėnkuptohet se nė kėtė restorant, si edhe ēdokund ku kanė pirė kafe krerėt e PDSH-sė, nė tė ardhmen do tė vendosen pllaka pėrkujtimore ku nxėnėsit do tė sjellin buqeta lulesh qė tė shėnojnė kalendarin tonė tė lavdishėm politik,  i cili filloi me premtimet e shumta  dhe pėrfundoi me luftė,   gjatė sė cilės pamė se sa mirė i njohin gjuhėt sllave ata qė dikur bėnin pozė dhe flisnin vetėm shqip. Kur jemi kėtu,  duhet thėnė shkurt dhe qartė: aty ku seli alternative tė partive politike janė kafenetė, duhet pritur qė  vendimet tė sillen nėpėr bordelet e nėntokės politike. Dhe ai kolektivitet, fatin e tė cilit e pėrcaktojnė sektat politike, nuk duhet tė brengoset pėr ardhmėrinė e vet politike -  ai popull nuk ka ardhmėri, por ėshtė  kope e cila  vlen vetėm si numėr i fletėvotimeve,  me tė cilat mbushen kutitė zgjedhore. Dhe kolektiviteti i tillė do ta ketė vėshtirė tė shpėtojė nga kthetrat e atyre qė tani ia lehtėsojnė shpirtin duke shpjeguar se sulmin mbi restorantin Dora na e paskan bėrė qarqe policore,  pa mos shpjeguar se vallė bėhet fjalė pėr tė njėjtat qarqe tė MPB sė qė e furnizoi  kreun e PDSH-sė me dosjet e spiunėve shqiptarė, apo pėr ndonjė rrymė tė re antishqiptare.

 

Nuk ka dyshim se ky vit do tė shėnojė ballafaqimin tonė me destruksionin vetjak, me traumat dhe dilemat qė sjell faza e pasluftės. Pra, do ta paguajmė tagrin e saktė pėr gabimet e bėra nė tė kaluarėn dhe pėr atė qė mė kotė u besuam atyre qė gėnjeshtrėn kishin vėlla,  ndėrsa dyfytyrėsinė motėr.  Prandaj,  duhet tė jemi mė tė durueshėm dhe mė tė kujdesshėm ndaj vetvetes. Gjė e vetme qė mund tė na shpėtojė nga tuneli i libanizimit tė shoqėrisė shqiptare nė Maqedoni,  nėpėr tė cilin do ta ecet me shumė formacione tė armatosura. Duhet,  pra,  tė mėsohemi tė tregojmė bujarinė tonė tradicionale, tė mėsohemi tė falim, mirėpo tė mos harrojmė. Tė mbajmė  mend se vėllavrasja mes shqiptarėve tė Maqedonisė filloi qysh gjatė zgjedhjeve lokale,  kur partizanėt partiak vranė tė riun nga fshati Kondovė. Pra, duhet rikujtuar se vite mė parė dikush armėn e promovoi si komponent tė rėndėsishme tė  demokracisė dhe kjo qė na ndodh sot ndoshta  ėshtė vetėm vazhdimėsi e bindjes tė cilėn e afirmoi PDSH-ja se nė demokraci fiton mė i forti, mė i pasuri, mė i dėgjueshmi, mė i pandershmi,  e jo mė i afti dhe mė njerėzori.  Me kėtė ata bėnė njė mėkat,  tė cilin ky popull edhe duhet tua falė, por jo edhe tua harrojė: neve, shqiptarėve tė Maqedonisė, na legjitimuan si njė kope pa kulturė politike, pa asnjė vlerė intelektuale, kulturore, shkencoreSepse,  tė parėn gjė qė bėnė, filluan tu kėrcėnohen dhe tė maltretojnė fizikisht   ata mė tė pambrojturit elitat kulturore dhe shkencore. Me kėtė ndoshta edhe na ndihmuan tė kuptojmė se aty ku subjektet politike e parapėlqejnė heshtjen e njerėzve tė kulturės, artit dhe tė shkencės, nuk mund tė flitet pėr pluralizėm politik,  por pėr primitivizėm bajraktaresk. Nga ai primitivizėm  mund tė shpėtojmė vetėm nėse kemi pjekuri tė pranojmė se shoqėria shqiptare nė Maqedoni ėshtė nisur rrugės sė partizimit tė tė gjitha sferave jetėsore, se pėr situatėn e krijuar nuk mbajnė pėrgjegjėsi vetėm elitat politike, por edhe tė gjithė ne qė dikur heshtnim apo vazhdojmė tė heshtim,  duke harruar se nuk  do tė mund ti ikim gjyqit tė pagabueshėm tė ardhmėrisė,  i cili saktė do tė na legjitimojė pėrpara gjeneratave qė do tė vijnė nesėr e tė cilėt ndoshta,  nė vend qė tė sjellin lule,  do tė pshurrin mbi varret tona.

Pas gjithė kėsaj qė ėshtė duke ndodhur me ne, mbetet shpresa se kėshilltarėt e Ali Ahmeti janė tė vetėdijshėm pėr barrėn qė morėn mbi vete qė nga ēasti kur lejuan tė bėhen front i pėrbashkėt i partive shqiptare politike,  me tė cilėn gjė edhe u bie nė hise pėrgjegjėsia pėr ēdo veprim destruktiv tė cilėsdo parti. Pėrndryshe, kanoset rreziku qė ky Kėshill tė bėhet nė diēka tė ngjashme me atė qė dikur ishte Lidhja Socialiste,  e cila shėrbente si purgator ideologjik i  Lidhjes Komuniste,   ku bėhej spastrimi i mėkatarėve apo pėrpiloheshin listat kadrovike. Nuk ka pse tė mos theksohet  se Ali Ahmeti nuk e ka tė lehtė tė mbajė mbi shpinė thesin e mbushur me brirėt partiak. Se ai mori pėrsipėr tė koordinojė  ambiciet e partive,  tė cilat,  siē duket,  e pranuan pjesėmarrjen nė kėshilin e tij jo gjithaq pėr tė ndihmuar realizimin e caqeve kolektive, sa pėr tė shpėtuar kokėn nė zgjedhjet e ardhshme. Mbase, edhe do ti nevojitet kohė dhe punė e lodhshme gjatė spastrimit tė oborrit tonė politik nga maunokratėt.  Dhe,  gjithsesi, nuk duhet dyshuar se Kėshilli tė cilin e themeluan krerėt e UĒK-sė sė dikurshme do tia arrijė tė  promovojė njė gjenerate tė re politike,  e cila do tė dijė tė baraspeshojė ambiciet individuale me ato kolektive, se gjaku i dėshmorėve tanė do tė murojė urėn e shenjtė,  mbi tė cilėn do tė ecin vetėm ata qė janė tė gatshėm tė kultivojnė njė bashkėbisedim tolerant politik ndėrshqiptar. Pra, paraprakisht askush nuk ka as fakte as tė drejtė morale tė dyshojė nė qėllimet e mira tė ideologėve tė kėtij Kėshilli. Pėr efikasitetin e tij do tė mund tė flitet pas zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare. Deri atėherė duhet tė jemi tė durueshėm dhe tė kujdesshėm. Dhe,  tė mos shetisim gjithaq lirshėm afėr selive alternative tė PDSH-sė,  sepse thonė se krerėt e kėsaj partie janė bėrė shumė nervoz. Ndėrkohė (pėrderisa nuk japin argumentre transparente),  nuk duhet gjithaq besuar liderėshipėve tė kėsaj partie kur thonė se janė tė rrezikuar nga qarqe policore dhe antishqiptare,  as atėherė kur theksojnė origjinėn jugosllave tė municionit me tė cilin ėshtė sulmuar restoranti Dora, sepse vetėm partisė sė PDSH-sė dhe VMRO-DPMNE-sė nė Maqedoni u ėshtė lejuar tė kenė polici partiake. Lubēo Georgievski dhe krerėt e PDSH-sė janė njerėzit mė tė mbrojtur nė kėtė shtet. Krerėt e kėtyre dy partive janė tė lidhur mes vete me kėrthizėn e bashkėjetesės,   ashtu siē u ka hije vėllezėrve tė njė gjaku politik,  tė cilėt ushqehen nė mes vete dhe nuk mund tė ekzistojnė  tė ndarė. Dhe,  nuk ka forcė e cila mund ti ndajė  partnerėt strategjikė tė maunokracisė sonė,  e aq mė pak mund tė gjesh ndonjė Boshkovski qė nuk do ti mbronte si bebzėn e syve strategėt e kėtyre dy partive.. Le tė paraqitet tani ai bir nėne  qė mund ta paramendonte se PDSH-ja,  e cila me vite na mėsonte tė veprojmė vetėm shqip,  do tė bėhet filial i partisė mė antishqiptare nė kėtė shtet VMRO-DPMNE-sė!?

 

Marė nga revista LOBI 17.04.2002

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Raporti ndėrmjet partive politike dhe Kėshillit tė Koordinimit


Shkruan: dr.Nehat Sadiku

Vitin e fundit nė skenėn politike shqiptare nė Maqedoni dy personalitete politike mė sė shumti kanė qenė prezentė nė opinionin publik, prandaj varėsisht se ēfarė raportesh mes veti kanė pasur janė determinuar edhe ngjarjet nė skenėn politike tek shqiptarėt e Maqedonisė. Raportet nė mes kėtyre subjekteve nuk janė fort tė qarta, por tė mjegulluara dhe tė turbulluara dhe asociacion i interesave tė ndryshme
Akonfuze, sepse Kėshilli realisht vepron si  . Kjo mund tė thuhet pėr dy arsye: e para, nuk ka@dhe tė profileve tė ndryshme shumė kohė qė ky Kėshill ka filluar tė funksionojė dhe se anėtarėt e Kėshillit (pėrfaqėsues tė interesave dhe faktorėve tė ndryshėm politikė e shoqėrorė) akoma nuk janė gjetur para ndonjė sfide nė tė cilėn do tė sillnin vendime strategjike dhe e cila do t'i determinonte raportet e tyre; dhe e dyta, ky Kėshill aktualisht funksionon vetėm nė nivel qendror dhe akoma nuk e ka shtrirė punėn e tij nė nivele lokale nėpėr trevat e banuara me popullsi shqiptare. Me shtrirjen e aktivitetit tė tij nė teren mund tė paraqiten edhe mosmarveshjet e interesave tė ndryshme gruporo-klanore. Struktura pėrbėrse e kėtij kėshilli ėshtė sipas formulės:2+2+2+3, apo nga dy anėtarė kanė partitė politike (PPD, PDK dhe PDSH), kurse ish-UĒK-ja ka tre anėtarė dhe postin kryesues (Ali Ahmeti), qė ne shikim tė parė le pėrshtypjen se do tė ketė divergjenca te natyrave tė ndryshme. Por sa ėshtė homogjen Kėshilli realisht dhe sa do tė veprojė si njė organ jopartiak dhe tė ngrihet mbi interesat grupore dhe "tė prezentojė ineteresat e pėrgjithėshme" ėshtė e paqartė, sepse akoma pa u stabilizuar gjėrat tashmė kanė filluar plasaritjet e brendshme dhe gjykuar sipas deklaratės sė Arben Xhaferit (PDSH) se: PDSH asnjėherė nuk e ka konsultuar Ali Ahmetin pėr vendimet. Kemi bashkėpunim mjaft tė mirė me tė por qe vendimet sillen nė partinė tonė (Veēer, 1.prill.2002.). Akoma mbetet e paqartė se athua Ali Ahmeti i konsulton partitė politike apo vepron edhe ai krye me vete dhe akoma nuk ėshtė e qartė nėse Ali Ahmeti do tė sillet dhe tė funksionojė si kryetar i Kėshillit Koordinues apo do tė ndėrtojė raporte subordinimi mbi subjektet politike dhe anėtarėt e tjerė tė kėshillit nga subjektet politike ose do tė ketė raporte partnerizmi gjegjėsisht tė jetė i pari nė mes tė barabartėve. Mirėpo ekzistojnė mendime se ky Kėshill duhet tė transformohet nė parti politike dhe tė homogjenizohet aktiviteti i tij. Posa ėshtė bėrė publike se Kėshilli Koordinues do tė transferohet me selinė e tij nga Reēica e Vogėl pėr nė Shkup (lagja Ēair) pėr arsye siē thuhet tė jetė mė afėr qarqeve dhe kontakteve diplomatike. Mirėpo ata qė e njohin mė sė miri Ali Ahmetin shprehen se ai nuk parapėlqen tė flasė shumė dhe se letrat i ruan pėr vete, duke u munduar por shpesh pa sukses tė tregohet se pėr gjėrat tė cilat nuk i pėlqejnė dinė shumė pak.

