Make your own free website on Tripod.com
Letra tė hapura
Nė fillim
Letra tė hapura
Opinione
Analiza
Lutje
Dėrvendi
Poezi
Hadithe
Lidhje elektronike
Shkresat e mira
Krimi Maqedonas

Letėr e hapur

 

 

ZONJĖS MILOVANOVIC DHE ZOTĖRI FUERE

 

Politikanėt e Maqedonisė merren me politikė pėr t’u pasuruar e jo pėr tė zgjedhur problemet shtetėrore dhe tė njerėzve qė jetojnė nė atė shtet.

 

Shkruan: Alistar Ramadani

Nyon 15.12.2006

 

Zonjė e nderuar Milovanovic

Zotėri i nderuar Fuere

 

Pėr tė nisur kėtė letėr tė hapur deri tek ju, dėshiroj tė mė besoni se jam hamendur ka njė kohė tė gjatė! Hamendja ime zė vend kur e kam parasysh qė kjo letėr ndoshta as qė do tė ēon peshė nė agjendėn tuaj tė ngjeshur pėr tė cilėn ndoshta edhe ia dini arsyen dhe shkakun, por ndoshta ia dini edhe fundin, prandaj jam hamendur qė t’ju shkruaj! Kush jam unė, qė t’u a ēajė kokėn me punė tė “imta” pėr tė cilat ju jeni “nė dijeni”?! Prandaj hamendesha! Megjithatė edhe pse kėshtu, vendosa t’u a shkruaj kėtė copė letėr tė bardhė nė tė cilėn do tė mundohem qė nė pika tė shkurta tė bėj njė kronologji ngjarjesh mė tė rėndėsishme nė Maqedoni shtet ky qė ėshtė nė gadishullin ballkanik dhe qė kaloji nė disa etapa politike (jo historike) pėr mua tė pa vlefshme me qė mungojnė rezultatet nė tė gjitha sferat e jetės.

 

Maqedonia si republikė ish jugosllave njihet si shteti mė i dėgjueshėm kur ishin nė pyetje reprezaljet ndaj shqiptarėve, burgosja e tyre, rrahja pa shkak, deri edhe te zhdukjet fizike. Ju duhet tė dini qė inspirator tė kėtyre ishin sllavėt tė cilėt ishin nė pushtet prej pas luftės sė dytė botėrore e qė edhe sot e kėsaj dite “qėndisin” politikėn sipas kuteve tė tyre. Ju e dini se shqiptarėt nėn pushtetin sllav kanė vuajtur shumė. Ju e dini se ne shqiptarėt pėr tė shpėtuar jetėt tona dhe fėmijėve tanė, kemi marrė rrugėt e mėrgimit prej gati mė tepėr se njė shekulli dhe kemi mbushur qytetet e Evropės e Amerikės, ju e dini?! Pse i tėrė ky mllef kundėr shqiptarėve, e dini? Ēka ju bėnė shqiptarėt sllavėve qė ato tė jenė tė koncentruar gjithmonė nė mėnyrė ēnjerėzore ndaj tyre? E keni pyetur veten? I keni shtruar kėtė pyetje ndonjė herė?

 

Ne e dimė pse? Sepse sllavėt dhe shqiptarėt asgjė nuk kanė tė pėrbashkėt pėrveē shtetit ku ato janė vėnė nė mėnyrė tė dhunshme kolonė. Kolonizimi i tokave tona ka bėrė qė ato (sllavėt) tė kujtohen si padronė! Padronė nė tokė tė huaj! Dhe me kėtė kolonizim ne shqiptarėt asnjėherė nuk jemi pajtuar, prandaj na kanė torturuar sa kanė mundur, edhe atė kur kanė dashur ato, sa herė qė atyre u ėshtė tekur qė tė zbrazin epshet  shtazarake, ato kėtė e kanė bėrė kundėr nesh, dhe ne duke mos pasur miq dhe dashamirė jemi gjendur si kemi ditur dhe kemi marrė rrugėn e mėrgimit qė tė shpėtojmė nga zhdukja fizike si popull. Sot e dini qė jemi shumė nė Evropė dhe Amerikė, sot e dini qė jemi shumė nė Turqi, sot e dini se ne shqiptarėt jemi shpėrndarė nė tė katėr anėt e Globit: Australi, Zelandė tė Re, Amerikė, Azi, Afrikė, Evropė, dhe nė bazė disa statistikave numri ynė nė botė ėshtė 25 milion. Mund ta paramendoni, prej kėtyre pjesa dėrmuese ėshtė jashtė trojeve etnike ku kemi lindur ne dhe paraardhėsit tanė, ndėrsa nė trojet tona kanė mbetur vetėm 7 milion qe ende frymojnė aty dhe heqin tė zitė e ullirit nėn pushtetet sllave dhe shėrbėtorėve tė tyre. Dhe natyrisht, Maqedonia dhe pushtetarėt sllav menduan tė vazhdojnė reprezaljet edhe pas pavarėsisė sė saj mė 1991, kujtuan se me dajak do t’i mbanė nėn disiplinė shqiptarėt, ndodhėn shumė ngjarje tragjike. Pėrsėri ne shqiptarėt ishim ato qė vriteshin ndėrsa vrasėsit ishin sllavėt dhe askush nuk pėrgjigjej, urdhri ishte u prerė: “Tė vriten me ēdo kusht”! Dhe pėr kėtė asnjė nuk u dėnua, asnjė sllav, asnjė pushtetarė, asnjė milic, asnjė ushtarė, asnjė! Ato kėrkuan dhoma gazi pėr shqiptarėt, ato u ngritėn nė kėmbė kundėr shkollimit tė shqiptarėve, ato sot janė nė pushtet, tė njėjtit sot udhėheqin me shtetin i cili nuk tregoji nė asnjė rast kujdese minimale pėr shqiptarėt!

 

Ju duhet tė dilni nga zyrat tuaja dhe shkoni nė pjesėt ku jetojnė shqiptarėt, tė shikoni se si ato jetojnė, nė ēfarė kushtesh jetojnė, tė uleni me ato dhe tė bisedoni, t’i pyetni se ēka ju mungon? Do tė shihni se atyre gjithēka ju mungon, ato do t’ju tregojnė sinqertė dhe pa ekuivokė se ēka ju mungon. Jo! Nuk ju mungon vetėm “njė diēka”, atyre ju mungon gjithēka, dhe kjo ėshtė tragjikja me tė cilėn ju duhet tė ndesheni, e jo tė thirrni partitė e papėrgjegjshme politike pėr tu ulur nė bisedime! Ato janė foshnja politike, ato nuk janė politikanė me tė cilėt duhet tė merreni seriozisht dhe t’ju jepni legjitimitet ndėrkombėtarė, ngase tė gjithė deri mė njė  janė tė pėrlyer me korrupsion, asnjė nuk ėshtė i pastėr. Kėtu e kam fjalėn pėr sllavėt jo pėr shqiptarėt. Shqiptarėt janė garniturė e re politike dhe ato nuk kanė pasur kohė qė tė vjedhin sa kanė vjedhur sllavėt. Shqiptarėt asnjėherė gjatė historisė nuk njihen si popull zullumqarė, edhe pse sllavėt gjithmonė kanė punuar dhe punojnė qė t’i pėrshkruajnė si tė paftė, tė pa ditur, tė egėr, njerėz tė cilėt nuk dinė tė bėjnė dhe mbajnė shtet. Natyrisht, ato edhe sot e kėsaj dite punojnė nė kėtė drejtim, nuk ndalen, dhe gjejnė pėrkrahės tek vėllezėrit e tyre pėrtej Karpateve.

 

Ju tė nderuar, bėtė gabim nė hapa (shprehje kjo sportive nė basketboll) duke njohur qeverinė e re tė pas 5 korrikut 2006! Pse e bėtė kėtė nuk e dimė, por njė gjė e dimė se nė Maqedoni nė bazė tė  formulės suaj  se mandatari i ri ka tė drejtė tė bėj qeverinė me kė tė donė, atėherė ai mandatar ka mundur tė bėnė qeverinė edhe pa shqiptarėt, ka pasur mjaft parti tė vogla me tė cilat ka mundur tė bėn qeverinė, pse pra u deshėn qė edhe shqiptarėt tė marrin pjesė nė atė qeveri? Nė bazė tė cilave kritereve ju e njohėt qeverinė e re, kur qė shqiptarėt patjetėr tė jenė pjesė pėrbėrėse e saj, por jo ato tė cilėt morėn legjitimitetin e popullit? Nuk mund tė kuptojmė?! Dhe kur vjen kriza politike, kur mungon dialogu politik, ju vraponi qė t’i ulni protagonistėt politik nė tavolinė! A ka nevojė pėr dialog politik, kur qė qeveria aktuale qenka legjitime, dhe parlamenti mund t’i sjellė ligje kur tė donė si tė donė? A ka nevojė dialogu politikė kur qė shumica e ka pra legjitimitetin e pranuar edhe nga ana juaj!

 

Tė nderuar, Maqedonia ėshtė shtet ku jetojmė edhe ne, dhe do tė ishte marri tė mendoni se ia duam tė keqen vetvetes duke kėrkuar atė qė na takon. Por pėr ne ėshtė mbushur kupa, nuk mė intereson njė shtet ku as jeta nuk ėshtė e sigurt ku njerėzit vriten dhe vrasėsi nuk kapet, nuk dihet bile kush vret, mos tė flasim pėr gjėrat materiale: veturat, banesat tona tė cilat pėr ēdo ditė thyhen nga hajdutėt dhe askush nuk ndėrmerr asgjė. Sa pėr informim do t ju tregoj se banesa ime nė Ēair edhe vjet edhe sivjet u thye nga hajdutėt, kurse policia e Butelit as qė mė ka njoftuar se vallė i ka zėnė hajdutė apo nuk i ka zėnė?! Nė shėrbim tė kujt ėshtė ajo polici? Kjo ishte sa pėr informim, ngase nga qarqe tė sigurta kam informatė se banesat vidhen nė pikė tė ditės, pėr deri sa policia flenė qetė dhe nuk ndėrmerr asgjė, me tė drejtė parashtrohet pyetja: Mos vallė policia bashkėpunon me hajdutėt? Kjo informatė ėshtė vetėm njė pikė nė oqean tė nderuar. Ne na ėshtė mbushur kupa me pushtetarėt sllav kudo nė krye: Kryetari i shteti – sllav, Kryetari i parlamentit – sllav, Kryetari i qeverisė – sllav, dhe tė gjitha pozitat me rėndėsi dhe peshė i kanė sllavėt, e si tė mendoj mirė pėr atė shtet mė tregoni? Nuk mund tė kuptoj si munden shqiptarėt tė ulen ende me sllavėt tė bisedojnė kur qė me kushtetutė ende sllavėt manipulojnė me shtetin nė tė gjitha sferat. Partitė politike shqiptare dhe liderėt e tyre nuk duhet tė ulen nė bisedime pėr deri sa nuk rregullohet njė herė e mirė me konsensus shteti i Maqedonisė. Ndryshimi i kushtetutės nė radhė tė parė. Ne mėrgimtarėt nuk duam tė ngrihemi pėrsėri nė kėmbė, por nėse edhe njė herė ngrihemi nė kėmbė, mendoj se do tė jetė fillimi i fundit sė Maqedonisė si shtet.

________________________________________________________________

________________________________________________________________

 

 

 

 

 

PĖRSĖRI ZGJEDHJE ? PĖRSĖRI ZGJEDHJE !?

 

 

Nė Maqedoni ende nuk janė mbajtur zgjedhje tė lira, edhe pse partitė politike trumpetojnė se tė njejtat po mbahen nė mėnyrė demokratike ka qe 15 vjet me rradhė !

 

Shkruan : Alistar Ramadani

Nyon 14.03.2006

 

 

Kaluan 15 vjet, plot 15 vjet nga mėvetėsimi i Maqedonisė dhe asgjė tė re nuk shpiku ky shtet i ri ballkanik, pėrveē se ndodhi njė luftė tani mė e konsideruar e kotė nga tė gjithė banorėt e kėti shteti tė vogėl me probleme apokaliptike ! Kur jemi te problemet, nuk kemi tė drejtė tė mos pėrmendim se ato janė vazhdimsi qė prej mėvetėsimit e deri mė sot.

 

Kush i grumbulloji kėto probleme tė mėdha nė kėtė shtet tė vogė ?

 

Pa dyshim se udhėheqja politike e dobėt mban pėrgjegjėsinė kryesore pėr problemet e grumbulluara, dhe, me qė udhėheqja politike pėrbėhej nga sllavofolėsit prej kohėsh, atėherė pėrgjegjėsia bie mbi ato. Pikpyetje ėshtė se kujt i pėrgjigjen kėto njerėz tė cilėt shtetin nuk e lėvizėn pėr asnjė milimetėr pėr tė mirė, pėrkundrazi, pėrkeqėsimi i jetės u zgjerua deri nė atė masė sa qė po tė ishte Europa mirė e informuar, atėherė politikanėt e papėrgjegjshėm do t’i dėrgonte njė nga njė pėrpara gjykatės sė Hagės dhe t’i gjykonte me aktakuzėn pėr gjenocid « modern ». Gjenocid ėshtė edhe atėherė kur njeriu nuk i ka edhe kushtet minimale pėr jetesė, gjenocid ėshtė kur njerėzit jetojnė rrugėve me fėmijt e tyre, gjenocid ėshtė kur familje tė tėra hanė njė herė nė ditė ose nuk hanė fare, gjenocid ėshtė kur me dhjetra anėtarė tė familjes flejnė nė njė dhomė prej 16m katror ndėrsa aty hanė, aty pastrohen aty… ! E pra gjenocidi nuk kuptohet nryshe, ngase njerzit nuk kanė ku jetojnė ose jetojnė nė mėnyrė mizerike.

Dhe ndodhė mrrekullia pėr kėto 15 vjet ! Ato tė njejtit dalin qė tė zgjedhen, kėrkojnė votėn e kėtyre hallexhinjėve qė nuk ua pėrmisuan jetėn pėr asnjė milimetėr ! Thonė pa fije turpi, si gjithmonė pėrpara zgjedhjeve : « Ne jemi ato (qė ua lujtėm…) prandaj kėrkojmė legjitimitetin tuaj pėr mandatin e ardhėshėm » !

 

Jo aspak nuk i nėnēmoj banorėt e Maqedonisė, ato e dinė fare mirė se kush ua kėrkon votat, por nuk dinė kujt t’i ankohen tė ngratit, ngase tė papėrgjegjshimt janė tė lidhur aq ngushtė me njėri tjetrin, sa qė marveshjet pas perdeve qė i bėjnė nuk i shkel asnjėra palė, kurse nga ana tjetėr hallexhinjt « le tė shpresojnė ».

 

Me qė pėrmisim tė jetesės nuk ka, me qė keqsohet jetesa e banorėve tė Maqedonisė, me qė partitė politike nuk ēajnė kokėn dhe janė amator tė tipit mė tė ulėt njerzor me programet e tyre politike, atėherė e vetmja zgjidhje pėr Maqedoninė ėshtė PROTEKTORATI NDĖRKOBĖTAR. Kėtė protektorat duhet t’a kėrkojnė tė gjithė banorėt e Maqedonisė pa pėrjashtim nėse duan qė jeta e tyre tė pėrmisohet brenda njė mandati, ndryshe, nėse vazhdojnė t’i « hanė » kupallat (premtimet) e partive politike aktuale, atėherė do tė jetojnė edhe shumė vite nė mizer.

 

Europa aq e angazhuar nė Maqedoni duhet tė kupton se banorėt e Maqedonisė e kanė humbur besimin tek liderėt aktual, dhe duhet tė ndėrmer hapa konkret qė banorėt e Maqedonisė tė pėrmisojnė jetėn e tyre dukshėm, sepse miljonat e eurove qė vinė nga vendet europjane harxhohen dikund, e ku harxhohen shtrohet pyetja ? Asnjė qeveri pėr kėto 15 vjet nuk ka qenė transparente qė tė tregon se ku harxhohen kėto miljona qė vinė nga fonde tė ndryshme Europjane. Po qe se Europa nuk interesohet pėr fondet e saja, atėherė duhet tė ndėrpresė ēdo ndihmė drejtuar hajdutėve qeveritar, dhe kėto fonde t’i menaxhon vetė.

 

Tė gjitha kėto qė i thamė mė lartė zėnė vend sepse mėnyra e daljes nė zgjedhje, dhe fjalori i liderėve politik nė Maqedoni nuk ka ndryshuar pėr asnjė milimetėr pėr kėto 15 vjet, prandaj me tė drejtė shtrohet pyetja : Pse t’i japim votėn atij qė pėr 15 vjet na gėnjeu, ngase gjithmonė i njeti kėrkon votėn, kurse Europa flen dhe dėrgon fonde ! Ne themi mjaft ! Kjo gjendje katastrofike nuk mund tė durohet mė, prandaj edhe sportistėt humbin jetėn duke tentuar tė ikin nė mėnyrė ilegale nė Europė. Kėtė Europa nuk guxon t’a lejoj mė, dhe ne nuk do tė lejomė qė tė lejon njė gjė tė kėtillė nė tė ardhėshme, paēka se zėri ynė ėshtė i vogėl! Ju siguroj se edhe nuk ėshtė aq i vogėl sa ua mer mendja.

Trazirat nė Gostivar


Shembulli I Gostivarit me se miri e ilustron vonesen dhe impotencen e jonjekohesise ose te zhvillimit te sistemit njenacional te shtetit te LSDM-se para kerkeses per zyrtarizimin e flamurit shqiptar ne Parlament, gjegjesisht te procesit te sovranitetit SHTETFORMUES per barazine e pjestareve te kombit shqiptar dhe kthimit te njekohesise ne sistemin administrative shteterorn ne favor te dy etnikumeve, perkatesisht te etnikumit maqedonas dhe te atij shqiptar ne Maqedoni. A ka qene e mundur te shpetohet Gostivari? Une do te thoja se jo. Pse jo? Per arsye se Gostivari ne te vertete paraqitet si rast paradigmatic I krizes globale te pushtetit te Gligorovit, ne te cilen si ne pasqyre shiheshte kursi I tij nacional-komunist. Dhe perfundimi, gjithashtu. Ngjarjet tragjike te 9 korrikut ne Gostivar ne nje menyre te pervertuar te perzierjes se kerkesave sociale dhe nacionale te shqiptareve. Paraqiten dhe shkruan problemin esencial te domosdoshmerise se njohjes se procesit te sovranitetit te shqiptareve ne Maqedoni. Pushteti I Gligorovit dhe disa persona servile te PPD-se nuk kane dashur, e, ndoshta as nuk kane mundur te shohin permbajtjen demokratike te "rebelimit" institucional te Rufi Osmanit ne Gostivar, perkunder faktit se ai u paraqit ne formen e shtremberuar, duke u lidhur me kerkesen qe te zyrtarizohet flamuri shqiptareve ne Maqedoni.

Ne fatkeqesine politike te Rufi Osmanit, megjithate duhen llogaritur kuadrot politik qe mbijetuan Gostivarin politikisht, por jo edhe moralisht, kur Rufi Osmani u be dalezotes I flamurit shqiptar ne Maqedoni: lideret me politike pseudoshqiptare, qe dhunshem ishin instaluar si nje nevoje hibride ne fronin e dy partive, ministrat e ngujuar ne kabinitet e LSDM-se, mediokret e ceshtjes shqiptare, politikanet e kushtrimeve dhe mjekrrave, te koorruptuar dhe te paformuar per situaten, ne te cilen ndodhej shqiptaria dhe Gostivari. Inteligjent, I afte, dinamik, por I rrethuar me pseudonacionalist, Rufi Osmani ne te vertete ishte I vetmuar. Por kjo megjithate nuk eshte e gjitha.

Karriera politike e Rufi Osmanit filloi te ndertohet me fjalimet e tij te argumentuara ne Parlament. Ne mandatin e tij dyvjecar, sa ishte ne Parlament, u njoftua me te gjitha makinacionet dhe lojrat politike qe luheshin ne dem te interesave shqiptare ne Maqedoni. Keto lojera njeherazi ishin ne dem te interesave shqiptare ne Maqedoni, por ne vecanti edhe ne dem te vet atyre qe dirigjonin keto lojera prej ne "background". Cdo fjalim apo propozim I Rufi Osmanit ishte I destinuar te deshton ne aklamacion per shkak te mbivotimit nga mazhoranca e LSDM-se ne Parlament.

Per kete arsye Rufi Osmani vendosi qe te leshoi Parlamentin dhe te kandidohet ne vitin 1996 per perfekt ne komunen e Gostivarit. Kandidatura e tij u kororizua me fitoren bindese qysh ne rrethin e pare te zgjedhjeve karshi kundershtarit te PPD-se. Ardhja e tij per perfekt ne komunen e Gostivarit do te shenon nje rikthim ne ceshtjet fundamentale te shqiptareve ne Maqedoni. Ky rikthim, sic thote Rufi Osmani, "bazohet ne fitoren e pas shtate vjetesh te pavaresimit te Maqedonise, jorastesisht ceshtja e perdorimit te flamurit shqiptar ngeli ceshtje e hapur per nje arsye te thjeshte se ceshtja e flamurit lidhet me ceshtjen e vatanit dhe ka nje rendesi paresore per barazin e pjestareve te kombit shqiptar ne Maqedoni.

Qe te kuptohej emri I superioritetit politik "Flamur", qe lidhet ngusht me ceshtjen e vatanit, duhej nje ngarkese e ngjeshur ne veprimtarine politike te Rufi Osmanit dhe nje pushim ritmik I gjalle, nje terapi politike per vetedijesimin e forcave politike shqiptare dhe per nje veprim konkret ne realizimin e platforms politike te PDSH-se, por me teper duhej te permbusheshin premtimet paraelektorale dhe nje prej ketyre premtimeve ishte pikerisht zyrtarizimi I flamurit kombtar shqiptar ne Maqedoni, te cilin premtim vete Rufi Osmani e zbatoi edhe ne praktike duke respektuar gjer ne fund vendimin e Keshillit komunal te Gostivarit. Ne kete veprim te Rufi Osmanit u trazuan menjehere shpirterat shovenist ne Maqedoni. Por atehere, cka ndodhi?

Ne kete trazim dhe klime politike, ne te cilen qendrimet denigruese dhe gjuajtje me fjale shpate pas shtrigave:"rrenimi kushtetues", "ilirida", "cenimi I sovranitetit dhe integritetit territorial te Maqedonise" e me vone separatizem", te formuluar ne kuader te nje fushate te papare gebelsiane te masmediave maqedonase ne krye me protagonistin kryesor - kryetarin e Gjykates Kushtetuese te Maqedonise, kane prodhuar nje zhurme te tmerrshme, ne te cilen eshte mbytur e verteta reale e kerkesave te drejta te shqiptareve ne Maqedoni, ne te cilen eshte mohuar e drejta e perdorimit te flamurit, e cila eshte e lidhur ngushte me te drejten e sovranitetit te shqiptareve, por para se gjithash eshte mohuar vetqeverisja e pushtetit local ne Maqedoni.

Tragjedine e vet politike Rufi Osmani, pak a shume e ka pergatitur edhe ne dogmatizmin e vet te superioritetit politik, sidomos me qendrimin "nencmues" ndaj sistemit te institucioneve nacionalkomuniste te pushtetit te Gligorovit, por edhe me vleresimin e gabuar politik ndaj partneritetit iluzor te PPD-se dhe te LSDM-se. Duke mos "njohur" veprimin e mendimit politik te diktatures parlamentare, as mentalitetin titist qe mbizoteronte ne te dhe as elementet e infiltruar te UDB-se ne radhet e PDSH-se, Rufi Osmani nuk ishte ne gjendje qe ne propaganden e shfrenuar kunder personalitetit politik shqiptar, qe filloi menjehere mbas ardhjes se tij per perfekt ne komunen e Gostivarit nga masmediat sllavomaqedone, te njihte edhe kontributin e atyre faktoreve politike dhe shteteror te nojur mire ne ish-sistemin; te njihte mire kontributin e meparshem te Gligorovit; te njihte kontributin e institucioneve autoritare te nacionalizmit, trashegimine e tyre ne LSDM, qe si "parti shtetformuese e sllavomaqedoneve" dhe "loja e shtetit", qe nuk njohin e nuk respektojne normat juridike dhe morale te shoqerise se qyteteruar, prandaj duhet te "disiplinoheshin" dhe te "qyteteroheshin" me masa repressive te shtetit me preambulle nacionaliste; te njihte metodat e sulmeve dhe linceve politike te regjimit policor, te perpunuar ne projektin e Cervenkovskit, ne te cilin, per zgjidhjen e ceshtjes se flamurit shqiptar, propozoheshin masa diabolike, krijimi I psikozes se pershtatshme, presioni I aparatit shteteror dhe nxitja e revoltave, qe nga Cervenkovski do te mbyteshin me gjak.

Rufi Osmani nuk vuri re (e si mund te vinte re) se po fillonte ta pesonte edhe ajo shkalle barazie e popullit shqiptar qe eshte arritur me pare, qysh ne Kushtetuten e meparshme te RSM-se. Si pasoje e politikes nacional-komuniste qe fajtorin e ka kerkuar ne te kaluaren dhe ne te tashmen, pushteti I Gligorovit I instaluar ne vitet e 90-ta ne vend qe t'I avancoje te drejtat shqiptare te proklamuara deklarativisht qysh ne sistemin komunist, njeheresh arriti arbitrarisht t'I eliminoje shqiptaret nga subjektiviteti shtetformues ne Maqedoni dhe me pastaj demokracine te zevendesoje me diktature parlamentare, ku shumica slave mbivoton dhe imponon vullnetin politik mbi "pakicen" shqiptare, kurse partite shqiptare dhe lideret e tyre nen diktatin e Gligorovit qene shnderruar ne kuklla eksperimental, ndersa kerkesat e drejta dhe legjitime te shqiptareve satanizoheshin me regjine e pergatitur prej me pare. Prandaj nuk te cudit fakti kur, si pasoje e kesaj regjie, edhe prodhimi I vetqeverisjes shqiptare ne pushtetin local beheshte hale ne sy; I pergjuar nga organet e sigurimit shteteror, I satnizuar apo I bojkotuar nga pushteti qebdror; shqiptaret privoheshin nga e drejta nacionale per perdorimin e flamurit shqiptar, kurse perfektet dhe kryetaret e keshillave komunal pushteti I Gligorovit I paralajmeronte, I thirrte ne biseda informative, I frikesonte, I ndjekte penalisht me procese te montuara gjyqesore dhe ne fund edhe do t'I denojne me denime dakronike.

Ne anen tjeter. Megjithate, Rufi Osmani ka pasur qendrimin e tij per politiken e plagiatit politik te Arber Xhaferit, "te transparences se premtuar per instalimin e bordit shqiptar ne Maqedoni" jo vetem si anetar I PDSH-se, po, per me teper, edhe si iniciator per krijimin e ambientit te perbashket politik shqiptar ne Maqedoni: besnik I sinqerte I idese se bashkimit te dy partive, pra PPDSH-se dhe PDP-se ne subject te ri PDSH. Kete ai do ta quaj"profilizim politik ndoshta perfundimtar te subjektit politik shqiptar ne Maqedoni ne kete faze te vetedijes politike te popullit shqiptar", nga I cili profilizim politika dhe transparenca utopike e Arber Xhaferit ne Maqedoni do te vije duke u distancuar gjithnje e me me thellesi. Xhaferi, qe percaktonte politiken ne PDSH, qe deri dje e vleresonte pozitivisht punen e Rufi Osmanit ne zbatim te idese se instalimit te bordit shqiptar ne Maqedoni, pas ardhjes se tij per perfekt ne komunen e Gostivarit, filloi menjehere qe per Rufi Osmanin te bej vleresime negative e per kete politike, qe ne realitet ishte politike e tij, ta quaj politike te gabuar e te deshtuar, kurse vete Rufi Osmanin e shpalli si politikan "narcisoid". Ne kete qendrim Xhaferi gezoi perkrahje morale nga lideri I PPD-se dhe ndihme konkrete dhe efikase nga pseudonacionalistet te cilet u gropuan ne monopolin e tetovareve dhe ne Kuvendin e bashkimit mekanik te kryesive te PPDSH-se dhe PDP-se materializuan konkretisht kuptimin e ketij mendimi: qe te fitoje plagiati utopik I transparences politike te Arber Xhaferit, duhet te humbase projekti I Rufi Osmanit I materializuar prej 15 faqeve dhe konkret me specifikat e veta per shqiptaret e Maqedonise, pse jo? Rufi Osmani tashme ishte percaktuar per pushkatim partiak dhe politik: kunder tij u hap sezoni I gjahut, u pergatit me direktiven e Thacit nje referat I montuar dhe denigrues kunder personalitetit te Rufi Osmanit dhe lexohet nga nje bashkevendes I tij ne Kuvendin e bashkimit. Pas leximit te ketij referati denigrues filloi linci partiak dhe politik I Rufi Osmanit, qe me vone ekzekutimin e tij do ta realizojne komunistet e Cervenkovskit. Dhe sakrifikimi I lirise se Rufi Osmanit dhe fati I statusit te shqiptareve ne Maqedoni do te behet kusht I heshtur I afirmimit te kujdoqofte.

Pushtetmbajgtesit e LSDM-se per te larguar vemendjen e opinionit publik maqedonas nga devalvimi I denarit, shperthimi I aferave te ndryshme finanasiare dhe te kollapsit total ekonomik, por edhe duke krijuar divergjenca te medha permes elementeve te infiltruar ne radhet e PDSH-se, me me qejf ne Gostivar pane vetem "rrenim kushtetues", "cenim te sovranitetit dhe integritetit te territorial", shkuan aq larg dhe nen ndikim ta albanofobise zbuluan "terrorizmin e shqiptareve" ne Gostivar. Per kete vleresim denigrues, por edhe ne saje te manipulimit me "famurin shqiptar" nga ana e LSDM-se, ka ndodhur mbledhja e nates fatkeqe te 8 korrikut ne Parlament. Ne kete mbledhje do te miratohet ligji per legalizimin ironic te flamurit shqiptar dhe po ky ligj, ne mungese te presidentit te shtetit, do te nenshkruhet nga nenkryetari I Parlamentit, me c'gje nenkuptohej joserioziteti I vete ligjit, me te vetmin qellim qe te justifikohet skenari I dhunes shteteror I pergatitur nergut per shqiptaret dhe per "rebelimin" institucional te Rufi Osmanit.

Ne lidhje me kete ligj dhe nenin 48 te Kushtetutes se Maqedonise, ku bazohet ky ligj, Rufi Osmani per "Flaken" do te deklaron:"Ky Parlament duke miratuar ligjin ne fjale beri obligimin e plote te vendimit te Gjyqit Kushtetues, ne te cilin bazohej edhe vendimi I Keshillit komunal. Mirepo, dallimi eshte esencial: perderisa vendimi I Keshillit komunal legalizonte perdorimin e plote dhe te barabarte te flamurit shteteror dhe te atij shqiptar e turk, ndersa Parlamenti ben legalizimin zyrtar ironic te flamujve te nacionaliteteve dhe legalizon kete perdorim ne dimensionin privat e kulturor. Ne kete drejtim deshiroj te mohoj edhe nje teze tjeter qe qarkullon ne opinion, ne te cilin thuhet se ceshtja e te drejtes se perdorimit te flamurit, te bazuar ne nenin 48 te Kushtetutes nuk implikon normimin e kesaj te drejte me ligj te caktuar dhe prandaj nje ligj I kesaj natyre ndoshta ka qene I panevojshem, ndodhta eshte dashur te sillet ndonje udhezim per perdorim, dhe asnje akt juridik."

Nga ky shpjegim shihet qarte se legalizimi ironic I flamurit shqiptar ka pasur krejtesisht prapavije tjeter. Ne sfond te pushtetit te Gligorovit prej perpara eshte pergatitur skenari tragjik I dhunes policore per disiplinimin e shqiptareve dhe te Rufi Osmanit ne Gostivar. Varianti me I dhembshem I ketij skenari, sic shprehet Rufi Osmani,"eshte veprimi, per fat te keq, I kolones se peste shqiptare". Poe veprim edhe me fatkeq ka qene heshtja e pseudoministrave shqiptar te PPD-se dhe preskonferencat e panevojshme "here shqip e here maqedonisht" te lidereve te PDSH-se. Ata te mbetur shtatezene me dosje te inkriminuar nga Gligorovi dhe Cervenkovski, por edhe ne saje te smirezise qe kishte lindur ne shpirtin e tyre me rritjen e karizmes se Rufi Osmanit, gjithashtu, dhane ndihmesen e tyre ne pergatitjen e skenarit tragjik ne Gostivar.
Mos te harrojme: "rebelimi" institucional I Rufi Osmanit ishte dhe do te mbetet emer superioritetit te idese kombetare qe kerkon zgjidhje politike, sociale, ekonomike dhe kulturore per shqiptaret ne Maqedoni. Ndjenja e superioritetit te Rufi Osmanit do te detyroje te mblidhen kreret e LSDM-se dhe te sjellin nje ligj, qofte edhe gjysmak dhe ironic, ne "favor" te shqiptareve dhe, nen ndikim te tij, Parlamenti do te shfuqezon vendimin e Gjyqit Kushtetues te Maqedonise. Rufi Osmani, Brenda kornizave te sistemit juridiko-kushtetues te shtetit, do te luaj me kreret e LSDM-se lojen e Xhalutit dhe Davudit. Do te refuzoje cdo post te larte shteteror te "dhuruar" nga Gligorovi dhe do te "rebelohet" shqip para kercnimit te Cervenkovskit.

