Make your own free website on Tripod.com

Home | Shkupi Zyrtar | Lajme | Dërvendi | Deklaruan | Opinione | Komente | Analizë Sefer Musliu | Analizë Rufi Osmani | Marveshja Kornizë | Poezi | Sllupçani | Hadithe | Lexo këtë | Linke | Krimi Maqedonas

M i s i o n i
Analizė Sefer Musliu

Autori i kėsaj analize ėshtė njohės shumė i mirė i ēėshtjes sonė kombėtare,pėr ndryshe njėri nga themeluesit e TV-Shkupit programi nė gjuhėn shqipe.Pėr opinionin ėshtė i njohur me udhėtimin e tij nė Ukrainė ku bėri njė reportazhė televizive me shqiptarėt e Ukrainės.

Me kėtė rast ne e felenderojmė z.Sefer qė na nderoji duke na dėrguar kėtė analizė ekskluzivisht pėr faqen tonė.

DISA QARQE POLITIKE MAQEDONASE NĖ SHKUP PUNOJNĖ PĖR COPTIMIN E MAQEDONISĖ !


Shkruan:Sefer Musliu




Drejtori i Institutit pėr studime sociologjike , politike dhe juridike nė Shkup, dr. Pande Llazarovski , aktualkisht kėshilltar i kryetarit tė shetit Trajkovski ka pohuar se ideja pėr shkėmbimin e teritoreve dhe njerėzve nė mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė nė disa qarqe intelektuale dhe politike ėshtė biseduar qė nė vitet e 90 ta .

Plani pėr " Tokėn e djegur " qė nė disa zona tė banuara me shqiptarė po e realizon Qeveria e Shkupit ėshtė kopje e Beogradit.

Maqedonia shkon drejtė njė lufte civile e cila do tia imponoj bashkėsisė ndėrkombėtare qė vendin ta vė nėn protektorat ndėrkombėtarė !

Nėse i analizojmė veprimet e Qeverisė maqedonse nė luftėn gjashtėmujore qė po zhvillohet nė Maqedoni, duket e qartė se nė faktė po realizohet Platėforma e Akademisė sė Shencave dhe Arteve tė Maqedonisė (AKSHM) . Mė nuk duhet shumė tė mendosh qė tė bindesh se ky dokument ėshtė promotor i luftės aktuale . Poashtu nėse analizohet mozaiku i veprimeve luftarake tė mbi hapėsirėn gjografike tė Maqedonisė , poashtu shihet qartė se lufta qė po zhvillohet nė mes forcave qeveritare maqedonse dhe popullatės shqiptare tė udhėhequr nga UĒK ja, ėshtė tentim i hapėt pėr ndarjen e vendit ashtu siē e parashikon Platėforma e AKSHM sė .

Pėrkundėr asaj se promotori i kėsaj ideje ish kryetari i AKSHM , ak Gjorgji Efremov , ka dhėnė dorėheqje nga posti i kryetarit tė kėsaj akademie, realizues tė sajė nė skenėn politike maqedonase ka ngelė treshi nė kreun shtetėror ; Boris Trajkovski, Lubēo Georgievski dhe Lube Boshkovski.

Ideja praktike pėr ndarjen e teritoreve filloi me luftimet nė zonėn e Kumanovės . Nė fillim tė kėsaj ofenzive forcat policoro ushtarake qeveritare maqedonse granatuan dhe dogjėn fshatra tė tėrė tė banuar me shqiptarė , veprim i cili na pėrkujton taktikėn luftarake sėrbe nė Kosovė pėr tė ashtuqujtur " toka e djegur " .

Kjo ka pėr qėllim djegjen e shtėpive dhe pasurive tė shqiptarėve qė mė vonė ata tė mos tė kenė se ku tė kėthehen . Nė funkcion tė kėsaj ishin edhe "apelet" e Minsistrisė sė Mbrotjes dhe asja tė Polcisė , pėr tėrheqjen e banorėve civilė tė cilėve iu rekomnadohej qė tė shkojnė nė drejtim tė Kosovės, Preshevės dhe se nė kufi do tė lėshohen edhe ata persona qė nuk kanė dokumente tė rregullta udhėtimi-pasaporta .!? Kjo nuk mund tė kuptohet ndryshe veēse si njė tentim pėr pastrimin etnik tė teritoreve tė banuara me mbi 90 pėr qindė me popullėsi shqipėtare dhe qė sipas hartuesve tė planit (ASHAM) depėrtojnė thellė nė "tokėn maqedonase "!?

Pėrkundėr disa armėpushimve qė janė aritur nė mes palėve nė konflikt , ata mė disa her i ka prishur ushtria dhe nė veēanti policia dhe dhe paramilitarėt maqedonas tė drejtuar nga minsitri Lube Boshkovski .Se ata rreshtuar kanė provokuar pozicionet e UĒK sė dhe popullėsisnė civile shqiptare mė kanė dėshmuar edhe vėzhguesit ndėrkombėtar nė Maqedoni , gjė qė ka irituar kryemnsitrin Lubēo Georgievskin i cili haptas ka kritikuar Bashkėsin ndėrkombėtare dhe SH.B. A. tė dhe pasojat e kėtyre kritikave ishin edhe thyerjet dhe demolimet e Ambasadės sė SHBA ve, Britanisė sė Madhe dhe Gjermanisė si dhe misionet e Uesė nė Shkup .