Raporti ndėrmjet Ali Ahmetit dhe Menduh Thaēit ndaj tjerėve

Nėse gjykohet pėr raportet nė mes tė Ali Ahmetit dhe Menduh Thaēit ndaj tjerėve duhet pasur qasje tė dyfishtė: e para, (aspekti deklarativ i analizimit tė raporteve tė tyre). Nėse merret kriteri i paraqitjeve dhe prononcimeve publike tė tyre pėr njėrin-tjetrin me siguri se nuk do tė mund tė pohohet me saktėsi, sepse deri mė tani nuk ka ndonjė prononcim publik tė Ali Ahmetit pėr Menduh Thaēin ose anasjelltas. Ndėrkaq, kėto ditė Ali Ahmeti pėr mediat nė gjuhėn maqedonase deklaroi se: Kam pasur kontakte tė rregullta me Xhaferin dhe Imerin dhe jam i kėnaqur nga bashkėpunimi por, me tė tjerėt nuk jam takuar dhe nuk i njoh. (Veēer,1.prill.2002). Ndėrkaq pėr fuqinė e vete politike dhe tė Xhaferit nė tė njėjtėn intervistė ai shprehet se populli ėshtė ai qė do tė gjykojė. Pėr kėtė mundet tė flitet pas zgjedhjeve. Aty maten forcat e nji subjekti, ndėrsa nė lidhje me qėndrimin e tij ndaj Menduh Thaēit ai shprehet se: Nuk bazohet nė atė se ēka flitet nėpėr tregje (pazare).
E dyta, nėse merren raportet reale dhe tė dhėnat empirike mund tė thuhet se:
a). - pas sulmeve dhe shantazheve qė Menduh Thaēi nė fillim i bėnte UĒK-sė dhe kryengritjes shqiptare nė Maqedoni mė vonė ai e mori veten dhe me sukses arriti qė nė strukturat ushtarake tė UĒK-sė ti fusė ithtarėt dhe pėrkrahėsit e tij dhe tė luajė rol tė rėndėsishėm gjatė proceseve tė mėvonshme.
b).- Se tash pėr anėtarė tė Kėshillit Koordinues nga ish UĒK-ja ta delegojė Hazbi Likėn (ish komandant Ēelėn), njė njeri pėkrahės i afėrt i Menduh Thaēit; dhe
c). - Prononcimi publik i ish-kryeministrit tė Shqipėrisė Ilir Meta para do kohe pėr mediat shqiptare se Arbėr Xhaferi ėshtė njė ndėr politikanėt mė tė mėdhenj dhe mė tė aftė nė Evropėn Juglindore dhe mė i aftė nga tė gjithė nė hapėsirėn etnike shqiptare dhe se ai (Ilir Meta) nė pranverėn e vitit tė kaluar (nė fillim tė luftimeve) ka organizuar takimin nė mes tė Ali Ahmetit dhe Arben Xhaferit dhe se ky takim kontriboi qė Ali Ahmeti t'i ndryshojė raportet me PDSH-nė, e qė nėnkupton edhe ndaj Menduh Thaēit.
Kėto raporte ka mundėsi tė ndryshojnė (gjegjėsisht tė keqėsohen) vetėm nėse Ali Ahmeti arrin qė:
- ta rrezikojė apo ngushtojė hapėsirėn pėr "bizneset" e ndryshme tė Menduh Thaēit; ose
- ta kufizojė dhe ndikimin e tij dhe tė fuqisė sė tij politike nė hapėsirėn shqiptare nė Maqedoni por edhe mė gjėrė.


Raporti i Ali Ahmetit ndaj partive maqedonase, Maqedonasve dhe Maqedonisė

Qė nga paraqitja e tij nė skenėn politike nė Maqedoni (si udhėheqės i UĒK-sė) e mė vonė si kryetar i Kėshillit Koordinues Ali Ahmeti me prononcimet e tij publike vazhdimisht thekson se ėshtė i gatshėm tė bisedojė dhe tė takohet me udhėheqėsit politik tė tė gjitha partive relevante maqedonase tė cilat e pėrkrahin Marrėveshjen e Ohrit - Kryetarin e shtetit dhe Kryeministrin me qėllim tė stabilizimit tė situatės, implementimit tė Marrėveshjes Kornizė tė Ohrit dhe ruajtjes sė tėrėsisė territoriale dhe tė sovranitetit tė Maqedonisė duke mos favorizuar nė veēanti asnji parti politike maqedonase. Ai apelon tek partitė maqedonase qė edhe ato tė formojnė njė trup tė ngjashėm si Kėshilli Koordinativ i partive politike shqiptare nė Maqedoni dhe qė ato tė afrohen, por tė mos veprojnė me nacionalizėm dhe vazhdon se tė gjithė jemi tė lodhur prej televizorit - nga gjashtė orė debatojmė pėr atė se kush ėshtė mė i mirė, maqedonasit apo shqiptarėt shprehet ai. (Veēer 1.prill.2002). Ai shpesh Maqedonasit i ka porositur se munden kur tė duan lirisht dhe pa asfarė ndjenje pasigurie tė vijnė nė Shipkovicė (selia e Shtabit tė ish-UĒK-sė) njėsoj sikur shkojnė nė Dellēevė ose nė ndonjė qytet tjetėr nė Maqedoni. Thotė se policinė e pėrzier do ta presė me mirėseardhje nė Shipkovicė. Unė do tė jem aty dhe do tė dalė tė pijė kafe me ata (Veēer 1.prill.2002).
Ish-lideri i UĒK-sė pohon se disa herė publikisht u ka bėrė thirrje pėr t'u takuar me kryetarin Boris Trajkovski dhe kryeministrin Lubēo Georgievskin, por se nuk ka marė kurfarė pėrgjigje nga ata. Pėr kėtė nė Maqedoni nė media dhe ndėr qarqe analitiko-diplomatike thuhet se ėshtė duke u bėrė presion nga bashkėsia ndėrkombėtare nė Kryetarin dhe Kryeminstrin maqedonas pėr t'u takuar me Ali Ahmetin si hap qė do tė ndikonte nė stabilizimin e situatės, por se pėrgjigje akoma nuk ka nga pėrfaqėsuesit maqedonas. Nė kėtė aspekt duhet shikuar edhe spekulimet e fundit nėpėr qarqet politike dhe media pėr njė takim tė mundshėm nė mes tė Ali Ahmetit dhe Branko Cėrvenkovskit. Ali Ahmeti nė lidhje me zgjedhjet parlamentare partive maqedonase u drejtohet me thirrjen se: Realisht, mendoj se as partitė shqiptare, e as ato maqedonase pėr kėto katėr vitet e ardhshme nuk kanė nevojė pėr ndonjė fushatė. Nuk kanė nevojė pėr kėtė sepse para tyre qėndron implementimi i Marrėveshjes Kornizė. Ashtu qė mund tė flitet pėr fushatė pėr Marrėveshjen e Ohrit, por jo edhe pėr fushatė tė tipit njėra palė kundėr tjetrės. Qėllimi ėshtė qė tė votohet pėr njerėz tė moralshėm dhe tė pakorruptuar. Unė jam i sigurtė se nė kėto zgjedhje, njerėzit do ti shikojnė kualitetet e kandidatėve, sepse popullit i ka ardhur deri nė majė tė hundės nga partitė, edhe tek ju edhe tek ne duke iu drejtuar kėshtu njė gazetareje maqedonase. (Veēer 1.prill.2002).


Pėrgaditjet pėr zgjedhjet parlamentare tė shtatorit, mundėsitė e formimit tė koalicioneve kush me kėnd

I.
Zgjedhjet tė cilat janė tė parapara pėr nė vjeshtėn e kėtij viti ndoshta qė tani mund tė thuhet se janė zgjedhjet mė tė pėrfolura dhe prej tė cilave opinioni qysh tani ka droje tė madhe, sepse kėto zgjedhje janė tė parapara me Marrėveshjen Kornizė tė Ohrit qė tė mbaheshin nė pranverėn e kėtij viti, me kusht qė tė gjitha ligjet dhe obligimet qė dilnin nga Marrėveshja e Ohrit tė realizoheshin me dinamikėn e paraparė. Njėsoj sikur ka dilema pėr datėn definitive tė mbajtjes sė zgjedhjeve, pas disa shtyrjeve dhe mosmarrėveshjeve nė mes tė liderėve partiakė, nėnshkrues tė Marrėveshjes sė Ohrit u fiksua njė datė e mundshme pėr mbajtjen e tyre 15.shtatori. Por qė para do ditėve kryetari i Parlamentit Stojan Andov doli me propozimin qė kėto zgjedhje tė mbahen mė 22.shtator tė kėtij viti me arsyetimin se: Zgjedhjet nė Maqedoni duhet tė mbahen sa mė afėr zgjedhjeve nė Kosovė me qėllim qė tė pamundėsohen individėt e caktuar tė votojnė edhe nė Kosovė dhe Maqedoni, edhepse nga pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė Andovit qartė i ėshtė thėnė se pikėrisht kjo datė assesi nuk vjen nė konsiderim pėr mbajtjen e zgjedhjeve (ēfarė absurdi dhe ēmendurie politike e Andovit). Kėtė datė e kundėrshtuan tė gjithė faktorėt politikė shqiptar, pastaj partia mė e madhe opozitare maqedonase LSDM duke vlerėsuar se Andovi qėllimisht e propozon kėtė datė qė tė mos ketė vėzhgim tė sukseshėm ndėrkombėtar tė zgjedhjeve dhe ia hap rrugėn Georgievskit pėr manipulime. Propozimin e Andovit e kundėrshtoi edhe pėrfaqėsuesi i UE Alen Lėroa i cili tha se Ėshtė e pamundshme qė vėzhguesit ndėrkombėtarė nė tė njėjtėn kohė tė arrijnė ti vėzhgojnė zgjedhjet nė dy vende ai gjithashtu paralajmėroi se ėshtė paraparė qė pėr kėto zgjedhje nė Maqedoni tė vijnė rreth 700 vėzhgues tė huaj nga OSEBE, ODIR dhe organizatat e pavarura. Kur jemi tek vėzhguesit ndėrkombėtarė duhet theksuar se organizma ndėrkombetarė bėjnė presion qė t'u mundėsohet kėtyre vėzhguesve tė marrin pjesė nė vėzhgimin e procesit tė votimit dhe numėrimit tė votave prandaj ėshtė kėrkuar qė ata tė kenė tė drejtėn e nėnshkrimit tė procesverbaleve nga ēdo vendvotim dhe masa tjera qė do tė ndikonin nė rregullsinė e zgjedhjeve. Prandaj mund tė thuhet se akoma pa u caktuar data e mbajtjes tė zgjedhjeve, se:
a). Gjykuar sipas sjelljeve tė partive politike do thuhej se ato kanė filluar fushatėn elektorale; dhe
b). Kėto zgjedhje karakterizohen me njė numėr shumė tė madh dhe tė shumėllojshėm tė dilemave parazgjedhore dhe zgjedhore.

Alistar Ramadani

 

Nyon 10.11.2001

 

 

   REAGIM NDAJ SHKRESĖS SĖ Z.YLBER HYSA

 

 

Nė faqen web tė LOBI-t lexuam njė artikull tė z.Ylber Hysa i cili nė shkresėn e tij me titull « Lojė e pakuptimtė e PPD-ės » « habitet » se si liderėt partiak apo edhe partia nė pėrgjithsi paska « hy » nė njė « lojė » tė pakuptimt pėr tė( !).

Nuk di ēka nuk kupton zotėriu nė fjalė,nė bazė tė shkresės apo artikullit tė shkruar mund tė konkludojmė se z.Hysa ose ėshtė ose simpatizon taborin tjetėr shqiptar,konkretisht ate tė PDSH-ės tė cilėt shumė premtuan dhe asgjė nuk sollėn nė dritė pėrveē se mbrenda nate u pasuruan(rikujtojmė se ka prej tyre buk nuk kishin tė hanė) aq sa edhe biznismenėt mė tė mėdhenj do tu a kishin zilinė.

 

Vėrtet PPD-ja kishte shansin 10 vite tė bėn « diēka » nė drejtimet ekonomike-sociale,por edhe poltike sa i pėrket popullit shqiptarė nė Maqedoni,mė tregoni ēka nuk ka bė pėr kėto 10 vite ?Unė si simpatizant i PPD-ės shoh shumė qė ka bėrė PPD-ja gjatė 10 viteve sa ishte ajo nė pushtet,kurse nuk shoh asgjė gjatė kėtyre 3-4 viteve qė ka bėrė PDSH-ja qė ėshtė nė pushtet.Pėrderi sa PPD-ja ishte nė pushtet mbishkrimet nė gjuhėn shqipe nuk prekeshin,kur erdhi PDSH-ja  me VMRO-DPMNE tė gjitha mbishkrimet qė ishin nė shqip u « pėrkthyen » maqedonisht,mbrenda nate kėto « burreca » u bėnė patronė tė mėdhenj(ku i morėn gjitha ato tė holla ?)Filluan tė shesin pronėn shtetėrore pa koklavitur kokėn se a shkon ajo nė interes tė pėrgjithshėm shtetėror,kryesorja ishte qė individėt(lexo PDSH) tė pėrfitojnė nga kjo.Por tė shkojmė me rradhė :

1.Gjatė luftės nė Kosovė PDSH-ja nė pushtetin sallavomaqedonas u mbyll nė katėr mure,nuk dinim a janė gjallė a jo,edhe pse kėrkonim qė tė intervenojnė atėherė kur Kosovarėt e kishin mė sė rėndi,rikujtojmė Bllacėn mjafton,por kėtu kemi edhe mbylljen e kufirit sa herė qė « autoreitetet » qeveritare donin tė mbyllin kufirin Kosovė-Maqedoni.