Keto ishin shkaqet kryesore qe motivuan pushtetin e Gligorovit dhe kreret e LSDM-se ne "background" te shtetit te pergatisin nje skenar shovenist ne Gostivar, qofte edhe me dimensione te pergjakshme, me te vetmin qellim qe te deshmohet para opinionit vendas dhe te jashtem se funksionon shtetit I LSDM-se. Ky demonstrim I brutalitetit policor do te mbetet nje njolle e zeze ne historine e "fitores" se dhunshme te LSDM-se, qe do te karakterizohet me vone, ne zgjedhjet e treta parlamentare, me humbje te pushtetit dhe shtetit te LSDM-se, qe per shqiptaret do te jete nisje per ne betejen e pare qe do te zhvillohet ne vitin 2001!

Mos te harrojme: qendrimin e "ashper" dhe kritik te Rufi Osmanit per disa politikan shqiptar ne Maqedoni. Rufi Osmani ne lidhje me qeshjet ironike te ministrave te PPD-se tha edhe nje fjale:"gushterska nasmevka". Kurse Alitin e PPD-se ne "Fokus" do ta quaj Rrahman Morine dhe veprimin e tij politik ne shtetin e LSDM-se do ta konsideron si te demshem per shqiptaret e Maqedonise. Por nuk do te mbetet vetem me kaq.

Ne fazen e pergatitjes se Kuvendit te bashkimit, mes PPDSH-se dhe PDP-se, ne nje prej mbledhjeve te Kryesise qendrore te parties se vet, Rufi Osmani per shume ceshtje do te ndertoje qendrimin e vet konsekuent per veprimin e ardhshem politik. Ne paraqitjen e projektit te tij para delegateve ne Kuvendin e Bashkimit haptazi edhe ne diskutim do ta kundershtoje plagiatin utopik te transparences politike te dimensionit sofistik te Arber Xhaferit, madje veprimin e tij politik do ta konsideroje si tendence manipulative te njemendesise neokomuniste mbi administraten partiake te PDSH-se. Me argumente konkrete dhe bindese Rufi Osmani do te kerkonte qe selia e PDSH-se te transferohej ne Shkup dhe do ta demaskonte monopolin e tetovareve ne Kryesine qendrore te PDSH-se. Ne parim do te mbetet luftetar kunder "diskriminimit te pakuptimte te perfaqesuesve te PDSH-se nga Shkupi, Struga, Kumanova dhe nga qytet tjera. Kurse per Menduh Thacin ne letren qe i dergon Arber Xhaferit dhe qe e ben publike ne "Flake" shkruan:"Propozoj per nenkryetarin Menduh Thaci te gjendet ndonje punesim adekuat dhe ne kete menyre te shperblehet per aktivitetin e tij te deritashem ne parti, e njekohesisht te relaksoje vetveten nga obligimet e shumta partiake te cilat ne menyre permanente I mban ne supet e veta, dhe te krijohet hapesire per angazhime te kuadrove te reja ne administraten partiake".

Me kete qendrim kritik dhe shpesh me perdorimin e sintagmave politike "te shitur", "kolaboracioniste", "Mojsi Golema", "Hamza Kastriota" dhe te bera publike per opinion, te cilat ne menyre direkte kane manifestuar permbajtjen e demaskimit te pseudolidereve shqiptar, ne betejen politike me pushtetmabjtesit e LSDM-se, Rufi Osmani do ta lene vetem bashkepartiaket e tij ne Gostivar dhe lidershipi I PDSH-se do te kerkoje prej tij sakrificen e projektit politik "kriza politike" me autor Arber Xhaferin. Kurse pseudoministrate PPD-se te ngujuar ne kabinetet e LSDM-se do te bejne sehir prej larg dhe nuk do te informojne per intervenim policor te 9 korrikut ne Gostivar.

PO te provonim - sado qe te mos duket keshtu - ta perkujtojme tragjedine e Gostivarit pa sakrificen e saj te dhimbshme, dhe sikur kjo gje te mos ishte pjelle edhe e pseudolidereve shqiptar, ajo prapseprap do te na dale tragjike me vleresimin e Rufi Osmanit. Marre objektivisht, "ngjarjet tragjike te 9 korrikut, gjithsesi, do te ndodhnin, "9 korriku ka qene nje skenar I parapergatitur, te cilen e konfirmuan ne teresi udheheqesit me te larte maqedonas, duke filluar nga Gligorovi, Cervenkovski e Cokrevski dhe te njejtet ia bene qarte me dije opinionit me te gjere se flamuri kombetar shqiptar ka qene vetem pretekst per nje intervenim te asaj natyre me qellim disiplinimi te forcave politike shqiptare te cilat zbatuan nje politike qofte edhe komunale ne kundershtim me deshirat dhe aspiratat e politikes zyrtare maqedonaseā€¦"

Rufi Osmani, per sehirin e funksionareve te PPD-se, vazhdon dhe thote: "Sikur funksionaret shqiptare te PPD-se te cilet participojne ne qeverine aktuale maqedonase, te kishin bere sherbimin me te vogel, gjegjesisht te kishin informuar kryetarin e komunes ose Keshillin per daten e intervenimit brutal policor, do te kishin parapergatitur terrenin politik qe te evitohej gjithe ajo qe ndodhi, te mos lejohej ne asnje menyre ndeshja e drejtperdrejte e protestuesve joviolent shqiptar me forcat policoreā€¦"

Kurse per politiken pseudonacionaliste te PDSH-se dhe ne vecanti per kreret e saj, Rufi Osmani nxjer nė shesh nje te vertete shume te hidhur dhe per "Flaken" deklaron:"Pergjegjesia objective e PDSH-se konsiston me faktin se kjo parti, vecanerisht Kryesia qendrore, Kryesia e deges, keshilltaret komunale dhe shume aktiviste te cilet kane qene ne liri, nuk kane kanalizuar protestat e qeta spontane te shqiptareve dhe nuk kane parapenguar ne menyre preventive qe keta protestues te mos behen pre e brutalitetit policor maqedonas. Edhe ne radhet e PDSH-se ka Skenderbe te kushtrimeve dhe te mjekrrave, te cilet jane te tille gjithmone para se te filloje beteja politike e pastaj shndrrohen ne Hamza Kastriota dhe Mojsi Golema dhe nuk I gjen njeriu. Te njejtit perseri dalin ne siperfaqe pasi te kishin perfunduar te gjitha betejat. U apeloje te tilleve qe ta ndryshojne fjalorin dhe veprimet politike, sepse realiteti tanime eshte I hidhur per ta dhe le t'I leshojne radhet e PDSH-se sepse opcioni politik I PDSH-se eshte nje sacrifice e madhe, e cila nuk kaperdihet lehte."

Pas procesit te montuar gjyqesor politik kunder Rufi Osmanit dhe te tjereve dhe me vone shqiptimi I denimit drakonik kunder te dyve ne Gjyqin e Gostivarit, vete shqiptaret, pa dallim ngjyre partiake dhe pa ngarkesa ideologjike, kuptuan shume me teper dhe shume me heret per lincin politik te pergatitur per Rufi Osmanin. Por shqiptaret filluan te flasin vetem atehere, kur pane se fati politik I Rufi Osmanit ishte njekohesisht edhe fati I tyre kushtetues ne Maqedoni. Kjo do te thote se me protestat "Liri per Rufi Osmanin" shqiptaret para se t'I jepnin perkrahje Rufi Osmanit kerkonin te arrinin qellime politike: se pari, te manifestonin revolten e tyre per poziten e disfavorshme te statusit kushtetues, te cilen ua mori pushteti I Gligorovit pa pyetur vullnetin e tyre politik dhe, se dyti, te kerkonin partneritet te plote kushtetues dhe jo partneritet iluzor ne ekzekutiven e shtetit. (Hasan Kamberi)

Huazuar nga Press Online

http://www.pressonline.com.mk/default-al.asp


GJITHĒKA DIHET – ATENTATORI SHĖTITET NĖ LIRI, NJĖRI PREJ ORGANIZATORĖVE PUNĖSOHET NĖ MPB, POROSITĖSIT RRINĖ NĖ PARLAMENT!?



Pjesėtari i UĒK-s,ė i cili e filloi konfliktin mė 2001 duke hyrė nė Tanushė dhe e shėnoi fundin e tij duke dalė deri nė Haraēinė, po tenton tė gjejė pėrgjigje pėr pyetjen: kush dhe pse deshi ta vrasė nė tetor tė 2001-shit nė afėrsi tė Vitisė.


Lobi nr 173, 24 Qershor 2004

Para saktėsisht tri javėve parlamentari i vetėm i PDK-sė, Xhezair Shaqiri, nė selinė e partisė sė tij nė Shkup-Veri nė pres-konferencė i ofroi opinionit dėshmi tė reja pėr prapavijėn e tentimit pėr vrasjen e tij mė 18 tetor tė vitit 2001 nė afėrsi tė Vitisė, nė Kosovė.

Ish-komandanti i UĒK-sė, Hoxha, pėrfaqėsuesve tė fuqisė sė shtatė ua prezantoi incizimin nga dėshmimi i Demir Jakupit dhe Ekrem Ahmetit nga ana e pjesėtarėve tė ish-policisė ushtarake tė UĒK-sė menjėherė pasi qė ata janė kapur pėr shkak tė pjesėmarrjes nė atentatin mbi Shaqirin.

Lexojeni me kujdes kronologjinė e parashtruar tė ngjarjeve tė ndėrlidhura me tentimin pėr vrasje tė Xhezair Shaqirit – Hoxha dhe do tė shihni se edhe kėsaj radhe viktima ofron momente tė reja lidhur me atentatin e tij. Hoxha, i cili pas shėrimit nė spitalin e bazės amerikane Bondstill prej plagėve tė shkaktuara me tetė plumbat qė kanė pėrfunduar nė trupin e tij, diku nė fund tė vitit 2001 e deri mė sot pėrsėrit rrėfimin e njėjtė.

Nė videoincizim Demir Jakupi, njeriu i cili nė Kosovė e ka organizuar atentatin, dhe Ekrem Ahmeti, i cili e ka vozitur veturėn nė tė cilėn ka qenė atentatori Sahit Ajvazi, pranojnė se tentimi pėr vrasjen e Hoxhės ėshtė kryer me urdhėr tė Ridvan Nezirit dhe Zylfi Adilit – Qufa, tė cilėt gjatė atentatit kanė qenė nė Maqedoni. Jakupi dhe Ahmeti japin detaje se si Ahmeti dhe Ajvazi me veturėn e tyre e kanė ndjekur Hoxhėn deri te fshati Banja e Kllokotit, nė Viti, se si janė ndalur nė hyrje tė fshatit duke u bėrė gjoja se u ėshtė prishur vetura, me qėllim qė ta presin Shaqirin. E konfirmojnė verzionin e Xhezair Shaqirit se ai e ka ndalur veturėn e tij kur i ka njohur, se i ka pyetur nėse kanė nevojė pėr ndihmė dhe kur prej tyre ka marrė pėrgjigje se nuk kanė nevojė pėr ndihmė, nė tė ka shtėnė Sahit Ajvazi derisa Hoxha ka lėvizur drejt veturės sė tij i kthyer me shpinė nga ata. Pas 8 plumbave tė shkrepur nga revolja e fuqishme TT, atentatori Sahit Ajvazi dhe vozitėsi Ekrem Ahmeti e kanė braktisur vendin e ngjarjes tė bindur se Shaqiri ėshtė i vdekur. Mė pas janė nisur drejt Ferizajt, ku sė bashku me Demir Jakupin kanė drekuar nė njė piceri nė afėrsi tė stacionit tė autobusave. Jakupi dhe Ahmeti dėshmojnė se nga vėllai i Ridvan Nezirit, Beqir Sinani paraprakisht kanė marrė 3.000 franka zvicrane, prej tė cilave Sahit Ajvazi ka marrė pjesėn mė tė madhe pėr ta paguar borxhin nga blerja e veturės. Dėshmojnė edhe se kur kanė kuptuar se Hoxha ėshtė gjallė nė mėnyrė ilegale kanė kaluar kufirin dhe janė gjetur nė Radushė, nė anėn maqedonase.

Kėtu flasin edhe pėr ngjarje interesante. Me fjalė tė tjera nė Radushė janė vendosur nė shtėpinė e parlamentarit aktual Rafiz Aliti – Mėsuesi, i cili nuk ka fshehur dėshpėrimin e tij se dikush ka tentuar ta vrasė Hoxhėn, madje edhe ka filluar tė qajė dhe pandėrprerė i ka pyetur Jakupin, Ahmetin dhe Ajvazin nėse dijnė diēka pėr atentatin. Kėta, nga ana tjetėr, kanė zgjedhur tė heshtin, ndėrsa Mėsuesi as qė ka ėndėrruar se i ka gostitur pikėrisht organizatorėt dhe ekzekutorėt e atentatit mbi Hoxhėn!



Ēka pėrmbanė materiali rreptėsisht i besueshėm i DSK-sė?



Xhezair Shaqiri – Hoxha nė pres-konferencėn e pėrmendur gazetarėve tė pranishėm u dha nė shqyrtim edhe njė material tė DSK-sė nė tė cilin operativisti i saj, nė bazė tė prononcimeve tė bashkėpunėtorėve tė shėrbimit, i emėron organizatorėt dhe ekzekutorėt e atentatit mbi tė.

Materiali ėshtė ofruar si demant mė i mirė i pohimit tė zėdhėnėses sė atėhershme tė MPB-sė, Miriana Kontevska, tė parashtruar mė 30 prill tė vitit 2004 nė tė pėrditshmen VREME se ata nuk kanė tė dhėna pėr pėrzierjen e Sahit Ajvazit nė tentimin pėr vrasjen e Hoxhės.

Nė material si organizatorė dhe ekzekutorė tė atentatit mbi Hoxhėn janė pėrmendur Ridvan Neziri, vėllai i tij Beqir Sinani dhe Sait (nė dokumentin e DSK-sė mungon njė “h” nė emrin) Ajvazi. Nė “Shėnimet e punėtorit operativ” nė dokumentin e DSK-sė thuhet: “Njohuritė e prezantuara nga burimi i konsideroj tė sakta, gjegjėsisht tė prezantuara nė mėnyrė tė besueshme”.

Dokumenti rreptėsisht i besueshėm i DSK-sė mban datėn 11 janar tė vitit 2002! Ndėrsa Kontevska pėr VREME shprehet se nuk ka informata se polici i pėrjashtuar Sahit Ajvazi kėrkohet nga UNMIK-u dhe KFOR-i, por pėrmes Interpolit, me qė nė Kosovė qysh mė 2002 pėrfundoi procesi kundėr ndihmėsve tė tij Demir Jakupit dhe Ekrem Ahmetit, tė cilėt nė mėnyrė tė plotėfuqishme janė dėnuar me nga 6 vjet burgim dhe tani janė atje janė nė vuajtje tė dėnimit me burg.

Kėtyre ditėve do tė tregohet se Kontevska ka tė drejtė. UNMIK-u dhe KFOR-i nuk kanė shpallur fletarrest ndėrkombėtar pėr Sahit Ajvazin, por dokumenti i pėrmendur pėr tė cilin nga MPB-ja nuk fituam as konfirmim, as demante se ėshtė i besueshėm, dėshmon se fare nuk ėshtė e saktė se MPB-ja, ose DSK-a po ashtu nuk e kanė ditur se Ajvazi ėshtė njeriu qė ka shtėnė mbi Shaqirin!

Por, pėr kėtė, nga ana tjetėr, zėdhėnėsi i ri i MPB-sė Goran Pavllovski (shiko boksin!) nė aspektin juridik na mėson se kjo fare nuk ėshtė me rėndėsi, me qė edhe nėse ekziston fletarrest ndėrkombėtar pėr Ajvazin, Maqedonia nuk do ta dorėzojė nė ndonjė vend tjetėr shtetasin e saj. Pavllovski na e pėrmend mundėsinė qė Hoxha tė parashtrojė kallėzim penal kundėr njeriut qė ka tentuar ta vrasė.





Gjithēka ėshtė e qartė, mirėpo…


Edhe pas dėshmive mė tė reja qė lidhur me tentimin pėr vrasjen e tij nė tetor tė 2001-shit nė afėrsi tė Vitisė, Kosovė, i ofroi Xhezair Shaqiri – Hoxha, ėshtė krejtėsisht e qartė se mė shumė persona konfirmojnė se Demir Jakupi, me urdhėr tė Ridvan Nezirit dhe Zylfi Adilit – Qufa, e ka organizuar atentatin mbi Hoxhėn. Se Sahit Ajvazi, i shoqėruar nga vozitėsi Ekrem Ahmeti e ka pritur Hoxhėn dhe nė tė pas shpine ka shtėnė me 8 plumba nga revolja e tij. Vozitėsi dėshmoi se mė pas pėr kėtė e ka informuar edhe Jakupin dhe Nezirin, se edhe Jakupi nga ana e tij i ėshtė lajmėruar Ridvan Nezirit qė ta informojė se urdhėri ėshtė zbatuar.

Ajo qė i shton gjithė kėtij rasti njė shije plotėsuese tė intrigės ėshtė fakti se Ridvan Neziri gjatė verės sė kaluar (9 korrik 2003 nė mesditė, thuajse nė vetė qendrėn e qytetit, te QT ”Ēairēanja”) ėshtė vrarė prej deri tani 6 personave tė pazbuluar e tė maskuar, tė cilėt ia arrijnė qė me dy vetura tė vijnė dhe tė zhduken pa gjurmė nga ky vend zakonisht i frekuentuar menjėherė pas vrasjes sė Nezirit si edhe katėr personave tė cilėt janė hasur aty rastėsisht. Ngushėllues ėshtė fakti se MPB-ja shprehet se hetimi pėr rastin nuk ėshtė harruar, dhe se nė kėtė rast ėshtė duke u punuar nė mėnyrė intensive.

Njė pikanteri plotėsuese ėshtė pranimi paraprak i vetė Ridvan Nezirit lidhur me atė se kush e ka organizuar atentatin mbi Hoxhėn, por me urdhėr tė ish-Shtabit kryesor tė UĒK-sė! Ndėrsa anėtarė tė tij kanė qenė sė paku 5 parlamentarė aktualė. Krahas liderit tė BDI-sė Ali Ahmeti, anėtarė tė Shtabit kanė qenė Gėzim Ostreni, si shef i tij, Fazli Veliu dhe Nazmi Beqiri, si anėtarė tė tij. E tė mos flasim se edhe komandant Qufa ka qenė anėtar i Shtabit, e kėtė pėr veten e thotė edhe vėllai i Ridvan Nezirit, Beqir Sinani.

A nevojitet shumė imagjinatė ndaj prej gjithė kėsaj tė konstatohet se kush e ka porositur atentatin e Hoxhės?

A e pėrforcon ose dobėson pohimin e kėtillė fakti qė njeriu i cili padyshim ka shtėnė nė Hoxhėn, Sahit Ajvazi, ėshtė pėrjashtuar nga Akademia policore jo pėr shkak tė faktit se ėshtė i dyshuar pėr vrasje, por pėr shkak tė diplomės sė falsifikuar pėr arsim tė mesėm? Dhe se ėshtė nė liri dhe nuk i mungon asnjė qime nga koka me qė UNMIK-u dhe KFOR-i “kanė harruar” tė lėshojnė fletarrest ndėrkombėtar, i cili edhe nėse lėshohet nuk do tė ndryshojė asgjė, me qė Maqedonia nuk i dorėzon shtetasit e saj nė vende tjera. Ndėrsa mundėsia qė Xhezair Shaqiri ta arrijė drejtėsinė qėndron nė parashtrimin e kallėzimit privat penal (kėtu pajtohen kolegėt zėdhėnės tė MPB-sė dhe tė OSBE-sė – shiko boksin).

Nga ana tjetėr, me qė rasti nuk ėshtė i pastruar, i shqyrtuar deri nė fund, nuk ka kurrfarė pengese qė Zylfi Adili – Qufa sė shpejti tė punėsohet nė MPB. Nėse Hoxha ia arrin ta nxjerrė drejtėsinė nė dritė, atėherė nė skenė do tė dalė rregullorja pėr marrėdhėnie pune e MPB-sė!

Dhe nė kėtė mėnyrė duket se gjithēka ėshtė e njohur – atentatori shėtitet nė liri, njėri prej organizatorėve punėsohet nė MPB, porositėsit rrijnė ulur nė Parlament!? Kulmi i ironisė do tė ishte qė tė gjithė personat e pėrmendur tė pėrzier nė kėtė rast tė parashtrojnė ankesa private kundėr Hoxhės pėr shpifje – kanė rast tė shkėlqyer qė tė fitojnė satisfaksion gjyqėsor.

Ditėve tė fundit jemi duke tentuar qė prej kolegėve tė huaj, prej diplomatėve etj. tė fitojmė pėrgjigje nė pyetjen “Ēka do tė ndodhte nė vednin Tuaj nėse njė anėtar i parlamentit akuzon sė paku 4 parlamentarė tė tjerė pėr pėrzierje nė tentimin pėr vrasjen e tij?”. Madje edhe ata tė cilėt janė mėsuar qė tė mos shqetėsohen tepėr lidhur me ngarjet tė cilat ndodhin nė shtet, nė mėnyrė tė habitur na shikonin kur ua parashtronim pyetjen, dhe sipas rregullės komentonin “Kjo nuk ėshtė e mundshme, madje as kėtu”. Por, nė befasinė e tyre mė tė madhe fitohet pėrshtypje se megjithatė gjithēka ėshtė e mundshme.


Letėrkėmbim me MPB-nė:

Ajvazi ėshtė larguar nga Akademia policore pėr shkak tė falsifikimit, jo pėr shkak tė asaj qė ka marrė pjesė nė atentatin mbi Hoxhėn, organizatori i supozuar Qufa sė shpejti do tė punėsohet nė MPB!

Goran Pavllovski, zėdhėnės i MPB-sė: Sait Ajvazi i larguar nga mėsimi pėr shkak tė falsifikimit tė diplomės, e dijmė se kėrkohet nga UNMIK, por pėr tė nuk ėshtė lėshuar fletarrest ndėrkombėtar, por edhe nėse lėshohet shteti nuk ėshtė i obliguar qė ta dorėzojė. Nuk ekzistojnė pengesa qė Qufa sė shpejti tė punėsohet nė MPB. Rasti i vrasjes sė Ridvan Nezirit (dhe 4 personave tjerė) nuk ėshtė harruar, por nė tė punohet nė mėnyrė intensive.



Tė nisemi me radhė

Ēka i dėrgoi LOBI Goran Pavllovskit, zėdhėnės i MPB-sė…



1.

E pėrditshmja VREME mė 30 prill tė vitit 2004 botoi njė artikull nė tė cilin pohon se Sait Ajvazi – tė cilin KFOR-i dhe UNMIK-u e kėrkojnė pėr shkak tė pjesėmarrjes nė tentimin pėr vrasje (nė nėntor tė vitit 2001 nė vendin Banja e Kllokotit nė afėrsi tė Vitisė nė Kosovė) tė Xhezair Shaqirit – Hoxha, ish-komandant i UĒK-sė, tani deputet nė Kuvendin e RM-sė – ėshtė duke ndjekur kursin pėr polic nė Akademinė policore nė Idrizovė.

Artikulli ėshtė i ilustruar me faksimilen e fletarrestit pėr Sait Ajvazin (GNJILANE RUI Warent #|0337-01, GNJILANE RUI Case #|V01-4207).

Nė artikull citohet zėdhėnėsja e atėhershme e MPB-sė, e cila konfirmon se Sait Ajvazi ėshtė kursist, porse MPB-ja nuk ka “kurrfarė informate pėrmes Interpolit pėr kėtė person”. Kontevska premton se MPB-ja do t`i ndėrmarrė tė gjitha masat pėr ta shqyrtuar rastin.

2.

Mė 11 qershor tė kėtij viti nė selinė e PDK-sė nė Shkup ėshtė mbajtur pres-konferencė nė tė cilėn deputeti Xhezair Shaqiri prezantoi video-incizim me prononcimet e dy personave pjesėmarrės nė atentatin mbi tė, nė tė cilin ata si organizatorė i pėrmendin Ridvan Nezirin, i vrarė mė 9 korrik tė vitit 2003 nė qendrėn tregtare “Ēairēanja” dhe Zylfi Adili – Qufa, gjoja shef i Kabinetit tė zėvendėsministrit tė Punėve tė Brendshme, Hazbi Lika.

Nė pres-konferencė u prezantua edhe raporti i DSK-sė (e.nr.30.32/02 nga 11.01.tė vitit 2002) nė tė cilin si njėri prej pjesėmarrėsve nė atentatin e Shaqirit ėshtė pėrmendur edhe Sait Ajvazi “nga babai Samiu, nėna Minde, lindur mė 12.01. tė vitit 1981 nė Shkup, jeton nė fsh. Mojancė – fsh. Haraēinė”.



Pyetje:



- Deri ku ėshtė kontrolli i premtuar i tė dhėnave pėr rastin? Vallė, Sait Ajvazi ėshtė ende kursist pėr polic nė Idrizovė?

- A ėshtė dokumenti i pėrmendur i DSK-sė i besueshėm? Dhe nėse ėshtė, si ka mundur tė ndodhė qė njė person i dyshuar pėr vrasje tė gjendet nė njė kurs pėr polic nė Idrizovė?

- A ka MPB-ja tani tė dhėna zyrtare se Ajvazi kėrkohet nga KFOR-i dhe UNMIK-u?

- A ėshtė personi Zilfi Adili – Qufa i punėsuar nė MPB? Dhe nėse ėshtė, a i ėshtė i njohur MPB-sė se i njėjti pėrmendet si njė nga organizatorėt e atentatit tė tij nė Kosovė nė mė shumė raste, jo vetėm nė incizimin e ofruar nga Xhezair Shaqiri, por, tė pėrmendim edhe njė rast, edhe nė intervistėn e tij pėr javoren LOBI (25.02.2002)?

- Ēka ka ndėrmarrė MPB-ja dhe ēka ka ndėr mend tė ndėrmarrė lidhur me kėtė rast?

- Deri ku ėshtė hetimi pėr vrasjen e Ridvan Nezirit, i pėrmendur si organizator i atentatit tė Shaqirit, si edhe 4 personave tjerė, me ē`rast u lėnduan edhe 5 persona, mė 9 korrik tė vitit 2003 nė mes tė ditės nė qendrėn tregtare “Ēairēanja” nė Shkup?



… dhe ēka fitoi si pėrgjigje:

Zėdhėnėsi i ri i MPB-sė nė tė gjitha pyetjet tona u pėrgjigj nė mėnyrė “grupore”, por mjaft tė qartė. Ja se ēka na shkroi Goran Pavllovski:

“Pas tė dhėnave tė kontrolluara lidhur me Sait Ajvazin, ėshtė konstatuar se ai posedon diplomė tė falsifikuar dhe pėr shkak tė kėsaj ėshtė mėnjanuar nga mėsimi nė Akademinė policore. Kontrollimet treguan se edhe 15 kandidatė tė tjerė kanė pasur diploma tė kėtilla dhe tė gjithė ata tashmė janė pėrcjellė nė shtėpi. MPB-ja e pranoi gabimin, por e arsyetoi se ai ka ndodhur pėr shkak tė kohės sė shkurtėr qė komisioni e ka pasur nė dispozicion.

Konfirmojmė se Sait Ajvazi ėshtė njeriu qė e kėrkon UNMIK-u, por me emėr tjetėr. Pas tij ende nuk ėshtė lėshuar fletarrest ndėrkombėtar, por edhe nėse lėshohet, shteti nuk ėshtė i obliguar qė tė dorėzojė qytetarin e vet nė ndonjė vend tjetėr. UNMIK-u do tė jetė i detyruar qė tėrė dokumentacionin pėr tė ta ridėrgojė nė Maqedoni, e pastaj autoritetet tona do tė vlerėsojnė nėse ka hapėsirė pėr ndjekje tė re.

Zylfi Adili – Qufa sė shpejti duhet tė punėsohet nė MPB. Pengesa ligjore pėr kėtė deri nė kėtė moment nuk ekzistojnė. Nėse kundėr tij parashtrohet kallėzim privat penal pėr veprėn siē ėshtė vepra e pėrmendur dhe nėse dėshmohet se ėshtė fajtor atėherė MPB-ja do tė ndėrmarrė aktivitete tė parapara me rregulloren pėr marrėdhėnie pune tė MPB-sė. Nga Kosova, ku ėshtė pėrmendur se ka ndodhur ngjarja, deri tani nuk ėshtė ngritur kurrfarė procedure kundėr Zylfi Adilit – Qufės.

Lidhur me vrasjen e pesė personave para QT “Ēairēanja” informohet se rasti nuk ėshtė harruar dhe se nė tė punohet nė mėnyrė intensive”.





Tė huajt janė jokompetentė

Deri te misionet e OSBE-sė dhe EUROPOL-it Proksima dėrguam njė informatė tė shkurtėr pėr rastin. Nė pyetjen tonė “A ka misioni juaj informata pėr kėtė rast dhe si e komentoni, si dhe ēka keni ndėr mend tė ndėrmerrni lidhur me tė?”, zėdhėnėsi i OSBE-sė, Nikolla Gaon, u pėrgjigj:

“OSBE nuk ka rol hetues. Ne nuk e dimė nėse z. Shaqiri ka ngritur padi kundėr z. Ajvazi nė gjykatėn e cilitdo vend dhe kėto do tė ishin padi personale.

Nėse ėshtė lėshuar fletarrest nga KFOR-i dhe UNMIK-u, u mbetet atyre tė vendosin se si do tė bashkėpunojnė mė sė miri me autoritetet nė Shkup.

Siē ndoshta tashmė e dini, MPB-ja konfirmoi se z. Ajvazi dhe 17 kadetė tjerė kanė dorėzuar diploma tė falsifikuara pėr arsim tė mesėm kur kanė konkurruar nė Akademinė policore, ndaj pėr kėtė arsye janė pėrjashtuar prej saj”.

Mesazhi miqėsor nga zėdhėnėsja e EUROPOL-it Proksima, Shina Tomson, ėshtė e shkurtėr dhe e qartė:

“Siē ndoshta e dini, EUROPOL Proksima nuk ėshtė mision ekzekutiv dhe pėr kėtė nuk heton raste policore. Primati pėr hetim policor ėshtė i MPB-sė dhe pėr aksione adekuate vendosin personat adekuat zyrtarė”.

Kronologjia e ngjarjeve

Tė gjithė gurėt e mozaikut
Kjo kronologji, si edhe loja e fėmijėve e pėrputhjes sė copave, pėr shkak tė copave tė shumta tė cilat duhet tė pėrputhen nė njė fotografi, vetėm nė shikim tė parė ofron mundėsi pėr komponim. Zgjidhja e copave tė pėrputhura nė tė cilat tė gjitha copat duhet tė pėrputhen nė njė copė tė vetme. Fitohet pėrshtypje se i tillė ėshtė edhe rasti me atentatin kosovar mbi Xhezair Shaqirin – Hoxha, por megjithatė ua lėmė lexuesve qė nga rrjedha e ofruar e ngjarjeve tė nxjerrin ēfarėdo konstatimesh qė duan.



18 tetor 2001

Nė afėrsi tė Vitisė, Kosovė, nė vendin Banja e Kllokotit, ėshtė kryer tentimi pėr vrasjen e ish-komandantit tė UĒK-sė Xhezair Shaqiri-Hoxha, njeriut me tė cilin ndėrlidhet hyrja nė Tanushė nė shkurt tė vitit 2001 – fillimi i konfliktit nė Maqedoni – dhe episodi i tij i fundit Haraēina. Mbi tė janė gjuajtur tetė plumba nga revolja TT dhe, pėr ēudi, mbijeton.



Janar 2002
Xhezair Shaqiri, i cili gjatė atentatit mbi tė ka mbetur njė kohė mjaft tė gjatė i vetėdijshėm pėr t`i dalluar pjesėmarrėsit, pas shėrimit nė spitalin nė bazėn amerikane Bondstill nė Kosovė, gjatė shėrimit shtėpiak nė Ferizaj jep deklaratė nė tė cilėn e pėrmend Ridvan Nezirin si organizator i atentatit mbi tė.

Menjėherė pas publikimit tė deklaratės sė Shaqirit, nė emėr tė ish-anėtarėve tė Shtabit tė pėrgjithshėm tė UĒK-sė reagoi Zilfi Adili – Qufa, i cili nė faksin dėrguar mediave i hedh poshtė si tendencioze pohimet pėr ndėrlidhjen e Ridvan Nezirit nė atentatin pėr tė cilin thuhet se shqiptarėt nga Maqedonia dhe Kosova e njohin mirė sipas punės sė tij pėr kauzėn shqiptare.



25 shkurt 2002

LOBI boton njė intervistė mė tė gjatė ekskluzive me Xhezair Shaqirin, nė tė cilėn ai flet edhe pėr atentatin. Shaqiri shpjegon se mbi tė ėshtė gjuajtur pas shpine, pasi u ka ofruar ndihmė atentatorėve, tė cilėt me veturėn e tyre me haubė tė ngritur kanė qėndruar pranė rrugės.

Dy personat nė veturė i ka njohur prej mė parė. Nė intervistė ai i emėrton dhe thotė se bėhet fjalė pėr Sait Ajvazin dhe Ekrem Ahmetin. Flet edhe pėr reagimin e shpejtė tė shokėve tė tij nga UĒK-ja, tė cilėt shumė shpejt kanė kapur Demir Jakupin, lidhjen kosovare me organizatorėt e atentatit nga Maqedonia dhe shoferin Ekrem Ajvazi. Nga marrja e tyre nė pyetje, deklaroi Hoxha, ėshtė ardhur deri te njohuria se porositės tė atentatit janė Rizvan Neziri dhe personi i cili ėshtė i njohur si komandant Qufa.