Nė funkcion tė idesė pėr ndarjen e Maqedonisė nga vetė maqedonsit janė vėnė edhe skenarėt e zhvendosjes sė popullėsisė maqedonase nga disa fshtra tė Tetovės tė cilit fillimisht u mobilizuan si paramilitarė ose rezervist dhe u inkuadruan haptas nė luftė kundėr bashkėvendasve dhe bashkėfshatarėve tė tyre shqiptarė . Forcat maqedonse duke mos mundė tiu bėjnė ballė forcave tė UĒK sė , gjatė tėrheqjes nga kėto fshatra tė Tetovės , me vehte morėn edhe popullėsinė e kėsaj ane me paramendim qė ata ti ngujojnė fillimisht nėpėr hotele dhe bujtina nėpėr Maqeedoni , dhe pasatj atyre tua dhurojnė shtėpit e shqiptarėve nga zonat nga tė cilat ata me presion u dėbuan .

Pėrkundėr faktit se UĒK ja jepė garnaca qė civilėt maqedonas mundė tė kėthehen nėpėr shtėpit e tyre, paramilitarėt e involvuar tė kėtyre fshtrave tė involvuar nė luftė nuk kanė guxim tė kėthejnė nėpėr shtėpit e tyre sepse kanė vrarė , madhe maltretuar bashkėfshtarėt e vetė shqiptarė .

Trajkovski dhe Georgievski dhe disa intelektual dhe politikan tė tjerė pėrmes minsitrit tė policisė Lube Boshkovskit realizojnė planet e AKSHM sė . Kėta kanė plane tė shkojnė deri nė fundė sepse janė tepėr tė involvuar nė krime dhe keqėpėrdorime nė fushėn e privatizimit tė ekonomisė maqedonase . Poqese lufta pėrfundon dhe arihet paqa, atėher kėta funkcionar duhet tė dalin para gjyqit tė vendit pėr krime ekonomike por me siguri kėtu do tė ketė punė edhe gjykata ndėrkombeėtare e Hagės sepse kėta janė shkaktarė pėr viktimat qė por ēdo ditė po bien nė luftėn e pakuptimtė tė inicuar nga disa struktura maqeodnase . Disa analistė kėtu mendojnė se lufta filloi me zbulimine aferės sė pėrgjimit tė telefonave tė shunmė presonaliteve nė vendė , qė sipas tė gjitha normave morale botėrore qeveria e Georgievskit duhej tė jepte dorėheqje , por nga friga se pas njė veprimi tė tillė shumė funkcionar republikan do tė pėrfundonin nė burg ,ata zgjodhėn opcionin e luftės pėr tė shpėtuar vetėvehten .






. Mirėpo Trajkovski haron se metodat sllave mė janė mirė tė njohura pėr perėndimin dhe SHBA tė . Trajkovski dhe Georgievski vetėm mashtrojnė vehten poqese mendojnė se edhe nė konfliktin shqiptaro-maqedonas do ta mashtrojnė Bashkėsinė ndėrkombėtare dhe SHBA tė

Dilemat se kush qėndron pas kėsaj kėtij dokumenti , kėto ditė i hoqi drejtori i Indtitutit pėr Studime socilologjike, politike dhe juridike nė Shkup dr Pande Lazarevski i cili bėri publike se " rreth kėsaj ideje shkėmbimin e teritoreve dhe popullėsisė nė mes Maqednisė dhe Shqipėrisė ėshtė biseduar nė mesin e disa qarqeve intelektuale dhe politike tė vendit qė nė fillim tė viteve tė 90 ". Llazarov tha se "kjo ide qė atėherė ishte pranuar nga disa intelektual dhe politikan maqeodnas ... " Poashtu dr. Llazarov i cili aktualishtė ėshtė edhe kėshilltarė i kryetarit tė shtetit , tha se " rreth kėtij dokumenti ėshtė biseuar edhe me kryemnistrin aktual tė qeverisė maqedonase Lubēo Georgievski. Kur ideja pėr shkėmbinin e teritoreve nė mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė e disa vjetė strukur bėhet publike nga vetė pala maqedonase , hapen edhe shumė dilema tė tjera se pse pala maqeodnase vazhdimishtė ėshtė vonuar me realizimin e kėrkesave tė shqiptarėve nė kėtė shtet . Tani mė del se edhe mendimi politik maqeodnas si duket ka qenė i ndarė nė dy , repsketivisht nė tri taborte : pėr bashkim me Sėrbinė , pėr bashkim me Bullgarinė dhe njė grupė mė i vogėl pėr Maqedoni tė pavarur dhe sovrane . Pėrderisa mosplotėsimi i kėrkesave tė shqiptarėve te dy tė parėt ka qenė qė maqedonia nė kohė dhe moment tė caktuar tė destabilizohet dhe ti reailzojnė aspiratat e tyre nė horizonetet e tyre politike tė caktuara , grupi i tretė i vazhdimisht ka qenė prezentė dilema se " me plotėsimin e kėrkesave tė shqiptarėve pėr njė kohė shumė tė shkrutėr do te rezikohet qenia maqedonase " . Shumė argumente flasin se ėshtė e qartė se pse dhiet vjetė me rradhė nuk plotėsohen kėrkesat fundamentale tė shqiptarėve tė cilat janė tė garantuara edhe me dokementet ndėrkobėtare nėnshkruese e tė cilave ėshtė edhe Maqedonia .
Duke pasė parasuyshė kėto atėherė mundė tė konstatojmė se gjatė dhiet vjetėve tė shkuara por edhe tani nė asnjė moment nuk ka pushuar bashkėpunimi i grupeve tė pėrmendura politike maqeodnse me mentorėt e tyre nė Beograd , Sofje dhe Shkup. Kurse kauza ortodokso sllave nė Maqedoni ėshtė realizuar edhe pėrmes Athinės e cila nė Maqedoni ėshtė involvuar pėrmes investimeve nė fushėn e ekonomisė .