2.Para se ta marin pushtetin PDSH-ja « fliste » shqip, »hante buk » shqip, »pinte ujė » shqip,dhe ēka u bė ?Votat shqiptarėt i ja dhanė shqip,por se do tė mashtrohen nuk kishin besuar,filloji gjithēka maqedonisht sepse ashtu ishte « shteti zyrtar »,edhe kėto « shqiptarė » nuk ja prishnin fare,sepse foteljat ishin tė buta... !!!

3.Nga kjo anomali,apo margjinalizim,filloji lufta nė Maqedoni,krerėt politik tė PDSH-ės dualėn haptas se kėtu ka tė bėj njė « grupacion » i vogėl qė nuk ka peshė dhe se shumė shpejtė do tė neutralizohen,jo nuk ishte njė « grupacion » por ishte populli i tėrė qė i dual zot pragut dhe dinjitetit njerėzor pėr ti treguar botės se nė Maqedoni ka njė popull qė nuk ėshtė i kėnaqur,kur kėtė e panė krerėt e PDSH-ės e ndėruan parollėn (kėtu luajtėn mė nė fund mirė) dhe u bashkangjitėn me popullin.Tė rikujtojmė deklaratėn e nėnkryetarit Thaēi kur nė mes tė Tetovės praktikisht pushkatohen babė e bir,kur nė deklaratėn e parė thotė :Kur mobili dikujt i duket bombė,kurse njė ditė me vonė thotė :Po ,nė fjalė ėshtė bombė e vėrtetė... !!!

4.Pushteti VMRO-DPMNE PDSH i sollėn shtetit njė sėrė problemesh sociale,korupcioni mė nuk ishte i fshehur,haptas koruptoheshin njerėzit edhe pėr njė dokument tė thjeshtė pėr ta nxjerrė,kurse mos tė flasim pėr miljonat e markave qė u lanė nė duart e pushtetmbajtėsve nė fjalė,bile nėse do tė kishte shtet ligjor kėta do tė ishin tė dėnuar si kriminel tė tipit mafioz.

6.Plasi lufta,qė mos tė pėrsėrisim sa shtėpi shqiptare u shkatėruan,sa tė mira materiale u shkatėruan,sa tokė pjellore u shkatėrua,e sa bagėti u asgjėsua nga predhat e tankeve dhe helikopterėve maqedonas,pėr tė pasur njė ditė mė tė bardhė pėr shqiptarėt...tash z.Hysa del me njė « zbulim » se PPD-ja luanka njė far loje.

 

Ore zotėri,sikur tė donte PPD-ja edhe gjatė 10 vjeēarit tė tij nė pushtet do tė bėhej kjo qė u bė tash,por pėr hir tė asaj qė Kosova ishte nė njė proēes tė daljes nė dritė nga kthetrat serbosllave,PPD-ja duhej tė gėlldit gjithēka qė nuk ishte nė favor tė shqiptarėve nė Maqedoni,mendoni pak a do tė kishte kuptim njė politikė tjetėr nė kohėn e Kosovės tė viteve 1990-2000.

 

Tash kur vendoset pėrgjithmonė pėr fatin e shqiptarėve nė Maqedoni,ju delni me kėtė shkresė e cila ska si tė komentohet ndryshe pėrveē se nje qėllim dashakeq kundėr PPD-ės sepse i qėndron besnik marveshjes sė Ohrit,mė tregoni pėr ēfar arsye duhet PPD-ja tė lėshon pe,kur njė herė marveshja u nėnshkrua dhe nuk kishte tė drejtė modifikimi,por si i tillė duhej tė pranohet nga parlamenti maqedonas,pra nė paket.Ēka ndodhi ?Kryetari i shtetit shkeli marveshjen e Ohrit duke vėnė amandamente nė marveshjen kornizė(edhe pse nuk kishte tė drejtė),tash simbas jush del se PPD-ja ben obstruksione !!!Po mirė ju a vėtret jeni tė kėnaqur me marveshjen e Ohrit ?A ėshtė marveshja e Ohrit ideale pėr shqiptarėt ?

Kompromisi dhe mirkuptimi shqiptarė bėnė qė kjo marveshje tė nėshkruhet,pse tash edhe mė tutje tė bėjnė kompromis shqiptarėt,pse ?

Maqedonėt treguan se nuk janė tė gatshėm pėr kompromis,atyre tė ju pranohet ,e neve tė mos na pranohet kjo nuk mundet,dhe nuk duhet tė lejohet,shqiptarėt kanė bėrė mjaft kompromise.

Kurse PDSH-ja nėse do le ta voton nė parlament nrdyshimin e marveshjes kornizė,pėr tė cilėn tash mė janė prononcuar se janė nė favor tė ndryshimit tė merveshjes sė Ohrit,atyre ju qoftė pėr hajr,neve jo.

 

Nyon, 04.10.2001

Bota sot-Diaspora






PERKITAZI ME SITUATEN AKTUALE NE IRJM



Se marveshja e Ohrit do te hase ne shantazhe kete e kemi ditur,por cka do te dal nga e gjithe kjo nuk e dime por mund te supozojme se sllavomaqedonasit do te bejne c'mos qe marveshja ne fjal te zgjas sa me shume qe eshte e mundur dhe dhe mos te pranohet nga Parlamenti i ikonave sllave qe keshtu te shkaktojn nervozizm tek shqiptart dhe lideret e tyre politik,simptomet qe tani me jane te qarta kur lexojme se cka deklarojn Komandantt e UCK-s,e ata thone se nje vakuum i ketill mund ta nxjerr situaten nga kontrolli dhe se ushtaret e UCK-s mund t'i kapin armet perseri por kesaj rradhe pa pyetur as Ali Ahmetin,sepse ministri i krekosur mendjelart i puneve te mbrendshme i ashtuquajturi boshkovski dashka qe policia e tij te futet ne zonat shqiptare qe te vene qetesin(!),kurse nuk e dinka se pikrisht me policine e vendosur ne ato zona prishet qetsia.

Lajmet se amnestia per ushtart e UCK-es nuk eshte ende ne rend te dites tregojne qarte se taktika e qeveris se mjekroshit Georgievski shkon aq larg sa qe len per te kuptuar se ky njeri vertet eshte nje psikopat me kapacitet te kufizuar mendor dhe se me te gjithka eshte e mundur,qe dmth ne perkthim keshtu:Un e nenshkruajta marveshjen e Ohrit me tre lidert tjere sepse kisha qllime tjera me vone,e keto qellime jan pikrisht ato qe bejme ne tani,te c' armatosen "terroristet shqiptar" nje here,pastaj edhe pse premtuam per amnesti nuk do ta pranojm dhe me ne fund marveshja e Ohrit sa me shume te shtyhet qe mos te pranohet nga Parlamenti,duke shpresuar se situata aktuale ne SHBA do te terheq vemendjen e komunitetit nderkombetar ne kahje tjera.Por z.Predju e gjeti Shkupin,erdhi perseri,kesaj rradhe me i vendosur se kure me pare,erdhi dhe u a tregoji liderve sllavomaqedonas gishtin,ju tregoji se edhe perkundrejt ngjarjeve tragjike ne SHBA nuk lejon qe askush ta keqperdor at tragjedi njerzore shkaktuar nga terrorizmi fanatik.
Ne kete drejtim pra,sa na perket neve shqiptarve nuk kemi se cka brengosemi,dhe kishim dashur qe sa me shume
sllavomaqedonasit ti lidhin kembet e tyre me duart e veta duke tentuar qe te kapen me komunitetin nderkombtar,gjithcka shkon ne favorin tone.

Nje tjeter risi sa u perket shqiptareve ne IRJM eshte se me te madhe flitet qe ish lidert e UCK-s duan qe te kyqen ne jeten politike FYROM-se,flitet se do ti bashkangjiten Partis Demokratike Kombetare e udhhequr nga z.Kastriot Haxhirexha,sido qe te jete,e drejte e tyre njerzore eshte te bejne cka te duan,dhe ne ne kete drejtim i pergezojme dhe urrojme sukses ne kete drejtim,pa dyshim se do ken prkrahjen e popullit shqiptar sepse treguan ne veper kush jan dhe per se jane angazhuar.Brengoses eshte fakti se qeveria sllavoortodokse se bashku me sherbetoret e tyre ne Gjyqet maqedonase bejne c mos qe ti vene ne banken e te akuzuarve lideret e UCK-s dhe natyrisht arestimin e tyre,prandaj edhe zgjasin e stergjasin c'eshtjen e amnistis me qellim.


Alistar Ramadani

Nyon 24.08.2001



GEORGIEVSKI DĖSHMON SE ĖSHTĖ I SĖMURĖ


Pas katrahurės sė luftės me areoplanė,helikopterė,tanke dhe gjithė arsenali i mundshėm vrastar qė pėrdori qeveria e Georgievskit kundėr qytetarėve tė themi tė tij,sepse pas gjithė asaj qė ky njeri ka bėrė marim tė drejtėn morale qė tė sjellim pėrfundimin i cili do tė ishte se ky njeri patologjik,me inteligjencė tė kufizuar mendore as qė i konsideron shqiptarėt si njerėz e lere mė si qytetarė tė IRJM.

Rasti Hebibi mė sė miri vėrteton se njeriu i quajtur Georgievski nuk ka ndėr mend tė aplikon marveshjen e nėnshkruar tė Ohrit,pėrkundrazi,dėshiron qė me ēdo kusht tė destabilizon shtetin duke shpikur raste tė cilat i frynė destabilizimit.
Kėsaj rradhe "faj" paska ministri i drejtėsisė z.Ixhet Mehmeti i cili nuk paska firmosur dokumentin pėr ekstradimin e "terroristit" Hebibi nga Gjermania qė e kėrkuaka "qeveria e Georgievskit".

Ēka nė tė vėrtetė dmth kjo?

Nuk duhet tė jesh edhe aq shumė inteligjent qė tė kuptosh se me kėtė georgievski me stafin e tij vėrtet kanė vendosur tė matin pulsin e shqiptarėve tė cilėt participojnė nė qeveri,por tė cilėt gjithnjė janė vetėm si figura tė lojės qeveritare pa autoritet,me njė fjalė,ministrat shqiptarė nuk kanė tė drejtė tė vendosin pėr asgjė sa ju pėrket funksioneve tė tyre,sepse kryeministri bėn shantazhe,dhe minon ēdo nismė e cila shpie kah stabilizimi dhe bashkėjetesa,pėr tė cilėn gjė nuk mund tė themi pėr ministrat shqiptarė tė cilėt gjithmonė pėrdorin fjalėn ndėrtim e jo shkatėrim.
Sa do tė zgjasė kjo nuk e dimė,por njė gjė e dimė e kjo ėshtė se sllavėt luajnė me emocionet e shqiptarėve,duan qė nė mesin e shqiptarėve tė ketė ndarje e pėrēarje gjė e cila do tu ndihmonte sllavėve nė aspiratat e tyre tė vjetra qė tė gjejnė ndonjė shqiptarė tė ndershėm i cili do tu shkonte pėr shtati nė ēdo urdhėr tė tyre.
Konstatimin e fundit e themi pėr shkak se PPD-ja kėrcėnohet se do tė lėshoj qeverinė nėse shkarkohet ministri Mehmeti.Sa mban kjo nuk dimė,por vėrtet ėshtė koha e fundit qė kėso kėrcėnimesh mos tė ketė mė nė tė ardhmen,por vepėr konkrete edhe ate jo vetėm nga PPD-ja por edhe nga PDSH-ja sepse nė pyetje janė shqiptarėt e jo partia.Shteti unitar maqedonas nuk mund tė egzistoj nėse kėtė tani mė e kanė vėrtetuar edhe analistė edhe organizma tė ndryshėm ndėrkombėtar,e pse ne ti lusim sllavėt pėr bashkėjetesė,Nėse sllavėt duan qė ta shkatėrojnė IRJM ju qoftė pėr hajr,por ti lusim mė nuk duhet.Koha ėshtė ti kushtėzojmė,nė rastin konkret kusht kryesor do tė ishte qė ti shkruhet letėr Kryetarit tė shtetit si dhe organizmave ndėrkombėtare qė kryeministri patologjik Georgievski tė shkarkohet nga posti i Kryeministrit sė bashku me tėrė stafin e tij qė e mbėshtet dhe tė kėrkohet nga TPI qė tė ngre aktapadi penale kundėr tė njejtėve pėr genocid dhe krime kundėr njerzimit.

Ėshtė koha e fundit qė partitė shqiptare nė IRJM tė miren mė tepėr me organizmat ndėrkombėtare sa ju pėrket ē ėshtjeve jetike pėr shqiptarėt.Ėshtė koha e fundit qė partitė politike shqiptare nė kėtė kohė e cila ėshtė vendimtare pėr ardhmėrinė tonė tė inkuadrojnė nė rradhėt e tyre njerėz tė cilėt zotojnė gjuhėt e huaja dhe tė cilėt do tė flisnin pėrpara kamerave tė ndryshme televizive qartė dhe pastėr se pėr ēka nė tė vėrtetė luftojnė shqiptarėt.Nuk pajtohem si shqiptarė qė pėrpara kamerave televizive tė dalin njerėz tė cilėt mendojnė se e dinė gjuhėn e huaj kurse nė tė vėrtetė ata jo qė sdinė gjė,por dalin aty dhe belbėzojnė.Ju lutem, kėto gjėra janė shumė tė rėndėsishme.Koha ėshtė qė ta lėmė rrethin e ngushtė anash nėse vėrtetė duam ta bindim bashkėsinė ndėrkombėtare,dhe njėkohėsisht edhe politikisht ti mbėshtesim pėr muri sllavėt.