Shkurt 2003

Nė njė restorant nė QT “Ēairēanja” kryeredaktori i LOBI-t ka takim me Ridvan Nezirin dhe vėllain e tij, Beqir Sinanin, gjatė tė cilit kontraktohet intervista me Rizvanin lidhur me akuzat kundėr tij se me aksionet e veta nė terren e dobėson BDI-nė nė emėr tė Menduh Thaēit dhe AKSH-sė.

Me kėtė rast Ridvan Neziri pranon se ėshtė organizator i atentatit mbi Shaqirin, por njėherit pohon se pėr kėtė ka pasur urdhėr nga ish-Shtabi kryesor i UĒK-sė. Edhe ai edhe vėllai i tij shprehen se personalisht nuk kanė pasur asgjė kundėr Shaqirit, se janė tė lindur nė fshatin e njėjtė (Tanushė), madje se janė fis i largėt. Ridvan Neziri i ofron kryeredaktorit tonė qė nė praninė e tij t`i kontrollojė pohimet e tij tek Ali Ahmeti personalisht.



9 korrik 2003

Nė njė kafene nė QT “Ēairēanja”, nė mesditė, 6 persona tė maskuar prej dy veturave shtiejnė nė Ridvan Nezirin dhe me kėtė rast vrasin edhe 4 persona, derisa 5 tė tjerė plagosen. Tė maskuarit me veturat e tyre zhduken pa probleme tė mėdha.

Xhezair Shaqiri pėr vrasjen merr vesh duke ndejtur nė kafenenė “Medium”, pėrballė Parlamentit, pas thirrjes sė drejtuar nga personat me tė cilėt rrinte.

Zėdhėnėsja e MPB-sė lidhur me vrasjen deklaron se Ridvan Neziri ka qenė kriminel i njohur, kundėr tė cilit mes tjerash ėshtė zhvilluar edhe hetimi pėr vrasjen e njė polici. Nuk ka shpjegim se pse Neziri nuk ėshtė arrestuar. Nė Ēarshi flitet se Ridvani ėshtė mbrojtur nga zėvendėsministri i atėhershėm i Punėve tė Brendshme, i cili ndėrkohė bėhet zėvendėsdrejtor i DSK-sė, Fatmir Dehari, i cili edhe ishte i pranishėm nė varrimin e tij.



30 prill 2004

E pėrditshmja VREME del me storien “MPB-ja e stėrvit pėr polic, KFOR-i dhe UNMIK-u e ndjekin pėr tentim pėr vrasje”.

“Kursisti ėshtė Sahit Ajvazi, i cili me urdhėr tė Ali Ahmetit shtiu mbi mua, pohon deputeti Xhezair Shaqiri” – qėndron nė nėntitullin e kėtij artikulli. Ai ėshtė i ilustruar me faksimile tė fletarrestit pėr Sahit Ajvazin tė lėshuar nga KFOR-i dhe UNMIK-u. Ėshtė cituar edhe zėdhėnėsja e atėhershme e MPB-sė, Mirjana Kontevska, e cila shprehet se informatė tė tillė (pėrmes Interpolit) pėr kursistin ata nuk kanė, porse nėse informatat janė tė sakta dhe nėse ndėrlidhet identiteti i Ajvazit me fletarrestin e KFOR-it dhe UNMIK-ut, ata “do t`i ndėrmarrin tė gjitha masat, meqė persona tė tillė nė asnjė mėnyrė nuk guxojnė tė mbajnė uniformė policore”.



11 qershor 2004

Nė selinė e PDK-sė nė Ēair mbahet pres-konferencė nė tė cilėn Xhezair Shaqiri gazetarėve tė pranishėm u jep nė shqyrtim njė dokument rreptėsisht tė besueshėm tė DSK-sė prej janarit tė vitit 2002, nė tė cilin operativistėt e MPB-sė i qartėsojnė detajet e atentatit nė bazė tė deklaratave tė bashkėpunėtorėve, pėr tė cilat konsiderojnė se janė tė besueshme.

Ėshtė prezantuar edhe njė video-incizim nga marrja nė pyetje e Demir Jakupit dhe Ekrem Ahmetit, nė tė cilėn ata e akuzojnė Ridvan Nezirin dhe Zylfi Adilin – Qufėn si organizatorė tė atentatit mbi Shaqirin. Jakupi dhe Ahmeti, ndėrkohė, pėr shkak tė pjesėmarrjes nė atentat, janė dėnuar me nga 6 vjet burg dhe dėnimin e vuajnė nė Kosovė.

 

 

TREGIMI PĖR PENDIMIN E VĖRTETĖ

 

Ky ėshtė njė tregim interesant pėr fuqinė e teubes, pendimit tė sinqertė te Allahu xh.sh. Njė vajzė marokene Leila El Heuli ishte sėmurė nga kanceri dhe mjekėt nuk ishin nė gjendje qė ta shėrojnė. Specialistėt mė tė mirė tė Europės nuk kishin mė shpresa pėr shėrimin e saj, madje edhe vetė Leila kishte humbur ēdo shpresė, mirėpo Allahu, I lartmadhėruar qoftė Ai, I sheh gjendjet. Nė vazhdim do ta lėmė vetė motrėn tonė Leila qė tė tregojė pėr veten e saj.

         Tregimi pėr shtimin e imanit, e treguar me fjalėt vetiake, ėshtė marrė nga libri Ata tė cilėt iu penduan Allahut, tė botuar nė gjuhėn fringe ndėrsa autor ėshtė Ibrahim Abdullah el Hazemi. Leila tregon: Para nėntė vjetėve mė kanė treguar se kam njė sėmundje shumė tė rėndė- kancerin, tė gjithė e dinė se vetėm tė pėrmendurit e kėtij emir ėshtė tmerrues.  Besimi im nė Allahun ishte I dobėt. Nė pėrgjithėsi kasha lėnė anėsh tė pėrmendurit e Allahut dhe kam menduar se bukuria dhe shėndeti do tė zgjasin tėrė jetėn. Kurrė nuk kam menduar se do tė sėmurem nga kanceri. Kėshtu, kur jam njoftuar pėr sėmundjen qė kasha, aq shumė u trondita nga brendia e shpirtit. Mendoja qė tė iki. Mirėpo ku? Ku mund tė ik nga sėmundja e cila gjendet nė mua? Madje kam menduar edhe pėr vetėvrasje! Mirėpo, shumė kam dashur burrin tim dhe fėmijėt e mi. As qė kam menduar pėr dėnimin e Allahut nėse e bėjė atė mėkat, sepse ashtu siē thashė, kam qenė larg tė pėrkujtuarit tė Allahut. Dėshira e Allahut ishte qė kjo sėmundje tė jetė shkaku I udhėzimit tim, gjithashtu edhe shkak pėr udhėzimin e shumė njerėzve  Shkova nė Belgjikė ku vizitova shumė mjekė. Ata I thoshnin burrit tim se sė pari duhet tė ma largojnė gjinjtė, pastaj tė shkoj nė terapi tė caktuara. E dija se terapitė do tė bėjnė qė tė mė bien flokėt, vetullat dhe qerpikėt do tė humbin, se do tė shkaktojnė paraqitjen e mjekrrės nė fytyrėn time dhe qė thonjtė dhe dhėmbėt do tė mė biejnė. Kėshtu qė pėrgjithėsisht e hodha poshtė kėtė zgjidhje. Mė mirė do tė vdes me gjinjtė e mi, dhėmbėt dhe me tė gjitha tė cilat Allahu mė ka krijuar sesa pa to- thosha me vete.  I luta mjekėt qė tė mė japin terapi tjetėr e cila ka efekt mė tė vogėl dhe atė e bėnė. U ktheva prap nė Maroko.  Shkoja nė terapi dhe nuk kam pasur kurrfarė pasojash nė trupin tim qė mė bėnte shumė tė lumtur.  Mendoja: ndoshta mjekėt kanė gabuar e ndoshta nuk e kam kancerin. Mirėpo, pas gjashtė muajve fillova tė dobėsohem, ngjyra ime filloi tė ndryshojė dhe ndjenja dhembje tė vogla. Mjeku im nė Maroko mė kėshilloi qė tė kthehem nė Europė dhe atė e bėra. Atje nė Belgjikė arrita nė katastrofė! Mjekėt I thanė burrit tim se sėmundja ėshtė pėrhapur nė tėrė trupin tim, se mushkėritė janė tėrėsisht tė infektuar, dhe se nuk kanė kurrfarė zgjidhje pėr rastin tim. Thoshin: Mė mirė ėshtė tė merrni gruan tuaj dhe ta ēoni nė vendin tuaj qė tė vdesė atje. Burri im ishte I shokuar. Dhe nė vend qė tė kthehet nė Maroko, shkuan nė Francė, duke menduar se atje do tė gjejmė ndonjė zgjidhje. Mirėpo, nė Francė asgjė mė shumė se atė qė e dėgjuam nė Belgjikė. Nė fund, vendosėm qė tė shkojmė nė spital dhe tė shkoj nė operacion pėr largimin e gjinjve dhe tė vazhdoj me terapi tė fortė (tė cilėn ma pėrshkruan mė herėt mjekėt). Mirėpo, burri im mendonte pėr diēka pėr tė cilėn moti kohė kishim harruar- pėr fat tė keq, nė diēka qė ishte shumė larg nga mendjet tona. Allahu xh.sh. frymėzoi burrin tim qė tė mė ēojė nė shtėpinė e shenjtė tė Allahut nė Mekke. Ndoshta do tė mund tė dalim para Allahut dhe ta lusim qė tė na ndihmojė tė gjejmė zgjidhje prej kėtij problemi. Lėshuam Parisin duke thėnė: Allahu Ekber, La ilahe il-lall-llah Isha shumė e lumtur sepse ishte hera e parė qė po vizitoj shtėpinė e Allahut Qaben. Morra njė Kuran nga Parisi, mė parė as qė e kisha afėr vetes. U nisėm pėr nė Mekke. Kur kam hyrė nė shtėpinė e Allahut, sė pari herė e pashė Qaben, qava shumė- pamje vend nė tė cilin janė falur tė Dėrguarit e Allahut, Xhamia e shenjtė, shumė muslimanė, madhėri, dhunti dhe mėshirė e pastėr e Allahut tim, Allahut Qava sepse me tė gjitha kėto nuk kam mundur tė ballafaqohem, sepse mė vinte keq pėr vitet e shkuara pa namaz dhe pa kėrkimin e ndihmės sė Allahut. Thoja: O Zot, mjekėt ishin tė pafuqishėm tė mė shėrojnė Ti ke ilaēin pėr ēdo sėmundje, tė gjitha dyert para mua janė tė mbyllura. Asgje nuk mė ka mbetur vetėm tė kėrkoj para Derės tėndė, tė lutem o Zot, mos mI mbyll dyert e Tua. Vazhdova tė falem dhe tI lutem Allahut deri sa sillesha rreth Qabes. E luta qė tė mos mė dėshpėrojė dhe kthejė me duarthatė. Ashtu siē thashė edhe mė herėt, nė pėrgjithėsi isha larguar nga feja e Allahut. Atje shkova edhe te dijetarėt dhe I kam lutur tė mė udhėzojnė pėr disa libra dhe dua tė cilat mund lehtė tI mėsoj. Mė kėshilluan qė tė mėsoj gjithēka prej Kuranit. Poashtu mė kėshilluan qė sa mė shumė tė bėj Tedhalle me ujin e zemzemit. (Tedhalla ėshtė pirja e njė sasie tė madhe tė ujit deri sa uji nuk arrinė nė brinjė). Gjithashtu mė kėshilluan qė tė pėrmendi shumė Allahun dhe tė ēoj salivate pejgamberit s.a.v.s. Nė vendin e shenjtė tė Allahut ndjeja veten shumė tė qetė dhe tė rehatshmė. E luta burrin tim qė tė mė lejojė tė mos kthehem prap nė hotel dhe tė qėndroj nė Harem tėrė kohėn. Ai mė lejoi. Nė Harem afėr meje ishin edhe disa motra nga Egjipti dhe Turqia tė cilat mė panė se shumė po qaj. Mė pyetėn pėr shkakun e qarjes time. U thashė se para se tė vij nė shtėpinė e Allahut, kurr nuk kam menduar se aq shumė do ta dua. Gjithashtu u thashė se kam kancerin. Ato tėrė kohėn ishin me mua dhe nuk mė linin tė vetme. Gjithashtu kishin marrė leje nga burrat e tyre qė tė qėndrojnė me mua nė xhami. Rrallė flinim. Kemi ngrėnė sasi tė vogla tė ushqimit, mirėpo kemi pirė shumė ujė zemzemi. Ashtu siē ka thėnė Muhammedi a.s.: Uji I zemzemit ėshtė pėr atė qė pihet, nėse e pi me qėllim tė shėrimit, Allahu xh.sh. do tė tė shėrojė. Nėse e pi pėr shkak tė etjes, Allahu xh.sh. do ta shuajė etjen etj. Atėherė nuk ka ndier uri. VAzhduam tė bėnim tavaf dhe tė lexojmė shumė Kuran. Ashtu kemi kaluar ditė dhe netė. Kur erdha nė shtėpinė e Allahut isha shumė e dobėsuar, ndėrsa pjesa e sipėrme e trupit tim dhe gjinjtė e mi ishin mbushur me enjtėsira gjaku dhe qelbi.  Ajo ishte pėr shkak se kanceri ishte pėrhapur nė tėrė pjesėn e gjinjėve tė mi. Motrat mė lutnin qė tė pastroj pjesėn e sipėrme tė trupit  me ujė zemzemi, ndėrsa unė kasha frikė qė atė pjesė ta prek. Kisha frikė tė kujtoj sėmundjen, sepse atėherė sėmundja do tė prėokuponte mendjen time, nė vend qė tė kujtohem nė Allahun dhe tI dorėzohem tėrėsisht. Prej atėherė rregullisht laja gjoksin tim, pa prekje direkte tė pjesės me kancer. Pas pesė ditėve, shoqet e mia insistuan qė tėrė trupin ta lajė me ujė zemzemi. Nė fillim refuzova. Mirėpo, diēka mė shtynte qė atė ta bėj. Ngadalė kam tentuar tė kaloj nėpėr pjesėt tė cilat nuk I kam larė, mbi gjoks. Sėrish kasha frikė, mirėpo sėrish ndjeva fuqinė e cila mė detyroi qė edhe njėherė tė tentoj. Isha nė hamendje. Pas tentimit tė tretė, detyrova dorėn time qė tė kalojė mbi pjesėn e sipėrme tė trupit, dhe nė fund, mbi gjoks. Ndodhi diēka e pabesueshme- nuk kishte mė enjtje tė gjakut dhe qelbit!!! Nuk mundja tė besoja nė atė ēka ndjeja. Preka  edhe njė herė gjoksin tim, ishte e vėrtetė! Po, ishte e vėrtetė! U dridha. Mė ra ndėrmend se caktimi I Allahut ishte qė tė bėjė ēfarė tė dojė Ai. E luta njė shoqe timen qė tė prekė trupin tim me dorėn e saj a ka enjtje. Ajo e bėri kėtė dhe pastaj bėrtiti: Allahu Ekber!Allahu Ekber! Vrapova te burri im nė hotel, e ngrita kėmishėn time dhe thashtė: Shiko mėshirėn e Allahut!  I tregova se ēfarė kishte ndodhur dhe ai nuk mund tė besonte. Qante pandėrprerė. Tha: A e di se mjekėt janė betuar se do tė vdesėsh pėr njė afat prej tri javėve? Unė iu pėrgjigjesha : Fati ėshtė nė duart e Allahut, qoftė Lartėsuar Ai, askush nuk di se ēfarė na sjell ardhmėria pėrveē Atij. Qėndruam nė shtėpinė e shenjtė tė Allahut njė javė, duke falėnderuar Allahun pėr Mėshirėn e Tij tė pafundme. Pastaj shkuam tė vizitojmė xhaminė e Pejgamberit a.s. nė Medine. Pas kėsaj, udhėtuam nė Francė. Atje, mjekėt u habitėn dhe u befasuan shumė. A je ti personi I njėjtė- mė pyetnin. Me krenari pėrgjigjesha: Po, ky ėshtė burri im, ne iu kthyem Allahut, dhe tash nuk I frikohem askujt pėrveē Allahut. Fati vjen prej Tij. Mė thonin se unė jam njė rast I veēantė. Ata shprehėn dėshirė qė tė mė shikojnė pėrsėri. E bėmė sėrish, dhe nuk gjetėn asgjė. Mė pėrpara, mezi merrja frymė nga tė enjturit. Mirėpo kur shkova nė shtėpinė e Allahut dhe e luta qė tė mė shėrojė, kanceri u zhduk tėrėsisht. Kėrkova librat pėr biografinė e Muhammedit a.s., lexova shumė dhe qaja. Kam qarė duke mė ardhur keq pėr atė qė lėshova nė jetė. Kam lėshuar tė kem dashurinė e Allahut dhe tė Pejgamberit. Unė, rob I Allahut, e cila ėshtė dashur tė dojė Allahun me tėrė shpirtin tim, kam harxhuar dashurinė time, tėrė kėto vjet, nė gjėra tė kota tė kėsaj bote. Kam qarė pėr kohėn e harxhuar larg Allahut, Krijuesit tim, pėr kohėn tė cilėn tė gjithė duhet ta harxhojmė nė adhurimin e TIj, duke e dashur sinqerisht, duke shprehur dashurinė ndaj tė Dėrguarit tė Tij, pasimin e sunnetit tė tij. Lusim Allahun qė tė mė falė mua, burrintim dhe tė gjithė muslimanėt dhe tė mė pranojė si robe e sinqertė e Tij. Amin!

 

Pėrktheu nga boshnjakishtja: Agim Avdiu

 

 

www.b4death.com

 

K_alshaer11@hotmail.com

SA ZOTRA I KANĖ SHQIPTARĖT?!

Shkruan: Shefqet Jashari-Strofci

 

Po tu lėshohet njė sy revistave dhe gazetave tona do tė shohim se fjalėt e huaja po zėnė me tė madhe vendin fjalve tona tė bukura. Kjo mund tė kuptohet deri dikund, pasi qė, si komb dhe si shoqėri gjendemi nė njė kaos politik dhe organizativ, prandej kjo sėmuarje shoqėrore solli pėrpos krizės politike dhe atė morale dhe kulturore. Me kėtė shkrim nuk do tė bėhet fjalė pėr pėrdorimin e fjalėve tė huaja, qė i kanė vėrshuar gazetat dhe revistat tona, por do tė bėhet fjalė pėr pėrdorimin gabimisht nė tė shkruar dhe nė tė folur tė fjalės Zoti...nė vend tė fjalės zotėri...Pra thuhet gabimisht:Zoti Kryerar.Zoti X.. nė vend qė tė thuhet: Zotėri Kryetar, Zotėri X.etj. Dihet se prej fjalės Zot-i rrjedhin shumė fjalė, qė kanė marrė kuptim tė veēantė psh.:zotėri, njeri i zoti, njeri zotėri, i zoti i fjalės, i zoti pushkės, i zoti i pendes, i zoti i shtėpisė, e zoja e shtėpisė etj. Me fjalėn i zoti i shtėpisė kuptojmė kryefamiljarin apo pėrgjegjėsin e familjes. Me fjalėn zotėri i drejtohemi njė njeriut qė nuk e njohim, apo qė e njohim, por i drejtohemi nė mėnyrė zyrtare dhe me nderim. Populli ynė me fjalėn Zot-i kupton Krijuesin e vetėm tė gjithėsisė, tė qiejve dhe tė tokės dhe jetes nė tė. Tė pėrdoret fjala Zoti nė vend tė fjalės zotėri, jo qė nė pikpamje gjuhėsore ėshtė shkelje e rėnd, pasi qė po e varfėrojmė gjuhėn tonė me njė fjalė, qė ajo e ka, por edhe po bėjmė shkelje tė rėnd etike dhe morale sepse tė Madhin Zot po e fyejm duke shpikur e shpifur zotėra-njerėz, pra po i shoqėrojmė Atij shokė.
Dihet se gjatė sundimit tė diktarurave tė kuqe, diktatorėt e patėn mohuar Zotin e vėrtetė pėr ta bėr vetveten e tyre pronarė dhe Zot jo vetėm tė pakurrizorve, qė e shoqėronin pėr tua bėrė aminin urdhėrave tė tyre, por me mjete mė barbare i detyronin banorėt etorishtės sė tyre t`i konsideronin ata zotėra tė vėrtetė, por donin t`i quanin thjeshtė shokė. Dihet se fillozofia sllavo-orthodokse-komuniste pėrdorin demogagjinė dhe rrenėn si mjet manipulimi dhe mashtrimi, prandej edhe pėr kėtė qėllim komunistėt shqiptarė e patėn zėvėndėsuar fjalalėn zotėri me fjalėn shok. Sot, e kundėrta e sundimit tė diktatorve ateistė, fjala shok-u ėshtė hjekur nga pėrdorimi dhe nė vend tė saj me tė madhe po pėrdoret gabimisht fjala Zoti nė vend tė fjalės zotėri. Kėtė far lloj pėshtjellimi tė fjalve dhe kuptimeve nuk mund ta arėsyetoj arėsyeja e shėndosh dhe nuk dihet se pėr ēfarė arėsyeje u bė dukuri e gjėr tek ne shqiptarėt. Kjo mund tė jetė edhe njė anomali mė shumė, nė mozaikun e anomalive tė shumta shqiptare, qė u krijuan nė dhjetėvjeēarin e fundit tė kėtij shekulli.
Deri sa redaktorėt e gazetave dhe revistave tona nuk kanė mundėsi tė zgjedhin krizėn e thellė politike dhe morale nė tė cilėn e futėn kombin tonė karrjeristėt e sėmuar pėr pushtet dhe partiakėt e shtir, ata kanė mundėsinė qė sėpaku kėtė dukuri tė shėmtuar, tė zėvendėsimit tė fjalės zotėri me fjalėn Zoti, ta korigjojnė dhe pėrmirėsojnė me anė tė lektorve qė i kanė punėsuar nė redaksitė e tyre. Por, pėrgjegjėsia mė e madhe duhet tė bie nė gazetarėt dhe intelektualėt tė cilėt merren me shkrime dhe nuk dijnė, apo nuk don tė dijnė se nuk bėnė tė pėrzihet dhe tė pėrdoret gabimisht fjala Zoti... nė vend tė fjalės zotėri...

Botuar nė Bota sot mė 22 Korrik 1999

SA ZOTĖRA I KANĖ SHQIPTARĖT

Po tė shiqohet Libri i Genisit shqiptarėt si individ dhe si komb nuk zėnė vend nė faqet e tij. Nė atė libėr shėnohėn pėr ēdo motmot sukseset e jashtėzakonshme tė individve tė rruzullit toksorė nė lami tė ndryshme tė shkencės, kulturės dhe aktiviteteve tjera shoqėrore. Po qe se nė atė libėt do tė shėnoheshin nė njė kapitull tė veēantė anomalitė e individve qė i pėrkasin njė kombi, me siguri shqiptarėt do ta zinin vendin e parė pasi qė numri i anomalive tek ta nė vend se tė zvogėlohet po rritet me pėrmasa tepėr tė mėdha. Po tė shiqohet jeta politike dhe kulturore e shqiptarėve do tė habitesh se si ėshtė e mundur qė klasa politike shqiptare tė bie aq poshtė duke mos i njohur dhe mos i rrespektuar as rregullat elementare tė lojes politike. Faqe tė tėra tė Librit tė Genisit do tė mbushen me anomalitė e shumta tė partiakve tė shtirė dhe karrjeristėve tė sėmuar pėr pushtet tė shqiptarėve. Mos kujdesi i shoqėrisė shqiptare ndaj vlerave kombėtare; moskujdesi ndaj gjuhės, kulturės dhe vyrtyteve shqiptare do tė zinin vend me rėndėsi nė atė Libėr dhe do tė habiteshin lexuesit e shumtė tė tij me anomalitė e shqiptarėve. Shumė shkrimtarė, gazetarė dhe njerėz qė u ka dalur zėri, nė vend se tė kenė kujdes pėr fjalorin e gjuhės tonė tė bukur, duke mos pėrdor pa nevojė fjalė tė huaja, kur kemi fjalėt tona, me tė madhe po pėrdorin fjalė tė huaja pa pasur nevojė per to, dhe kėshtu, po e varėfrojnė gjuhėn, elementin kryesor tė kombit. Gjuhėtarėt me tituj dhe pa tituj shkencorė nuk duhet tė jenė vėshgues tė kėsaj dukurie duke mos ndėrrmarė asgjė pėr pengimin e saj. Shkrimet e tyre me shpjegime tė duhura se cilat fjalė tė huaja e dėmtojnė rėndė gjuhėn shqipe dhe cilat fjalė tė huaja nuk e dėmtojnė atė, duhet tė gjejnė vend nepėr gazeta, revista dhe radiostacionet qė komunikojnė me shqiptarė nė gjuhėn shqipe. Ėshtė mė se e domosdoshme qė sa mė parė tė ndėrpritet dhunimi i besimtarėve qė i besojnė Njė Zoti, Zotit tė vėrtetė, Krijuesit tė gjithėsisė dhe tė njerėzimit nga mjetet e komunikimit publik, qė po i pėrdorin pa vend fjalėn Zot nė vend tė fjalės zotėri apo zotni. Fatėkeqėsishtė shumė shqiptarė qė e pėrdorin gabimishtė fjalėn Zoti nė vend tė fjalės zotėri apo zotni arsyetohėn nė pėrdorimin gabim tė tyre duke u mbshtetur nė Fjalorin e Gjuhės Shqipe, tė cilin e pėrpiluan gjuhėtarėt ateistė sipas direktivave tė partisė. Shtrohet pyetja deri kurė mė shqiptarėt do tė vetėdijėsohėn se komunistėt shqiptarė kanė tash tjera halle, kanė hallin e mbajtjes sė pushtetit me ēdo kusht, duke mos i zgjedhur mjetet, e jo hallin e pėrmirėsimit tė fjalorėve dhe korigjimit tė historisė kombėtare. Nacionalistėt shqiptarė kanė shumė detyra, por njėra ndėr to, qė ka rėndėsi tė madhe kombėtare ėshtė pastrimi i shoqėrisė dhe kulturės shqiptare nga mbeturinat e komunizmit. Ateizmi i mbjellur me kujdes, qė nga foshnjoret e deri nė institucionet kulturore, dhe shtetėrore tė Shqipėrisė, gjatė periudhės sė diktaturės sė kuqe ndikoi fuqishėn edhe tek rinia shqiptare nė Kosovė dhe nė Vise tjera shqiptare pėr ta mohuar Zotin e vėrtetė dhe nė vend tė Tij pėr tė krijuar zotėra- njerėz. Fatėmirėsisht, shqiptarėt nė vitet e fundit tė shekullit 20 u kėndjellėn nga opiumi i ideologjisė komuniste, dhe kuptuan se zotrat- njerėz, qė i krijoi socializmi tek shqiptarėt, ishin njerėz tė zakonshėm si shumica dėrmuese e njerėzėve, qė kanė tė meta tė shumta dhe vyrtyte tė pakta. Dhe tani po habitemi, qė aq shumė tė liga e kanė kapluar Shqipėrinė dhe Kosovėn. Vritėn veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare; vritet njeriu para syve tė fėmijėve nė pikė tė ditės apo edhe nė terrin e natės. Dhunohet gruaja, dhe pastaj pėr sė gjalli kallet pėr ti humbur gjurmat e krimit. Kidnapohet vajza dhe dėrgohet jasht vendit dhe e detyrojnė pėr ta shitur trupin dhe shpirtin, bėhėn edhe shumė anomali tjera qė nuk mund ti bėj kush tjetėr vetėm ateistėt, hajnat dhe rrugaqėt, qė socializmi i ēveshi nga ndjenjat njerėzore, ndjenjat kombėtare dhe nga ndjenjat fetare dhe sot i kemi dhuratė nga ideologjia e djallit, marksizėm-leninizmi. Pra, shqiptarėt kanė shumė punė pėr tė kryer qė tė hecin pėrpara, por pa pastrimin e shoqėrisė shqiptare nga qelbėsirat e komunizmit, nuk do tė mund tė quhem shoqėri demokratike evropiane, dhe as qė do ti arrijmė lehtė synimet tona kombėtare.

Botuar: Bota sot mė 28 dhjetor 2000

 

Kur'ani i Mrekullueshem

Nga Dr. Gary Miller

Kurani nuk eshte quajtur i mrekullueshem vetem nga muslimanet te cilet e vleresojne ate, e besojne dhe jane te kenaqur me te: ai eshte quajtur i habitshem edhe nga jo-muslimanet. Ne fakt, edhe vete ata qe e urrejne Islamin aq shume e kane quajtur ate si te tille.


Hyrje

Ēudia me e madhe per ata jo-muslimane te cilet e kane pare Kuranin me nje sy kritik, ka qene qe Kurani nuk ka qene kurre ashtu sikurse ata mendonin. Ēfare ata mendojne eshte qe Kurani eshte nje liber i vjeter i cili u e ka origjinen rreth 14 shek. me pare nga shkretetirat Arabe; keshtu qe ata presin qe libri te kete nje pamje te tille; nje liber i vjeter nga shkretetirat. Me vone ata zbulojne qe libri nuk i ngjante aspak atij qe ata kishin pritur. Per me teper, nga mendimet e para qe disa njerez kane eshte qe, perderisa ai eshte nje liber i vjeter qe vjen nga shkretetira, ai duhet te flase per shkretetirat vete. Ne fakt eshte e vertete qe Kurani flet per shkretetirat imagjinata e tij pershkruan edhe shkreterirat; por ai gjithashtu flet per deterat apo cdo te thote te jesh ne nje shtrengate ne mes te detit.

Marina tregtare

Disa vite me pare, ne Toronto tregohej historia e nje njeriu i cili punonte ne marinen tregtare per te siguruar jetesen. Nje musliman i dha atij nje kopje te perkthimit te Kuranit per ta lexuar. Tregtari i detit nuk dinte asgje per Islamin, megjithate ai ishte shume i interesuar ne leximin e Kuranit. Kur ai e mbaroi ate se lexuari, ai i ktheu librin muslimanit dhe pyeti: A ishte Muhamedi detar? Ai kishte ngelur shume i mahnitur nga menyra se si Kurani pershkruante nje shtrengate ne mes te detit. Kur atij ju tha jo, ne fakt Muhamedi ka jetuar vetem ne shkretetire, ajo ishte mese e mjaftueshme per te. Ai e pranoi Islamin menjehere.

Ai ishte mahnitur me pershkrimin e shtrengates ne Kuran sepse ai e kishte provuar nje dicka te tille, dhe e dinte qe ai qe e ka shkruar ate pershkrim, e ka provuar cdo te thote nje stuhi ne mes te detit. Pershkrimi nje dallge, mbi te nje tjeter dallge dhe mbi te rete ne qiell (Sure En-Nur, 24:40) nuk mund te kishte qene ajo cka nje person duke imagjinuar stuhine ne det do te kishte shkruar; ajo pa tjeter ishte shkruar nga dikush qe e dinte cdo te thote nje stuhi ne det. Ky eshte vetem nje shembull i cili tregon ate qe Kurani nuk ishte i lidhur me nje vend apo kohe te caktuar. Pa dyshim, idete shkencore te shprehura ne te gjithashtu, nuk e kane origjinen nga shkretetirat e 14 shek. me pare.

Grimca me e vogel

Shekuj te tere, perpara ardhjes se Muhamedit si profet, ka ekzistuar nje teori shume e njohur e atomizmit e avancuar nga filozofi Grek, Demokritius. Ai dhe ata qe e ndoqen ate, mendonin qe materia perbehej nga grimca te pandashme dhe te padallueshme qe quheshin atome. Arabet gjithashtu e kishin pervetesuar nje koncept te tille, ne fakt fjala Arabe Dharrah i referohet grimces me te vogel qe njerezit njohin. Tani, shkenca moderne ka zbuluar qe kjo grimce e vogel (atomi) mund te shperbehet ne pjeseza me te vogela. Kjo eshte nje ide e re qe i perket shek. te kaluar; megjithate, ky dokument na paraqitet me mjaft interes ne Kuran, ne Sure Es-Sebe, 34:3 e cila thote:

Ai (Allahu) di edhe per ate qe peshon sa nje atom ne qiej dhe ne toke, bile edhe per ate qe eshte me e vogel se ajo...

Pa dyshim, para 14 shekujsh kjo fraze do te dukej e ēuditshme edhe per nje Arab. Per te, dharrah ishte gjeja me e vogel qe ekzistonte. Me te vertete, kjo eshte nje prove qe tregon qe Kuranit nuk i ka kaluar koha.

Mjalti

Nje tjeter shembull i asaj qe dikush pret te gjeje ne nje liber te vjeter qe flet per shendetin apo kurimin e semundjeve, jane mjekimet apo kurimet te cilave u ka kaluar koha. Shume burime historike trensmetojne qe Profeti (s) ka dhene keshilla mbi shendetin dhe higjenen, megjithate shume nga keto keshilla nuk jane te perfshira ne Kuran. Ne pajme te pare, per nje jo-musliman, ky duket si nje perjashtim neglizhent. Ata nuk mund ta kuptojne perse Allahu nuk do te perfshije keto informacione me vlere ne Kuran. Disa Muslimane perpiqen ta shpjegojne kete mungese me argumentet e meposhtme: Megjithese keshillat e profetit ishin te qendrueshme dhe te aplikueshme ne kohen ne te cilen ai jetonte, Allahu, me dijen e Tij pa kufij, e dinte qe do te vinte nje kohe kur zbulimet e reja mjeksore dhe shkencore do ti benin keshillat e profetit te dukeshin jashte kohe. Kur u bene zbulime te reja, njerezit do te thonin qe keto zbulime bien ne kontradikte me keshillat e Profetit. Per kete, perderisa Allahu nuk do te lejonte asnje shans per jo-muslimanet te thonin qe Kurani bie ne kontradikte me vetveten apo me mesimet e Profetit (s), Ai perfshiu ne Kuran nje informacion qe do ti rezistonte koherave. Megjithate, nese do te ekzaminonim realitetin e vertete te Kuranit persa i perket ekzistences se tij si nje revelate qiellore, do te vinim re qe i gjithe problemi do te qartesohej, dhe gabimi i ketyre lloj argumentimesh do te behej i qarte dhe i kuptueshem.