- Bullgaria pasiqė i solli nė pushtet vėmorovistėt , atyre nė emėr tė solidaritetit iu vunė nė disponim edhe njė ndimė tekniko ushtarake e cila pėrbėhej prej tankseve me tė cilat tashti mė shtihet ndaj popullėsisė shqiptare dhe pronave tė tyre nė zonat e pėrfėshirė nė luftime .
- Duke u parė taktikėn luftarake tė forcave qeveritare maqedonase nuk ėshtė vėshtirė pėr " Tokėn e djegur " , nuk ėshtė vėshtirė tė kuptohet se mentorėt se ajo ėshtė e njejtė me taktikėn e lufts sėrbe qė ishte nė Kosovė para dy vjetėsh . Planet e Intelektualėve maqedonas pėr pastrimin etnik tė venbanimeve shqiptare nė Maqedoni tė hartave tė AKSHM jnaė identike me hartat dhe planet e AKSH tė Sėrbisė dhe Intelekektualėve nė "Francuska" 24 nė Beograd .
- Greqia , aspirtatat e saja pėr destabilizmin e vendit synon ti realizoj pėrmes blerjes sė disa kapaciteve ekonomike me rėndėsi tė veēantė pėr ekonomin dhe standardine popullėsisė .
Apelet e paradokohėshme tė Ministrisė sė Punėve tė Brebndėshme dhe Armatės maqedonse qė iu drejtuan popullėsisė civile shqiptarė pėr ti lėshuar vendbanimet tani po zbulohen se kanė qenė nė skemėn pėr patrimin etnik tė zonave pėrgjatė kufitir mes Maqedonisė dhe Sėrbisė qė nė momentė bashkimi nė mes Maqedonisė dhe Sėrbisė ose Bullgarisė , shqiptarėt mos tė paraqesin pengesė . Zona e Kumanovės repsektivisht komuna e Likovės ku mbi 95 pėr qind janė popullėsi shqiptare dhe sipas strategėve paraqet pengesė gjeopolitike , atėher banorėt vendor vite me rradhė provokohen nga strukturat shtetėprore maqedonse , edhe pro sėrbe edhe pro bullgare , qė njė ditė tė humbė durimi dhe tė ēohen nė kryengritje pėr tu mbrojtė nga kėto provokime tė strukturave shtetrore maqedonase . Pėr kėtė fletė edhe fakti se zyrtarėt maqedonas mė disa ditė me rradhė civilėve shqiptarė iu ofrojnė tė largohen nga vatrat e tyre edhe pa dokumente nė drejtim tė Kosovės dhe Preshevės , fletė qartė se ideja pėr koridoret e Gligorovit , ani edhe tė Boris Trajkovskit dhe bashkėmendimtarėve tė tyre ende nuk ka pushuar .
Nė disa qarqe politike dhe shkencore maqedonase fantazerėt mendojnė se "ideja pėr pastrimin etnik tė Maqedonisė nga shqitarėt pjesėrish ėshtė realizuar " . Ky konstatim mbėshtetet nė faktin se mė rreth 20 mij shqiptarė tė zhvendorur nė Kosovė dhe mė se 20 mij tė vendosur tek tė afėrmit e tyre nė Shkup, Tetovė dhe Kumnaovė dhe njė pjesė e konsiderueshme edhe nė Preshevė dhe Shqipėri dhe Turqi ". Sipas tyre " kėta tė fundit nga Kumanova dhe Presheva do tė kalojnė nė teritoret qė do ti lėshoheshin Shqipėrisė gjatė fazės sė kėmbimit tė qyetarėve?!. Mirėpo njė proverb popullor thotė : "Kush ia bėnė varin tjetrit nė te bie vetė "



Enter supporting content here