Pasi qė jam njohės i mirė i gjuhėve tė huaja,paraqitem vullnetarisht qė tė jap kontributin tim nė kėtė drejtim.Njėkohėsisht apeloj te tė gjithė ato tė cilėt i zotojnė sė paku tre gjuhė tė huaja tė paraqiten dhe tė dėshmojmė se bashkarisht duam qė ta zgjidhim ēėshtjen tonė njė herė e pėr gjithmonė.Emajlin tim e keni nė faqen e parė tė kėti web-i.



Alistar Ramadani

Nyon 13.08.2001


MEDIAT,TERITORI,LUFTA...-"MAQEDONASE"


Mediat

Vjellin vrer e gjak pėr gjithēka ēka vjen nga ana shqiptare,apsolutisht gjithēka.Ne kėtė e kemi ditur kah moti sepse kemi parė nė praktikė gjatė viteve tė kaluara kur mediat e ashtuquajtura profesionale maqedonase tentonin me ēdo kusht tė minimizojnė mizoritė e policisė vrastare maqedonase qė ushtronin ndaj popullit shqiptarė kur kėrkoheshte edhe njė minimum i tė drejtės pėr tė jetuar ashtu si duam ne,kur vriteshin,burgoseshin torturoheshin nė mėnyrė mė mizore qė mund tė egzistoj shqiptarėt,mediat maqedonase i hypnin nė qiell "trimat" e MPM-s se kanė kryer njė aksion tė kėtij apo atij lloji kundėr "separatistėve shqiptarė",gjithė kjo nė funksion tė njė shtimi tė urrejtjes kundrejt shqiptarėve si nga ana e vet popullatės por gjithashtu edhe nga ana e institucioneve tė sistemit i cili funksiononte vetėm pėr sllavomaqedonėt dhe kėlyshėt e tyre lojal (sreb,vlleh,ortodoks,maxhup).Tash kur mė u mbush kupa dhe plasi lufta,kėto media mezi paskan pritur qė ta zmadhojnė arsenalin e tyre tė urrejtjes ndaj shqiptarėve duke thėnė edhe atė qė edhe ėndėr ėshtė vėshtirė tė shihet,sidomos kur ėshtė nė pyetje ngritja e moralit nė popullatėn sllavofolėse(do tė thoshte Rufi Osmani),nė veēanti nė ato ushtarake dhe policore,natyrisht kėtu nuk mungon as pėrkrahja e parezervė qė u bėhet tė luftėnxitėsve siē janė Georgievski,Boshkovski,Trajkovski edhe pse kėto pėrdorin tėrė arsenalin shfarosės ndaj shqiptarėve pa marė parasysh a janė fėmij,pleq,gra,civil,kryesorja ėshtė qė tė shkatėrohen nė rrėnjė shqiptarėt.Kėtu nuk do tė pėrmendim shkatėrimet e shtėpive dhe tė mirat tjera materiale qė me djersė e mund me vite tė tėra u munduan qė ta realizojnė shqiptarėt,sepse nė krahasim me jetėn kėto edhe mund tė kompensohen.Dhe,mediat sllavomaqedonase i shpallin heronj "mbrojtėsit" e tyre sllavomaqedonas (lexo kriminel tė llojit sllav vetėm),mundohen pra ta ngrisin moralin e njė konjukture vrastare kriminale tė cilėt nuk kanė ama aspak tė bėjnė me kodin qė njerėzimi e quan MORAL.
Shrohet njė pyetje e thjeshtė:prej kujt e paskan mbrojtur "mbrojtėsit" sllavomaqedonas teritorin?Prej bashkėqytetarėve tė tyre?
Kjo sdo koment mė shumė,kėtu shihet morali tė cilin duan mediat sllave tu a ngulin nė kokė sllavėve.Shumė vėshtirė.Moral kanė ato qė kan lindur me moral,nuk mund tė kenė moral tė pamoralshmit qė nga lindja,e kėto janė sllavėt.Ato kado qė luftojnė,nuk luftojnė por bėjnė shkatėrime(Bosnja,Kosova,Kroacia,Ēeēenia,tash edhe IRJM).Sllavėt vetėm me fėmi gra e pleq luftojnė,sepse nuk ua mba tė futen nė luftė me luftėtarė tė vėrtetė,pastaj ankohen se askush nuk i pėrkrah.Kur mediat shpallin dhe shpėrndajnė pamoralitetin aty nė at rreth mė nuk bin lulet,e kėtė me tė madhe e trumpetojnė mediat sllavomaqedonase,pa asnjė dallim qofshin tė shkruara apo elektronike,kjo ėshtė njė pėrgjegjėsi e madhe kolektive.Por mbase tham mė lartė se morali i tyre ėshtė dhe mban aq,atėherė me kėtė duhet tė miren psikologėt mė tė njohur botėrorė se pse ky lloj qenie njerėzore ėshtė i tillė..

Teritori

Edhe pėr kėtė temė medoemos duhet qė ti pėrmendim mediat sllavomaqedonase,deshėm apo jo kėsaj nuk mund ti ikim sepse janė pikėrisht mediat sllavomaqedonase tė cilat i kanė rrokė daullet nė bark dhe trumbetojnė se qenka rrezikuar "tėrėsia teritoriale" e "nėnės maqedoni" nga "terroristėt shqiptarė".
Me tė vėrtet habitet njeriu kur i lexon kėto marėzira,ato,sllavomaqedonasit,sikur edhe tokat,shtėpi,tė mirat materiale,dhe gjithēka ēka ėshtė shqiptare,paskan dashur qė ti vulosin nė tapitė e tyre,ti pėrvetėsojnė dhe tė veprojnė ashtu siē duan ato vetė,duke menduar se vetėm ato jetojnė nė rruzullin tokėsorė.Ndoshta edhe e kanė teritorin deri nė Tokio(!?) kush e di,shohin ėndra me sy hapur,le tė vetkėnaqen.

Lufta

Ēdo luftė lind nga rezultati i pakėnaqėsisė tė njė etnikumi,kėtė e dimė tė gjithė,por kur nisen lufta tė pakuptimta siē janė kėto ballkanike,atėherė kėtu duhet ulur dhe analizuar mirė pse?
Shkatėrimi i ish jugosllavisė u bė me meritėn e sllavėve serb,tė cilėt kishin kujtuar se gjithēka ēka fluturon edhe hahet,rezultati dihet nuk kemi nevoj as qė ti pėrmendim,sepse kanė mbetur nė analet e historisė botėrore si luftėra tė papara pas luftės sė dytė botėrore sa i pėrket shkatėrimit njerėzor.Atėherė kur menduan tė gjithė se ky regjion u qetėsua pas kėsaj,plasi filmi nė IRJM,nė kėtė shtet tė "oazėz" gligoroviane tė paqes.Dualėn kastravecat e shtrembur,nuk paska qenė ashtu siē prejudikohej. Nė parlamentin sllav tė ikonave nė Shkup shqiptarėt i lutnin sllavomaqedonasit qė njė amandament i tyre tė kalon,por kot...gjithēka ishte e kotė,sepse ato(sllavėt) ishin kurdisur qė pėrpara se tė lindin se me shiptarėt nuk ka as mirėkuptm as mėshirė.Kėtė e vėrtetuan me luftėn gjashtėmojre qė kaploji IRJM duke pėrdorur tėrė arsenalin e rėndė luftarak kundėr civilėve,arsenal ky i blerė nga vėllezėrit e tyre sllav.E quajnė "borba za makedonija",kundėr bashkėqytetarėve tė tyre,po,"borba za makedonija".Duke shkatėruar gjithēka shqiptare.Duke vrarė fėmi,gra,pleq qė dihen me emer e mbiemer,me datlindje e adresė,kurse qajnė nga ana e tyre tė vrarit tė cilėt ishin nė uniforma,uniforma kėto tė cilėt i kishin veshur pėr tė bėrė kėrdi mbi shqiptarėt.Nuk duhet qė ti qajnė sepse vetė ashtu kan dashur(apo edhe skan dashur,sepse shumica e tyre dezertojnė,ikin ka syt kėmbėt).Pasi qė ne shqiptarėt kemi moral aq tė lartė sa qė sllavėt nuk mund edhe ta imagjinojnė do tė themi sinqerisht se edhe kėto jeta na dhimben,pa marė parasysh se ato i kishin veshur uniformat pėr tė vrarė shqiptarėt,mund tė themi se kanė qenė edhe tė detyruar tė shkojnė nė luftė,sepse kjo luftė nuk kishte tė bėn me njė agresion tė jashtėm,por ka tė bėj me dėshirėn e georgievskave,boshkovskave dhe trajkovskave qė deshėn dhe duan me ēdo kusht tė tregojnė imoralitetin e tyre patologjik nė kėtė luftė e cila ka vetėm tre fitimtar:TRAJKOVSKIN,GEORGIEVSKIN DHE BOSHKOVSKIN tė cilėve nuk ju mungon asnje qime nė kokė,tė cilėt familjet e tyre i kanė mirė tė strehuar me tė gjitha tė mirat,kurse kėndej dėrgojnė tė tjerėt tė luftojnė pėr tė realizuar kampanjėn e tyre politike qė ėshtė afėr.Po.Me luftė bėjnė fushatė parazgjedhore sllavėt,kėtė shkollė ua tregoji krimineli i luftėrave mė tė fėlliqura pas luftės sė dytė botėrore Millosheviqi.Por a do tė mbarojnė atje ku ėshtė tani vetė krimineli nuk dihet.Sinqerisht kishim dashur qė TPI tė miret edhe me kėto kriminel tė llojit millosheviqian,sepse lufta e milloshqviqit me kompani nuk dallon aspak me luftėn e georgievskit me kompani.

Pėr fund

Sot normalisht duhet tė nėnshkruhet marveshja politike e Ohrit,kjo dmth se luftimet duhet tė dėrpriten dhe tė vazhdon jeta normale duke ndėrtuar njė shtet multietnik me tė gjitha tė drejtat pėr jetesė.Ne ende nuk e dimė a ėshtė nėnshkruar marveshja sot,por sidoqoftė,kishim dashur qė firmosja e marveshjes nga pala shqiptare dhe ajo maqedone tė implementohet pik pėr pikė.Sllavėt e kanė shansin tė dėshmojnė se kanė moral njerėzor (edhe pse unė personalisht shumė dyshoj),duke tėrhequr tėrė arsenalin luftarak nga zonat e luftės,duke dėrguar ushtrinė nė kazermat e tyre ku e kan edhe vendin,duke tėrhequr tė gjitha postblloqet policore nga vendet ku frekuentojnė shqiptarėt,duke ēarmatosur paramilitarėt dhe rezervistėt e tė gjitha llojeve,dhe duke ia dhėnė njė shansė tė madhe paqes.Pasi qė jam vetė shqiptar,unė e di qė shqiptarėt do tu pėrmbahen premtimeve tė dhena bashkėsisė ndėrkombėtare,dhe e di se ato firmosjen e dokumentmarveshjes do ta respektojnė me pėrpikshmėri,prandaj as qė kam diēka tė shtoj nė kėtė drejtim.Gjithēka mvaret nga sllavomaqedonasit,dhe bashkėsia ndėrkombėtare.

Tė mos pėrtypim mishin e dėshmorėve


--------------------------------------------------------------------------------

9 Gusht 2001

Ne si popull kemi njė kulturė tė lashtė se si duhet tė flitet pėr dėshmorėt si duhet tė kujtohen ato dhe si respektohen, dhe gjithė kjo duke ditur se ēka kanė dhėnė ata: jetėn. Prandaj si njė shqiptarė mė ka ardhur shumė rėndė kur dikush tė ketė folur negativisht pėr dėshmorėt e rėnė dhe me ate tė hyjė ne montimin e zbehtė sllav tė pėrēarjes ndėr shqiptarė, kur ata vetė ja pėr 6 muaj ndėrrojnė dy herė shefat e ushtrisė. Prandaj do kisha apeluar tek ēdo shqiptarė kudo qė gjindet tė dije momentin dhe peshėn e fjalės sė tij se kohė lufte ėshtė kjo dhe duhet qenė tė zgjuar.

Ky populli ynė ka dėshmuar se ka pjekuri tė madhe dhe ate po e tregon edhe nė luftė. Tekefundit-luftėn e fiton ai qė sillet i qetė- ishte shkruar nė librin e Tao's. Nga qetėsia ėshtė tė sillesh gjithmonė drejtė dhe nė momentin e duhur tė veprosh si duhet. Planet pėr paqen gjatė luftės dhe planet pėr luftė gjatė paqes nuk janė nė pėrputhshmėri me ate qė ne duhet tė bėjmė.