Duhet te kuptohet qe Kurani eshte nje revelate nga Zoti, dhe si i tille, i gjithe informacioni qe perfshihet ne te ka nje origjine te tille. Allahu e zbriti Kuranin nga Vetja e Tij. Ato jane fjalet e Allahut, te cilat ekzistonin qe para krijimit, dhe per kete asgje nuk mund te shtohet, hiqet apo ndryshohet. Ne thelb, Kurani ekzistonte dhe ishte i kompletuar perpara ardhjes se Profetit Muhamed (s), keshtu qe nuk ka sesi te perfshije ndonje fjale apo keshille te vete Profetit. Perfshirja e nje informacioni te tille do te binte ne kundershtim te hapur me qellimin per te cilin Kurani ekziston. Ajo do te tundte autoritetin e tij dhe do ta bente ate jo-autentik si nje revelate nga Zoti.

Si rezultat i kesaj, ne Kuran nuk perfshihen mjekimet popullore, te cilat nuk mund te konsideroheshin te kohes; po ashtu ne te nuk perfshihen mendimet e njeriut persa i perket asaj qe eshte e vlefshme per shendetin, cili ushqim eshte i mire per tu konsumuar, apo cfare do ta kuronte kete apo ate semundje. Ne fakt, Kurani permend vetem nje produkt i cili sherben si trajtim mjeksor i cili nuk eshte kundershtuar nga askush. Thuhet qe ne mjaltin njerezit gjejne sherim. Dhe sigurisht, nuk besoj se do te jete dikush qe do ta kundershtoje kete.

Profeti Muhamed a.s. dhe Kurani

Nese dikush mendon qe Kurani eshte produkt i mendjes se njeriut, atehere do te pritej qe ky liber te reflektonte dicka nga ajo qe ndodh ne mendjen e atij qe e kompozoi ate. Ne fakt disa libra te ndryshem dhe enciklopedi shkruajne qe Kurani eshte produkt i alucinacioneve qe Muhamedi kishte. Nese kjo eshte e vertete nese Kurani vertete eshte pjelle e disa problemeve psikologjike ne mendjen e Muhamedit atehere evidencat per kete do te shfaqeshin te qarta ne Kuran. A ekziston ndonje evidence e tille? Megjithate perpara se te vertetojme nese ekziston ndonje evidence e tille apo jo, me pare duhet te identifikojme cfare duhet te kete ndodhur ne mendjen e tij ne ate kohe, dhe me pas te kerkojme keto mendime dhe reflektime ne Kuran.

Eshte mese e ditur qe Muhamedi (s) pati nje jete te veshtire. Te gjitha vajzat e tij nderruan jete pervec njeres. Ai gjithashtu kishte nje grua lidhjen me te cilen ai e kishte shume per zemer dhe e konsideronte shume te rendesishme. Edhe ajo nderroi jete bile ne nje periudhe shume kritike te jetes se tij. Faktikisht, ajo duhet te kete qene nje grua e forte sepse kur atij ju shpall revelimi i pare, ai i frikesuar shkoi pikerisht tek ajo. Sigurisht, edhe ne ditet e sotme do te ishte shume e vershtire te gjeje nje Arab qe do te thoshte isha aq i frikesuar, saqe vrapova ne shtepi per te gruaja ime. Kjo ndodh sepse ajo eshte natyra e tyre. Megjithate, Muhamedi a.s. duhet te jete ndier shume komfort me gruan e tij perderisa ai e beri kete. Kjo tregon qarte sa e forte dhe sa influence ajo grua kishte. Megjithese keto shembuj jane vetem disa nga subjektet qe do te kene qene ne mendjen e Muhamedit ne ate kohe, ato do te mjaftonin per te mbeshtetur piken time.

Kurani nuk permend asnje nga keto gjera as vdekjen e femijeve, as vdekjen e gruas dhe shoqes me te dashur, as friken nga shpallja e pjeses se pare te revelates, te cilen ai aq bukur e ndau me gruan e tij asgje; dhe keto ndodhi duhet ta kene vrare ate, shqetesuar ate, dhe shkaktuar dhembje dhe hidherim gjate jetes se tij. Ne te vertete, nese Kurani do te ishte nje produkt i refleksionit te tij psikologjik, atehere keto subjekte, ashtu sikurse dhe shume te tjera, do te ishin te qarta apo te pakten do te ishin permendur ne Kuran.

Kurani nga pikpamja shkencore

Analiza e Kuranit nga nje pikpamje shkencore do te ishte shume e mundur sepse Kurani ofron dicka qe nuk eshte ofruar nga asnje skript tjeter religjoz ne veēanti dhe asnje fe tjeter ne pergjithesi. Kjo eshte ēka shkencetaret kerkojne. Sot, ka shume njerez me mendime dhe teori te ndryshme mbi universin. Keto njerez jane pothuajse gjithkund, por komuniteti shkencor as nuk do te tentonte tu vinte veshin atyre. Kjo ndodh per arsye se komuniteti shkencor ka kerkuar nje prove te falsifikimit. Ata thone, nese ke nje teori, mos na e dergo ate neve perderisa nuk sjell bashke me te menyren se si ne te provojme nese ajo qe thua eshte e drejte apo e gabuar.

Ky ishte testi te cilit Ainshtajni ju nenshtrua. Ai erdhi me nje teori te re dhe tha: Une besoj qe universi eshte ky; dhe keto jane tre menyra per te provuar nese ajo qe une them eshte e drejte apo e gabuar!

Nen mbikqyrjen e komunitetit shkencor, teoria iu nenshtrua ketij testi, dhe brenda gjashte vitesh teoria i kaloi te tre menyrat. Natyrisht, kjo nuk provon qe ai ishte i madh, por provon vetem ate qe ai e meriton te degjohet sepse ai tha, kjo eshte ideja ime, dhe nese ju doni te perpiqeni te vertetoni qe une jam gabim, beni kete apo provoni kete tjetren.

Kjo eshte tamam ajo qe Kurani ka testin e falsifikimit. Disa jane te vjeter (ne sensin qe ata tashme jane provuar te verteta) dhe disa ekzistojne edhe sot e kesaj dite. Shume thjeshte ai thote: Nese ky liber nuk eshte ēfare pretendohet, atehere ēfare ju duhet te beni eshte kjo, apo kjo, apo ajo tjetra qe te kundershtoni ate. Natyrisht, per 1400 vjet askush nuk ka mundur ta beje asgje keshtu qe ai akoma konsiderohet i vertete dhe autentik.

Testi i falsifikimit

Ēfare une ju sugjeroj eshte qe heren tjeter, kur te debatoni me dike rreth Islamit dhe ai pretendon qe ai eshte me te verteten dhe ju ne erresire, lerini te gjitha argumentet menjeane dhe pyeteni personin: A ka ndonje test falsifikimi ne fene tuaj? A ka ne fene tuaj diēka, ēfaredo qofte ajo, qe nese do te ekzistonte do te provonte qe ju jeni gabim? Une ju premtoj qe ne kete moment qe askush nuk do te jete ne gjendje te sjelle dicka te tille asnje test, asnje prove, asgje. Kjo sepse ata nuk mendojne qe ata nuk duhet te tregojne ēfare ata besojne por ata duhet tu japin te tjereve nje shans per te provuar qe ata nuk jane gabim. Megjithkete, Islami e ben kete.

Nje shembull perfekt qe tregon si Islami i ofron njeriut nje shans per te provuar vertetesine tij, jepet ne kapitullin e katert. Te them te drejten vertete u ēudita kur e zbulova kete sfide per here te pare. Sure En-Nisa, 4:82, thote:

A nuk e perfillin ata Kuranin? Sikur te ishte prej dikujt tjeter, pervec prej Allahut, do te gjenin ne te shume kunderthenie.

Kjo eshte nje sfide e qarte per nje jo-musliman. Ai eshte i ftuar te gjeje nje gabim. Faktikisht, serioziteti dhe veshtiresia e kesaj sfide,dhe paraqitja e saj ne vend te pare nuk eshte ne natyren njerezore dhe nuk eshte pjese e personalitetit te njeriut. Nuk mund te ndodhe qe dikush ulet ne provim, dhe pasi e mbaron ate, i le profesorit nje mesazh ku thuhet: Ky provim eshte perfekt. Nuk ka asnje gabim ne te. Gjejeni nje, nese mundeni! Askush nuk e ben kete. Profesorin nuk do ta zinte gjumi naten derisa ai te gjente nje gabim. Por perseri, kjo eshte menyra me te cilen Kurani i drejtohet njerezimit.

Pyeti Ata qe kane dituri

Nje tjeter e veēante interesante qe ekziston ne Kuran vazhdimisht merret me keshillat qe ai i ofron lexuesit. Kurani e informon lexuesin per fakte te ndryshme dhe me pas keshillon, nese kerkon te dish me teper per kete ose ate, apo nese dyshon ne ate qe thuhet, atehere pyet ata qe kane dituri. Kjo eshte nje tjeter karakteristike qe te ēudit. Nuk eshte normale per dike qe nuk ka eksperience ne gjeografi, botanike, biologji, etj., - te diskutoje per keto tema, dhe me pas te keshilloje te tjeret te pyesin ata qe kane dituri nese informacioni eshte i dyshueshem. Gjate te gjitha koherave, shume muslimane kane ndjekur keshillat e Kuranit dhe kane bere zbulime te shumta. Nese do te hidhnim nje sy mbi punen e shkencetareve muslimane te shume shekujve me pare, do te shikonim qe ata kane perdorur shpesh kuota nga Kurani. Punet e tyre tregojne qe ata bene studime ne nje vend te caktuar, sepse ata kerkonin te arrinin diku. Dhe ata do te na siguronin qe arsyeja qe i beri ata te studionin mbi diēka te tille ishte sepse Kurani i tregoi atyre drejtimin e duhur. Per shembull, Kurani flet per origjinen e njeriut dhe me pas i thote lexuesit: Bej kerkim mbi te. Ai i jep lexuesit nje shenje dhe me pas thote qe ka akoma diēka per te zbuluar. Kjo eshte ajo mbi te cilen Muslimanet nuk tregojne interes por kjo nuk ndodh gjithmone dhe paragrafet e meposhtem e vertetojne kete.

Embriologjia

Disa vite me pare, nje grup studiuesish ne Riad, ne Arabine Saudite, mblodhen te gjitha versetet e Kuranit qe diskutonin embriologjine krijimin e njeriut ne miter. Ata thane kjo eshte cfare Kurani thote. A eshte kjo e vertete? Per te vertetuar kete ata ndoqen keshillen e Kuranit qe thote pyeti ata qe kane dituri. Qelloi qe ata zgjodhen nje jo-musliman i cili ishte profesor i embriologjise ne Universitetin e Torontos. Emri i tij ishte Keith Mur, dhe ai eshte autore i nje sere librash mbi embriologjine nje ekspert boteror mbi kete lende. Ata e ftuan ate ne Riad dhe thane: Kjo eshte cfare Kurani thote per kete teme. A eshte kjo e vertete? Ēfare mund te na thoni per kete?

Gjate qendrimit te tij ne Riad, ata i dhane profesorit ndihmen e duhur me perkthimet dhe bashkepunimin qe ai kerkoi. Ne fund ai u ēudit aq shume me ate qe zbuloi, sa qe ai nderroi edhe disa pjese nga librat e tij. Ne fakt, ne edicionin e dyte te njerit nga librat e tij, qe titulohet Perpara se te ishim Lindur...ne seksionin e historise se embriologjise ai perfshiu disa materiale qe nuk ishin ne edicionin e pare sepse cfare ai gjeti ne Kuran ishte me e avancuar sesa dija e tij dhe se ata qe besojne ne argumentet e Kuranit dine ate qe te tjeret nuk e dine. Une pata kenaqesine ta intervistoja Dr. Keith Mur per nje prezantim televiziv ne te cilin folem gjate mbi kete teme pati gjithashtu ilustrime te ndryshme me ane te projektorit etj. Gjate prezantimit ai tha qe shume nga ato ēka Kurani thote mbi krijimin e njeriut nuk diheshin deri para 30 vjeteve. Ne fakt, ai tha qe pershkrimi i Kuranit per embrionin ne nje nga gradat e zhvillimit si gjak i ngjizur (si shushunje) ishte dicka e re per te, (Sure el-Haxh, 22:5; el-Muminune, 23:14; El-Gafir, 40:67) por pas kerkimit ai pa qe ajo ishte e vertete, dhe e shtoi ate ne librin e tij. Ai tha qe nuk e kishte menduar kurre nje diēka te tille. Me pas ai shkoi ne departamentin e zoologjise dhe kerkoi fotografine e nje shushunje. Kur ai e gjeti ate, e pa qe ajo dukej tamam si embrioni i njeriut, dhe per kete vendosi ti paraqese te dy fotografite ne nje nga librat e tij.

Megjithese shembulli i mesiperm i kerkimit te metejshem mbi informacionin e dhene ne Kuran i perket eksperiences se nje jo-muslimani, ai eshte perseri i vlefshem sepse vete profesori eshte nje nga ato qe kane dituri ne subjektin mbi te cilin behet studimi. Sikur nje njeri i thjeshte te thoshte qe ajo ēka Kurani thote per formimin e njeriut eshte e vertete, ndoshta fjalet e tij nuk do te pranoheshin. Por, per arsye te pozites se larte, respektit dhe vleresimit qe njerezit ja shoqerojne studiuesve, do te ishte e natyrshme te mendohet qe nese ata do te benin nje kerkim dhe do te dilnin ne perfundime te bazuara ne kete kerkim, atehere perfundimet do te ishin te vlefshme.

Kurnderpergjigja e Skeptikut

Dr. Muri shkroi gjithashtu nje liber mbi embriologjine klinike, dhe kur ai e prezantoi materialin e tij ne Toronto, ai u ndesh me nje reagim te ashper ne te gjithe Kanadane. Kjo u publikua ne faqet e para te gazetave ne te gjithe vendin, bile disa nga titujt ishin me te vertete qesharake. Per shembull, njeri nga titujt lexonte DIĒKA E ĒUDITSHME E GJETUR NE LIBRIN E LASHTE TE LUTJEVE! Ky shembull tregon qarte qe njerezit nuk e kuptojne qartesisht ate per te cilen behet fjale. Faktikisht, nje reporter i nje gazate e pyeti profesor Murin: A nuk mendoni qe Arabet mund te kene pasur dije rreth gjithe kesaj pershkrimin e embrionit, pamjen e tij dhe si ai ndryshon e rritet? Ndoshta ata nuk ishin shkencetare, ndoshta ata kane bere operacione duke i ēare njerezit per te pare keto gjera. Profesori menjehere theksoi se ai (reporteri) kishte humbur nje pike shume te rendesishme te gjitha pamjet e perdorura gjate prezantimit ishin fotografuar nepermjet mikroskopit. Ai vazhdoi duke thene qe nuk eshte e rendesishme nese dikush eshte munduar te zbuloje embriologjine 14 shek. me pare. Ata nuk mund ta kishin pare ate!

Te gjitha pershkrimet e Kuranit mbi embrionin i perkasin kohes kur ai eshte shume i vogel per tu pare me syrin e lire; keshtu qe duhet nje mikroskop per ta pare ate. Nje mjet i tille u zbulua vetem rreth 200 vjet me pare - vazhdoi Dr. Muri Ndoshta 14 shekuj me pare dikush mbante te fshehur nje mikroskop dhe beri kete kerkim, duke mos bere asnje gabim. Me pas, ne nje menyre apo nje tjeter ja mesoi ate Muhamedit a.s. dhe i mbushi mendjen atij ta perfshinte kete informacion ne librin e tij. Pas kesaj ai i shkaterroi mjetet e tij te punes duke e mbajtur ate pergjithmone sekret. A e beson ti kete? Ne fakt nuk duhet ta besosh perderisa te sjellesh prova te sakta sepse kjo me te vertete eshte nje teori qesharake. Kur ai u pyet si e shpjegonte ai kete informacion ne Kuran?, Dr. Muri u pergjigj: Ajo shpjegohet vetem me nje revelate nga Zoti!

Gjeologjia

Nje nga koleget e Dr. Murit, Marshall Xhonson, merret me studimin e Gjeologjise ne Universitetin e Torontos. Ai tregoi nje interes te veēante ne faktin qe informacioni qe Kurani jepte mbi embriologjine ishte i sakte, dhe per kete, ai i kerkoi muslimaneve te mblidhnin ēdo gje nga Kurani qe kishte te bente me specialitetin e tij. Perseri njerezit ngelen te habitur nga rezultatet. Perderisa ne Kuran trajtohen tema te shumta, do te duhej nje kohe e gjate per tu marre me gjithēka. Do te mjaftonte per qellimin e ketij diskutimi te thonim qe Kurani ofron informacion te qarte dhe te sakte per tema te ndryshme dhe ne te njejten kohe ai keshillon lexuesin te verifikoje vertetesine e tyre me studime te ndrshme nga specialiste te ketyre subjekteve. Ashtu sikurse u tregua nga shembujt e mesiperm te embriologjise dhe gjeologjise, Kurani ka qene gjithmone nje burim autentik ne te cilin kushdo mund te mbeshtetet.

Ju nuk e dinit kete me pare

Pa dyshim, nje tjeter menyre interesante e te shprehurit e cila nuk gjendet askund tjeter pervec se ne Kuran, eshte ajo kur Kurani informon dhe me pas shpesh here i drejtohet lexuesit me fjalet Ju nuk e dinit kete me pare. Asnje shkript tjeter nuk e ben kete. Te gjitha shkrimet e lashta dhe skriptet qe njerezit kane japin nje informacion te gjere, por ato gjithmone e tregojne burimin e informacionit.

P.sh:, kur Bibla diskuton per historine e te lashteve, ajo tregon qe ky mbret ka jetuar ketu, ky tjetri luftoi ne kete beteje, nje tjeter kisha kaq djem, etj. Megjithate, Bibla thote qe nese lexuesi kerkon nje infromacion me te zgjeruar, ai duhet te kerkoje ne kete liber apo ate liber te caktuar sepse ai eshte libri nga ku informacioni eshte marre. Ne kontrast me kete koncept, Kurani e furnizon kexuesin me informacion dhe me pas thote qe ky informacion nuk ka qene i njohur me pare. Eshte me shume interes te permendim qe ky koncept nuk u sfidua kurre nga jo-muslimanet, gjate ketyre 14 shekujve. Me te vertete Mekasit i urrenin aq shume muslimanet, por megjithese ata degjuan revelimet e ndryshme qe sillnin diēka te re, perseri ata kurre nuk folen e thane qe kjo nuk eshte e re. Ne e dime ku Muhamedi e gjeti kete informacion. Ne e kemi mesuar kete ne shkolle. Ata nuk munden kurre ta sfidonin autenticitetin e ketyre informacioneve sepse megjithmend ato ishin te verteta!

Per te ndjekur keshillen e Kuranit per kerkim te informacionit, (edhe nese ai eshte i ri), gjate kohes se tij si udheheqes i muslimaneve, Omeri caktoi nje grup studiuesish per gjetjen e murit te Dhulkarneinit. Perpara se Kurani te zbriste, Arabet nu kishin degjuar kurre per nje mur te tille, por vetem pse Kurani e pershkruante, ata qene ne gjendje ta gjenin ate. Ai ndodhet ne nje vend te quajtur Durbend, ne ish Bashkimin Sovjetik.

[ Shenim: Qyteti i Derbendit (Durbend, Derbend, Derband) gjendet ne Dagestan, ne brigjet perendimore te Detit Kaspik, rreth 150 milje ne jug-lindje te Groznit, ne Ēeēeni dhe 140 milje ne veri-perendim te Bakut, ne Azerbaixhan. Derbandi njihej gjithashtu me emrin Bab el-Ebuab ne historine e hershme te Islamit. Et-Tabariu e ka permendur ate ne vepren e tij Tarik er-Rusul uel Muluk kur diskutonte per ngjarjet e vitit 14 ne kalendarin musliman (ose 646 e.r.) gjate periudhes se udheheqesit te drejte Kalifit Omer ibn el-Katab (r.a.). Qyeteti gjithashtu permendet nga Jakuti ne vepren Muxham El-Buldan. Qyteti ishte i rrethuar me fortifikata me qellim qe ti mbrohej sulmeve nga veriu i Kaukazit, kur gjate nje kohe sundohej nga mbreteria e fuqishme e Kazarit. Hitoria e Kazarajve dokumentohet qe nga mesi i mijevjecarit te pare e.r., dhe mbreteria e tyre u shperbe ne 966 e.r. Derbendi ishte pika strategjike qe lidhte Veriun e Kaukazit me Jugun apo zonat Perse.

Abdullah Jusuf Ali, perkthyesi i famshem i kuptimit te Kuranit diskuton disa opinione mbi Dhulkarneinin ne shtojcen VII ne fund te sures Kehf apo Shpella. Historiani i famshem, Ibn Kethiri permend qe Dhulkarneini ishte nje mbret besimtar i cili jetoi gjate kohes se profetit Ibrahim (Abraham s.) dhe ai beri peligrimazhin rreth Kabes bashke me profetin Ibrahim (s) kur ai e ndertoi ate. Shiko faqen Minoritetet Muslimane per nje harte qe tregon Derbendin]

Prova e autenticitetit: Nje Trajtim

Duhet te theksohet qe Kurani eshte i sakte per gjerat qe thote, megjithate saktesia nuk do te thote qe ai eshte nje liber i shenjte. Ne fakt, saktesia eshte vetem nje nga kriteret qe nje revelate e shenjte duhet te plotesoje. P.sh., libri telefonik eshte i sakte por kjo nuk do te thote qe ai eshte i shenjte. Problemi i vertete qendron aty ku provat duhet te paraqesin burimet e informacionit te Kuranit. Por theksi bie ne krahun tjeter, ne ate qe prova duhet te gjendet nga lexuesi. Dikush nuk mund ta mohoje vertetesine e Kuranit pa pasur prova te mjaftueshme. Nese dikush gjen ndonje gabim, atehere personi mund ta diskualifikoje ate. Kjo eshte tamam ajo qe Kurani inkurajon.

Nje here nje burre erdhi tek mua, pas nje fjalimi qe kisha dhene ne Afriken e Jugut. Ai ishte shume i inatosur me ato qe une kisha thene dhe me tha: Sot une do te shkoj ne shtepi dhe do te gjej nje gabim ne Kuran. Pa dyshim thashe une une do te pergezoje per kete. Kjo eshte gjeja me e zgjuar qe dikush mund te bente. Sigurisht, ky ishte trajtimi qe muslimanet duhet ti bejne Kuranit me ata qe dyshojne ne vertetesine e tij, sepse vete Kurani ofron nje sfide te tille. Nje fakt thelbesor qe duhet perseritur per sa i perket vertetesise se Kuranit eshte qe pamundesia e dikujt per te shpjeguar nje fenomen nuk i kerkon personit te pranoje ekzistencen e fenomenit apo shpjegimin e nje personi tjeter persa i perket te njejtit fenomen. Per te qene me specifik, nese dikush mund te shpjegoje diēka, kjo nuk do te thote qe personi duhet te pranoje versionin e dikujt tjeter. Por, nese personi e kundershton shpjegimin e dikujt tjeter, atehere eshte detyra e tij te gjeje nje prove te sakte. Kjo teori gjenerale ishte e aplikueshme per koncepte te ndryshme per jeten, por ajo gjithashtu i pershtatet shume bukur sfides se Kuranit, sepse ajo krijon nje veshtiresi per ate qe thote Nuk e besoj. Ne momentin kur dikush refuzon te besoje diēka, ai merr mbi vete obligimin per nje shpjegim tjeter nese ai mendon qe tjeteri eshte gabim.

Ne fakt, ne nje ajet te veēante te Kuranit i cili gjithmone eshte keqinterpretuar nga perkthyesit e Kuranit, Allahu permend nje njeri te cilit ju shpjegua e verteta. Thuhet qe ai nuk e kreu mire detyren sepse ai nuk i shqyrtoi mire te gjitha variantet qe ai kishte degjuar. Me nje fjale, eshte fajtor ai i cili degjon diēka dhe nuk e shikon ate me sy kritik per te pare nese ajo eshte e vertete apo jo. Me nje fjale, ēfare duhet bere eshte qe informacioni te merret, te procesohet, te vendoset per ate qe eshte e sakte apo jo e sakte dhe me pas personi te perfitoje nga informacioni qe mori.

Informacioni duhet te organizohet dhe ndahet ne kategori te vecanta ne menyre qe te trajtohet ne menyra te ndryshme. P.sh. nese dikush mendon qe informacioni eshte spekulues, atehere personi duhet te shikoje ne cilin krah informacioni anon me teper, eshte ai i drejte apo i gabuar. Por, nese te gjitha faktet jane ofruar atehere personi eshte i detyruar te zgjedhe vetem njerin nga keto dy opsione. Edhe nese dikush nuk eshte pozitiv per sa i perket vertetesise se informacionit, ai eshte i detyruar ta procesoje informacionin, dhe te bindet qe ai nuk mund te vendose mbi te. Megjithese pika e fundit mund te duket pa kuptim, ajo ishte e rendesishme ne ate qe personi arrin ne nje konkluzion pozitiv qe bazohet ne analize te fakteve. Ky familjaritet me iformacionin do ti tregoje personit kufirin. Kur ai te perballohet me zbulime te reja apo infromacione te reja. E rendesishme ketu eshte ajo qe dikush nuk mund te mohoje faktet vetem pse personi nuk eshte i interesuar ne to.

Duke Provuar Alternativa te ndryshme

Siguria e vertete persa i perket vertetesise se Kuranit shfaqet ne konfidencen qe eshte e pranishme ne te; dhe kjo konfidence vjen me nje trajtim te vecante qe quhet Duke Provuar Alternativat. Ne thelb Kurani thote; Ky eshte nje revelate e shenjte, nese ju nuk besoni atehere ēfare eshte kjo? Me fjale te tjera, lexuesi eshte i ftuar te sjelle shpjegime te tjera. Ja ku eshte nje liber i shkruar me boje mbi leter. Nga erdhi ky liber? Ai thote qe eshte nje revelate e shenjte; nese jo, atehere cili eshte burimi i tij? Fakti me interesant eshte qe asnje nuk ka ardhur me nje shpjegim qe qendron. Ne fakt te gjitha alternativat jane provuar. Ashtu sikurse jo-muslimanet e kane trajtuar kete problem, alternativat jane pothuajse reduktuar ne dy drejtime mendimesh.

Ne njerin krah qendron nje grup njerezish qe e kane studiuar Kuranin per qindra vjet te cilet thone: Nje gje eshte e qarte ai njeri, Muhamedi a.s. kujtonte se ishte profet. Ai ne fakt ishte i ēmendur. Ndersa ne krahun tjeter qendron nje tjeter grup njerezish qe thone Per kete apo ate evidence, ne jemi te sigurte qe Muhamedi a.s. ishte nje genjeshtar! Ironikisht, keto dy grupe nuk arrijne kurre te bashkohen pa kontradita. Ne fakt shume libra i pranojne te dy alternativat duke filluar me ate qe Muhamedi (s) ishte i cmendur dhe duke perfunduar me ate qe ai ishte genjeshtar. Ata asnjehere nuk e kuptuan qe ai nuk mund te kishte patur te dyja. P.sh. nese dikush eshte i manget dhe mendon qe eshte profet, nuk ulet gjithe naten duke bere plane se si do ti mashtroje njerezit te nesermen, keshtu ata do te mendojne qe ai eshte profet? Ai beson ne ate ashtu sikurse beson qe pergjigja do te vij me ane te revelates.

Rruga e Kritikut

Faktikisht, nje pjese e madhe e Kuranit zbriti si pergjigje per shume pyetje. Dikush do te pyeste Muhamedin (s) dhe revelata do te vinte me pergjigjen e pyetjes. Sigurisht, nese dikush eshte i ēmendur dhe beson se nje engjell i peshperit ne vesh, atehere kur dikush ben nje pyetje, ai kujton se engjelli do ti sjelle atij pergjigjen. Ai eshte i ēmendur prandaj dhe ai e beson kete. Ai nuk i thote pyetesit te prese per nje moment dhe me pas vrapon tek shoket e tij per te pyetur, a e di ndonjeri prej jush pergjigjen? Kjo lloj sjellje eshte karakteristike e dikujt qe nuk beson qe ai eshte profet. Ēfare jo-muslimanet nuk pranojne eshte qe personi nuk mund ti kete te dyja. Njeri mund te jete i manget ose genjeshtar. Fakti eshte qe ato jane te dyja karakteristika reciproke te personalitetit.

Skenari i meposhtem eshte nje shembull ideal per te pershkruar ate qark te mbullur qe jo-muslimanet pershkojne vazhdimisht. Nese i pyet ata cila eshte origjina e Kuranit? Ata thone qe ai eshte pjelle e nje personi qe ishte i ēmendur. Me pas i pyet: Nese ai vjen nga ky person, ku e gjeti ai ate informacion qe perfshihet ne te? Pa dyshim Kurani permend shume gjera qe ishin te reja per Arabet. Meqe ata duhet te shpjegojne kete fakt, ata nderrojne pozicion duke thene: Ndoshta ai nuk ishte i ēmendur. Ndoshta ndonje i huaj ja mesoi atij te gjitha keto. Keshtu qe ai genjeu dhe i tha njerezve qe ai ishte profet. Ne kete pike ju duhet te pyesni: Ku e gjeti Muhamedi konfidencen e tij, nese ai ishte mashtrues? Te zene ne nje qoshe, si nje mace e egersuar, ata do te vijne me pergjigjen e pare qe u vjen ne mendje. Duke harruar qe ajo mundesi u konsumua nje here ata thone: Epo, ndoshta ai nuk ishte mashtrues. Patjeter duhet te kete qene i ēmendur qe vertet besonte se ishte profet. Keshtu ata fillojne nga e para te pershkojne ate qark te mbyllur.

Ashtu sikurse eshte permendur edhe me pare, Kurani perfshin nje infromacion te gjere burimi i te cilit nuk mund ti takoje askujt pervec Allahut. P.sh. kush i tregoi Muhamedit (s) per murin e Dhulkarneinit nje vend qindra milje larg ne veri. Kush i tregoi atij per embriologjine? Kur njerezit mbledhin fakte te tilla, nese ato nuk duan qe tia atribuojne ekzistencen e tyre ndonje burimi te qiellor, ato automatikisht kthehen ne pretendimin qe dikush ja mesoi Muhamedit (s) keto infromacione i cili i perdori ato per te mashtruar njerezit. Megjithate, kjo teori mund te kundershtohet me nje pyetje te thjeshte: Meqe Muhamedi ishte mashtrues, ku e gjeti ai konfidencen e tij? Perse ai i tregonte njerezve ne fytyre ate qe askush tjeter nuk mund ta thoshte? Kjo konfidence mund te shpjegohet vetem me faktin qe personi beson qe atij i eshte zbritur nje revelate qiellore.

Nje Revelate Ebu Lehebi

Profeti Muhamed kishte nje xhaxha emri i te cilit ishte Ebu Leheb. Ky person e urrente Islamin aq shume, saqe ai e ndiqte Profetin per ta tallur dhe diskretituar. Nese ai e shikonte profetin duke folur me nje te panjohur, ai do te priste derisa ata te ndaheshin dhe me pas ai do te shkonte tek i panjohuri dhe do ta pyeste: Ēfare te tha ai? A tha ai e zeze? Ne fakt eshte e bardhe. A tha ai mengjes? Ne fakt eshte mbremje. Ai thoshte gjithmone te kunderten e asaj qe ai degjonte Muhamedin (s) dhe muslimanet te thonin. Pamvaresisht nga kjo, pothuajse 10 vjet me pare se Ebu Lehebi te vdiste, u shpall nje kapitull i vogel nga Kurani qe fliste per te (Sure El-Leheb, 111). Ajo tregonte hapur ate qe ai nuk do te behej kurre nje musliman dhe per kete do te denohej perjete. Per dhjete vjet cfare Ebu Lehebi mund te kishte bere ishte te thoshte: Kam degjuar qe Kurani thote une nuk do te ndryshoje kurre une nuk do te behem kurre nje musliman keshtu qe do te perfundoj ne zjarr. Epo, une dua te behem musliman tani. Si ju duket kjo? Ēfare mendon per revelaten nga Zoti juaj? Por ai nuk e beri kurre kete. Dhe perseri, kjo do te ishte pikerisht sjellja e tij, perderisa ai kundershtonte ēdo gje qe Islami thote. Ne nje fare menyre ajo cfare Muhamedi (s) tha ishte: Ti me urren dhe ti kerkon zhdukjen time. Atehere thuaj keto fjale dhe une jam i mbaruar. Hajde pra, thuaji keto fjale. Por Ebu Lehebi nuk i tha kurre ato fjale. Dhjete vjet te tera, dhe gjate gjithe asaj periudhe ai nuk e pranoi dhe nuk e mbeshteti kurre ēeshtjen e Islamit.

Si mundet Muhamedi (s) ta kishte ditur dhe te ishte i sigurt qe Ebu Lehebi do ta vertetonte revelaten Kuranore nese ai (Muhamedi s.) nuk ishte lajmetari i vertete i Allahut? E si mund te kishte qene ai aq konfident sa ti kishte dhene dikujt 10 vjet kohe per per disktretituar figuren e tij si Profet? Pergjigja e vetme eshte qe ai ishte i derguar i Allahut; sepse te ofrosh nje sfide kaq te rezikshme, duhet te jesh me te vertete i bindur dhe te mbeshtetesh ne nje revelate nga Zoti.