Komandant Teli dhe 4 ushtarėt e tij tė vrarė nė gjumė janė edhe njė provė se sllavėt nuk dijnė rregulla por kjo na imponon neve qė me kthyrje tė grushtit nė pėrpikshmėrri me rregullat tua mėsojmė atyre rregullat e jo qė as ne mos ti zbatojmė ata.

Tė gjithė e dijmė gjenialitetin dhe guximin e kėtij komandanti tė lavdishėm dhe nėse Haraqina ėshtė Kosova e sllavomaqedonasve (njė humbje qė festohet) atėherė ėshtė meritė e kėtij gjeniu shqiptarė dhe ushtarėve tė tij. Dihet se i pengonte shkaut fryma e tij por askujt nuk guxon ti pengojė egoja e tij ngase njė popull shpirt-madh si shqiptarėt gjithmonė ka egoja tė fuqishme prej Skenderbeut e deri te Ademi dhe ata vetėm do pėrsėriten apo si tha Fishta: "mbretėr?!!

Ne robėr s'kemi se mbretėr jemi ēdo njėri prej nesh". Njėri nga ushtarėt e komandant Telit ishte Arben
Bajrami nga Shkupi ai ishte djal hasreti dhe ėshtė edhe njė provė se sa ky popull dhe bijtė e saj mė
tė mirė e dojnė lirinė. Pra edhe njėherė gjithēka shqiptare duhet tė vihet nė shėrbim tė ēėshtjes ende tė pazgjidhur shqiptare, pėrplasjet tona ideologjike mund t'i aktivizojmė nė ndonjė odė ose parlament ose gjatė zgjedhjeve por nė kohėra lufte le tė jemi tė bashkuar.

Asan Saliu
09-08-2001
Shkup


LISTA E BASHKĖSISĖ EVROPIANE, RAST I PASHEMBULLT NĖ BOTĖ

Shkruan: Teuta Zymberi, Zvicėr
20 Korrik 2001

Me asnjė popull tjetėr dhe me as njė lėvizje tjetėrkund nė botė nuk ėshtė vepruar kėsisoji siē veprohet me shqiptarėt. Lista kėrcėnuese, qė tė kujtojnė LISTAT e ZEZA tė UDB-ės!!!

Aplikimi i njė liste emrash tė veprimtarėve shqiptarė ditė mė parė nga presidenti i Amerikės, Xhorxh Bush dhe lista e Bashkėsise Evropiane , mė nxitė mua, si gazetare, tė reagoj po ashtu publikisht, qė ta them pėr opinionin e gjithmbarshėm vetėm tė vėrtetėn apo vetėm njė tė vėrtetė rreth kėtyre listave. Mė tepėr se njė obligim etik profesional, ndjej obligim atdhetar qė tė mos heshtė dhe tė mos qėndroj indiferente pėrballė ēėshtjeve tė mėdha qė kanė lidhje me ēėshtjen e madhe kombėtare, nė kėtė rast me ēėshtjen e lirisė.. Emrat e shėnuar tė veprimtarėve shqiptarė nė listėn e Bashkimit Evropian, i njoh gati se tė gjithė. E njoh veprimtarinė dhe biografinė politike nė tė gjitha kohėrat e tyre deri mė sot. Dhe, biografia e tyre liridashėse ėshtė thelbi qė mė shtyn t\'i drejtohem Bashkėsisė Evropiane dhe opinionit politik shqiptar me disa pyetje publike:
-Cili ėshtė mėkati i njerėzve tė pėrfshirė nė listėn e zezė tė SHBA-sė dhe BE-sė?
-Cilin shtet nė botė kanė rrezikuar apo rrezikojnė kėta veprimtarė tė devotshėm tė ēėshtjes shqiptare?
- Kush mundet ta ndalojė veprimtarinė ēlirimtare tė njė populli tė robėruar dhe tė shtypur nga njė grusht maqedonėsh?
- Pse BE nuk reagoi kundėr bombardimeve tė fshatrave shqiptare nė Maqedoni, por mbėshtet regjimin kriminal sllavomaqedon?
- Me ēfarė qėllimi aplikohet lista pėr personat, tė cilėve, po kjo bashkėsi u kishte njohur strehimin politik, pikėrisht, pėr shkak bindjeve tė tyre liridashėse pranė shteteve tė tyre dhe tani i shpallė persona \" non grata \" duke i bėrė thirrje Maltės, shteteve anėtare, Turqisė, Qipros, Vendeve Skandinave, Zvicrės, Evropės Lindore dhe Qendrore pėr tė ndikuar nė ndalimin e marrjes sė vizave ndaj kėtyre personave, veprimtarėve shqiptarė?
- Kush e ndihmoi BE-nė dhe Bushi-n nė pėrpilimin e listave pėr t\'i vėnė nė shėnjestėr pikėrisht njerėzit qė tėrė jetėn e shkrinė pėr ideale kombėtare, pėr Pavarėsinė e Kosovės, pėr lirinė e Kosovės?
- A duhet tė protestojnė bashkadhetarėt nėpėr Evropė?
- A duhet qė pėr hir tė miqėsisė me Amerikanėt apo Europianėt tė heshtet para ēdo lloj veprimi qė Presidencat miratojnė vendime jo tė drejta, pa pėlqimin tonė dhe kundėr vullnetit tė popullit tonė?!

Dhe kėto lista tė zeza, po me kėta emra,( dhe emra tė tjerė) i kishte dikur dhe i ka edhe sot me siguri edhe UDB-ja dhe ēdo Shėrbim tjetėr sekret antishqiptar. Dhe kjo nuk na habit, kur kemi parasysh qėllimet shekullore hegjemoniste tė sllavėve ndaj shqiptarėve. Por na habit dhe na trondit njė qėndrim i tillė i shteteve, tė cilat, edhe nė kushtetutat e tyre ndalohet ēdo lloj diskriminimi nė baza nacionale e raciale, kur dihet gjithashtu se nė kėto kushtetuta tė kėtyre shteteve u garantohet qytetarėve tė tyre siguria fizike pronėsore dhe juridike.
Dhe tė kthehemi nė rastin e \"Maqedonisė\". Qeveria maqedone e udhėhequr ekskluzivisht nga maqedonėt merr vendime dhe jep urdhėra pėr granatime dhe shkatėrrime tė fshatrave tė tėra shqiptare, pa zgjedhur mjete as caqe dhe pa pasur llogari nė shkatėrrimet nė njerėz dhe prona tė shqiptarėve.
Dhe kjo ėshtė pika kulminante, ku unė si gazetare shqiptare nuk mund dhe nuk dua tė kuptoj pėrkrahjen e Bashkėsisė Ndėrkombėtare qė i ipet njė qeverie tė tillė sllavomaqedone, e cila qeveri, i ka vėnė vetes detyrė shkatėrrimin masovik tė qenies dhe gjithēka tjetėr qė ėshtė nė pronėsi tė shqiptarėve.
Dhe kėtu mund tė shtrohet pyetja? Si ėshtė e mundur, qė, po kėto shtete, qė thirren aq shumė nė vlerat demokratike t\'ua mohojnė tė tjerėve, nė rastin konkret shqiptarėve, tė drejtėn qė tė vetmbrohen dhe tė luftojnė pėr barazi kombėtare!
Mė lartė theksova, se njė numėr i i caktuar i emrave nė kėtė listė kishin gjetur strehim po nė kėto shtete, tė cilat po i shpallin persona \"non grata \".

Zotėrinj, pėrfaqėsues tė shteteve nė fjalė, kėta njerėz, tė cilėt Ju nė njė kohė u dhatė strehim dhe tani po i shpallni persona tė padėshiruar, kėta, pikėrisht nė vendet Tuaja, ku kaluan vite tė tyre, morėn shembull nga modelet tuaja, se si duket njė shoqėri e lirė dhe demokratike, se si jeton njė popull i lirė pa dhunė e pa diskriminim. Dhe tani, kur, kėta u kthyen nė trojet e tyre pėr tė kėrkuar qė tė zbatohen po kėto vlera , tė cilat ju i keni pėrcaktuar nė vendet tuaja, ju i shpallni heretikė!
Evropa e njeh shumė mirė dosjen e kėtyre perosnave se pėr ēka janė larguar nga vatrat e tyre. Evropa e din shumė mirė, se kėta veprimtarė nuk u larguan nga dėshira, por nga ndjekja e egėr e regjimeve pushtuese serbosllave.

- Pjesa dėrmuese e kėtyre emrave nga kjo listė ishin nė listėn e zezė tė UDB-ės famkeqe,tė cilėt, kaluan vitet mė tė mira nė kazamatet serbe duke vuajtur dėnime deri nė 15 vjet burg. Dhe, kėta persona qė kaluan njė gjysmė jete nė burgjet egra serbe duke u torturuar shtazarisht nga gardianėt e inspektorėt e Serbisė e Maqedonisė, kėrkuan mė vonė strehim politik po nė kėtė Bashkėsi evropiane e pse jo edhe nė Amerikė, dhe kur kėta veprimtarė u kthyen nė atdhe qė t\'i krijojnė kushte popullit nė trojet e tyre tė jetojnė tė lirė, kėta ndėshkohen padrejtėsisht nga Shtėpia e Bardhė dhe Presidenca e Evropės, pra nga ATA, qė i kishin strehuar me aq mirėkuptim.

- Nuk mė ka ndodhur tė dėgjoj kėtu jashtė nė Evropė tė jetė pėrpiluar njė listė e tillė pėr popujt apo organizatat tjera ēlirimtare, sikurse po veprohet kėsaj radhe me shqiptarėt. Lista e miratuar nga Shtėpia e Bardhė dhe Bashkėsia Evropiane ėshtė rast i pashembullt nė Evropė e ndoshta edhe nė botė.

- Si gazetare qė i pėrcjellė ngjarjet qė lėvizin aktualisht, jam nė gjendje tė kuptoj interesat e Fuqive tė Mėdha nė Ballkan, por nuk dėshiroj tė kuptoj dhe nuk dua tė pranoj, qė pėr hir tė kėtyre interesave, populli im tė jetė i robėruar. Bashkėsia Ndėrkombėtare para se tė pėrpiloj lista tė tilla pėr shqiptarėt duhet qė, tė bėjė shumė mė shumė pėr shqiptarėt. Po i pėrmend vetėm disa mė kryesoret:
- -Tė angazhohet seriozisht(gjė qė deri mė tani nuk e ka dėshmuar) pėr lirimin e tė gjithė tė burgosurve shqiptarė qė ende po dergjen burgjeve tė Serbisė si dhe pėr fatin e tė zhdukurve shqiptarė.
- -Tė burgosė dhe tė dėrgoj tė gjithė kriminelėt serbė e pse jo edhe ata maqedon nė gjyqin e Hagės ;
- - Tė angazhohet seriozisht ( gjė qė deri mė tani nuk e ka bėrė) nė pengimin e funksionimit tė institucioneve paralele serbe nė Kosovė, pėr tė cilėn gjė e kanė obliguar vetveten me Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė e tė tjera gjėra qė akoma nuk po zgjidhen dhe po luhet me shumė gjėra tė rėndėsishme nė kartėn e njė paqeje me shumė kushte!

- Nė fund, jam e bindur se pėrfaqėsoj mendimin e pjesės dėrmuese tė shqiptarėve, se Ushtria Ēlirimtare Kombėtare ėshtė njė forcė ēlirimtare e dalė nga gjiri i popullit si nevojė e kohės pėr t\'iu kundėrvėnė njė politike hegjemoniste sllavomaqedone.
- Ndėrsa veprimtarėve, bashkėkombasve tė mi, qė gjenden nė listat e SHBA-s dhe BE-sė u dėshiroj suksese tė reja nė punėt e tyre atdhetare. Dhe pėr tridhjetė e tetė emrat e pėrfshirė nė listat e lartėpėrmendur, bashkatdhetarėve u takon tė mbajnė protestė para OKB-sė nė Gjenevė .

Pėrndryshe heshtja dhe indiferenca do tė sjellin dėme edhe mė tė mėdha tek shqiptarėt. Shqiptarėt kanė tė drejtė tė reagojnė dhe duhet tė reagojnė pėr ēėshtjet e tyre madhore. Andaj, edhe nė kėtė rast duhet tė protestojė nė format e preferuara . Kur dikush tė prekė nė identitet kombėtar, pa asnjė hamendje duhet kundėrshtuar qėndrimet e dėmshme ngakushdo qė mund tė vijnė dhe urdhėrohen. Rasti i suspendimit tė gjeneralėve dhe komandantavė shqiptarė nga TMK-ja, nuk arsyeton nė asnjė mėnyrė heshtjen e trishtuar tė disa mjediseve shqiptare, sikurse nuk arsyetohet nė asnjė mėnyrė heshtja pėrballė njė liste qė ka prekur ndjenjat kombėtare. Cili popull nuk do tė ngriste zėrin pėr bijt e vet tė dėshmuar me sakrifica tė mėdha? Tė heshtėsh dhe tė tė ngjajnė, se kėto gjėra godasin vetėm individ, kjo ėshtė njė mashtrim pėr tė gjithė ata qė mashtrohen dhe qė shikojnė nė prapaskenė. Dhe nė kėtė rast, Bashkėsia Ndėrkombėrtare nuk ka prekur dhe goditur vetėm individin, por ka prekur nė thelbin kombėtar. Po sigurisht qė ka prekur institucionin e shenjt tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe UshtrisėĒlirimtare Kombėtare. Dhe kjo duhet t\'ia hapė sytė shumė njerėzve tanė dhe ta mbrojnė thelbin e kėsaj ēėshtje tė shenjt pėr tė mos lejuar tė tjerėt ta injorojnė vlerėn pėr ēka ke luftuar dhe lufton.

Salih Hoxha


Shkup,19.07.2001

Pse smund tė quhet kryeministri Gaddaf


Mbrėmė nisi njė bisedė mes shokėve tė mi se ēka do bėhet tani pasi pėrjetuam edhe njė kanonadė tė bombardimeve mediatike ku sipas tyre ne ishim edhe duke i gropuar armėt por edhe duke u ripozocionuar, deputetėt e PPD-sė do tė takoheshin me Ali Ahmetin, Todor Petrovi do tė organizonte miting kurse policia i thoshte popullit edhe shkoni edhe mos shkoni. Nė fund kryeministri:kaubojėt, i ndihmojnė terroristėt, qytetarė tė rendit tė dytė, bombardohemi, kta qenka ma radikal se shqiptarėt etj. Reagimet tona pasonin mbas:kuzhinieri tha shkurt se duhesh me kanė usta pėr me hupė shtetin, plaki se nuk i mirret llafi kėti dhe pėr njė kohė krejt pritnin ēka do thomė une si shqiptari i vetėm qė ka votuar tre herė radhaz pėr VMRO. Pėrveē dėbimit tė Serbisė nga kjo krahinė votimi pėr VMRO sillte edhe shumė tė mira qė u panė prej Tanushės e kėndej por pėr ate ndonjėherė tjetėr. Ma i riu prej neve u kthye dhe mė tha: aga Salih ky sun u ba Milosh ama Gaddaf po. Une mė par ju tregojsha krejtve se ky njeri ka dėshirė dhe nevojė qė tė bėhet Milosh ama ska mend dhe fuqi pėr njė punė tė tillė ama tash duhet me ju tregua se pse sun bahet Gaddaf.
Gaddafi me teorinė e vet tė gjelbėrt edhe pse plagijat ishte i denjė ti konkurojė edhe teorive tė Kardeljit pėr vetqeverisje socialiste. Ky vetėm se deshi tė bėhet demo-kristian i ortodoksisė dhe me ate hyri nė koktejin mė tė keq politik ringjalljen e bizantit me metoda romake.
Gaddafi ka sens pėr traditė dhe krenari nomade dhe mysafirėt i pret nė ēadėr dhe u shkon atyre me deve. Ky vesh bluzė tė zezė franēeze dhe vozit veturė gjermane. Gaddafi ka pushtet real dhe askush nuk mund tė i ndėrrojė atij pėrfaqsuesit rajonal tė ministrisė sė mbrojtjes pėr njė natė e lere mė tė ja mobilizojė ndonjė kėshilltarė.
Gaddafi edhe pse synon bashkėpunim afrikan nuk ndėrpret bashkėpunimin me arabėt kurse ky i la bullgarėt pėr dy kėshilla dhe tre granata serbe.Gaddafi ka argumente simpatike mbi prejardhjen arabe tė Shekspirit dhe ka dije tė konsiderushme leksiografike kurse Lupēeja nuk din se para krejt kuptimeve termi Maqedoni ėshtė term gjeografik dhe historik e mė pastaj mund tė pėrdoret si term pėr
emėrtim tė ndonjė etniciteti.Gaddafi pėrveē sharjeve dinte tė kėrkonte pėr nuse djalit tė vet vajzėn e Klintonit kurse ky vetėm din tė kėrkojė para. Gaddafi ėshtė anti-cionist
por nuk organizon ndjekje tė popullatės sė ndryshme nė njė vend ku para 40 vjetėsh ėshtė bėrė persekutimi dhe dėbimi i mė shumė se 4000 ēifutėve. Nė Libi ka ende ēifutė qė jetojnė edhe ate shumė mirė.
Gaddafi nė rini ka marrė pjesė nė luftė anti-kolonialiste sė bashku me Omer Muhtarin dhe asnjėherė ska qėndruar nėpėr klinika mentale e tė shkruaj poezi perverze. Pra shokė nuk mund tė hyjmi nė botėn e krahasimeve tė kėtij kryeministri
pasi nėse je bėrė Kju Klus Klan dhe ke organizuar
demonstrata me pan-karta indijani i mirė ėshtė indijani i vdekur atėherė nė kėtė rast kaubojėt janė ata sherifėt e drejtė qė vrasin banditė dhe kriminelė. Nėse ke rėnuar 1/10 e faltoreve tė njė populli smundet ata tė jenė talibanėt. Nėse armiku ėshtė i fortė sa turku sdon tė thot qė gjithmonė do ndalet si nė Qipro. Disa pjesė shkojnė tė tėra pra edhe kjo luginė e Ballkanit, ti mund tė mos duash por humbėsit nuk vendosin edhe po u shtirėn si tė frustruar. Le tė tė mėsojnė ende kisha me kujtesė tė thellė historike (e formuar para 35 vjetėve!!!) se ēka ka ndodhur mos ndoshta do tė mund tė shikosh ate qė do tė ndodhė.


Shqiptarėt, historikisht asnjėherė nuk kanė qenė, as ekstremista, e as terrorista!


shkruan: Qemal Musliu

Populli shqiptarė disa shekuj jetoi nėn robėrinė turke, e nga fillimi i shekullit qė sa po e lamė pas, njė pjesė e popull shqiptarė ra nėnė robėrinė sllave. Robėrimi dhe coptimi i trojeve shqiptare u bė, jo pse nuk luftuan shqiptarėt, jo pse nuk ditėn, jo pse nuk deshtėn, por pse nuk patėn pėrkrahjen e askujt dhe nuk patėn aleat tė natyrshėm dhe as miqė, as nga shtetet fqinjė, e as nga fuqit e kohės, prandaj gjitha luftėrat qė u bėnė, mbaruan me humbje, duke u detyrua dhunshėm tė bien nėn sundimin e sllavėve. Kurse sllavėt, vazhdimisht e patėn pėrkrahjen e Rusisė, nga hatri i kėsaj shtrige patėn edhe Francėn, Greqin,Bullgarin, Italinė etj.

Prandaj, kjo ndarje e pa dhimbshme qė iu bėnė tokave dhe popullit shqiptarė, nė kohė dhe nė periudha tė ndryshme, njė ditė duhet patjetėr tė fitojė nga ligji i sė drejtės sė natyrshme, ngase populli shqiptarė jeton nė trojet e veta etnike, nė njė homogjenitet me ghuhė, me kulturė, me simbolė tė njėjtė kombėtarė dhe autokton nė trojet e vata nga kohėrat ma tė lashta.

Shqiptarėt luftun pa rreshtur sunduesin e huaj dhe dota luftojnė varėsisht nga koha, si nė fillim tė shekullit XX-tė: Gjat luftėrave Ballkanike, nė Luftun e Parė dhe tė Dytė Botėrore, derdhė gjak pė lirin e tė huajve, ngase u thirrėn qė ta luftojnė bashkarishr fashizmin dhe nuk ditėn se me fashistėt po e luftojnė mikun gjerman, dhe me ndihmėn dhe diktatin e Rusisė pėsun humbje. Vetėm nė mbarim tė shekullit XX tė, populli shqiptar do tė ketė fatin dhe pėrkrajen fuqļsė sė NATO-sė dhe tė SHBA- ve, nė luftė kundėr pushtuesve barbarė sllav. Sot populli shqiptarė lufton pėr liri dhe mėvetsi tė trojeve etnike shqiptare dhe jo pėr okupim tė tokave tė huaja, siē thuhet nė propaganda tė ndryshme qotė sllavo- serbo-maqedone qoft greko- bullgare apo shtet tjetėr. Rrezistenca, me armė nė dorė, mund tė mos ketė pėrkrahjen e askujt, por njė gjė duhet ditur ēdokush, se shqiptarėt mjaft duruan, me shpresėn dhe rrenėn pėr barazi dhe bashkė-jetesė, por kotė, sė koti, ata morėn shpėrblimin dhe u keqėtrajtuan, u pėrbuzėn, u rrahėn, u burgosėn, e u vranė: nė rrugė,nė shtėpi, nė shkollė, nė fabrikė, nė ushtri dhe kudo, siē ishte rasti, nė Bit Pazar, nė Ladorisht, nė Gostivar, nė Qytetin Studenti - Tetovė etj. prandaj shqiptarėve i`u harxhuan forma dhe mjetet paqėsore, prandaj nuk ka ku tė shkohet mė. Bijtė mė tė mirė tė popullit shqiptarė nga tė ghitha trojet ku jetojnė shqiptarėt u detyruan dje nė Kosovė, sot nė Kosovėn Lindore dhe nė Maqedoni t`i rrokin armėt dhe tė i dalin zotė trojeve tė veta. Me kotė thuhet shqiptarė maqedon jo, makedonski albanci, jo, jo o sllavė tė karpateve, shqiptarėt janė shqiptarė - qė jetojnė me mijra e mijra shekujsh nė ato troje tė lashta e stėrgjyshore, po ju, ju jeni tė huaj e tė egėr, ata qė jetoni mu nė tokat tona.

Maqedonia pėr herė tė pare nė faqen e historisė shkruhet si republikė e Jugosllavisė sė KAĒJ-sė,(AVNOJ) tė vitit 1943/44, shėnohet me emėrin sotėm, qė veten e quanė, pėrndryshe asnjėherė historia nuk e njeh kėtė popull si kombė maqedon. Prandaj edhe sot e kėsaj dite shtetet qė e rrethojnė kėtė llojė Maqedonie, ende nuk e kanė njohur atė plotėsisht, si psh. Bullgaria e pranon si shtet, por nuk e njeh si komb dhe nuk e njeh si gjuhė zyrtare maqedonishten. Ndėrsa Greqia e cila eshtė kundėr ekzistencė sė shtetit maqedon, ngase i krijon problem historisė sė lashtė dhe tė sotmės e tė nesėrmės. Ndėrsa Serbia nuk i njeh kufijt e kėtij far shteti, ku para disa ditėsh e nėnshkruan njė marrėveshtje sa pėr sy e faqe, pėr njohjen e kufijve, e qė u ba mollė sherri, pėr plasjen e konfliktit. Kurse Shqipėria ėshtė shtet i parė dhe i vetmi ndoshta, edhe i fundit, qė njohi maqedonin si shtetė pa kontestuar as gjuhėn as kufijt, as flamurin e as gjuhėn edhe pse nga shumė fakte historike tė lashta, e tė sotme, Shqipėria nuk ėshtė dashur ta bėje njė gjė tė tillė, sė cilės ma sė shumti ka pėr tė i kushtuar ky hapė i shpejt dhe i gabuarė, qė koha poe dėshmon. Po edhe sot e kėsaj dite politika zyrtare e Shqipėrisė po fletė gadi me njė gjuhė siē flasin grekėt, bullgarėt dhe vetė maqedonėt, po me gjithėate pėrsėri shqipėria akuzohet, kinse e ndihmon UĒK-nė dhe UĒPMB-nė. Ēdo analitik, qoftė politik, apo ushtarak duhet ta dijė njė tė vėrtetė se krijesa artificiale nuk mund tė qėndroje dhe tė jetojė nė kohė dhe hapsirė tė paskajshme. Prandaj maqedonėt e vetė vetėquajtur, kėtė tė vėrrtetė faktike duhet tani ta dinė dhe ėshtė koha e fundit, e nė interesė tė sė mirės, qė tė gjejnė rrugė tjetėr, o eksluzivisht tė barabartė me shqiptarė, o nuk munden tė ekzijtojnė ndryshe. Arma do tė ndalet kur UĒPMB, dhe UĒK-ja realizojnė L I R I N Ė.

Pra, shqiptarėt, as njė herė nė historin e njerėzimit nuk kanė qenė terrorist apo ekstremist, asnjė herė nuk kan mbushur varret me fėmijė tė etnive tė tjera, ata kurrė nuk kan vrarė gra, ata kurr nuk kanė pushtuar toka tė huaja, ata kurrė nuk janė gėzuar pėr fatėkeqėsin e dikujt dhe si munden qė tė jenė terrorist apo ekstremist kur dihet se ėshtė njė e vertetė e madhe se luftojnė pėr tė qenė tė L i r ė, mu nė trojet e veta e tė lashta dhe jo si sllavėt qė erdhėn diku ka fundi i shekullit - X tė dhe sot bėjnė zhurmė ēoroditėse nė Ballkan e mė gjėrė. Prandaj Luftetarėt e Lirisė janė mbrojtėsit mė tė mirė, e mė tė sigurt tė paqės dhe qetėsisė nė trojet shqiptare dhe mė gjėrė.

Prandaj ėshtė koha e fundit e subjektit politik dhe ēdo shqiptarit ku do qė gjindet e nė veēanti e atyre qė janė nė ushtri dhe nė policin maqedone tė i lėshojnė rradhat e armikut, pėr mos ardhė deri te mė e keqja nė luftė vėllau me vėllanė. Thirrjen e tė gjitha strukturave qoft ushtarake, qoft policore apo edhe stukturat shtetėrore duhet ta bajė partia qė ėshtė nė kualicionin shtetėrorė.