Largimi

Nje tjeter rast qe flet per konfidencen e Muhamedit (s) ne profetesine e tij dhe ne nje force qeillore qe do ta mbronte ate dhe mesazhin e tij ishte kur ai la Meken dhe u fsheh bashke me Ebu Bekrin ne nje shpelle gjate emigrimit te tyre per ne Medine. Qe te dy i pane disa njerez qe po vinin per ti vrare, bile Ebu Bekri ishte shume i frikesuar. Padyshim, nese Muhamedi (s) ishte nje mashtrues qe perpiqej tua hidhte te tjereve ne ate qe ai ishte profet, gjithkush do te priste qe ne nje rast te tille ai do ti thonte shokut te tij: Ej Ebu Beker, shiko mos ka ndonje dalje tjeter nga kjo shpelle, apo Ulu, zer nje qosh dhe mos bej zhurme. Megjithate ajo cfare ai i tha Ebu Bekrit illustroi konfidencen e tij. Ai tha: Qetesohu, Allahu eshte me ne, dhe Allahu do te na shpetoje. Nese dikush mundohet te mashtroje te tjeret, ku e gjen ai kete natyre te shprehuri? Ne fakt, kjo strukture mendimi nuk eshte aspak karakteristike e mendjes se nje genjeshtari e mashtruesi.

Pra, ashtu sikurse eshte permendur edhe me siper, jo-muslimanet vijne rrotull e rrotull nje qarku te mbyllur, duke kerkuar nje shpjegim nje menyre qe shpjegon te dhenat ne Kuran pa ia atribuar ato origjines se tij te vertete. Ne njeren ane, te henen te merkuren dhe te premten ata thone qe ai ishte nje genjeshtar, dhe ne anen tjeter, te marten, te enjten dhe te shtunen ata thone qe ai ishte i ēmendur. Ēfare ata refuzojne te pranojne eshte qe personi nuk mund ti kete te dyja; por pamvaresisht nga kjo, ata kane nevoje per te dy teorite per te shpjeguar permbajtjen e Kuranit.

Takim me nje Minister

Rreth shtate vjet me pare, nje minister vizitoi shtepine time. Pikerisht ne dhomen ne te cilen ne ishim ulur, mbi tavoline, i kthyer mbrapsht, qendronte nje Kuran. Ministri nuk mund ta shikonte se cili liber ishte. Ne mes te nje diskutimi, une i tregova librin dhe i thashe: Une kam besim ne kete liber. Duke pare nga Kurani dhe duke mos ditur se cili liber ai ishte, ai u pergjigj: Degjo, nese nuk eshte Bibla, atehere ai eshte shkruar nga nje njeri. Si pergjigje te asaj qe ai tha, une vazhdova: Me ler te them se ēfare ka ne kete liber, dhe brenda 3 apo 4 minutash, une i tregova atij per disa gjera qe Kurani permend. Tamam, fill pas atyre 3 apo 4 minutave, ai ndryshoi pazicionin e tij duke thene: Ke te drejte. Ate liber nuk e ka shkruar njeriu. Ate e ka shkruar Djalli. Ne te vertete, nje person me mendime te tilla eshte shume i pafate per nje arsyetim te shendoshe. Se pari, ajo eshte nje kunderpergjigje e shpejte dhe e pa matur mire. Ajo eshte nje dalje e shpejte nga nje situate aspak komforte.

Faktikisht, eshte nje histori ne Bibel qe permend se si disa ēifute ishin deshmitare kur Jezusi (s) ngjalli nje te vdekur. Personi kishte 4 dite qe kishte vdekur, dhe kur Jezusi mberriti ne vend, ai tha ngrihu dhe personi u ngrit dhe shkoi. Ne nje situate te tille, disa ēifute qe ishin prezent thane me mosbesim: Ky eshte Djalli. Djalli e ndihmoi ate. Sot kjo histori perseritet shume shpesh neper kisha, ne te gjithe boten dhe njerezit derdhin lote duke thene: Ah, te kisha qene i pranishem, nuk do te kisha qene aq budalla sa ēifutet. Por ironikisht, keto persona bejne te njejten gje qe ēifutet bene, kur, per tre minuta, ti u tregon atyre vetem nje pjese te vogel nga Kurani. Ata thone: Djalli e beri ate. Djalli e shkroi ate liber. Vetem sepse ato zihen ngushte ne nje qosh dhe nuk kane se cfare te thone, ata i kthehen rrugedaljes me te lehte dhe te pamatur.

Burimi i Kuranit

Nje tjeter shembull qe flet per adoptimin e ketyre rrugedaljeve ne situata te tilla, eshte shpjegimi i burimit te mesazhit te Muhamedit nga Mekasit. Ata shpesh here thonin: Djajte i sjellin Muhamedit Kuranin. Dhe ashtu sikurse dhe ne shume raste te tjera, Kurani e jep pergjigjen per kete: Nje verset ne Kuran (Sure El-Kalem, 68:51-53)

E ata qe nuk besuan gati sa nuk te zhduken ty me shikimet e tyre, kur e degjuan Kuranin thane Ai eshte i marre!

Por ai nuk eshte tjeter vetem se keshille per boten

Keshtu ai ofron nje argument per tu pergjigjur kesaj teorie. Ne fakt ka shume ajete ne Kuran qe kendershtojne haptas sugjerimin qe Muhamedi e merrte kete mesazh nga djajte. Per shembull, ne kapitullin 26, Allahu (swt) haptazi afirmon:

Ate Kuranin nuk e sollen djajte.
Ne nje vend tjeter (Sure En-Nahl, 16:28) ne Kuran, Allahu ne meson:

Kur te lexosh Kuranin, kerko mbrojtjen e Allahut prej shejtanit te mallkuar.

A eshte kjo menyra qe shejtani e shkruan nje liber? Ai i thote personit: Para se te lexosh librin tim, kerkoi Zotit te te mbroje nga une. Kjo eshte vertet shume e ngaterruar. Vertet nje njeri mund ta kishte shkruar dicka te tille, por jo Djalli. Shume njerez thone qe ata nuk mund ti japin nje zgjidhje ketij problemi. Ne njeren ane ata thone qe Djalli nuk do ta bente dicka te tille, bile edhe nese do te mundte, Zoti nuk do ta lejonte ate, por ne te njeten kohe, ata e vene Djallin pothuajse ne te njejten pozite me Zotin. Ne nje fare menyre ata thone qe Djalli mund te beje cdo gje qe Zoti ben. Si rezultat, kur ata shikojne Kuranin, ndonese te mahnitur me mrekulline e tij, ata akoma insistojne qe Djalli e shkroi ate!

Falenderimet i qofshin Allahut (swt) qe muslimanet nuk kane te njetin qendrim. Ndonese Djalli mund te kete disa mundesi, ato perseri qendrojne shume larg nga mundesite e Allahut. Dhe asnje musliman nuk do te jete i tille derisa nuk e beson kete. Dihet nga te gjithe, bile edhe nga jo-muslimanet qe Djalli shume thjesht mund te gaboje dhe do te ishte shume e mundur qe ai do te binte ne kontradikte me vetveten nese ai do te shkruante nje liber. Per kete Kurani thote:

A nuk e perfillin ata Kuranin? Sikur te ishte prej dikujt tjeter, pervec prej Allahut, do te gjenin ne te shume kunderthenie.

Mitomania

Nje tjeter sulm qe ka lidhje me arsyetimet e jo-muslimaneve ne perpjekjet e tyre te kota per shpjegimin e disa ajeteve ne Kuran, eshte edhe nje kombinim i te dy teorive qe Muhamedi (s) ishte i ēmendur dhe genjeshtar. Keta njerez propozojne qe Muhamedi ishte i ēmendur dhe si rezultat i kesaj ai mashtronte dhe i shtynte njerezit ne rruge te gabuara. Ka nje emer per kete ne psikologji dhe ai eshte Mitomania. Personi qe vuan me kete lloj semundje thote genjeshtra dhe me pas i beson edhe vete ato. Kjo sipas jo-muslimaneve, eshte semundja nga e cila Muhamedi (s) vuante. Por problemi me kete propozim eshte qe personi qe vuan nga mitomania, absolutisht nuk mund te flase me fakte, dhe Kurani eshte i teri i bazuar ne fakte. Ēdo gje qe perfshihet ne te mund te provohet si e vertete. Perderisa faktet jane problemi kryesor per nje mitomaniak, terapia qe perdoret per kurimin e saj eshte ballafaqimi i personit me fakte.

P.sh. nese dikush eshte i ēmendur dhe thote une jam mbreti i Anglise psikologu nuk e kundershton ate duke i thene , jo ti nuk je mbret. Ti je i ēmendur. Ne fakt ai e ballafaqon ate me fakte dhe thote: Dakord. Ti thua qe je mbret i Anglise. Atehere nuk me thua ku ndodhet mbreteresha sot? Ku eshte kryeministri yt dhe ku jane turperojet? Ne kete rast, kur personi ka probleme per t'ja dale me faktet, atehere ai do te filloje te nxjerre arsye te kota, duke thene: Mmm...mbreteresha...ajo ka shkuar ne shtepine e se emes. Nnnndersa...kryeministri...ne fakt ai vdiq. Eventualisht ai kurohet sepse nuk mund t'ja dale dot me faktet. Nese psikologu vazhdon ti paraqese atij fakte, ai ndeshet me realitetin dhe thote: Mendoj qe une nuk jam mbret i Anglise.

Ne Kuran eshte perdorur pothuajse e njejta menyre qe psikologu perdor per te kuruar mitomanine. Nje ajet ne Kuran (Sure Junus, 10:57) thote:

O ju njerez! Juve ju erdhi nga Zoti juaj keshilla (Kurani) dhe sherimi i asaj qe gjendet ne kraharoret tuaj, edhe udhezim e meshire per besimtaret.

Ne pamje te pare ajeti duket i pa qarte, megjithate, per dike qe e shikon ate nen driten e shembullit qe permendem me larte, kuptimi i ajetit del mese i qarte. Ai qe e lexon Kuranin sherohet nga deziluzionet. Ai eshte nje terapi ne thelb. Literalisht, ai i kuron njerezit e deluzionuar duke i paraqitur atyre fakte. Nje menyre trajtimi qe te bie ne sy ne Kuran eshte ajo qe thote: O ju njerez, ju thoni kete e kete per kete gje; e ēmendoni per kete tjetren? Si mund ta thoni kete gje kur dini ate tjetren? e keshtu ne vazhdim. Kjo e detyron dike te shikoje cfare eshte e rendesishme dhe ne te njejten kohe ajo e ēliron personin nga iluzione qe e bejne ate te mendojne qe faktet e prezantuara nga Allahu mund te shpjegohen shume thjesht me teori dhe arsyetime te kota.

Enciklopedia e Re Katolike

Eshte pikerisht kjo gje konfrontimi me fakte qe ka terhequr vemendjen e shume jo-muslimaneve. Ne fakt, ne Enciklopedine e Re Katolike, ekziston nje reference e re qe flet per kete subjekt. Ne nje artikull qe flet per Kuranin, Kisha Katolike thote:

Pergjate shekujve, shume teori jane ofruar per te shpjeguar origjinen e Kuranit...Sot asnje njeri i arsyeshem nuk i pranon keto teori...

Ja pra, se si Kisha Katolike, qe ka ekzistuar per kaq shekuj, i mohon te gjitha ato perpjekje per shpjegimet e kota te Kuranit.

Ne te vertete, Kurani eshte nje problem serioz per Kishen Katolike. Ajo thote qe Kurani eshte nje revelate dhe per kete ata e studiojne ate. Pa dyshim ata do te donin te gjenin prova qe ai nuk eshte, por nuk munden. Ata nuk mund te gjejne nje shpjegim qe qendron. Por te pakten ata jane te drejte ne kerkimet e tyre dhe nuk i pranojne interpretimet jo-thelbesore me te cilat ata mund te ndeshen. Kisha thote qe gjate ketyre 14 shekujve nuk eshte prezantuar asnje shpjegim i arsyeshem. Te pakten ajo pranon qe Kurani nuk eshte dicka qe mund te kalohet pa i kushtuar vemendjen. Ndersa ka njerez qe jane shume me pak te sinqerte dhe qe menjehere thone: Kurani vjen nga kjo, Kurani vjen nga ajo. Bile ne pjesen me te madhe te rasteve ata as qe e ekzaminojne kredibilitetin e asaj qe thone.

Natyrisht, nje thenie e tille nga Kisha Katolike e ben nje kristian te sotem te ndeshet me veshtiresi te shumta. Situata mund te jete qe nje person ka nje ide te veten per sa i perket origjines se Kuranit, por si pjestar i Kishes, ai nuk mund te veproje sipas asaj qe ai mendon. Kjo, sepse nje veprim i tille do te ishte ne kundershtim me bindjen, betimin dhe besnikerine qe Kisha kerkon. Per sa kohe qe ai eshte pjestar i saj, personi duhet te pranoje pa pyetje dhe te praktikoje si pjese e rutines se perditshme ate qe Kisha Katolike deklaron. Ne thelb, nese Kisha Katolike thote: Mos i besoni keto informata te pa konfirmuara per Kuranin, ēfare mund te themi atehere per pikeveshtrim Islamik. Nese, vete jo- muslimanet e pranojne qe ka diēka per Kuranin diēka qe duhet konsideruar pse atehere njerezit behen aq kokeforte dhe armiqesor kur Muslimanet avancojne pikerisht te njejten teori? Pa dyshim, kjo eshte per tu thelluar dhe per ata qe jane te arsyeshem dhe te zotet e mendjes.

Deshmia e nje intelektuali

Kohet e fundit, nje nga intelektualet me ne ze te Kishes Katolike nje person i quajtur Hans studioi Kuranin dhe opinionin e tij per ate qe kishte lexuar. Hansi eshte nje figure e njohur dhe shume i respektuar ne Kishen Katolike. Pas nje studimi te kujdesshem ai prezantoi rezultatet duke perfunduar: Zoti i foli njeriut nepermjet njeriut, Muhamedit. Perseri ky eshte nje konkluzion i arritur nga nje jo-musliman pikerisht nga nje intelektual shume i njohur ne Kishen Katolike.

Une nuk besoj qe Papa bie dakort me kete, megjithate opinioni i nje figure kaq te njohur per publikun duhet te peshoje disi ne krahun e Muslimaneve. A duhet te duartrokitet per ate qe ai u ndesh me realitetin dhe Kurani nuk eshte dicka qe mund te lihet menjeane dhe qe, ne fakt Zoti vete eshte origjina e atyre fjaleve.

Ashtu sikurse edhe u be e qarte nga informacioni i permendur me larte, te gjitha alternativat u konsumuan, keshtu qe shansi per gjetjen e ndonje shpjegimi tjeter per mohimin e Kuranit eshte i pa mundur.

Pesha e proves mbi kritikun

Nese libri nuk eshte revelate, atehere ai eshte mashtrim; dhe nese eshte mashtrim ne duhet te pyesim, Cila eshte origjina e tij? Ēfare eshte ajo me te cilin ne po mashtrohemi? Vertet, pergjigjet e verteta te ketyre pyetjeve hedhin drite mbi vertetesine e Kuranit dhe bejne te heshtin ato thenie te paqendrueshme te pabesimtareve.

Tek e fundit, nese njerezit insistojne ne ate qe Kurani eshte nje mashtrim, ata duhet te ofrojne evidenca per kete. Pesha e proves bie mbi ta, dhe jo mbi ne. Askush nuk mund te avancoje nje teori nese nuk mund ta shoqeroje ate me fakte; keshtu qe une i them: Me trego ndonje mashtrim. Me trego ēfare eshte ajo me te cilen Kurani me mashtron mua. Me trego...ose perndryshe mos thuaj qe ai eshte nje mashtrim!

Origjina e Universit dhe Jetes

Nje karakteristike e veēante e Kuranit eshte menyra se si ai shqyrton fenomene qe i perkasin jo vetem te kaluares por edhe diteve te sotme. Ne fakt, Kurani nuk ishte vetem nje problem i vjeter. Ai akoma paraqet nje problem problem per jo-muslimanet. Sepse ēdo dite, ēdo jave, ēdo vit sjell evidenca te reja per ate qe Kurani eshte nje force qe duhet ta pranojme qe eshte i vertete dhe kjo vertetesi nuk mund te sfidohet.

P.sh. nje ajet ne Kuran (Sure El-Enbija, 21:30) thote:

A nuk e dine ata te cilet nuk besuan se qiejt e toka ishin te ngjitura, e Ne i ndame ato te dyja dhe ujin e beme baze te jetes se ēdo sendi; a nuk besojne?

Si per ironi, ky ishte informacion per te cilin nje ēift pabesimtaresh u nderuan me Ēmimin Nobel ne 1973.

Kurani shpalos te verteten mbi origjinen e universit se si filloi nga nje pjese e vetme dhe njerezit vazhdojne ta verikikojne kete deri ne ditet e sotme. Per me teper, fakti qe baza e jetes eshte uji nuk do te mund te perdorej lehte per te bindur njerezit 14 shekuj me pare. E si mund te qendronte dikush para 1400 vjetesh ne shkretetire dhe ti tregonte shokut te tij: I gjithe ky (duke bere me shenje nga trupi i tij) eshte i perbere ne pjesen me te madhe prej uji. Askush nuk do ta besonte. Nuk kishte asnje prove derisa u arrit zbulimi i mikroskopit. Ata duhet te presnin derisa te zbulonin qe citoplazma, substanca baze e qelizes, ishte e perbere prej 80% uje. E pra evidenca erdhi, dhe Kurani perseri i qendroi proves se kohes.

Me gjere mbi Testin e Falsifikimit

Ne lidhje me testin e falsifikimit qe kemi permendur me siper, duhet te theksojme qe edhe ato i kane rezistuar te kaluares dhe te tashmes. Disa nga ato jane permendur si ilustrime te fuqise dhe dijes se Allahut, ndersa disa te tjere vazhdojne ti rezistojne sfidave te ndryshme te diteve tona. Nje shembull i te parit eshte ēka Kurani thote per Ebu Lehebin. Kjo, fare qarte ilustron ate qe Allahu, I Cili e njeh te fshehten, e dinte qe Ebu Lehebi nuk do te nderronte kurre mendim dhe te pranonte Islamin, dhe per kete Allahu lajmeroi qe ai do te denohet pergjithmone ne Zjarr. Ky kapitull ishte nje ilustrim i dijes madheshtore te Allahut ashtu sikurse ishte nje paralajmerim per te gjithe ata qe ishin si Ebu Lehebi.

Idhtaret e Librit

Nje tjeter shembull interesant i testit te falsifikimit qe gjendet ne Kuran eshte pjesa qe permend mardheniet ndermjet muslimaneve dhe ēifuteve. Ky verset eshte dhene ne menyre te atille qe te mos preke mardheniet ndermjet individeve te te dy feve. Ne fakt ai ben nje permbledhje mbi mardheniet midis dy grupeve perkatese. Ne thelb, Kurani thote qe Kristianet gjithmone do ti trajtojne Muslimanet shume me mire sesa Ēifutet i trajtojne ato. Ne te vertete, influenca e plote e ketij verseti mund te vihet re vetem duke veshtruar ate me nje kujdes te veēante. Eshte e vertete qe shume Kristiane dhe shume ēifute kane pranuar Islamin, por ne pergjithesi, komuniteti ēifut eshte per tu pare si nje armik i rezikshem i Islamit. Per me teper, vetem pak njerez e kuptojne qellimin e nje deklarate te tille ne Kuran. Kjo do te kishte qene nje shans i mire per ēifutet te sfidonin vertetesine e Kuranit ate qe ai nuk eshte nje revelate e shenjte. Ajo ēka ata duhet te bejne eshte te organizohen, ti trajtojne muslimanet mire per disa vjet dhe me pas te thone: Ēfare atehere thote libri juaj i shenjte per miqte tuaj jane ata Kristianet apo ēifutet? A e shikoni se cfare kane bere ēifutet per ju? Kjo eshte cfare ata mund te kishin bere per ta mohuar vertetesine e Kuranit. Por kjo nuk eshte bere per 1400 vjet me rradhe. Megjithate oferta eshte gjithmone e hapur.

Nje trajtim matematikor

Te gjithe shembujt e dhene deri tani, te cilet propozonin pikmamje te ndryshme per shqyrtimin e Kuranit, kane patur pa dyshim nje natyre subjektive: Sidoqofte mbetet akoma per tu diskutuar nje tjeter alternative, e cila vjen me me objektivitet dhe eshte me baze matematikore.

Dikush qe do ti mblidhte ato qe ne mund ta quanim nje liste hamendjesh, do te habitej me faktet qe Kurani eshte shume autentik. Me hamendje, ashtu sikurse me perdorimin e shembujve predikues, Kurani mund te shpjegohej matematikisht. Nese per shembull kemi nje person te cilit i eshte kerkuar te zgjedhe midis dy pergjigjeve (njera e drejte dhe tjetra e gabuar) dhe duke mbyllur syte ai zgjedh, atehere shansi i tij eshte 1 me 2, qe do te thote ai mund te zgjedhe ose te drejten ose te gabuaren. Por nese i njejti person ndeshet me dy situata te tilla (pra ai mund te zgjedhe te drejten ose te gabuaren ne situaten e pare dhe te drejten ose te gabuaren ne te dyten) dhe duke mbyllur syte ai zgjedh, atehere shansi i tij eshte nje me kater sepse ka vetem nje pergjigje te cilen nese e zgjedh ai do te ishte i drejte dhe 3 te tjerat do te ishin te gabuara. Me fjale te tjera personi mund te beje nje zgjedhje te gabuar si ne situaten e pare ashtu edhe ne te dyten; ose te beje nje zgjedhje te gabuar ne te paren dhe te sakte ne te dyten; ose te beje nje zgjedhje te sakte ne te paren dhe te gabuar ne te dyten; ose te beje nje zgjedhje te sakte si ne te paren ashtu edhe ne te dyten.

Pa dyshim, i vetmi rast ne te cilin personi do te ishte plotesisht i sakte do te ishte skenari i fundit, kur ai ben zgjedhje te sakta per te dyja situatat. Veshtiresia per dhenien e nje pergjigje plotesisht te sakte eshte rritur sepse numri i situatave per te cilat ai eshte kerkuar te zgjedhe eshte rritur; ekuacioni matematikor qe perfaqeson kete skenar do te ishte ½ x ½ (qe do te thote 1 nga dy zgjedhje per situaten e pare dhe nje nga dy zgjedhje per te dyten).

Nese do te vazhdonim me nje shembull te tille, nese personi ndeshet me tre situata per te cilat ai kerkohet te zgjedhe, atehere ai do te jete i sakte vetem ne 1/8 e rasteve (ose ½ x ½ x ½). Perseri shanset qe ai te jete korrekt ne te tre situatat jane ulur akoma me teper duke e ēuar ate ne 1 me 8. Duhet te kuptojme qe sa me teper rritet numri i situatave aq me teper ulen shanset per te qene i sakte sepse te dyja jane ne proporcion te zhdrejte.

Duke aplikuar kete shembull ne situatat e Kuranit, do te shohim qe nese ndertojme nje liste me subjekte per te cilat Kurani ka ofruar thenie te sakta, atehere mundesia qe ato te kene qene hamendje te verbera eshte shume e vogel. Ne te vertete subjektet e diskutuara ne Kuran jane te shumta (disa nga ato jane te rreshtuara ne Kurani dhe Dija Shkencore), keshtu qe mundesia qe dikush te vije me hamendje te sakta behet zero. Nese jane 1 milione menyra per ta quajtur Kuranin te gabuar, por perseri ai ēdo here eshte i drejte, atehere nuk eshte e mundur qe dikush ka qene duke folur me hamendje.

Tre shembujt e meposhtem bejne fjale per subjekte te cilat Kurani ka ofruar thenie te sakta. Ato se bashku ilustrojne ate qe rruget per te kundershtuar vertetesine e Kuranit nuk kane qene te mundura.

Bleta femer

Ne kapitullin e 16 (Sure En-Nahl, 16:68-69) Kurani thote qe bleta femer e le folene ne kerkim te ushqimit. Por nje person do ta kete te veshtire te gjeje me hamendje nese bleta qe fluturon eshte mashkull ose femer. Ma do mendja ajo eshte femer thote ai. Padyshim, shanset qe ai te kete dhene nje hamendje te sakte jane nje me dy. Qellon qe Kurani ka dhene nje informacion te sakte. Por qellon qe kjo nuk eshte ajo qe shume njerez besonin perpara zbritjes se Kuranit. Si mund te dallohet nje blete femer nga nje blete mashkull. Ne fakt duhet nje specialist ta beje ate, megjithate eshte zbuluar qe bleta mashkull nuk del kurre nga foleja per te siguruar ushqimin. Por ne dramen e shekspirit, Henri IV, disa nga karakteret pershkruajne bletet dhe ata thone qe bletet jane ushtare dhe kane nje mbret. Kjo eshte ajo ēka njerezit mendonin ne kohen e Shekspirit qe bletet te cilat ne i shikojme duke fluturuar jane meshkuj dhe ato japin llogari perpara nje mbreti. Sidoqofte kjo eshte totalisht e gabuar. Ato jane femra dhe japin llogari perpara nje mbretereshe. Dhe per te arrtur ketu duheshin zbulimet shkencore te vetem 300 vjeteve me pare.

Pra ne listen e hamendjeve, Kurani kishte nje shans pre 50/50 per te qene drejte ndersa parashikimet ishin nje me dy.

Dielli

Kurani, perveē bletes, ka dhene informacion edhe per diellin dhe menyren se si ai leviz ne hapesire. Kur dielli leviz ne hapsire, ka dy opsione; ai ose mund te levize ashtu sikurse leviz nje gur i hedhur nga dikush ose ai mund te levize ne nje menyre te caktuar. Kurani ofron te dyten duke thene qe dielli leviz per shkak te levizjes se tij (Sure El-Enbija 21:33). Per kete, Kurani ka perdorur fjalen sabaha e cila pershkruan levizjen e diellit ne hapsire. Per ta bere kete fjale Arabe me te kuptueshme per lexuesin ne po japim nje shembul.

Nese dikush eshte ne uje dhe ne perdorim fjalen sabaha per te pershkruar levizjen e tij, atehere kuptohet qe personi eshte duke notuar ne nje drejtim te caktuar dhe jo si rezultat i ndonje force qe e shtyn ate. Me nje fjale ai leviz vete. Keshtu qe kur fjala sabaha perdoret per te pershkruar levizjen e diellit, atehere kjo nuk do te thote qe dielli eshte duke fluturuar jashte kontrollit ne hapsire sepse ai eshte hedhur apo shtyre nga diēka. Ajo thjesht do te thote qe dielli kthehet dhe rrotullohet ndersa liviz. Kjo eshte ajo per te cilen Kurani na siguron, por a ishte kjo e lehte per tu zbuluar? A mundet nje person i thjeshte te thote qe dielli rrotullohet? Vetem kohet e fundit u be e mundur shpikja e nje pajisje qe mund te projektonte imazhin e diellit ne kompjuter ne menyre qe studiuesit ta shikonin ate pa u verbuar. Nepermjet ketij procesi u arrit te zbulohej qe ne diell ka shenja dhe qe keto shenja levizin ēdo 25 dite. Kjo levizje i referohet rrotullimit te diellit ne aksin e tij dhe provon, ashtu sikurse Kurani tha me teper se 1400 vjete me pare, qe me te vertete dielli rrotullohet dhe leviz ne hapsire.

Pra ne listen e hamendjeve, shanset per gjetjen e pergjigjeve te sakta ne te dy situatat bleta mashkull apo femer dhe levizja e diellit jane nje me kater.

Zonat Kohore

Nese do ta hidhnim veshtrimin tone ne historine e 1400 vjeteve me pare do te kishim pare qe njerezit ne ate kohe nuk dinin shume per sa i perket ndryshimit te kohes/ores ne vende te ndryshme, dhe ajo ēka Kurani ka ofruar per kete subjekt eshte megjithmend per tu habitur. Fakti qe nje familje eshte duke ngrene mengjesin kur dielli eshte duke lindur, ndersa nje familje tjeter eshte duke shijuar ajrine fresket te nates eshte megjithmend diēka qe te mrekullon, bile edhe ne diten tona. Eshte mese e vertete qe, para 1400 vjetesh, nje person nuk mund te udhetonte me teper se 30 mijle ne dite, dhe per kete nje udhetim nga India per shembull per ne Marok do te merrte muaj te tere. Dhe padyshim, ndersa ishte duke ngrene darke ne Marok, personi mendonte Ashtu sikurse une dhe familja ime duhet te jete duke ngrene darken ne kete moment. Kjo ndodh sepse ai nuk e kuptonte qe kur udhetonte, ai levizte ne kohe dhe hapsire. Perseri, vetem sepse ato jane fjalet e Allahut, te Gjithedijshmit, Kurani e paraqet dhe informon per kete fenomen.

Ne nje verset shume interesant thuhet qe kur historise ti kete ardhur fundi dhe Dita e Gjykimit te kete arritur, gjithshka do te ndodhe brenda nje momenti. Ky moment do ti kape disa gjate dites e disa gjate nates. Kjo ilustron dijen e gjere te Allahut dhe ate qe Ai e dinte qe me pare ekzistencen e koheve te ndryshme ne zona te ndryshme, megjithese kjo ishte dicka qe nuk dihej 14 shekuj me pare. Pa dyshim ky fenomen do te mjaftonte si nje prove per vertetesine e Kuranit.

Mbyllje

Per t'ju kthyer edhe nje here listes se hamendjeve, parashikimet apo shanset per dhenien e nje informacioni te sakte ne te tre subjektet bletet, livizja e diellit dhe ekzistenca e zonave kohore ishin nje me tete.

Keto shembuj mund te vazhdonin e vazhdonin, duke ndertuar nje liste te gjate hamendjesh te sakta; dhe pa dyshim raporti do te rritej me rritjen e numrit te cdo subjekti qe diskutohet ne Kuran. Por ajo qe asnjeri nuk mund te mohoje eshte qe mundesia qe Muhamedi (s), nje i pashkolluar, te jepte me hamendje nje infromacion te sakte per mijera e mijera subjekte pa bere asnjehere asnje gabim, eshte aq i vogel saqe te gjitha teorite qe flasin per autoresine e tij ne Kuran, duhet te hidhen poshte bile edhe nga armiqte me te ashper te Islamit!

Ne fakt Kurani e pret nje sfide te tille. Nuk do te ishte ēudi qe nese nje person, ne momentin qe ai shkel ne nje toke te huaj, i thote nje tjetri: Une e njoh babane tend, personi tjeter do te dyshonte ne fjalet e te huajit, duke thene; Ti sapo ke ardhur ketu. Si mund ta njohesh ti babane tim? Si rezultat ai do te filloje te pyese; a nuk me thua, eshte babai im i shkurter apo i gjate, bjond apo brun? Si ngjan ai? Natyrisht, nese vizitori vazhdon duke dhene pergjigje te sakta, atehere skeptiku nuk ka asnje rruge tjeter por te thote: Ma do mendja qe ti vertete e njeh babane tim, ndonese une nuk e di se si.

Situata eshte e njejte edhe me Kuranin. Ai thote qe ai vjen nga Ai qe krijoi ēdo gje. Keshtu qe ēdo kush ka te drejte te thote: Me bind mua! Nese autori i ketij libri me te vertete krijoi jeten dhe cdo gje ne qiej dhe ne toke, atehere Ai pa dyshim duhet te dije per kete apo ate tjetren. Dhe dikush qe do te studionte Kuranin do te arrinte ne te njejtat te verteta. Per me teper ne duhet te dime diēka: Jo te gjithe ne duhet te jemi eksperte per te verifikuar ate qe Kurani permban. Besimi i dikujt shtohet ndersa ai kerkon dhe konfirmon te vertetat ne Kuran. Dhe kjo eshte ajo qe duhet bere gjate gjithe jetes.

Lutem qe Zoti ti drejtoje te gjithe drejt te vertetes.


Shtojce I

Nje inxhinjer ne Universitetin e Torontos, i cili ishte i interesuar ne psikologji dhe kishte lexuar dicka rreth kesaj lende, beri nje studim dhe shkroi nje dezertacion mbi Efektivitetin e Diskutimeve ne Grup. Qellimi i ketij studimi ishte te gjendej se sa ishin arritjet e njerezve kur ata bashkoheshin ne grupe prej dy, tre, dhjete apo me teper personash. Grafiku qe paraqet rezultatet leviz ne pika te ndryshme, megjithate pika me e larte e ti perfaqeson grupin prej dy personash. Pa dyshim ky rezultat ishte pertej perashikimeve te tija megjithate kjo ishte nje keshille e vjeter e dhene ne Kuran (Sure Es-Sebe 34:46):

Thuaj: - Une ju keshilloj vetem per nje gje. Per hir te Allahut te angazhoheni sinqerisht, dy e nga dy ose nje e nga nje, e pastaj te mendoheni thelle...


Shtojce II Iram
Per me teper, ne kapitulin e 89 te Kuranit (Sure El-Fexhr, 89:7) eshte permendur nje qytet me emrin Iram (nje qytet prej kolonash) i cili nuk eshte njohur ne historine e lashte dhe qe sipas historianeve nuk kishte ekzistuar kurre. Por ne dhjetor te 1978, National Geografic (nje kanal televiziv filmash dokumentare) sjell disa informacione me interes qe thonin qe ne 1973, ne Siri ishte germuar dhe zbuluar qyteti i Elbas. Qyteti mendohet te jete 43 shekuj i vjeter, por kjo nuk ishte lajmi me me interes. Ēfare ishte edhe me interesante ishte qe kerkuesit kishin gjetur ne biblioteken e Elbas nje liste te te gjithe qyeteteve me te cilat Elba kishte lidhur mardhenie tregtare. Mund te duket e veshtire per ta besuar por, ne liste u gjend edhe emri Iram. Banoret e Elbas kishin patur mardhenie tregtare me banoret e Iramit!