KUR POPULLI VUAN,DIKUSH LUFTON PĖR KARIKE!!!

Kjo qė po ndodhė nė FYROM,kjo luft pėr ēlirim defintiv kombėtar nga kthetrat sllavomaqedonase mė sė paku ėshtė duke i preokupuar partitė politike shqiptare sepse ato nuk kanė kohė,qė tė miren me kėto punė,ato e kanė preokupim kariken sepse shumė e ėmbėl ėshtė duke u treguar.
Koalicioni i gjėrė qeveritar qė me tė madhe ėshtė duke u folur si duket e muar dritėn e gjelbėr nga bekimi tash pėr tash i vetėm njė partie shqiptare,ate tė PDSH-ės me nė krye kryetarin dhe nėnkryetarine saj Xheferin pėrkatėsisht Thaēin.
PPD-ja tash pėr tash luan njė diplomaci pak sa mė radikale,sikur nuk don qė tė futet nė kėt koalicion tė gjėrė sepse nuk paska marė garancione sė pari nga partneri i tij i koalicionit SDSM-ja,dhe natyrisht edhe nga vetė ndėrkombėtarėt se vallė! do tė bėhet ndryshimi i kushtetutės dhe ndėrpreja e bombardimeve tė shtėpive shqiptare atje ku luftohet? (iteresant,pse luftohet vetėm atje ku luftohet?-autori).
Sidoqoftė PPD-ja nuk ka alternativė tjetėr,pėr ndryshe do tė dilte edhe me alternativėn e saj deri mė tash po tė kishte tė zgjedhė dhe kushtėzon!!!
Hyrja dhe dalja nga parlamenti nuk ėshtė alternativė,kėtė mė e mėsuam,por pėr dallim nga PDSH-ja kėto sadopak kan dhėnė njė kusht.Pytja ėshtė se sa do ti pėrmbahen kėtij kushti?
Ne shqiptarėt sikur u bėmė profet tė llojit tė vetė sa na pėrket neve vetė sepse ēdo gjė qė parashohim edhe bėhet,e dini pse?Sepse gjithmonė sillemi vėrdallė dhe nuk ju pėrmbahemi njė parimi me vendosshmėri,gjithmonė presim tė na mėsojnė tė tjerėt (tė huajt,sepse ato i kanė dizginat nė dorė?!),sa qėndron kjo mbetet tė vlersojnė vetė liderėt tanė politik,por a na muarėn nė qafė? Na muarėn pėr bes.Sepse vetė i kemi votuar dhe tash bashkėsia ndėrkombėtare me plotė tė drejtė na tregon me gisht dhe thotė:Kėto janė pėrfaqsuesit tuaj legjitim.
Kurse ekstremistėt nėse kanė kohė le tė vdesin.Punė e madhe vallė terroristėt maqedonas a vrasin fėmi,gra e pleq,dhe shkatėrojnė pronat shqiptare qoftė ato afariste,qoftė ato private,sepse pėrfaqsuesit legjitim na qenkan nė qeveri e parlament tė ikonave sllave.Kjo e bėn njeriun tė ulet e mendoj shumė thellė,shumė larg,shumė gjatė,e bėn njeriun tė analizoj situatėn aktuale(edhe pse kėtu nuk ka vend mė as pėr tė menduar e as pėr tė analizuar,sepse luftė po bėhet),por ja qė disa lider shqiptarė ia japin vetes tė drejtėn qė nė vuajtjen e popullit tė luftojnė pėr karrike,pėr resore ministrore!!!
Sdi deri ku ka shkuar politika nė vendet e civilizuara botėrore,por njė gjė jam bindur qė moti,e ajo ėshtė se kur bėhet dhe vjen nė pyetje ēėshtja nacionale e ndonjė vendi perendimor,ato njerėz qė udhėheqin shtetin nuk flasin mė pėr resore ministrore,por aty menjėherė vihet nė veprim mbrojtja nacionale,dhe kėtu askush nuk mundet tė ma argumenton tė kundėrtėn.Kurse te ne shqiptarėt gjithmonė ndodh e kundėrta,nuk i shiqojnė liderėt tanė interesat nacionale sa ju japin pėrparsi karrikeve tė buta dhe privilegjeve qė kanė nga kėto,kėtu nuk e kam fjalėn vetėm pėr nė FYROM por edhe pėr nė Shqipri e Kosovė(edhe pse nė kėtė tė fundit lėvizjet kanė filluar tė shkojnė nė tė mbarė sepse tre partitė kryesore politike disa dokumente i kanė nėnshkruar bashkė sa i pėrket ēėshtjet sė Kosovės),e deri kur bre burra?Deri kur?
Sigurisht se ato qė kritikohen kanė tė drejtė edhe tė mbrohen,por argumentet ju mungojne sepse edhe fėmit kanė mėsuar mė se ku janė duke na shpier liderėt tanė.Rezultatet e tyre janė shtėpit e djegura,popullata e shpėrngur dhe e vrarė,e maltretuar me ultimatumet e njėpasnjėshme qė ju vinė edhe nga vetė shqiptarėt(sepse participojnė nė qeveri e parlament),mos tė flasim mė pėr sllavomaqedonėt.
Nuk ėshtė mbrojtje nacionale rrasti i FYROM-it qė tė qėndrohet nė qeveri e parlament,kjo mė sė miri do tė quhej tradhėti se sa mbrojtje nacinale.As nga lutėtarėt por as edhe nga vetė popullata asnjėherė nuk ėshtė kėrkuar ndarja e FYROM-it,bile unė si shqiptarė i atyre trojeve do tė thosha se nė rradhė tė parė do tė ishte nė dėmin tonė ndarja e FYROM-it,pse?Sepse FYROM-in mė sė shumti e kemi ndėrtuar ne shqiptarėt se tė gjithė nacionalitetet tjera sė bashku.Pse?Sepse ne shqiptarėt jemi popull shumicė nė kėtė shtet qė ėshtė duke u treguar terrorist ndaj shqiptarėve.Ja pse,kjo ėshtė arsyeja.Sepse jemi ne shqiptarėt qė mbrojmė itegritetin territorial tė FYROM-it,gjithmonė nė mbrojtje,asnjėherė nuk kemi sulmuar.Qe 11 vite sllavomaqedonasit duan ta shkatėrrojnė FYROM-in,gjithmonė duke i sulmuar dhe terrorizuar shqiptarėt,dhe gjithmonė me ne shqiptarėt ėshtė internacionalizuar FYROM-i,duke na vrrarė,burrgosur,rrahur,maltretuar,vjedhur,duke na i shkatėrruar pronat tona,duke na poshtėrsuar si kan dashur ato vetė.Prandaj ne nuk luftojmė qė ta ndajmė FYROM-in,por luftojmė qė ti shporrim njė herė e pėr gjithmonė nga qafa ato qė duan me tė vėrtetė ta ndajnė FYROM-in, e ato janė vetė sllavomaedonasit.
Njė nga provokimet mė tė reja e tyre ėshtė qė tė ngulin nė majė tė malit Vodno njė kryq 100 metrėsh qė tė shihet qartė nga i tėrė territori i Shkupit,dhe tė tregohet qartė se aty ėshtė sllavoortodoksizmi nė rritje e sipėr dhe se ska kush mund ti ndalė,dhe,pėrsėri liderėt tanė ulen nė qeveri me sllavoortodoksėt,a nuk ėshtė ore kjo tradhėti?Nėse nuk ėshtė,ēka do tė ishte atėherė?

Duan sllavoortodoksėt apo jo ne do tė bėhemi shtetformues,por ku do tė shkojnė kėta liderė tė tashėm qė janė duke na nxirrė faqen me tė zezė pėrpara opinionit edhe tė mbrendshėm edhe tė jashtėm?

Nyon,Alistar Ramadani

10.05.2001

MBRESA NGA UDHĖTIMI NĖ ATDHE

Ishte Korrik,fėmijėt u lėshuan nga shkollat,filloji pushimi veror,pėr fėmijėt njė gėzim i papėrshkruar,sepse qė pėrpara e dinin se do tė shkojnė nė pushim,nė shtėpi,tė takojnė tė afėrmit e tyre qė nuk i kishin parė njė vit e mė tepėr.Bėnte kohė ideale pėr tė udhėtuar me veturė,edhepse nė lajmet ditore shihnim se nė vendlihdje bėn vapė e cila tė rrotullis mend,por dėshira e madhe pėr tė shkuar ishte prezente nė secilin prej nesh dhe muarėm rrugėn pėr nė atdhe.
Duhet cekur se pėr tė shkuar me veturė duhej zgjedhur rrugėn,qė pėrpara u interesuam te tė afėrmit dhe miqt pėr informata se cila rrugė shpie mė afėr pėr tė udhėtuar,sepse kėtė vit 2000 shqiptarėt rrėzuan rekordin duke udhėtuar me anije kah Greqia (Shqipėria nuk egzistonte nė Kartė),sidoqoftė,njė numėr i madh i miqėve dhe familjarėve mė mbushėn menden qė tė udhėtoj kah serbia,dhe ne kėtė edhe e bėmė.
Mora rrugėn me shoqen dhe tre fėmit e mi (10,5,dhe 1 vjeē),pėr fat tė mirė vetura shkonte mu ashtu siē dėshironim,kaluan Zvicrėn,Italinė,Slloveninė,Kroacinė,pa asnjė problem mė tė vogėl,kurse kur arritėm nė kufi tė serbisė filluan peripetit qė nė kufi.Policėt doganierė(ata qė kontrollojnė pasaportat),gjetėn njė gabim nė pasaportė tė fėmijėve tė mi se kinse nuk paskan viza pėr tė udhėtuar pėr nė Maqedoni,qė kėtu pashė se SERBIA KISHTE VDEKUR.

Duhej bėrė disi pėr tė vazhduar rrugėn,edhepse ju thash se pėr ne tė Maqedonisė nuk duhet viza tė kemi qė tė kalojmė serbinė,policėt u dakorduan me kusht qė tju blej nė freeshopin e afėrt disa gjėra qė ato mi shkruajtėn nė njė fletushkė,dhe ato gjuėra qė isha i detyruar ti blej kushtuan 130DM,kėshtu u bė e mundėshme kalimi ynė nė at kufi tė zi.Edhepse ishte mėngjez,filloji vapa qė atėherė,fėmijėt ishin tė lodhur nga udhėtimi,mė i vogli ishte edhe me temperaturė tė lartė,por falė parapregatitjeve paraprake evitonim qė temperatura ti rritej mė shumė(kishim marė ilaēe qė pėrpara se tė udhėtojmė).

Rrugės (autostradės) nėpėr serbi ishim tė vetėm,nuk kishte asnjė veturė nė autostradė,nė largėsi shihej qartė vapa qė kishte kapluar ballkanin sepse valėt e autostradės bėnin kėtė shumė tė qartė,kisha pėrshtypjen se gjendem nė njė shkretirė tė asfaltuar,vėrtet nuk kishte asgjė asaj rruge qė filloji tė mė nervozoj nga pak,as kafshė nuk shihnim nė fushat pėr anash,apsolutisht asgjė...shkretėtirė e vėrtetė.
Nė vendkalimin e parė pėr pagesė tė autostradės kur u ndalėm pak sa na erdhi mirė sepse pamė njeri qė punonte aty,nxorėm dinarėt serb qė tė paguajmė autostradėn,por,simbas punėtorit qė ishte i autorizuar pėr kėtė detyrė dinarėt nuk vlenin nė serbi,duhej tė paguajmė me DM,nuk u brengosėm fort,paguajtėm dhe vazhduam rrugėn.Pa kaluar as njė kilometėr si duhet policia na ndaloji,ishin dy polic,kėrkonin diēka qė ne tė mos i kemi,dhe natyrisht tė paguajmė gjobė (ēudi si nuk mi kėrkuan zinxhirėt e dimrit nė at vapė),dhe natyrisht gjoba do tė shkonte nė xhepat e policėve.Pėr fat tė mirė gjoba ishte vetėm 20DM(pėr ēdo njėrin nga 10DM),edhepse gjobė e paarsyeshme,porvendosa qė mos tė flas sepse kisha frigė qė ēdo fjalė e tepėrt do tė mė kushton,paguajtėm gjobėn,vazhduam rrugėn,deri sa e kaluam edhe Beogradin pa ndalesa tė reja,dhe ngadalė fillova tė mendoj se shpėtuam lehtė,por...

Rrugės pėr nė Nish(prej Beogradit),pamė se rrugėt e bombarduara nga NATO gjatė luftės nė Kosovė ishin tė rregulluara mirė,por qė shihej qartė se aty kishte pasė bombardime,aty kėtu filluam tė shohim edhe veturat e para nė autostradė,vendkalimet e autostradės i paguanim nė DM,aq sa edhe benzinė nuk na jepnin pa DM,por kjo ishte punė e vogėl,gjithsesi duhej kaluar serbinė,autostrada prej Beogradit deri nė Nish ishte njė ėndėr shumė e keqe sa qė nuk do ta haroj kurė.Thuaja se nė ēdo 10 km,kishte polic,ēdo njėrit duhej paguar gjobėnė DM,ndryshe sbėnte,u pajtuam me kėtė dukuri tė cilėn unė e quaj moral tė poshtėr serb.Me vėshtirėsi tė mėdha arritėm nė Preshevė (kufij me Maqedoninė),edhe aty doganierėt u treguan shumė tė poshtėr,u desht qė tju blejmė njė Shivas(Wiski) pėr tė kaluar 40DM,por siē thash edhe mė parė u mėsova gjatė gjithė rrugės me poshtėrsitė serbe,dhe nuk mu duk aspak e jashtėzakonshme.Kalova kufirin,u futa nė teritorin maqedon,nė kufi.

Nė Maqedoni na pritėn shumė tharėt,njė doganiere (mė vonė kuptova se ishte serbe),na kėkoji qė tė paguajmė doganė pėr teknikėn qė kishim me vete (njė videorekorder dhe TV),unė i lodhur dhe nervozuar nga rruga nėpėr serbi,dhe nga vetė fakti qė nuk e dinja se ishte aprovuar njė ligj pėr doganim tė mjeteve teknike (prill 2000 ishte aprovuar ligji) ,kėrkova nga doganjerja nė fjalė qė tė mė spjegon diē mė teper sepse mė parė kishim tė drejtė tė sjellim nė vendlindje gjėra teknike dhe na shkruheshin nė pasaportė si shfrytėzim i tė drejtės pėr atė vit qė kishim sjellė gjėra teknike nė shtėpi.Doganjeraj mė shpjegoji ligjin e aprovuar,por unė nuk pajtohesha (sepse nuk besoja nė fjalė shterpe pa mė treguar fakte),pak sa u fjalosėm me zonjėn nė fjalė,dhe i nervozuar ia lash pasapotat nė doganė dhe mora rrugėn pėr nė shtėpi pa paguar doganė.
Shkuam nė shtėpi,por,me mend isha te pasaportat qė mė mbetėn nė kufi...u pamė me familjarėt,gėzimi ishte i papėrshkruar,nuk i kishim parė dy vite,ēdo gjė kishte ndryshuar,fėmijėt ishin rritur,por edhe qeveria ishte e re nė Maqedoni(kėtu u vėrtetova nė kufi).
Natyrisht pushuam nja tre ditė mirė nė shtėpi dhe duhej shkuar pėrsėri nė kufi tė kėrkoj pasaportat,aty ishte zavendėsshef i doganės njė shqiptarė,ai mė tregoji se ligji egziston dhe se patjeter duhej paguar doganė,edhepse i kėrkoji pasaportat ,ato nuk ishin aty por i kishin derguar nė Shkup nė njė vend special ku pėr ti marė pėrsėri duhej paguar doganėn gjithsesi,kėshtu edhe u bė,paguajta doganė 50DM dhe i mora pasaportat.
Qeveria e mjekroshave kishte bėrė tė veten,kishte ndryshuar shumė gjėra,sidomos sa i pėrket byrokracisė,ishin bėrė hajdutė tė vėrtetė,praktikisht asnjė punė nuk e kryenin pa dhėnė mito(ishin tė koruptuar deri nė fyt),kėtė mund ta vėrtetoj me fakte sepse ashtu mė erdhi puna qė tė bindem vetė.
Njė djalė mė ka lindur nė Zvicėr,duhej qė ta lajmėroj nė Maqedoni qė emri i tij tė figuron nė pasaportėn e shoqes (si dy tė tjerėt),por se do tė kaloj tė zitė e ullirit nuk e kisha parė as nė ėndėr...
Sė pari duhej qė certifikatėn e lindjes nė Zvicėr ta pėrkthej nė gjuhėn maqedone,pastaj me kėtė ēertifikatė mundėsohej nxjerrja e ēertifikatės maqedone,dhe me kėtė tė fundit mundėsohej vėnia e emrit tė djalit nė pasaportė,por,kjo kishte qenė njė proēedurė e ēoroditur sa qė nuk mė besohej me sytė e mi.
Pasi qė e pėrktheva ēertifikatėn e lindjes nga frengjishtja nė maqedonisht,shkova te Notari pėr tė vulosur,pastaj prej aty duhej tė nxjerr njė ēertifikatė tė re tė shtetėsisė pėr mua,dhe prej aty duhej shkuar nė Beko (ministria pėr punė tė mbrendshme),pėr tė bėrė kėrkesėn pėr pasaportė.Kisha tėrė dokumentacionin e pregatitur,nė sportelin e dhėnies sė dokumentacionit mė njoftuan se duhej shkruar edhe njė lutje,po,lutje (si nė kohėn e komunizmit),edhe ate me shkronjat qirilicė,pėr ndryshe lutja bėhej e pa vlerė,por pasi qė unė kisha vendosur qė mos ti jap kujt edhe as njė pare tė prishur,mė duhej patjetėr qė tju pėrbahesha ligjit,i kalova tė gjitha proēedurat e kėrkuara dhe dokumentacioni mu pranua,kur i dorėzova letret e kerkuara,mė thanė qė tė pres 20 ditė pėr njė ēertifikatė tė lindjes,pas kėsaj duhej gjithashtu tė pres pėr pasaportėn e djalit,dilte puna qė tė pres edhe disa ditė pas pushimit tė zakonshėm qė kishim,kurse pėr ti rregulluar letrat mė shpejtė kishte mundėsi,por duhej dikujt ti jap DM...

Mė duhej tė jem i fortė,edhe kėshtu vendosa qė tė bėhem,sepse pashė qartė qė nė Maqedoni nuk funksiononte asgje,pashė qartė nė maqedoni se shqiptarėt qė figurinin nė qeveri si ishin tė koruptuar nė atė masė sa qė paratė u a kishin marė mend,u vėrtetova se qeveritarėve shqiptarė nuk u interesonte aspak se si mbushen lutjet e tyre pėr pasaportė,e pashė qartė se ishin shqiptarėt ato qė u a kishin ndalė ndihmat sociale shqiptarėve pa i vėrtetuar faktet paraprake,pashė se shqiptarėt ishin ato qė kishin marė rrugėn e pushimit nėpėr detet bullgare e turke (sikur nė maqedoni lulėzojnė lulet),pėr tė kėnaqur epshet e tyre tė poshtėra e duke lėnė detyrėn e tyre ndaj popullatės shqiptare nė rredhė tė parė nė duart e vetė popullatės qė tė gjindet ashtu si mundet,kjo ishte njė turp i llojit tė vetė,qė nuk e kisha parė asnjėherė mė parė (as nė komunizėm,sepse sė paku aty i shkruanim lutjet nė shkronjat latine).
Natyrisht se inati im ishte shumė i fortė,prita 20 ditė njė ēertifikatė 5 minutėshe,bėra kėrkesėn aty pėr aty pėr pasaportėn,mė thanė qė tė pre dy javė pėr njė punė disa sekondashe (vetem emri dhe mbiemri duhej tė shkruhej nė pasaportė),pėrkundėr vėrejtjeve tė mija personelit tė caktua se jam nė pushim dhe se pasaporta mė duhet sa ma shpejtė qė ėshtė e mundur,a to me qėllim mė thonin qė tė pres dy javė mos vallė do ti lus pėr ndonjė mėnyrė tjetėr mė tė shpejtė.Nuk mė mbeti tjetėr,duhej pritur sepse njerėzit,miqt tė afėrmit,mė kėshillonin qė tė paguaj haraēin pėr tė marė pasaportėn mė shpejtė (mbreda ditės),ose tė pres proēedurėn e rregullt,unė vendosa pėr kėtė tė dytėn.
Nuk donja tė kuptoj se pikėrisht ishin shqiptarėt ato sė bashku me maqedonėt (patronėt e tyre) qė kishin sjellė njė situatė tė kėtillė nė Maqedoni,tė vjellėsh,ashtu mė vinte,sepse ishin pikėrisht qeveritarėt shqiptarė ato qė kėrkonin qė ligji tė pėrfillet me saktėsi (gjuha zyrtare maqedone,alfabeti zyrtar maqedon,ikonat kishtare nė parlamentin maqedon tė pranohen e kėshtu me rradhė),pa dyshim se qeveritaret shqiptarė kishin se me ēka tė lėvdihen.Kishin hapur kazinot e tyre private (dikur as buk nuk kan pasur pėr tė ngrėnė),ēuditėrisht nga e morė gjithė at pasuri mbrenda njė viti e gjysėm!!!

Pasaportėn e djalit e kam marė ditėn e fundit tė pushimit tim,aeroplanin e kisha nė ora 14.00 kurse pasaportėn e kam marė pikėrisht atė ditė nė ora 09.00,me proēedurė krejtėisht tė rregullt,por qė nė ndėrkohė mu shkatėruan nervat duke u futur derė mė derė pėr tė kėrkuar drejtėsi,drejtėsi nė Maqedini nuk kishte kėtė le ta dini tė gjithė,mos mbani shpresa tek qeveritarėt shqiptarė sepse ato ishin koruptuar nė atė masė sa qė nuk e njihnin as vėllanė e vet,kishin haruar cilit komb i takojnė,kishin haruar kush votoi pėr ato dhe kush i zgjodhi....kishin haruar!


13.11.2000 Alistar Ramadani

KUSH DĖSHIRON DESTABILIZIMIN E MAQEDONISĖ


Duke parė nė fotografi,duke dėgjuar zėrin e aytre dhjetra mijėra fėmijėve tė ngujuar nė tokėn e askujt,nė kufirin Kosovė-Maqedoni,duke parė kataklizmėn njerėzore me sy nė prag tė derės sime,duke parė njeėrzit e gjallė duke i bartur ato tė vdekurit nga uria,tė ftohtit...duke parė se nuk mund tė bėj mė tepėr pėr kėtė,sė paku lejen pėr tė shprehur dhimbjen time tė thellė nuk mundet tė ma ndalė askush dhe nuk do tė lejoj tė ma ndalė askush pėr derisa marr edhe pak frymė,prandaj kėto letra tė shkruara me dhimbjen e shpirtit shpresoj se do tė japin kontributin tim tejet modest pėr kėtė kataklizmė njerzore.
Pashė fotografi (BBC 03.04.99) rrėnqethėse se si policia speciale maqedonase qėllonte nė kokė me shufra gome tė deportuarit,tė rraskapiturit,tė vdekurit nė tokėn e askujt,edhe kėsaj dikush i thotė kemi mirkuptim,mė 04.04.99 telefonoj nė shtėpi,vėllau mė thotė se policia ka rrahur njerėzit humanitarė vetėm pse kanė dashur tė shpėrndajnė bukė e ujė,konfirmim i bota sot f.11 datė 05.04.99,dhe kėsaj dikush i thotė rrezik demografik i maqedonisė.Mė 05.04.99 BBC tregon nė fotografi se si tani ushtarėt maqedonas mbrojnė teritorin e tyre gjithnjė duke rrahur tė deportuarit dhe duke drejtuar tytat e automatikėve drejt tyre...po...kėshtu maqedonėt e mbrojnė kufirin dhe territorin e tyre.Nuk mund tė mos them se ai territor nuk ėshtė vetėm i maqedonėve,aty edhe unė si dhe afėr njė milion tė tjerė kanė hise,pėr kėtė hise qė kam dua ta ndajė me nėnat,etėrit,motrat,vėllezėrit e mi kosovarė.Kėtė tė drejtė jo qeveria maqedonase,por askush nuk ka tė drejtė tė ma ndalojė,sepse nuk ėshtė kjo njė invazion kosovar nė territorin e Maqedonisė.!Ėshtė detyrė morale,njerėzore edhe e vetė maqedonėve tė bėjnė atė qė pėrmendėm mė lartė,por nejse,ata tregojnė vetė se me shqiptarėt do tė jetojnė vetėm si padronė tė tyre,jo si bashkėpuntorė nė tė mirė dhe tė keqe,besoj se bota po e sheh se sllavėt janė pikėrisht ata tė cilėve territori u ėshtė deri nė Tokio!!!
Dhe pretendojnė tė mjerėt tė futen nė Evropė,NATO etj. Kėto institucione nuk janė kopshte zoologjike tė fusin nė rradhėt e saj ēfarėdo majmuni siē janė disa ministra nė qeverinė e maqedonisė.Kėta majmunė qeveria e maqedonisė duhet ti largojė sė pari,pastaj tė tjerėt qė i zavendėsojnė tė lahen e shpėrlahen mirė dhe tė kenė erė njeriu,atėherė institucionet Evropjane dhe NATO do tė ulen e tė kujtojnė mirė:Vallė!Mund tė bisedohet pėr kėrkesat e tyre,sepse pasqyrat e kryekriminelit Millosheviq,institucionet Evropjane dhe NATO sė bashku me SHBA-tė i shpėrblejnė me shkatėrrime qė asnjėherė tė mos mund tė vinė nė mend,prandaj shpresoj,se njerėzit e menēur qė pėrbėjnė qeverinė e maqedonisė kėtė do ta marrin seriozisht dhe nuk do tė lejojnė qė pasqyrat e drakullės Millosheviq tė destabilizojnė Maqedoninė,kurse shqiptarėt qė pėrbėjnė qeverinė e Maqedonisė sė paku le tė ngrenė zėrin nė mjetet e informimit dhe le ta tregojnė tė vėrtetėn.

15.04.1999 Bota Sot Alistar Ramadani