Ne mbyllje dua tu kerkoj ti kushtoni nje vemendje dhe kujdes te veēante rreshtave te meposhtem (Sure 29:50-51).

Thuaj: - Une ju keshilloj vetem per nje gje. Per hir te Allahut te angazhoheni sinqerisht, dy e nga dy ose nje e nga nje, e pastaj te mendoheni thelle...


Po a nuk u mjaftoi atyre qe Ne ta shpallem ty librin, i cili u lexohet atyre, e ska dyshim se kjo eshte dhurate e perkujtim per njerez qe duan te besojne!

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Murtaja e heshtjes

Nga: Arlind Boshnjaku


Fundi i vitit ėshtė kohė pėrsiatjesh prapavėshtruese. Viti 2002 u shėnua nė pėrgjithėsi nga tė njėjtat tregime: lufta e ShBA-sė kundėr terrorizmit, pėrgatitjet amerikane pėr tė sulmuar Irakun, konflikti arabo-izraelit, ēėshtja ēeēene, ftohja e marrėdhėnieve Evropė-Amerikė, etj.

Por nė mars tė kėtij viti agjencitė botėrore tė lajmeve raportuan edhe pėr njė ngjarje morbide qė u zhvillua nė qytetin e shenjtė tė Mekės. Ajo dėshmon pėr gjendjen e rėndė shpirtėrore dhe intelektuale tė botės arabo-islame, tė cilėn e vėrteton edhe Raporti pėr Zhvillimin Njerėzor Arab i pėrgatitur nga Fondi Arab pėr Zhvillimin Ekonomik dhe Social.

Kėshtu duket pėrafėrsisht lajmi qė u dha nga agjencitė botėrore:

Sipas raportit nga Reuters, media saudite dhe familjet e viktimave janė tė tmerruara dhe tė tėrbuara me vdekjen e vajzave nė zjarrin qė kaploi njė shkollė nė qytetin e Mekės. Shumė nga vajza vdiqėn nga shkeljet e turmės qė po pėrpiqej ti ikte zjarrit. Media saudite kanė akuzuar policinė religjioze qė penguan pėrpjekjet pėr shpėtimin e 15 vajzave qė gjeten vdekjen brenda njė shkolle tė pėrfshirė nga zjarri, raportonte agjencia e lajmeve Reuters.

CNN raportonte se e pėrditshmja el-Iktisadiah kishte shkruar se zjarrėfikėsit ishin fjalosur me anėtarėt e policisė religjioze, tė njohur edhe si m*tawin, pasi ata kishin provuar ti mbanin vajzat brenda ndėrtesės qė digjej, ngase ato nuk kishin vėnė shamitė e kokės dhe abajat (rroba tė zeza), siē kėrkohet nga interpretimi strikt i Islamit nė mbretėri.

CNN-i tha se gazeta nė gjuhėn angleze Saudi Gazette, nė njė kryeraport, kishte cituar dėshmitarėt tė thonė se anėtarėt e policisė qė njihet si Komisioni pėr Pėrkrahjen e Virtytit dhe Ndalimin e Vesit, kishin ndaluar njerėzit pėr tu ndihmuar vajzave, duke u thėnė se ėshtė mėkat tu afroheni atyre.

Njė oficer nga mbrojtja civile i tha el-Iktisadias se kishte parė tre anėtarė tė policisė religjioze duke i rrahur vajzat e reja qė tė mos i lėnė ato tė dalin nga shkolla, sepse ato nuk i kishin veshur abajat, raporton CNN.

Ne u thamė atyre se situatė ishte tejet kritike dhe se nuk ishte momenti pėr njė sjellje tė tillė. Por ata bėrtitnin dhe refuzonin tė largoheshin nga dyert, citonte gazeta oficerin nė njė raport dėrguar CNN-it. Babai i njė prej vajzave tė vdekura kishte akuzuar rojat e shkollės qė kishin refuzuar madje edhe tė hapnin dyert pėr ti lėnė vajzat tė dilnin jashtė, raportonte Saudi Gazette.

Nė tė, gjithashtu, thuhej se: Dikush do tė mund tė kishte shpėtuar po tė mos ishte ndalur nga anėtarėt e Komisionit pėr Pėrkrahjen e Virtytit dhe Ndalimin e Vesit.

Ndoshta ky rast nuk mund tė krahasohet me vdekjet nė Palestinė, ose nė Ēeēeni, nė Nju-Jork, nė Bali, nė Kosovė, etj, por ėshtė tregues dhe shembull simptomatik i njė dukurie tė rėndėsishme qė na prek tė gjithėvė, ėshtė simbol pėr vrasjen e dinjitetit njerėzor, pėr vdekjen e ndėrgjegjes, dhe pėr shkatėrrimin e tė gjitha vlerave mbi tė cilat ndėrtohet porosia islame. Dhe njė ngjarje e tillė tė kujton kohėn parakuranore tė gadishullit arab kur vajzat e porsalindura varroseshin sė gjalli. Dhe tė kujton inkuizicionet qė digjnin sė gjalli ata qė dyshoheshin pėr herezi. Por gjėja mė e tmerrshme ėshtė se kjo ndodh nė vendin mė tė shenjtė islam, nė qytetin e Mekės. Aty ku u shpall porosia se ai qė vret njė person tė pafajshėm ėshtė sikur tė vrasė tėrė njerėzimin. Dhe, ēėshtė edhe mė tmerruese, kjo bėhet nga policia religjioze, nga Pėrkrahėsit e Virtytit, nga kujdestarėt e Vendeve tė Shenjta. A nuk ėshtė kjo pėr tu brengosur dhe pėr tu frikėsuar? Si mund ti tregohet botės se Islami ėshtė fe e mėshirės, dashurisė, paqes, kur nė qendėr tė qytetit mė tė shenjtė islam, nė njė mbretėri islame, nga njerėz myslimanė dhe nė emėr tė Islamit bėhen gjėra qė janė normale vetėm pėr tė ēmendurit dhe kriminelėt mė tė mėdhenj qė nuk kanė fare ndėrgjegje? Dhe ēfarė bėjnė myslimanėt e tjerė anekėnd botė? Heshtin.

Heshtin institucionet islame, heshtin komuntitetet islame, sepse Islami ėshtė bėrė peng i petro-dollarit arab. Islami ėshtė bėrė peng i militantėve, i diktatorėve, i inkuizitorėve qė brumosen nėpėr shkollat qė mėsojnė se parajsa ėshtė e rezervuar vetėm pėr ata qė kanė mjekra. Se mėshira e Zotit ėshtė privilegj vetėm pėr ata qė bėhen anėtarė tė Grupit tė Shpėtuar dhe Palės sė Ndihmuar (GShPN).

Por Islami ėshtė bėrė peng edhe i atyre qė heshtin. Pjesa dėrrmuese e botės islame hesht, derisa fanatikėt zemėrngushtė shtrembėrojnė konceptet mė tė shenjta tė besimit tonė. Myslimanėt heshtin ashtu si heshtnin edhe tė krishterėt kur kryqėzatat bėnin plojė nė Jerusalem. Errėsira qė pėrjetonin atėbotė tė krishterėt ėshtė nata qė ka mbuluar edhe botėn islame tanimė njė kohė tė gjatė. Rilindja evropiane ndodhi atėherė kur tė krishterėt thyen murtajėn e heshtjes dhe kuptuan se Zoti nuk ėshtė monopol i atyre qe dinė latinisht dhe mbajnė kollare priftėrinjsh. Kur kuptuan se kisha nuk ėshtė autoritet absolut, por vetėm e Vėrteta. Dhe e Vėrteta nuk ėshtė monopol i askujt. Rėndėsia e Humanizmit, dhe e Rilindjes nė pėrgjithėsi, qėndron nė ndihmėn qė i dha njeriut tė ēlirohet nga kufizimet mentale tė imponuara nga censorėt e mendimit tė lirė, nga monopolizuesit e sė Vėrtetės, nga inkuizitorėt e mendjes dhe shpirtit.

Prandaj, edhe myslimanėt duhet tė kuptojnė se Islami nuk ėshtė monopol i askujt, nuk ėshtė pronė a atyre qė dinė arabisht, e as atyre qė mbajnė mjekra, e as atyre qė mbajne ēallma hoxhallarėsh. E Vėrteta nuk ėshtė as mall i atyre qė kundėrmojnė nga devocioni artificial dhe puritanizmi hipokrit, por i tė gjithė atyre qė zemėrdėlirė kėrkojnė mėshirėn dhe dashurinė e Zotit.

Mirėpo, indiferenca e treguar me dhjetėra vjet ndaj zhvillimit tė fanatizmit nė mesin tonė dhe ideve neoislamike tė ekstremistėve qė urrejtjen e kanė bėrė raison detre, ka bėrė qė Islami tė rrėmbehet dhe tė shndėrrohet nė monopol tė atyre qė nė emėr tė Allahut vrasin njerėz tė pafajshėm gjithandej globit. Prapambeturia e madhe nė botėn islame dhe aktet e njėpasnjėshme terroriste janė argumente tė forta pėr gjithė ata qė parashikonin se pėrleshja e qytetėrimeve ėshtė e pashmangshme, se Islami ėshtė njė kulturė e dobėt qė do tė ndeshet me kulturėn mė tė mirė qė mbron demokracinė, lirinė, individualizmin, tė drejtat e njeriut dhe barazinė e grupeve dhe gjinive. Tezat se Islami, pas shkatėrrimit tė bllokut sovjetik, do tė shndėrrohet nė njė gogol tė ri pėr botėn janė duke grumbulluar gjithnjė e mė shumė pėrkrahės. Por si ėshtė e mundshme qė Islami, si fe e paqes, e drejtėsisė, e mėshirės, tė paraqesė rrezik pėr paqen dhe sigurinė nė botė?
Kjo mund tė jetė e vėrtetė nėse vazhdojmė tė heshtim dhe ti mbyllim sytė para rritjes sė papenguar tė fanatizmit nė mesin tonė. Nėse vendosim tė shpėrfillim arrogancėn e atyre qė vetėquhen martirė dhe pėrēudnojnė konceptet themelore islame, do tė jemi bashkėpjesėmarrės nė mbytjen e tė gjitha pėrpjekjeve pėr njė vetėpėrtėritje shpirtėrore dhe kulturore tė komunitetit global islam. Nėse shumica e heshtur nuk i jep fund kėtij vetėposhtėrimi, atėherė unė dhe ju do tė jemi njėsoj fajtor pėr vdekjen e atyre vajzave nė Mekė dhe fajtorė aq sa edhe ai qė nė emėr tė Islamit hedh veten nė erė duke vrarė fėmijė e njerėz tė pafajshėm.
-------------------------------------------------------------------------

Reagim nė disa pėrēartje radhaz tė publikuara kryesisht nė internet, por edhe nė disa revista si "Globi", "Zėri", "Pasqyra". Literaturė falas pėr revolucionarėt e vonuar dhe krejt soj-sorollopin marksist

(Nė vend tė urimit pėr ditėlindje komunistit Gafurr Adili, i cili me 5 janar i mbushi 44 vjet, nga tė cilat 20 tė fundit nė Zvicrėn kapitaliste)

Nga: Agron Rexha

1. Ka gati dy vite qė njė taborr hajvanėsh, me nė krye njė mbeturinė enveriste nga Kėrēova, njė farė Gafurr Adili, (azilant nė Zvicėr), kryetar, zėdhėnės dhe anėtar i vetėm i njė partie tė paregjistruar askund, (Partia Revolucionare Shqiptare -PRSH) dhe i pėrforcuar kohėve tė fundit edhe nga njė aventurist kopuk njė farė Idajet Beqiri, kryetar i ish-UNIKOMB-it, njė partize bisht i Partisė Socialiste tė Tiranės, aktualisht, me gjasė shefa tė mėdhenj tė tė ashtuquajturit FBKSH (Fronti pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar), janė ndėrsyer kundėr meje, me gjithė zhargonin e mundshėm tė sharjeve, shpifjeve, akuzave, insinuimeve dhe sulmeve tė lloj-llojshme, me njė metodologji dhe mllef qė do t'ua kish zili edhe udhėheqėsi i tyre shpirtėror, qoftėlargu Enver Hoxha. Problemi sipas tyre qėndron se, unė, Agron Rexha (nga Tropoja - gjė qė posaēėrisht ata se durojnė dot), me pseudonimin "Alban Berisha", ua paskam marrė "kompetencat" duke u paraqitur si zėdhėnės i Armatės Kombėtare Shqiptare (AKSH), dhe se po punokam pėr nja 7 - 8 shėrbime tė huaja, se po kontrollokam krejt biznesin e drogės e prostitucionit nė Ballkan, dhe qėllimi im final qėnka qė duke mos lejuar poshtėrsirat e tipave si Gafurri e Idajeti (alias shefat e mėdhenj "Valdet Vardari" e "Alban Vjosa") tė pengoj, hiē mė pak se Ribashkimin e Shqipėrisė, tė cilėn gjė, paska mbetur ta bėjnė Gafurri, Idajeti e soj-sorollopi i tyre. Meqė, kėta tipa, e bashkė me ta edhe njė dyzinė "atdhetarėsh tė flaktė" qė u shkojnė pas nga naiviteti ose se nuk i njohin, apo edhe se mendojnė njėjtė si ata, (tė cilėt i njoh tė gjithė me emėr e mbiemėr), kanė harxhuar mė shumė kohė e talent pėr t'u marrė me etiketimin tim, sesa janė marrė me sende pėr tė cilat thonė se i kanė si "qėllim", dhe pėr t'u dhėnė fund dilemave qė mund tė jenė shkaktuar te ata qė mė njohin e nuk mė njohin, si dhe pėr t'ua bėrė tė qartė opinionit anėn tjetėr tė rrėfimit, po e publikoj kėtė sqarim-reagim, pasiqė shoh se kėta tipa nuk kanė ndėrmend tė ndalen. Mirėpo, nuk kam ndėrmend aspak tė mbrohem nga shpifjet dhe etiketimet qė ata i bėjnė personalisht kundėr meje, dhe nuk do ta kisha shkruar kėtė reagim, nėse do ishte fjala pėr tė mbrojtur veten, por do pėrpiqem shumė shkurt tė tregoj se pse Shqiptarėt KURRĖ nuk do tė mund tė Bashkohen nga njerėz si Gafurr Adili e Idajet Beqiri. Kėto gjėra, gjithė historinė e krijimit dhe veprimit tė AKSH-sė, tentimet e shėrbimeve sekrete antishqiptare (jo vetėm tė atyre tė vendeve fqinjė por edhe ndonjė nė Evropė) qe pėrmes komunistėve shqiptarė dhe revolucionarėve tė vonuar atė ta marrin nėn kontroll, debatet, letėrkėmbimet, publikimet e ndryshme, raportet me miqtė dhe kolegėt e mi, qėndrimet dyfytyrėshe tė disave, thashethemet, e-mailet kėrcėnuese, - tė gjitha do t'i paraqes sė shpejti tė pėrmbledhura nė librin "AKSH:  - Mes Internetit dhe Realitetit", prandaj kėtu do pėrpiqem t'i bie sa mė shkurt.

Pėr fillim, do tė citoj mikun tim analistin e njohur, Dr.Nexhmedin Spahiun, nė njė pėrcaktim tė thukėt pėr llojin e gafurrėve e idajetėve:

"Komunistėt janė racė:  Si mund t'i dalloni ata nė shoqėrinė shqiptare?

  1. Paraqiten me pseudonime (e fshehin identitetin dhe origjinėn).   2. Fjalėn popull nuk e lėshojnė nga goja. Ēdo gjė e bėjnė nė emėr tė tij.   3. Relativizojnė mizoritė e Enver Hoxhės dhe nuk distancohen prej tij.   4. Pa pėrjashtim janė injorantė. Janė intolerantė nė bisedė. Kur u flet nuk tė dėgjojnė fare, por ripėrsėrisin tė njėjtat parulla si kasetofon.   5. Pėrpilojnė lista tė padėshiruarish.   6. Pėrpilojnė lista tradhėtarėsh.   7. Dyshojnė nė ēdo njeri.   8. Organizojnė atentate ndaj kundėrshtarėve politikė.   9. Janė nė gjendje tė vrasin edhe vėllain e vet. 10. Mundohen si e si t'ia hajnė kokėn njėri-tjetrit."

(fund i citimit, marrė nga www.albasoul.com/forumi)

Ka pasė rreth 20 - 25 shkrime, komunikata, denoncime publike me lloj lloj etiketimesh, tė adresuara kundėr meje. Janė edhe dhjetra e dhjetra e-maile kėrcėnues qė vazhdoj t'i marr edhe sot e kėsaj dite. Nuk jam pėrgjigjur, por kam bėrė publike aq sa ėshtė lejuar nė suaza tė komunikimit me ta si zėdhėnės i AKSH-sė. Por, kėta nuk e kuptojnė qė nė njė komunikatė, ose deklaratė, duhet tė merren dhe tė komentojnė atė ēka shkruhet njė herė, e pastaj tė "analizojnė" atė qė e nėnshkruan. Publikimet e AKSH-sė tė nėnshkruara nga "Alban Berisha" nuk janė mendime tė miat personale, por qėndrime tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė AKSH-sė. Por ec e merru vesh me taborrin marksist-leninist. Ata vazhdojnė me fletėrrufetė e tyre, qė herė herė janė aq qesharake, pėrkundėr notave fyese e shpifjeve qė pėrmbajnė. Ndėrsyerja mė e fundit ishte ajo e nėnshkruar nga "Adriatik Tirana", e publikuar te www.liriakombetare.com te www.kosova.de/forumi pastaj te faqet e "FBKSH"-sė e nuk e di ku tjetėr, me titullin bombastik "POLIAGJENTI DHE TERRORISTI ALBAN BERISHA, ALIAS AGRON REXHA NGA TROPOJA, TĖ DENONCOHET NGA DORA E POPULLIT SHQIPTAR!". Meqė, si zakonisht, kėtė paēavure-shkresurinė tė kėtij "Adriatik Tiranės" do ta botojė edhe Azam Dauti, tek revista e tij "Globi" nė Shkup, (e kuptoj A.D-nė, sepse prej kohėsh s'ka me ēka e mbush revistėn), dhe pėr arsye se kėta me tė vėrtetė po bėhen tė padurueshėm, vendosa t'u pėrgjigjem pėr tė gjitha "traktet" e tyre, duke marrė parasysh se shumėkush, qė nisur prej emrit tė madh dhe parullave nė internet, ka menduar se kjo FBKSH ėshtė diēka shpėtimtare, do tė zhgėnjehet, por "mė mirė vonė se kurrė". Shpresoj se edhe Azami do ta botojė kėtė reagim, si borxh moral pėr ndihmėn qė ja kam dhėnė revistės sė tij dikur. Gjithashtu mund ta botojė edhe shkrimin tim nga numri i GLOBI-t, i shtatorit '97, "Maqedonia para dhe pas Gostivarit", e njė kopje t'ja dėrgojė edhe Gafurrit. Por, ti kthehem "traktit" tė tė ashtuquajturit "Spektatori ushtarak, Adriatik Tirana". Pasi ky farė Adriatiku, mė bėn poliagjent tė.   "rusėve, serbėve, maqedonėve, malazezėve dhe i grekėve, si dhe i disa agjenturave tė tjera, tė cilat e kanė marrė nėn mbrojtje (duke e pajisur edhe me pasaporta tė rrejshme diplomatike) dhe e financojnė me shuma tė mėdha parash", vazhdon se gjoja qėllimi im qėnka " pėr tė "futur "mish tė egėr" jo vetėm nė AKSH dhe FBKSH, por edhe nė popull, duke e mashtruar dhe manipuluar me njė "tjetėr aksh", duke e gėnjyer se "aksha" ose "oksha" e tij, ėshtė ajo "e vėrteta", e jo Armata Kombėtare Shqiptare (AKSH) tė cilėn e udhėheqin dhe e komandojnė strategėt mė tė shquar dhe mė tė vendosur, si dhe tė dėshmuar nė fushėn e artit politik, diplomatik dhe luftarak, Ermal Radisheva, Adriatik Tirana, Ramadan Verikolli, Valdet Vardari, Alban Vjosa,  tė prirė nga Kryetari i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė saj, Gjeneral-majori Vigan Gradica." (fund i citimit, sipas traktit tė botuar nė www.liriakombetare.com)

I pashė kėta emra, E.Radisheva, i mbiquajturi ANZA, ėshtė njė tip me origjinė nga fshatrat e Prespės, i ikur nė Turqi; A.Tirana, nuk kam idenė kush mund tė jetė, por ka mundėsi qė tė jetė ndonjė nga oficerėt enveristė fanatikė qė nė 92 - 93, u larguan nga Shqipėria pėr t'i shpėtuar ndjekjes pėr krimet qė kanė bėrė nė komunizėm. Stili i tij ėshtė aq qesharak, dhe aq mburravec sa tė kujton "raporte e fjalime" tė E.Hoxhės dhe mėnyrat se si ai shpallte agjentė e poliagjentė, - ndoshta ky Adriatiku ėshtė njė farė Gj.Titani, ish oficer i sigurimit tė shtetit qė tash rrin nė Suedi; R.Verikolli, ėshtė trumbetuar njė kohė si "shef i shtabit tė AKSH-sė" sė Gafurrit, mirėpo e shkarkuan "pėr arsye ideologjike". Ky e kishte zevėndėsuar nė kėtė post "Hekuran Asllanin" (Brahim Avdylin, poetin rebel nė Raperswil tė Zvicres, qė tash e shėndosh bronhitisin qė ja shkaktuan Gafurri me Idajetin); V.Vardari ėshtė koka e FBKSH, Gafurr Adili nga Kėrēova, pėr tė cilin mė gjerėsisht do flas mė poshtė, kurse A.Vjosa ėshtė Idajet Beqiri pėr tė cilin poashtu do tė keni ēka tė mėsoni nė vazhdim. Ky "Kryetari i Shtabit tė Pėrgjithshėm" (ec e merre vesh, - kryetar i shtabit (!)) "gjeneralmajori" Vigan Gradica, mė ėshtė i njohur nga Forumi i diskutimeve te www.LiriaKombetare.com , dhe njė kohė i ka pasė punėt keq me Gafurrin, kur ky, Vigani ishte hiē mė pak se kryetar i Partisė sė Punės sė Shqipėrisė. Po, po. Ja mė poshtė e keni citimin nga arkivi i Forumit tė Liria Kombėtare, dhe lexojeni vetė: Unė nuk kam koment:

"E merkur, 17. Korrik 2002 - 05:23:07 vigan vgradica@Yahoo.com AKSH

ZOTIT VALDET VARDARIT

Me tė mėsuar se e kishit formuar Frontin pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar, mė lejoni qė nė emėr tim personal dhe nė emėr tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, iu urojmė dėshirat mė tė mira, duke shpresuar se do t'i realizoni synemet e juaja, tė pėrcaktuara me Programin e Juaj tė FBKSH-sė!

Pėr Komitetin Qendror tė PPSH-sė, Vigan Gradica Nderim Hoxha Elton Erbara Urim Klinaku Festim Prekazi Vegim Berisha Kastriot Behrami Pandeli Drizari

... --------------------------------------------------------------------------------

(Cituar sipas arkivit tė forumit tė Liria kombėtare - mund ta lexoni tė plotė kėtė dhe "xhevahire" tė tjera nė adresėn www.liriakombetare.com/arciv/forumi1 )

Nė vazhdimin e "trakt-fletėrrufesė" sė A.Tiranės shkruhet:

"Pėr tė mos krijuar dilema dhe konfuzion ndėr masat e gjera popullore shqiptare, nė mėnyrė qė ato me kohė t'iu shpėtojnė intrigave, provokimeve dhe akteve tė tjera diversante tė lansuara nga shėrbėtori dhe sahanlėpirėsi UDBA-ve, OZNA-ve, KGB-ve serbosllave, "anonimusi" Alban Berisha,  duhet tė kapet nga vetė dora e popullit, dhe pastaj tė identifikohen qėllimet e ti tė ndyra, duke e detyruar tė flasė haptazi,  se kush dhe pse e ka detyruar atė, qė tė dezertojė, tė shkyqet nga Armata Kombėtare Shqiptare (AKSH-ja), e tė formojė fraksionin ilegal, paramilitar e  terrorist, si "ushtri" tė veten me tė njėjtin  emėrtim dhe emblemė tė AKSH-sė sė vėrtetė. Grupi paramilitar fraksionist dhe terrorist "ushtarak"- OKSHA , tė cilin e drejton komandanti, sanēo panēa i Tropojės, alias Agron Berisha, i cili fshihet pas pseudonimit Alban Berisha, nuk ka kurrfarė lidhjeje (pėrveē vjedhjes sė emblemės sė AKSH-sė nga ndonjė uniformė ushtarake e saj nė terren) me  PJESĖTARĖT e  ARMATĖS KOMBĖTARE SHQIPTARE (AKSH), tė cilėt janė direkt nėn Komandėn e SHP tė AKSH-sė, tė identifikuar me emrin e Komandantit tė saj tė lavdishėm, Gjeneralmajorit VIGAN GRADICA." (fund i citimit)

Ėshtė e kotė dhe e pamundur tė merret vesh se ēka dėshiron tė thotė "komandanti i lavdishėm" V.Gradica, prej nga ky ėshtė bėrė aq i lavdishėm dhe ku e ka marrė gradėn "gjeneralmajor", pastaj mua mė quan "komandant" ku unė kurrė se kam quajtur veten tė tillė, sepse NUK JAM komandant por zėdhėnės, qė ėshtė krejt diēka tjetėr. Dhe pėr tė vazhduar mė poshtė me idiotėsirat e radhės:

"Nė kapjen e terroristit Agron Rexha (Alban Berisha i rrejshėm) nevojitet tė angazhohen tė gjitha forcat logjistike policore dhe ushtarake tė AKSH-sė, si dhe specialistėt e Shėrbimit Sekret tė Sigurimit Kombėtar Shqiptar nė bashkėpunim me policinė e Interpolit, nė mėnyrė qė atė ta parandalojnė nga kryerja e aksioneve diversante dhe terroriste kundėr popullatės civile  si brenda, ashtu edhe jashtė territorit tė Shqipėrisė Etnike." (fund i citimit)

Mendoj sa keq qė Ramsfeld, ministri amerikan i mbrojtjes, dhe Tom Frenks, shefi i forcave amerikane tė angazhaura nė Afganistan dhe pėr Irakun, nuk i lexojnė kėto trakte tė gafurristėve, se do t'i thirrnin nė ndihmė "tė gjitha forcat logjistike policore dhe ushtarake tė AKSH-sė, si dhe specialistėt e Shėrbimit Sekret tė Sigurimit Kombėtar Shqiptar" pėr t'i ndihmuar nė eleminimin e Al-Kaidės...

Unė nuk e di ku i sheh A.Tirana dhe paēavuregatuesit tjerė tė "FBKSH"-sė, veprimet e mia "tė rrezkishme", dhe  "tė gjitha ato parulla armiqėsore dhe antishqiptare"?

Pasi i bėn thirrje edhe Interpolit dhe policisė shqiptare qė tė shpallin "fletėarrest ndėrkombėtar", Adriatiku nxjerr njė sekret, qė si duket u ka shpėtuar "redaktorėve" tė FBKSH-PRSH-sė: Ja citati, njė fjali e ngatėrruar me 14 rreshta, por qė diku nga fundi shihet qartė se kush ėshtė nė fakt "FBKSH"-ja dhe mė kėnd ajo bashkėpunon:

Meqenėse Alban Berisha, alias Agron Rexha nga Tropoja, dezertori dhe atentatori i AKSH-sė sė mirėfilltė, qė pėr opinionin e brendshėm dhe atė ndėrkombėtar njihet dhe identifikohet me tre emra  tė udhėheqėsve tė saj legjitim: Gjeneral-major, Vigan Gradica, Mr.Valdet Vardari dhe Av.Alban Vjosa, ėshtė rekrutuar dhe vepron si aktivist e agjent i shumėfisht i agjenturave tė Serbisė sė madhe dhe tė ekspoziturave tė saj sllave si brenda nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė, ashtu edhe nė Shqipėri dhe nė diasporė, nė Evropė, dhe mė gjerė, duke bėrė pėrpjekje maksimale, dhe duke mos zgjedhur mjete dhe metoda pėr t'i dėmtuar pėr vdekje interesat jetike tė bashkimit kombėtar shqiptar, pėr  jetėsimin e tė cilave si AKSH-ja, ashtu edhe FBKSH-ja janė tė gatshme tė sakrifikojnė edhe jetėn e tyre, ai duhet tė pengohet me ēdo kusht edhe nga organet policore dhe ushtarake tė Republikės sė Shqipėrisė, sepse sipas disa tė dhėnave tė shėrbimeve sekrete policore tė vendeve fqinje tė Shqipėrisė, Agron Rexha ėshtė i lidhur ngusht dhe vepron nė mėnyrė aktive me grupe tė ndryshme mafioze-terroriste tė propagandės dhe tregtisė kontrabandiste kryesisht, qė komandohen nga mbeturinat paramilitare serbe tė Arkanit, dhe tė mafias ruse, bullgare e maqedone." (fund i citimit)

Shikoni me vemendje pjesėn "sipas disa tė dhėnave tė shėrbimeve sekrete policore tė vendeve fqinje tė Shqipėrisė, Agron Rexha ėshtė i lidhur ngusht dhe vepron nė mėnyrė aktive me grupe tė ndryshme mafioze-terroriste...". FBKSH-ja e cila synon bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet, bashkėpunoka me shėrbimet sekrete policore tė vendeve fqinjė? A duhet ende koment pėr ta kuptuar se kush nė tė vėrtetė qėndron pas parullave dhe demagogjisė standarte tė FBKSH-istėve? E njėjta gjė, pra "marėdhėniet" e FBKSH-sė me shėrbimet sekrete tė vendeve fqinjė, konfirmohet edhe njė fjali mė poshtė:

"Veē kėsaj (sipas tė tė dhėnave tė disponueshme tė Sigurimit Kombėtar Shqiptar, tė shkėmbyera me shėrbimet kompetente tė vendeve fqinje tė Shqipėrisė),  ėshtė vlerėsuar se ky kriminel dhe kontrabandist i drogės..." (fund i citimit)

Nuk po i komentoj shprehjet bajate dhe tė papranueshme pėr njė "FBKSH" qė flet pėr "viset multietnike tė Shqipėrisė etnike", por ėshtė e ēuditshme logjika e tillė e veprimit dhe e denoncimit, sepse kėshtu duke u pėrpjekur tė mė sulmojnė mua, fbksh-istėt kanė denoncuar nė mėnyrė tė qartė vetveten. Asnjė fjalė, asnjė fjali tė dhėnė nė deklaratėn e AKSH-sė tė 23 janarit, ata nuk e citojnė as e komentojnė. E njėjta ende (besoj) ėshtė nė faqet e internetit dhe secili mund ta lexojė. Edhe tė tjerat para saj poashtu. I kisha menduar fillimisht si lajthitje dhe shprehje tė mllefit kėto sulme, por njė ditė, e lexova memorandumin qė Gafurr Adili e Idajet Beqiri ja kanė dėrguar institucioneve ndėrkombėtare, ku parashtrohen kėrkesat e FBKSH-sė pėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare. Qė tė mos ua hamė hakun, aty ka plot shprehje patriotike, shifra e fakte tė shkeljes sė tė drejtave tė kombit shqiptar gjatė gjithė historisė sė tij, por kur vjen tek mėnyra se si FBKSH e parasheh zgjidhjen e ēeshtjes shqiptare, tmerrohesh kur ata flasin se kjo do tė bėhej duke u krijuar "Shqipėria e Bashkuar", "Serbia e Bashkuar", "Bullgaria e Bashkuar" e pse jo (!) edhe "Greqia e Bashkuar". Po ua sjell nje pjesė nga ky Memorandum qė mund ta gjeni poashtu nė faqet e FBKSH-sė:

"FRONTI PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR KRYESIA QĖNDRORE Tiranė,Prishtinė,Shkup,Ulqin, Prevezė; Mė, 25 Gusht 2002

M E M O R A N D U M --------------------

Dėrguar:

ASAMBLESĖ SĖ PĖRGJITHSHME TĖ OKB-sė KĖSHILLIT TĖ SIGURIMIT TĖ OKB-sė STEJT DEPARTAMENTIT TĖ SHBA-ve PRESIDENCĖS SĖ BASHKIMIT EUROPIAN PARLAMENTIT TĖ EUROPĖS KĖSHILLIT TĖ NATO-s

Pėr njohtim:

PARLAMENTIT TĖ REPUBLIKĖS SĖ SHQIPĖRISĖ KRYETARIT TĖ REPUBLIKĖS SĖ SHQIPĖRISĖ QEVERISĖ SĖ REPUBLIKĖS SĖ SHQIPĖRISĖ PARLAMENTIT TĖ KOSOVĖS KRYETARIT TĖ KOSOVĖS QEVERISĖ SĖ KOSOVĖS

Zonja dhe Zotėrinj!

(..)

Zonja dhe Zotėrinj, tė institucioneve tė lartėpėrmendura botėrore:

Pėr parandalimin e luftėrave tė reja ndėretnike nė Ballkan; Pėr ruajtjen dhe forcimin e paqes aktuale; Pėr vendosjen e stabilitetit, demokracisė dhe paqes sė qėndrueshme; Pėr zgjidhjen drejtė dhe pėrfundimisht tė ēėshtjeve kombėtare nė Ballkan, pėrfshirė kėtu posaēėrisht ēėshtjen kombėtare shqiptare;

(..)

po u drejtohemi me kėtė : M E M O R A N D U M

Qė:

- T'i rishqyrtoni tė gjitha vendimet e Konferencave dhe Kongreseve tė viteve: 1913, 1919 dhe 1946, nė tė cilat u konfirmua pushtimi dhe copėtimi i trojeve shqiptare tė Shqipėrisė Etnike nga ana e shteteve shoviniste tė Ballkanit: Serbisė, Greqisė, Malit tė Zi dhe mė pas edhe nga ana e Ish-Republikės Jugosllave tė Maqedonisė (IRJM);

(....)

- Tė iniconi, tė pėrgatitni dhe tė thirrni njė Konferencė Ndėrkombėtare pėr Ballkanin, nė tė cilėn do tė merrnin pjesė tė gjitha delegacionet e shteteve ballkanike dhe pėrfaqėsuesit e intitucioneve tė lartėshėnuara botėrore; - Tė organizoni dhe tė kryesoni, sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur, Konferencėn Ndėrkombėtare pėr Ballkanin, nė tė cilėn do tė debatoheshin dhe do tė shtroheshin pėr zgjidhje tė gjitha ēėshtjet e konfliktet ndėretnike dhe ndėrshtetėrore tė Ballkanit;

- Tė mbahet sa mė shpejtė Konferenca Ndėrkombėtare pėr Ballkanin, e cila do t'i zgjidhte drejtė, me marrėveshje, nė mėnyrė demokratike dhe paqėsore tė gjitha ēėshtjet e hapura e tė pahapura kombėtare dhe ndėrshtetėrore tė Ballkanit, pėrfshirė kėtu edhe zgjidhjen pėrfundimtare tė ēėshtjes kombėtare shqiptare;

- Tė pėrgatitet dhe tė fillojė sa mė shpejtė punimet Konferenca Ndėrkombėtare pėr Ballkanin, e cila do tė vendoste pėr Shqipėrinė e Bashkuar, pėr Bullgarinė e Bashkuar, pėr Serbinė e Bashkuar, pėr Kroacinė e Bashkuar - dhe ky do tė ishte Ballkani i Bashkuar qė do tė integrohej natyrshėm nė Europėn e Bashkuar;

- Tė thirret dhe tė mblidhet sa mė shpejtė Konferenca Ndėrkombėtare pėr Ballkanin, nė tė cilėn, pas zgjidhjes sė drejtė dhe pėrfundimtare tė ēėshtjeve kombėtare ballkanike, tė cilat janė burim i shfaqjes sė krizave permanente nė Ballkan, pėr shkak tė gjeopolitikės dhe tė gjeostrategjisė imperialiste sllave nė Ballkan - do tė shuheshin pėrfundimisht luftėrat ndėretnike, do tė zhvillohej ekonomia dhe demokracia, do tė mbretėronte paqa dhe liria nė mbarė Ballkanin dhe Europėn.

(....)

Dhe nė fund, Zonja dhe Zotėrinj, duke ju pėrshėndetur dhe duke ju dėshiruar punė tė mbarė, mbetemi me shpresė dhe nė pritje tė angazhimit Tuaj tė drejtėpėrdrejtė nė zgjidhjen e ēėshtjeve kombėtare nė Ballkan, pėrmes njė Konference Ndėrkombėtare.

Me rrespekt tė thellė dhe konsideratė tė lartė,

KRYETARI I FBKSH-sė, JUR. VALDET VARDARI (d.v.)

SEKRETARI POLITIK I FBKSH-sė, AV. ALBAN VJOSA (d.v)

SHEFI I SHTABIT TĖ PĖRGJITHSHĖM TĖ AKSH-sė, Gjeneral RAMADAN VERIKOLLI (d.v)

(Fund i citimit, sipas www.kosova.de/diskusionforum)

Ėshtė e ēuditshme se njė konferencė ndėrkombėtare pėr Ballkanin, ka kohė qė po e kėrkon me ngulm diplomacia ruse. Igor Ivanov e ka pėrsėritur kėtė shpesh por ka hasur nė "JO"-nė e vendosur tė Uashingtonit, Tiranės e Prishtinės. Kryeministri serb, Zoran Gjingjiq e ka paralajmėruar konferencėn pėr Ballkanin, duke paralajmėruar njėkohėsisht edhe ndarjen e Kosovės, kurse shefi i diplomacisė greke, Papandreu, ka shkuar pėrtej konferencės duke folur pėr njė federatė ballkanike, por ideja e tij ėshtė kritikuar dhe hedhur poshtė menjėherė dhe Papandreu e ka korigjuar veten duke ja hedhur fajin gazetarit qė "nuk e kishte kuptuar mirė". Tashti, me tė njėjtat ide dhe nė tė njėjtat valė del se janė tė gjithė kėta sė bashku: Igor Ivanovi, Gafurr Adili, Zoran Gjingjiq, Idajet Beqiri e Jorgo Papandreu. A duhet ende tė komentoj diēka?

Nė kėtė memorandum nuk pėrmendet edhe "Greqia e Bashkuar" por Idajeti (alias Alban Vjosa) e pėrmend tek njė intervistė qė herė thuhet se e ka dhėnė te "Gazeta Shqiptare" e herė te "Tema".

Nuk kisha dashur tė merrem me ta, por ata po merren me mua. Unė jam pjesė e strukturave tė AKSH qė nė themelimin e saj, nė korrik 1999, pavarėsisht, se data zyrtare e themelimit ėshtė 4 dhjetori 99. Do tė mbetem pjesė e AKSH-sė sė vėrtetė pėr aq sa tė jem i nevojshėm pėr shokėt dhe bashkėluftėtarėt e mi nė tė, dhe nuk do tė tėrhiqem nga hungėrimat dhe dėshirat perverse tė komunistėve. Ne nuk e kemi personalizuar AKSH-nė, por i pėrmbahemi thelbėsisht betimit, qė ėshtė betimi parė i ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe do t'i pėrmbahemi deri nė fund.

2.

Ato dhjetė cilėsitė qė i ka pėrshkruar dr.Spahiu, ku mė shumė e ku mė pak, i pėrshtaten plotėsisht grupit tė Gafurr Adilit, njė naivi nga njė katund i Kėrēovės, i cili qė nė moshėn 18 vjeēare siē e thotė vetė, ėshtė betuar qė nė emėr tė marksizėm-leninizmit tė luftojė "pėr Shqiptari". Por, as fundi i komunizmit, as koha qė ka kaluar nė perėndim (tipi jeton si ėshtė mė sė miri midis Zvicrės), nuk e kanė bindur "revolucionarin konsekuent" tė heqė dorė nga idhulli i tij, ish-diktatori i Shqipėrisė, E.Hoxha, dhe nga ėndrra pėr ta organizuar dhe udhėhequr "kryengritjen e pėrgjithshme tė proletariatit shqiptar" si pjesė e "revolucionit botėror antikapitalist". Nė fakt, Gafurr Adili ka tė drejtė plotėsisht qė tė simpatizojė e adhurojė komunizmin dhe Enver Hoxhėn, tė mbledhė pare nga ata qė mendojnė si ai dhe me ta ta festojė ēdo vit 16 tetorin, tė ruajė e tė forcojė miqėsinė e dashurinė me djemtė e Enverit, dhe askush nuk mund t'i pėrzihet Gafurrit nė kėtė pikėpamje. As nėse e simpatizon Kinėn, Libinė apo Madagaskarin dhe urren Amerikėn, Monakon apo Ishujt Firi... Por, udhėheqėsi i famshėm i revolucionarėve shqiptarė, "Bestar Kosova" (alias Gafurr Adili), duhet tė mėsohet t'i ndajė e dallojė dėshirat e tij narcisoide nga realiteti dhe mundėsitė e kapaciteti qė ka. E krejt nė fillim, gafurristėt duhet tė pranojnė krimet qė Enver Hoxha ka bėrė ndaj Kosovės, dhe pėrgjegjėsinė qė duhet tė mbajė ish-udhėheqja komuniste e Tiranės pėr minimin e ēėshtjes kombėtare shqiptare. Dhe, duhet tė pyesė veten se a thua, shqiptarėt janė tė gatshėm qė t'i hyjnė edhe njė herė aventurave me sfond ideologjik marksist-leninist, dhe tė tentojnė zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare me recepta pansllaviste? Jo Gafurr aga, nė kėtė drejtim, as ty e as enveristve tjerė tė maskuar pas parullave demagogjike nacionaliste, kjo lojė nuk do t'u dalė e hajrit. Por ju, si komunistė tė vendosur qė jeni, tė gatshėm pėr tė shkelur mbi gjithshka pėr hir tė idealeve tuaja tė ēmendura, keni vėnė nė pėrdorim metodat mė tė ulta e mė perfide. Dhe nė kėtė aksion keni ndihmėn e pakursyer tė qarqeve qė mendojnė si ju, qė nuk mungojnė as nė Tiranė, as nė Prishtinė, e qė nė Shkup, Beograd, Athinė e Moskė janė nė pushtet. Janė ata sponzorėt dhe mbėshtetėsit e revolucionit tė vonuar shqiptar, qė ju kanė pėrgatitur me durim (shpesh pa dijeninė tuaj - si krimba eksperimentalė) pėr t'ju nxjerrė nga epruvetat pikėrisht nė kėto kohė. Qarqet antishqiptare qė janė nė pushtet nė Ballkan, e kanė tashmė tė qartė se Shqipėria Etnike ėshtė njė realitet qė po troket me forcė, dhe se nuk ka nga ti iket. Nė kushtet e sotme, sistemi gjenocidal ndaj njė populli ėshtė i pamundur tė mbahet, e pikėrisht pėr kėtė ata tė alarmuar se Shqipėria sė shpejti do tė bėhet nė kufinjtė e saj etnikė, kanė filluar aksionin e heshtur pėr tė instaluar nė strukturat e ardhshme tė saj, mishin e huaj, elementin prosllav nė mesin shqiptar, flamurtarėt e enverizmit, revolucionarėt e vonuar dhe krejt soj-sorollopin fundamentalist marksist. Ju gafurristėt, jeni pjesė e kėtij plani mizor. Pėr kėtė ju bėtė gjithė pėrpjekjet e mundshme qė tė infiltroheni nė radhėt e Armatės Kombėtare Shqiptare. Qė nga nėntori i vitit 1999, (kur AKSH-ja doli publikisht), njerėzit e PRSH-sė nuk lanė metodė pa pėrdorur qė tė infiltrohen nė tė, qė asaj ti japin ngjyrim ideologjik pansllavist dhe ta pėrdorin poashtu ndaj kundėrshtarve politikė tė tyre nė trojet shqiptare. Vazhdimisht keni kėmbėngulur qė ta keni ju ekskluzivitetin e udhėheqjes "ideologjike" me AKSH-nė, por kjo nga shumica e anėtarėve tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė saj, u ėshtė mohuar vazhdimisht. Ishit ju qė penguat intensifikimin e aksioneve tė AKSH-sė nė IRJM, nė vitin 2000 dhe, pikėrisht se shėrbimet perėndimore tė zbulimit filuan tė mendojnė se gjoja "PRSH-ja komandon me AKSH-nė", atėherė kėto shėrbime, duke e ditur se pas jush, pra pas revolucionarėve dhe ultramarksistėve tė mbledhur nė tė ashtuquajturėn "partia revolucionare shqiptare", qėndrojnė shėrbimet sekrete serbe e greke, qė me bekimin edhe tė Moskės, po ju pėrgatisnin pėr "revolucion", atėherė kėto struktura perėndimore e penguan fillimin e luftės nė IRJM nga AKSH-ja dhe stimuluan e pėrgatitėn pėr tė "udhėhequr" kėtė luftė, njerėzit e tyre tė besuar nga radhėt e LPK (Lėvizja Popullore e Kosovės). Njėsitet e AKSH-sė, edhe ato qė vepronin nė IRJM, edhe ato qė ishin tė inkuadruara nė radhėt e ish-UĒPMB-sė, nuk deshėn qė tė krijojnė konfuzion, dhe me urdhėr tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė AKSH-sė, ju bashkangjitėn njėsive tė para tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, nė radhėt e sė cilės patėn sukses tė admirueshėm. AKSH-ja asnjėherė nuk e ndėrpreu aktivitetin e vet luftarak, por veproi konform situatave nė terren dhe e ballafaquar me vėshtirėsi qė ja shkaktonin edhe zyrtarucėt e LPK-sė, e edhe tė dėrguar tė shėrbimeve sekrete, tė maskuar si kėshilltarė, gazetarė e humanistė.

Nė kėtė periudhė, u intensifikuan pėrpjekjet e tua Gafurr Adili, qė duke manipuluar me besimin qė dy tre veta kishin pėr ty nė Shtabin tonė tė Pėrgjithshėm, deshe tė merrje nė dorė kontrollin e AKSH-sė. Deri nė atė kohė, pėr shkak tė rrethanave specifike, AKSH-ja e kishte nė ilegalitet tė thellė krejt strukturėn operative komanduese, dhe pėrveē njė personi, ti as shokėt e tu s'keni mundur tė njihni askėnd tjetėr. Nė pranverėn e hershme tė vitit 2001, ti me miqtė tu (gjithsej 7 - 8 veta - njė ndėr ta edhe pėrfaqėsuesi i vetėm i AKSH-sė qė ju e njihnit) organizoni njė takim nė Tiranė prej ku e shpallni formimin e tė ashtuquajturit "Komiteti Kombėtar pėr Ēlirimin dhe Mbrojtjen e Trojeve Shqiptare - KKMĒTSH". Nė kėtė komitet, pėrfshihet edhe AKSH-ja, me vendim tė njėanshėm dhe pa konsultim tė Shtabit tė saj, por pasi ju zotoheni se AKSH-ja do tė jetė palė nė atė marrėveshje, qė do tė thotė se eventualisht mund tė tėrhiqet prej saj, se ju nuk do tė pėrziheni nė aspektin ushtarak dhe tė organizimit tė AKSH-sė, por do tė ndihmoni nė propagandimin e saj si nė trojet shqiptare ashtu edhe nė diasporė dhe nė mbledhjen e fondeve pėr nevoja tė AKSH-sė, pėrfaqėsuesi i AKSH-sė e sheh tė mirė kėtė variant dhe bėhet njė marrėveshje verbale, qė megjithatė nuk nėnshkruhet nga askush. Keni qenė katėr veta o Gafurr, qė keni vendosur dhe e keni emėruar njėri-tjetrin pėr "kryetar", e "nėnkryetar" tė njė Komiteti me emėr tė madh. Ti, qė deri asokohe me pseudonimin "Kushtrim Uskana" ishte kryetar i "komisionit nismėtar", e ke propozuar shokun tėnd tė atėhershėm, Brahim Avdylin, tė jetė kryetar i kėtij organizimi, bile ja ke gjetė edhe pseudonimin "Kushtrim Dukagjini". Brahimi, si poet gjysėm i dėshtuar dhe si politikan krejtėsisht i dėshtuar, ka pranuar menjėherė. E ku ka mė mirė pėr poetin se sa tė bėhet kryetar i njė komiteti me katėr pesė njerėz po mė emėr shumė tė madh? Tė tjerėt ti e din kush kanė qenė, - njerėz qė nuk ja vlen as t'i pėrmednim - megjithėse gati tė gjithė ata ti tash i ke shpallur tradhėtarė dhe nuk i ke asnjė afėr vetes. Nejse, e keni themeluar Komitetin o Gafurr, dhe ti ke kėrkuar qė tė "emėrohesh" hiē mė pak se komisar politik i AKSH-sė, e poashtu ke kėrkuar tė kesh autorizime e vula pėr tė "realizuar detyrat nė Perėndim", por as vulė e as autorizim nuk ke marrė se ndėrkohė Shtabi i AKSH-sė ka urdhėruar njeriun e vet qė tė pėrmbahet nga konkretizimi i marrėveshjes. Megjithatė, ti ja ke arritur ti bindėsh disa shokė tutė nė Zvicėr, se je "komisar i AKSH-sė", bile njė herė ke dėrguar njė urdhėresė tė nėnshkruar nga "komesari Valon Flamuri", ėshtė urdhėresa 07/1 mė duket. Mirėpo, pas kėsja ka reaguar Shtabi dhe ka kėrkuar sqarime nga personi qė ty tė kishte lejuar tė thirreshe nė emėr tė Shtabit dhe si "komisar politik". Atėkohė ti e din mirė se ka pasė njė letėrkėmbim e biseda tė shpeshta telefonike mes nesh, (tė cilat janė tė inēizuara o Gafurr - duke e ditur se ti do ta dredhėsh fjalėn), se AKSH asnjėherė nuk do tė ketė "komisar politik" e aq mė pak njė zėdhėnės tė PRSH-sė. Ti ke bėrė sikur je tėrhequr, por nga ana tjetėr sė bashku me Brahim Avdylin e keni themeluar "Fondin Kombėtar Shqiptar", Brahimi me pseudonimin "Ilirian Hoxha" ėshtė vetshpallur me bekimin tėnd, shef i kėtij fondi dhe keni filluar tė mblidhni pare nė diasporė "pėr nevoja tė AKSH-sė". Ky kishte qenė qėllimi yt perfid o Gafurr, qė tė mbledhėsh paret, dhe me to tė mundesh tė komandosh pastaj si tė duash. Njė zakon qė tė gjithė kėrēovarėt e jo vetėm ti, duket se  e keni fort pėr qefi. Por koha tregoi se kishe gabuar rėndė.

Nuk do tė zgjatem shumė, por ta dish se tash ėshtė koha kur njerėzit mė nuk manipulohen aq lehtė, me pak demagogji, dhe me parulla tė tejkaluara, e as me kėrcėnime siē ke bėrė ti me Brahim Avdylin njėherė e siē bėn tash me Idajet Beqirin, qė pėrmes tė ashtuquajturit "Sigurim Kombėtar Shqiptar" mundoheni tė frikėsoni e manipuloni njerėzit. Ti e din more Gafurr, se ēka deshe tė bėsh njė herė me kėtė "SKSH"-nė tėnde, kur e dėrgove njė shkresė nė degėn e PDK-sė nė Zvicėr. Atė e dinė edhe shumica e anėtarėve tė kryesisė sė kėsaj Dege, qė tė njohin mirė ty, prej kohėsh. Ndoshta Gafurr, lumturohesh se dikė prej tyre e ke mik tė mirė, qė tė mban me informata e t'i shpėrndan komunikatat fshehtas tek tė tjerėt, por ta dish se shpejt ata do i marrin vesh qėllimet tua tė vėrteta. Nuk po i pėrmend dhjetra e-mailet, pastaj "denoncimet publike" qė mė keni bėrė me "SKSH"-nė tuaj, as "Lulzim Krujat", "Korab Dibrat", "Kreshnik Sokolat", "Jeta Saliun" - bjondinėn e famshme e pseudonimet tjera qė i keni ndėrruar edhe me njėri-tjetrin mė shpesh se ēorapet, gjoja pėr t'u dukur mė shumė e pėr t'u bėrė mė tė mistershėm. Por, o Gafurr, "o shoku Valdet", asgjė nuk ka mbetur pa u marrė vesh, se ju komunistėt e kishit njė zakon tė keq, ta denonconi njėri-tjetrin dhe tė bartni fjalė. Kėshtuqė nuk e kemi pasė hiē tė vėshtirė qė tė marrim vesh gjithēka qė ju veproni, bile e dinim edhe se ēka mendoni. Fatkeqėsisht, ishit ju vetė qė bėnit raporte denoncuese kundėr njėri-tjetrit dhe na i dėrgonit edhe neve. Pėr atė askush o Gafurr nuk ju merr seriozisht. Sepse komunikatat tuaja, denoncimet tuaja, memorandumet tuaja, janė tė mbushura me rrėna, me shpifje, me llafollogji boshe, qė nga 1000 km larg duken tė jashtėkohėshme e tė pėrēudnuara. Shqiptarėt i pėrjetuan tre luftra, dhe tashmė janė ngopur me pėrralla. Ti Gafurr Adili, patrioti dhe atdhetari i flaktė i Kėrēovės, je mėsuar, siē tė ka thėnė nė njė reagim gazetari Nebi Murseli, qė ato luftra t'i shikosh rehat nė televizor, nga Lucerni, dhe pėrveēse me demagogji pėrēarėse, me asgjė nuk ke kontribuar nė to. Ti Gafurr, e din se me ēka je marrė nė fillimet e tua nė Zvicėr, e din edhe kohėn kur ke qenė kryetar i degės sė partisė sė Iliaz Halimit, tė cilėn e braktise pėr tė hyrė nė Shoqatėn "Nėnė Tereza" pėr aq kohė sa e hetove se aty kishte pare tė mira. Pastaj e braktise edhe atė dhe formove "partinė tėnde revolucionare", por pa kaluar as dy vite mbete i braktisur nga tė gjithė shokėt e tu. Ti Gafurr Adili, nuk e ke asnjė shok me tė cilin tė ka zgjatė muhabeti mė shumė se njė vit, sepse tek ti ka funksionuar pėr mrekulli parimi i dhjetė i dallimit tė komunistėve: "si e si t'ia hajnė kokėn njėri-tjetrit.". Ti mė ke sharė e ke shpifur pėr mua gjithshka, por nuk ke thėnė asnjė fjalė pėr pėrmbajtjen e komunikatave a intervistave qė kam dhėnė unė, sepse nuk ke pasė ēka tė thuash o Gafurr Adili. Ty ti ka nxėnė sytė ideja se je i pazevendėsueshėm, se fatet e kombit varen prej teje, por gabohesh rėndė. Ti je vetėm njė HIĒ, qė vegjeton nė marrėzirat e tua, dhe shfrytėzon ndihmat e Zvicrės, dhe ato qė i vjedh nga shqiptarėt pėr tė jetuar dhe pėr tė bėrė bizneset tua me Sokol Enver Hoxhėn. Ti, pasiqė Shtabi i AKSH-sė ju urdhėroi qė tė ndėrpreni me mbledhjen e ndihmave nė emėr tė AKSH-sė, fillove luftėn e hapur kundėr kėsaj strukture. Fillimisht sė bashku me ish-shokun tėnd tė cilin  mė vonė e flake si leckė, Brahim Avdylin, i hoqėt nga faqja juaj e internetit komunikatat e AKSH-sė nga 1 deri nė 11, dhe na u kėrcėnuat qė "tė bėjmė autokritikė". Asokohe, poeti i dėshtuar Brahim Avdyli, na pat dėrguar njė letėr qė edhe sot mė qeshet kur e lexoj, qė nuk do ta citoj kėtu por qė do tė jetė e plotė nė librin qė do botohet sė shpejti. Kur ne, mė butė thėnė, nuk ua rrasėm hiē, atėherė ju u revanshuat duke e shpallur tė paqenė Shtabin e AKSH-sė dhe midis Zvicrės e bėtė njė "mbledhje" tė pėrbashkėt gjoja KKMĒTSH - AKSH dhe na e shpallėt nė "komunikatėn e pėrbashkėt nr.6", "shkarkimin e shefit tė shtabit "Shqiponja 1" dhe tė shefit tė informimit "Alban Berisha" dhe na e bėtė publik njė "shtab" tė ri me nja 10 gjeneralė me nė krye "komandantin Hekuran Asllani". Ishte njė reinkarnim i mirė i ish-byrosė politike tė PPSH-sė, loja juaj me emra, edhe pse nuk e di e kujt ishte shpikja kombinim i emrave tė byroistėve tė fundit, "Hekuran Isai & Muho Asllani" pėr tė nxjerrė "komandant Hekuranin" qė mė vonė na doli tė ishte dora vetė poeti revolucionar i mjerimit (midis Zvicrės) Brahim Avdyli i Morinės sė Gjakovės. Ushtri se jo mahi. Punė komunistėsh intrigantė. Pastaj, pėr tė kaluar pak mė shpejt, erdhėn shumė sende tė tjera, pėrleshje verbale dhe ju ishit gjithnjė nė kėrkim tė ushtarve, se kishit mbetė ushtri veē me komandanta. Nė kėtė aspekt, u erdhėn nė ndihmė lidhjet farefisnore, dhe bėtė si bėtė, i gjetėt ca kushėrinj e tė njohur nė Kėrēovė e gjetkė, dhe i emėruat edhe ata si vetėn, "gjeneralė-kolonelė". Mjerė ju. Pastaj, u lodhėt duke paralajmėruar "pranverė tė nxehtė" dhe pėrralla me mbretėr, ndėrsa Shtabi i AKSH-sė vėrtetė, pasi studioi situatėn vendosi tė rishpėrndante forcat dhe tė priste momente tė volitshme, duke pasė parasysh se populli ishte lodhur nga lufta dhe se krisja e armėve nė Pranverė, do tė ishte vetvrasėse. Por ju, pėr ta mbajtur fjalėn, e gjetėt rastin tek qėrimi i hesapeve qė i bėnin mes veti, njerėzit e Ali Ahmetit, dhe ish komandant Xhaxhin e UĒK-sė, e shpallėt hiē mė pak se gjeneral kolonel tė AKSH-sė, dhe ja ēuat edhe Xh.M., vėllain e shokut tė ngushtė tėndit o Gafurr, si gjeneral "Shkėlqim Drenica, komandant i Korpusit tė 1". Korpus me 20 ushtarė. Hajde korpus hajde. Mė vonė, kur nuk i ēuat paret qė ja patėt premtuar, komandant Xhaxhi, u mor vesh me njerzit e Aliut dhe ja mbathi pėr nė Itali. Poashtu, komandanti juaj "Shkėlqim Drenica" gati se nuk u vra me "komandant Flamurin" pėr punė tė njė automjeti "Kombi" tė vjetėr dhe pėr nja 5 - 6 mijė euro qė nuk i ndanin dot. Kjo ishte "armata" e komandant Hekuran Asllanit (alias Brahim Avdylit) dhe e komisarit Valdet Vardari (alias Gafurr Adili). Ju nuk u dorėzuat megjithatė. Ti Gafurr, sidomos ishe mė optimisti dhe mė i vrullshmi. Edhe mė inteligjenti dhe mė budallai njėkohėsisht. Vendose ta heqėsh qafe Brahimin dhe tė bėheshe vetė Komandant. Se nė fakt, nuk kishte kuptim qė njė copė poet tė ishte komandanti yt. E thirre nė ndihmė nė kėto kohė Idajet Beqirin, dhe besa arrite ti mbledhėsh bukur shumė do burra njė herė nė njė pompė benzini afėr Bernit. Aty shkėlqeu oratoria e Idajet Beqirit, njė politikan ordiner nga Tirana, nga ajo kategori qė Ramiz Alia dhe Sigurimi i Shtetit i futi nė politikė nė vitet '90 si marioneta tė vetat pėr tė luajtur "pluralizmin". Me Idajetin tė kishte njoftuar Brahimi, i cili prej vitesh shkruante te gazeta "Kombi". Idajeti, njė jurist i kohės sė Enver Hoxhės, ishte dėnuar pėr pedofili nė regjimin e atėhershėm, mė vonė pas viteve 90, kishte pasė njė karrierė tė bujshme, pėr 12 vite me radhė "kryetar i pamposhtur i Partisė sė Unitetit Kombėtar (tash partia pėr Prosperitet Demokratik nė Tiranė), pėr ta dhėnė kontributin e vet tė ēmuar nė "revolucionin e vonuar demokratik" tė vitit 97 nė Shqipėri, pėr ēka edhe u shpėrblye me postin e zv/ministrit tė policisė nė qeverinė e pasrevolucionit tė Fatos Nanos. Aty e arriti suksesin mė tė madh, sepse njė bashkėpunėtore tė shėrbimit sekret serb, ish gazetare dhe dashnore e tij, e emroi si zėdhėnėse tė ministrisė sė rendit. Idajeti, edhe aty nuk kaloi mirė, sepse pėr vjedhje dhe mashtrim me tendera, u ndoq penalisht dhe u dėnua pėrsėri. Gjatė kohės sa ishte nė burg, familja e tij mori azil politik nė Belgjikė, dhe pas burgut ju bashkangjit edhe Idajeti. Kėtu ai filloi tė mendonte se si tė bėnte pare nga "shqiptarėt naivė tė diasporės" dhe duket se ja gjeti ēaren pas bashkimit nė njė kope me Gafurr Adilin. Por ambiciet e Idajetit nuk ndaleshin me kaq. Ai ishte demagog i pėrsosur, mė i fjalės dhe mė i shkathtė edhe se Brahimi e edhe se Gafurri dhe vendosi t'i eklipsojė qė tė dy. Nė kėtė punė, nuk jam fort i sigurtė nėse ėshtė udhėzuar dhe ushtruar nga specialistėt e UDB-ės, nė shoqėrinė e tė cilėve ka qenė pėr disa ditė disa vite mė parė, pėr ēka gazetat kanė pasė shkruar gjerėsisht. Idajeti nuk dihet nėse ua ka shpjeguar atė "incident" me UDB-ėn Gafurrit me shokė, por tash punėt nuk po u shkojnė fort mirė mes veti.

Gafurri e ka "shkarkuar" Brahim Avdylin nga shef i FKSH-sė, madje e ka denoncuar publikisht atė. Ky tip i paftyrė ka megjithatė guximin dhe hipokrizinė e nevojshme ta pėrmendė atė pozitivisht nė reagimin e tij te Liria Kombėtare, ku pėrpiqet t'u pėrgjigjet ish ushtarve dhe komandantėve tė ish-UĒK-sė, tė cilėt para disa ditėsh ja bėnė tė qartė se nuk do tė hyjnė edhe nė njė aventurė tė luftės, pėr ta bėrė edhe njė kėrēovar deputet. Gafurr Adili, i cili nuk arriti tė merrej vesh me bashkfshatarėt e tij, Ali Ahmetin e Musa Xhaferin, tashmė dėshiron qė me ēdo kusht ta nisė edhe njė seri tė re tė luftės nė IRJM, e prapė dėshiron qė ta kallė nė Kumanovė ose Tetovė, e kurrėsesi nė katundin e tij. Nėn gjoja idealin e Shqipėrisė sė Bashkuar, katundari i Aranjellės sė Kėrēovės, dėshiron ta shfrytėzojė AKSH-nė si mbulesė pėr planet e tij qė nga kėrkushi tė bėhet dikushi. Janė pėrralla ato qė deklaron, se gjoja dėshiron tė jetė vetėm "pastrues i rrugėve tė Kėrēovės". Jo, Gafurr Adili i ka tė mėdha ambiciet pėr tė qenė hiē mė pak se "presidenti i Shqipėrisė sė Ribashkuar", e nė qoftė se kėtė post e synon edhe Idajet Beqiri, Gafurri do ja gjen anėn disi Idajetit e ta pėrzėjė kur tė mos i hyjė mė nė punė. Se ambiciet e Gafurrit janė tė tilla flet edhe shkresa e publikuar nga ai me pseudonimin "Valdet Vardari", lėshuar te forumi i "AKSH"-sė sė tij:

"E shtune, 13. Korrik 2002 - 00:57:38 Valdet Vardari valdetvardari@hotmail.com Tė dashur vėllezėr e motra shqiptare kudo qė jeni!

(......) -Komiteti Kombėtar pėr Clirimin dhe Mbrojtjen e Tokave Shqiptare(shkurt: KKCMTSH) dhe strukturat e tij: AKSH (Armata Kombėtare Shqiptare) , SKSH (Sigurimi Kombėtar Shqiptar) dhe FKSH (Fondi Kombėtar Shqiptar) tani po mbajnė Kuvendin Kombėtar, nė tė cilin po marrin pjesė me dhjetėra delegatė e delegate nga tė gjitha trojet shqiptare dhe nga dispora.

(.....) -Gjithashtu, Kuvendi Kombėtar do tė zgjedhė edhe Kryesinė e Komitetit Kombėtar tė FCBK 21 anėtarėshe, e cila do luajė funksionin e Qeverisė Mbarėkombėtare dhe nė kohėn e Kryengritjes sė Pėrgjithėshme do tė jetė Qeveri e Luftės pėr Clirim dhe Bashkim Kombėtar.

(.....) - Tė gjithė ata qė kanė keqpėrdorur djersėn e popullit dhe ata qė kanė shkelur mbi gjakun e dėshmorėve tė kombit do tė pėrgjigjen para gjyqit tė popullit. Edhe ata qė do ta sabotojnė luftėn pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar, apo qė do tė pėrpiqen qė ta pėrēajnė popullin duke krijuar fraksione ushtarake, siē bėnė me do farė FARK-a kėtė rradhė do tė pėrballen me gjykatat popullore tė Komitetit Kombėtar tė Frontit pėr Clirim dhe Bashkim Kombėtar.

(.......) Me pėrshėndetje atdhetare e luftarake: Valdet Vardari" (fund i citimit, sipas Forumit tė "AKSH")

Ja pra, Kryesia e FBKSH-sė, sipas Gafurrit, "do luajė funksionin e Qeverisė Mbarėkombėtare" dhe nė krye tė kėsaj kryesie, ėshtė - e merrni me mend? - vetė Gafurr Adili, alias Valdet Vardari i famshėm, dhe ėshtė po ky Gafurr Adil qė thotė se do tė bėhet pastrues i rrugėve tė Kėrēovės, por qė ka harruar poashtu se nė njė intervistė ka thėnė se nė "nėntor 2003 do tė kandidohet si deputet i Kėrēovės". Megallomani tipike komuniste. Mė poshte thotė se "tė gjithė ata qė kanė keqpėrdorur djersėn e popullit dhe ata qė kanė shkelur mbi gjakun e dėshmorėve tė kombit do tė pėrgjigjen para gjyqit tė popullit".  Shumė bukur. Por, Gafurr Adili, ti je i pari qė e ke keqpėrdorur djersėn e popullit, dhe atė jo vetėm tash, por tė paktėn qė nga viti 1991 e kėndej. Pėr tė mos shkuar shumė larg, mund tė tregosh vetėm se ku i ke gjetė paret qė ke nė pronėsi tėnden dy vila nė Tiranė, ēka u bė me tė hollat qė I.I., t'i ka dėrguar ty personalisht nga Amerika pėr gjoja "AKSH"-nė? Ku shkuan mijėra euro qė janė mbledhur nė Gjermani dhe qė tė janė dorėzuar ty nga R.A. me dijeni tė K.V.? I ke ndarė me Idajetin? Po tė hollat qė "Ilirian Hoxha" i ka "keqpėrdorur" ku janė o Gafurr? Ti si ish-komisar i lartė politik i "AKSH"-sė tėnde duhet tė kesh shėnime pėr kėto gjėra? Apo kanė shkuar si shpenzime pėr ty dhe familjen tėnde? Si u bė qė nė fillim tė vitit 2002, more njė kredi nė njė bankė zvicerane dhe e shleve atė para afatit? Ku i gjete paret o Gafurr? Apo tu duk vetja si shef qeverie dhe mendove, kur prish pa hesap Fatos Nano, pse tė mos prish edhe unė? Po pse o Gafurr, kėshtu bėjnė komunistat? Kėshtu, unė nuk kam ndėrmend t'u akuzoj se punoni e paguheni nga shėrbime sekrete, edhe pse kam fakte edhe pėr gjėra tė tilla, por ato nė kohėn e duhur. Po ju pyes dhe ju akuzoj pėr gjėra konkrete. Kush e ka emruar Hekuran Asllanin, alias Brahim Avdylin, pėr "shef tė shtabit tė pėrgjithshėm tė AKSH-sė"? Me hesap, e ka emėruar "komisariati i lartė politik dhe komisari Valdet Vardari", do me thėnė, e ke emruar ti Gafurr. E kush tė ka emėruar ty o Gafurr pėr "komesar tė lartė politik tė AKSH-sė?" tė ka emruar "Hekuran Asllani" - poeti gjeneral-kolonel Brahim Avdyli.(!) Kėshtu ėshtė o Gafurr, dhe nuk ke asnjė argument se ėshtė ndryshe. E keni emėruar dhe e keni shkarkuar njėri-tjetrin. Asgjė nuk keni bėrė. Paēka se shkon ndonjėherė dhe i mbledh tre katėr bashkėmendimtarė tutė. Paēka se tash po mundohi tė paraqiteni si ėngjėj, dhe po pėrpiqeni tė mashtroni ndonjė. Nuk do tė arrini asgjė o Gafurr. Populli, nė emėr tė tė cilit ju thirreni aq shumė e aq shpesh, e ka tė qartė se kush luftoi, e pėr ēka luftoi, kush u vra e kush u ul nė kolltuqe. Askush, nė IRJM, e as nė Kosovė e aq mė pak nė Shqipėri, nuk e ēan kokėn pėr ty o Gafurr Adili. As nė fshatin tėnd, nuk tė vjen njeri mbrapa. Tė punosh pėr Atdheun nuk ta ndalon askush, por ta privatizosh Atdheun nuk tė lejon kush.

Po tė akuzoj me fakte o Gafurr, pėr gjėra konkrete qė ti, Brahim Avdyli e Idajet Beqiri i keni bėrė. Kėto i dinė edhe shokėt e tu nė Prishtinė, ata qė u ndanė prej teje Gafurr dhe formuan diēka tjetėr, pėr "vetėvendosje". I din edhe zotėri Nevzat Halili, tė cilin kur e patė se ua rrezikonte vendin e udhėheqjes, e denoncuat te policia maqedone, ja vutė njė njeri qė ta pėrcillte, dhe i ēuat fjalė KFOR-it se "nevzati mban me vete materiale tė rrezikshme", dhe njėkohėsisht e akuzuat se po punonte pėr Georgievskin. E "materialet e rrezikshme" ishin vetėm deklarata e komunikata tė nxjerra nga interneti. Pse e bėtė kėtė, apo se vetėm nuk ishte kėrēovar? Se vetėm ju e keni ekskluzivitetin pėr tė qenė "udhėheqės"? Ti Gafurr Adili, nuk ke fytyrė ta akuzosh Nevzat Halilin, se kur ai u ka pri shqiptarėve nė IRJM dhe kur ka punuar pėr Republikėn e Iliridės, ti atė kohė je marrė me vjedhjen e ndihmave tė shoqatės "Nėna Tereze" nė Zvicėr. A e di ēka ka shkruar pėr ty ish shoku yt i dikurshėm, Kadri Mani? Mund tė thuash se Kadriu ėshtė psikopat? Ndoshta, por kjo nuk ndryshon asgjė nė tė vėrtetat qė ai i thotė tė faktuara pėr ty. Ty ta zė rrugėn unė, Agron Rexha, pse jam nga Malsia e Gjakovės (Tropoja) dhe ke bėrė ēka ke mundur pėr tė ma ndryshuar edhe atėsinė, duke mė nxjerrė djalė tė vėllait tė Sali Berishės.(!) Dashurinė tėnde pėrulėse pėr Vlorėn, Gjirokastrėn e Sarandėn, (Zona e Parė Operative) nuk ėshtė patjetėr ta shoqėrosh me urrejtjen prej qeni ndaj Tropojės e Shkodrės o Gafurr. Bashkė me Brahim Avdylin, nė komunikatat tuaja tė ēartura, keni shkaktuar pėrēarje e probleme me tė cilat na duhet tė merremi edhe sot e gjithė ditėn. Por jeni tė humbur o Gafurr. Demagogjia e Idajet Beqirit, alias Alban Vjosa, qė njėherė ishte Alban Basha e qė tash ka filluar tė thotė poshtė e pėrpjetė se ai ėshtė edhe "Alban Berisha", - kjo demagogji e Idajetit dhe e folmja e tij pastėr toske nuk tė ndihmon hiē o Gafurr nė ėndrrėn tėnde qė tė bėhesh kryetar i Shqipėrisė sė Ribashkuar. Mos don tė thuash se edhe kėto janė shpifje, se ti je strateg i madh dhe se me tė vėrtetė ke qenė ndonjėherė komisar politik i AKSH-sė? Ja dy shembuj, qė e tregojnė "luftėn pėr pushtet" mes teje e Brahimit, ku duket se ke fituar ti:

"Mon, 01 Jul 2002 18:06:12 +0000

ARMATA KOMBĖTARE SHQIPTARE SEKTORI PĖR SITUATA TĖ JASHTĖZAKONSHME PRANĖ SHTABIT SUPREM /DOKUMENTE PUBLIKE

DOSJA Nr. 7

Prot. Nr. 01-07/001-3

Dibėr-Tiranė-Prishtinė, 1 Korrik 2002

Shtabi Suprem i AKSH-sė, i mbledhur urgjentisht pas njoftimeve tė marra nė rrugė interne, pėr kundėrshtitė dhe mospajtimet e lindura nė mesin e disa veprimtarėve tė strukturave tona kombėtare, pas shqyrtimit tė situatės sjell kėtė

                         VENDIM (TĖ FORMES SĖ PRERĖ)

1.Me qėllim tė ndėrprerjes sė pėrēarjes sė mėtutjeshme, SHS i AKSH-sė urdhėron ndėrprerjen e funksionimit tė punės tė organit tė ashtuquajtur "komisariat i lartė politik i AKSH-sė", pasi zaten ai organ nuk ėshtė marrė nė shqyrtim dhe nuk ėshtė miratuar nga Shtabi. Shoku Valdet Vardari (G.A.) duhet urgjentisht tė ndėrpresė procesin e shpifjeve dhe ngatėrresave qė ka filluar.

2.Shtabi shpall tė paqenė Vendimin (e patreguar askund) pėr shpalljen e Alban Vjosės (I.B.) pėr "Zv.komisar politik tė AKSH-sė" dhe tė njėjtit i urdhėron tė ndėrpresė me tentimet pėrēarėse nė dėm tė AKSH-sė dhe strukturave tjera kombėtare.

3.Urdhėrohet mbajtėsi i faqeve nė Internet qė tė lėshojė nė tė gjitha faqet tona zyrtare dhe nė mjetet e informimit kėtė vendim tė formės sė prerė. 4.Adresat zyrtare tė AKSH-sė dhe strukturave tjera kombėtare siē ėshtė edhe kjo adresė qė po pėrdorim (valdet_vardari@hotmail.com) kalojnė nėn kontrollin e Sektorit pėr Situata tė Jashtėzakonshme pranė Shtabit Suprem tė AKSH-sė.

5.Organet e Hetuesisė Ushtarake dhe tė Ndjekjes, ngarkohen qė tė neutralizojnė me tė gjitha mėnyrat tė gjithė ata pėrsona tė papėrgjegjshėm, qė tė verbuar nga idealet karreiriste e partiake, nga fryma grupore sektariste, po pėrpiqen tė dėmtojnė funksionimin e Strukturave tona Kombėtare, tė cilat me mund tė madh janė ndėrtuar. 6.Ky Vendim hyn nė fuqi menjėherė.

Pavarėsisht pėngesave, dhe nga kushdo qė ato vijnė, Armata Kombėtare Shqiptare (AKSH), nuk do ta ndalė luftėn deri nė ēlirimin dhe bashkimin e trojeve shqiptare nėn okupim. Lufta jonė ėshtė njė luftė e drejtė dhe ēlirimtare dhe ajo, patjetėr do tė fitojė!

Rroftė AKSH-ja! Rrofshin Strukturat Kombėtare Shqiptare Poshtė tradhėtia dhe intrigantėt!

JA VDEKJE-JA LIRI!

Pėr Sektorin pėr Situata tė Jashtėzakonshme Kolonel-Major, Cim Dushanova

Pėr Shtabin Suprem tė AKSH-sė,

Komandanti Suprem- Hekuran Asllani, Gjeneral-Kolonel,"

(fund i citimit, marrė nga lista e publikimeve shqiptare www.egroups.com/list/shqiperia/ )

Dhe ja kundėrpėrgjigjia e Brahim Avdylit, alias "Hekuran Asllanit":

"From: "Hekuran ASLLANI" <hekuran_asllani@hotmail.com

To: shqiperia@yahoogroups.com,

Subject: Lidhur me njė vendimin spekullativ dhe tė pasaktė!

Date: Mon, 01 Jul 2002 23:07:23 +0000

Tė nderuar;

Vendimi i dėrguar nė adresat tuaja, nga e-maili i Valdet Vardarit, nuk ėshtė njė vendim legjitim i strukturave tona! Ai ėshtė njė vendim arbitrar dhe spekullativ! Ndonėse ėshtė lėshuar nga Valdet Vardari, siē duket me qėllime tė intrigimit tonė nė prapavijė, apo tė rimarrjes sė strukturave tona nėn kontrollin personal (dhe pa konsultim apo vendim tė Shtabit Suprem tė AKSH-sė), ai nuk ėshtė lėshuar nga struktura legjitime e AKSH-sė! Valdet Vardari ka tė drejtė tė themelojė ēfarėdo armate, por nuk ka tė drejtė tė spekullojė nė emėr tė njėfarė Sektori pėr Situata tė Jashtėzakonshme, situata kėto qė deri mė tani i ka krijuar vetė, duke folur edhe nė emrin e Hekuran Asllanit, pa e pyetur fare ate dhe pa u konsultuar as me te, as me strukturėn qė pėrfaqėson ai. Se ku e ka qėllimin tė dalė, kjo shihet nga fjalori i prishur qė pėrdor dhe nga krizat qė ka krijuar! Nuk na bėhet tė besojmė se punon me urdhėrat e UDB-sė! Megjithate, logjika ėshtė e njėjtė!...

Triku formal i paraqitjes pėr herė tė parė tė Cim Dushanovės, ėshtė tejet qesharak! Gafurr Adili ka mundur lirisht tė ndėrrojė edhe shefin e shtabit dhe nė vend tė tij ta paraqesė ndonjė "Lecė Kaqani" apo "Qumil Laknori", si shef tė shtabit! Mė keq se kjo paraqitje nuk ka ku shkon! Edhe "heqja e Komesaritatit" ėshtė njė manevėr e pakripė, sepse ai vetė ishte shpallur mė parė si "Komesar i Lartė Politik". Vendimi ku ai e kualifikon B.Avdylin si "psikopat", ėshtė me qėllim tė diskreditimit tė personave qė kanė punuar me devotshmėri nė strukturat tona. Ato janė lėshuar poashtu nga e-maili i Valdet Vardarit (alias Gafurr Adilit), ndoshta pėr tė sjelluar njė mori akuzash imorale nė adresė tė B.Avdylit, ashtu siē ka bėrė disa herė!... Ju lutem qė ta kuptoni z. Valdet Vardari (alias Gafurr Adili), sepse siē duket, ka pėrjetuar njė krizė nervore tė pakuptueshme! Nuk na bėhet tė besojmė se ai ka rrjedhur me tė vėrtetė nga mendja! Vetėtitullimi si Shef i Sektorit tė Jashtėzakonshėm, nga e-maili i vet, duke u emėruar Kolonel-major (pra Kolonel dhe Major), gjė kjo tepėr qesharake, nuk tregon as kulturėn minimale ushtarake! Sidoqoftė, "vendime" tė tilla, nuk janė pėr t`u vendosur nė faqe, sepse janė tejet komprimituese!... Na duhet t`ua pėrkujtojmė edhe njėherė se ato, padyshim, nuk janė akte legjitime tė AKSH-sė! Kujdes nga kėso paraqitjesh, sepse mund tė jenė vetėm e kundėrshtarėve tanė tė pėrbetuar!...

Me nderime tė thella,

Shefi i Shtabit Suprem tė AKSH-sė,

Hekuran Asllani."

(fund i citimit, marrė nga lista e publikimeve shqiptare

www.egroups.com/list/shqiperia )

Dhe, ēfarė komenti ke pėr tė shtuar o Gafurr? Apo edhe kėtu ka dorė "poliagjenti Alban Berisha"? Jo Gafurr, ėshtė lufta e egėr brenda llojit, e stilit komunist qė ju ēon nė kėso situatash. Vetėm komunistėt mund tė shpallin "Front pėr Bashkim Kombėtar" me pjesėmarrjen e vetėm dy partive qė kanė nga dy tre anėtarė, dhe dy kryetarėt e kėtyre partive t'i ndajnė dy postet e vetme respektive, sa pėr t'ja bėrė qefin vetes. Por pėrtej kėsja gjendje, pra pėrtej vetėkėnaqjes, ju nuk mund tė shkoni. Pavarėsisht se nė anėn tuaj i keni tash gjithė ideologėt, frymėzuesit dhe adhuruesit e "revolucionit tė vonuar demokratik" edhe marksistėt e pandreqshėm tė Prishtinės, edhe mbeturinat e Sigurimit tė Shtetit nė Tiranė. Kot Gafurr. Edhe Enver Hoxha tė ēohet nga varri, nuk ju ndihmon dot. Koha juaj ka perėnduar. Marksi nuk ėshtė aktual, veē mbaju he burrė, se komunistat bar hanė e nuk dorėzohen. Ti ende nuk e ke pru punėn pėr bar.

Dhe, pėr ta mbyllur kėtė sqarim-reagim, po tė them se do tė vazhdojmė me pėrpjekjet qė AKSH-ja tė jetė mbrojtėsja e interesave shqiptare kudo ku ka shqiptarė nė Ballkan, por pa ju, sa t'i keni nė kokė kėto ide qė i keni. FBKSH-sė, (PRSH dhe UNIKOMB-it) i dėshirojmė suksese, por vetėm kur seriozisht tė organizohen nė mėnyrė tė hapur dhe demokratike. Pėr desert, po e citoj ish shokun dhe patriotin tėnd, Musa Xhaferin, se si tė ka mbrojtur nė LOBI, gjojase po tė sulmon:

"Pėrderisa kjo ėshtė njė temė mediale, kėtu ka njė konfuzitet. Kėtu komunikata kemi nga Fronti pėr Bashkimin Kombėtar dhe bėhet aty njė pėrzierje, ku nė tė njėjtėn kohė deklarata dalin prej Frontit pėr Bashkim Kombėtar dhe indirekt identifikimi bėhet edhe me AKSH-nė. Thuhet se AKSH-ja ėshtė pjesė e Frontit, apo se Fronti ėshtė pjesė e AKSH-sė. Pastaj dihet qė nė kuadėr tė Frontit , siē thuhet nė disa komunikata, bėjnė pjesė disa subjkete, tė cilat tash nuk jam i sigurt se janė apo nuk janė tė regjistruara dikund, siē mund tė jetė Partia e Unitetit Kombėtar, qė me sa di unė kjo parti duhet ta ketė selinė nė Shqipėri, pastaj ėshtė Partia Revolucionare Shqiptare, qė me sa di unė, nėse nuk gabohem, ėshtė paraqitur si zėdhėnės i asaj partie Gafurr Adili, por edhe disa subjekte e shoqata joqeveritare tė tjera, siē thuhet nė bazė tė komunikatave, qė pretendojnė tė pėrbėjnė kėtė Front, dhe nė kuadėr tė gjithė kėsaj ka prononcime e deklarime se ėshtė AKSH-ja."

(fund i citimit, sipas  www.pressonline.com.mk)

Kėshtu thotė Musai o Gafurr. Megjithatė ėshtė njė pėrpjekje e tij, pėr t'ju legjitimuar ty e Idajetin si "shefa" tė AKSH-sė. Nuk i ka ba hesapet keq, Musai. Llogarit se nė zgjedhjet e ardhshme (nėse do tė ketė hiē zgjedhje) nė IRJM, partia e tij do humbė mė keq se PPD-ja kėsaj here, dhe Musai mendon se AKSH-nė duhet ta kenė nė dorė gjithqysh kėrēovarėt. Se i yti, mishin ta han po kockėn ta ruan. Dhe Gafurri, qė deri atėherė, me ndihmėn e "sekretareshės" qė ka punėsuar tash vonė, Teuta Zymberit - se Teutat nė kombinim me kėrēovarė janė aktualisht nė modė, -  do tė ketė kohė pėr ta shpallur tradhėtar edhe Idajetin ndoshta, e do ta kallė Vardarin por ama veē nė Tetovė e poshtė. Nė malėsitė e Kėrēovės, Dibrės e Strugės, nuk bėn tė luftohet. Ato janė vise qė nxjerrin heronj tė paepur, qė drejt e nga Zvicra, me dy tre muaj pushime aktive dimėrore nė Shipkovicė, gdhihen deputetė, ministra, liderė kombėtarė.

Le tė digjen e vriten shqiptarėt nė Kumanovė, Shkup e Tetovė. Rroftė Kėrēova, livadhishtja pjellore e lidershipit kombėtar bashkėkohor. Poshtė Tropoja qė guxon e na pėrzihet nė hise.

Tung krejtve dhe ruani shėndetin.

30 janar 2003

p.s.

Sė shpejti, tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera nė tė njėjtėn temė, nė njė botim tė veēantė, "AKSH: - Mes Internetit dhe Realitetit"

p.s.2.

Reagimet, sharjet, pėrshėndetjet dhe urimet,  mund tė m'i dėrgoni nė adresėn:  agronrexha@hotmail.com ose ergoni@yahoo.com 

 

LUMENJTĖ DHE URAT 

Kim Mehmeti


Maqedonia ėshtė ėndėrr qė ka mbetur pezull mbi kufirin qė e ndanė "tė kaluarėn e errėt" tė njėmendėsisė sė deridjeshme dhe "demokracisė e sotme tė ndritshme". Ajo gjithnjė e mė shumė ėshtė njė copė toke, ku janė gėrshetuar shumė ėndrra etnike, ku dominojnė kėto dy kolektivitete mė tė mėdha nė numėr: maqedonasit etnikė dhe shqiptarėt. Dhe si e tillė, sajesa shtetėrore e nacional-romantikėve tė vonuar, Maqedonia, mbetet ėndėrr e largėt dhe e zbehtė.


Kohėrat e pasluftės u ngjajnė atyre pas pėrmbytjeve tė mėdha kur avullohet uji, por mbetet balta ngjitėse, nėpėr tė cilėn ėshtė e vėshtirė qė tė ecėsh. Kohėrat e pasluftės u ngjajnė kohėrave pas vėrshimeve edhe nga fakti se rrėzohen tė gjitha urat dhe duhet kohė e pėrpjekje qė tė ripėrtrihet komunikimi i mėparshėm. Maqedonia sot gjendet e zhytur pikėrisht nė baltėn e kėtyre kohėrave, nė lloēin e mosbesimit ndėretnik, nė lymin e partizimit tė tė gjitha sferave tė jetesės, pėrfshirė kėtu edhe ato ku i ėshtė ndaluar hyrja politikės sė ditės, siē janė kultura, arsimi, shėndetėsia... Nėpėr Maqedoni pėrhapet duhma e padurueshme e njė shoqėrie ku ēdo gjė ėshtė zhvendosur nga binarėt e normales, ku kalben normat minimale tė moralit shoqėrorė, ku ėshtė varrosur vetėdija se aty ku shteti ėshtė projekt i parcijalizuar partiak, ai mbetet pėrgjithmonė si mozaik i shėmtuar, i pakompletuar me tė gjithė katrorėt dhe nuancat qė e pėrbėjnė atė. 


Kohėrat e pasluftės u ngjajnė atyre pas vėrshimeve tė mėdha, se janė pėrplot me rrėmujė: tė gjithė vrapojnė qė tė kumtojnė diēka, tė gjithė duan qė tė tregohen si personazhe tė rėndėsishėm nė ngjarjet vendimtare, shtyhen mes veti qė t'i kap objektivi i historisė, ku do tė mbetet i shėnuar portreti grupor i fituesėve. Por, Maqedonia, e cila pėr shumėēka ėshtė njė shtet i ēuditshėm dhe qė duket se maqedonasit etnikė e duan vetėm "pėr inat tė shqiptarėve", kurse kėta tė fundit "nuk e japin" vetėm qė tė "plasin maqedonasit", me luftėn dėshmoi se nė kėto hapėsira mund tė krijohet shtet edhe me pėrzierjen e diletantizmit politik, pseudointelektualizmit dhe aviacionit ushtarak me pilot tė huazuar nga Ukraina. Nė kėtė sajesė tė ēuditshme shtetėrore, ku shumica e banorėve janė tė sėmurė kronikė nga mbamendja e shkurtė, nuk duhet pritur asgjė mė shumė sesa nga njė "luftė e vogėl" tė lind njė histori e dyfishtė "madhore" , qė do ta kremtojnė tė dy taborret e heronjėve dhe dy palėt fituese: maqedonasit etnikė, qė nė harxhim tė shtetit u ngrenė pėrmendore "mbrojtėsve" tė tyre (lexo: policėve dhe ushtarėve) dhe shqiptarėt, tė cilėt me qiftelit private, pėrmes kėngėve, i madhėrojnė "ēlirimtarėt" e tyre (lexo: pjesėtarėt e UĒK). Nė mesin e dy tė vėrtetave diametralisht tė kundėrta dhe kapitujve tė lavdishėm tė historisė bashkėkohore, mbetet pezull dhimbja pėr jetėrat e humbura, pasiguria pėr tė nesėrmen dhe eksplodimet e rregullta tė natės sė "kashikarave" dhe mjeteve tjera eksploduese, qė janė bėrė pjesė e pėrditshmėrisė nė shumė vendbanime nė Maqedoni, e cila edhe mėtej mbijeton si shteti me stazh mė tė shkurtėr tė shtetformėsisė nė Ballkan, por me ambicje afatgjata qė tė mbetet nė hartėn e kėtij gadishulli. Pra, shtet ku ekzistojnė dy botėra dominante paralele: ajo e shqiptarėve etnikė dhe e maqedonasve etnikė. Ku gėlltitet dozė e madhe e politikės ditore dhe ku partizohen edhe ēerdhet e fėmijėve, shkollat, spitalet..., e lere mė Akademia Maqedonase e Shkencave dhe Arteve, e cila kohėve tė fundit ėshtė nė kėrkim tė tre-katėr shqiptarėve "vullnetarė", qė do tė bėheshin anėtarė tė saj, qė tė plotėsonte atė qė nuk e ka bėrė gjatė pesė dekadave, kur bileta mė e rėndėsishme hyrėse nė kėtė institucion elit ishte pėrkatėsia partiake. Edhe kjo nismė e re "demokratike" e Akademisė Maqedonase me siguri ėshtė inicuar nga qarqet partiake, prandaj vėshtirė se gjenden "kandidatė potencialė" qė ta shfrytėzojnė kėtė pako-ofertė dhe tė bėhen akademikė. Aq mė shumė kur kjo iniciativė aktualizohet tani kur disa qarqe shqiptare kumtuan se ėshtė rendi qė pas Universitetit tė Tetovės, tė formojnė edhe Akademinė e tyre tė Shkencave dhe Arteve. Mbase edhe kėrkesė e arsyeshme, mirėpo e kanosur nga rreziku qė atė ta realizojnė njerėzit qė sė pari do tė bėhen akademikė e pastaj shkenctarė dhe artistė. Siē ka ndodhur dhe siē ndodh shpesh me institucionet tona ,tė cilat edhe mėtutje do t'i themelojmė "privatisht", sepse pėrfaqėsuesit tanė politikė mendojnė se institucionet pushtohen vetėm nėpėrmjet kabineteve ministrore dhe sekretareshave me fund tė shkurtėr. 


Maqedonia pėr shumėēka ėshtė pasqyrė ku shihet fytyra e njėmendtė e Ballkanit. Nė kėtė vend ende askush nuk e di se cilat janė vlerat kulturore tė kėtij shteti: ato qė krijohen nė shumė gjuhė ose vetėm ato qė kanė parashenjėn e etnisė maqedonase. Askush nuk ėshtė pėrgjigjur nė pyetjen se kush janė subjektet e letėrsisė maqedonase: tė gjithė krijuesit nė kėtė shtet apo vetėm ata qė shkruajnė nė gjuhėn maqedonase. Prandaj edhe ndodh qė, pėr shembull, ministri i kulturės tė punėsojė dhjetėra kėshilltarė artist maqedonas dhe asnjė shqiptar, qė kėto "deshnit" tanė partiakė tė mos shohin se edhe ma paratė tona investohet pėrkthimi i veprave tė autorėve maqedonas pėr t'u plasuar nė botė, duke mos u pėrkthyer asnjė libėr i autorėve shqiptarė, me ēka dhe pėr ēdo ditė zhduken standardet estetike dhe promovohen ato etnike, gjegjėsisht standardet e "sokakut" tonė, qė e fshehin tė vėrtetėn se pėr ēdo vlerė artistike edhe pėr krijimtarinė letrare rėndėsia e adresės e treguar pėrmes emrit dhe pėrkatėsisė etnike tė autorit ėshtė proporcionale me vlerat estetike tė veprės, e jo e kundėrta. 


Se sa Maqedonia ėshtė njė vend i brishtė, i ndarė etnikisht dhe larg ėndrrės sė vetė pėr stabilitet, kjo mė sė miri mund tė ndjehet nė kryeqytet nė Shkup. Jo vetėm se Ura e Gurit qė nuk ėshtė mė ajo e dikurshmja (disa rinovues ambiciozė dėshmuan atė qė ėshtė e mundshme vetėm nė Ballkan nga njė margaritar arkitektonik, i ruajtur me shekuj, qė ishte emblemė pėr Shkupin, tė bėnin njė "mė tė vjetėr dhe mė tė bukur", mirėpo jo urė, por monstrum), por sepse nė tė mė nuk janė disa romė tė vegjėl qė dikur nxirrnin mėditjen nė formė tė lėmoshės multietnike nga ata qė shkonin nga pjesa jugore drejt asaj veriore tė Shkupit dhe anasjelltas. Pra, edhe ata lypės tė vegjėl simpatikė tė Urės sė Gurit, vlerėsuan se urat mbi Vardar tashmė njė kohė tė gjatė nuk shėrbejnė pėr tė kaluar lumin, se urat - janė komunikimet mė jofitimprurėse, prandaj e kuptuan se doemos duhej qė tė vendosnin cilit breg t'i takonin, nė cilėn mėshirė njėetnike tė bazonin tė ardhshmen e vetė nė atė shqiptare, nė pjesėn veriore tė Shkupit ose maqedone, nė pjesėn jugore tė kėtij qyteti. Thjeshtė, Vardari, i cili e ndan Shkupin nė dy pjesė identike, i ngjan lumit, urat e tė cilit nuk ka kush t'i tejkalojė, qė i kanė humbur lypėsarėt dhe kalimtarėt. Sepse, kaherė maqedonasit vėshtirė se vendosin qė ta vizitojnė Ēarshinė e Vjetėr dhe Bit-Pazarin, kurse shqiptarėt duket se as nuk shohin se ēfarė ndodh nė Sheshin Maqedonia, matanė lumit.


Jo njė herė nė tė kaluarėn por edhe sot, fatin e Ballkanit e pėrcaktuan ata qė rrėzonin ura, qė dėshironin lumenjtė tė ngelnin pa ura, por rrallė ka ndodhur qė tė ketė ura e tė mos ketė kalimtarė. Prandaj Ura e Gurit mbi Vardar, nė Shkup, e mbetur pa kalimtarėt e vetė, mbase e rrėfen versionin e dytė tė tė njėjtit rrėfim, qė ka lidhje me Urėn e rrėzuar nė Mostar. Tė gjithė kėto ura, ato qė janė rrėnuar dhe ato qė kanė mbetur pa kalimtarė, e theksojnė legjendėn e njohur qė e tregojnė gati tė gjithė popujt e Ballkanit, e cila flet pėr vėshtirėsitė qė ndėrlidhen me ndėrtimin e urave: pėr vėllezėrit tė cilėve gjatė natės u rrėzohej gjithēka qė e ndėrtonin ditėn, derisa nuk e flijuan nė themelet e urės nusen mė tė bukur tė vėllaut mė tė vogėl. Legjendat ndonjėherė janė fryt i pėrpjekjeve kolektive pėr gjėrat e paarritshme, bėhen si tentativa kolektive qė rrejshėm tė vidhen vlerat qė nuk i posedon ai kolektivitet, si nė rastin konkret, pra gatishmėrinė hyjnore tė "vėllezėrve" ballkanas qė tė murosin nė themelet e urave gjėnė mė tė bukur qė e posedojnė dhe asgjė tė mos kėrkojnė si kundėrvlerė.


Ballkani ėshtė vend legjendash, kurse Maqedonia pėr shumėēka do tė mbetet pjesė e "legjendės" ballkanase. Nėse jo pėr diēka tjetėr atėherė pėr shkak tė dymbėdhjetė viteve tė kaluara, kur gjithēka shkatėrrohej dhe kalbej nė Maqedoni, pėrveē "fabrikės" tė quajtur "marrėdhėnie ndėretnike", qė mundėsonte profit tė lartė pėr politikė ditore, prodhonte pakufi politikanė, analistė, kolumnistė dhe intelektualė, kompetenca e tė cilėve bazohej nė analizimin e ēdoditshėm tė marrėdhėnieve shqiptaro-maqedonase. E gjithė kjo zhurmė njėdekadėshe rreth asaj se kush ėshtė "pronar nė shtėpi", mori dimensionet e "turbo-folkut" serb, ku vlen rregulli shumė kėngėtarė e pak muzikė! Dhe doemos duhej tė kulminonte me "paraqitjen shkencore" pėr zgjidhjen e kėtij problemi qė buroi nga Akademia Maqedonase e Shkencave dhe Arteve nė formė projekti pėr "ndėrrim human tė territoreve dhe tė popullatave" ndėrmjet Maqedonisė dhe Shqipėrisė. "Dialogu" njėdekadėsh partiakė dhe medial shqiptaro-maqedonas rezultoi edhe me "mini luftėn" e vitit 2001 si dhe me kryqin tejet tė madh tė vendosur nė majen e Vodnos, qė shihet nga tė gjitha anėt e kryeqytetit tė Maqedonisė, me ēka Shkupi e fitoi atė qė i mungonte - "varrezėn" mė tė madhe tė multietnicitetit nė Maqedoni. Idea pėr "ndėrrimin e territoreve dhe popullatave" (ide e cila atė kohė u pėrkrah edhe nga disa zyrtarė tė atėhershėm tė Maqedonisė) tashmė ėshtė heshtur, por vazhdon "pyllėzimi" i Maqedonisė me kryqa gjigantė. Dhe duket se dikujt i vjen keq pse nuk ka re betoni ku do tė mund tė lidhnin ndonjė litar tė ēeliktė, nė tė cilin do tė varnin kryqin me krahė kilometrikė, shumė herė mė tė madh se ai qė natėn shndritė mbi Shkup, e qė do tė shndėriste tė gjithė Maqedoninė! Kėshtu, ky shtet nė vepėr do tė "dėshmonte" orientimin e vet properėndimor (gatishmėrinė pėr luftė kundėr "terrorizmit dhe fundamentalizmit islamik") kurse Kishės Ortodokse Maqedonase do t'i mundėsojė tė ketė diēka qė nuk e ka asnjė nga kishat simotra qė nuk e pranojnė gjithė shteti tė jetė "manastir pravosllav"(!), ndėrsa jo tė krishterėt, qė jetojnė nė kėtė shtet, do tė mund tė zgjidhnin nėse do tė bėheshin kallogjere apo monahė, ose tė shkonin tė jetonin nė shpellat e Afganistanit!


Njė Maqedoni e kėtillė, e stolisur me kaq shumė kryqa, bėhet gjithnjė mė pikėlluese dhe vend i pashpresė. Gjithnjė e mė shumė i ngjanė njė grope ku secili e rrėfen fatin e vetė etnik, kurse tė gjithė sė bashku e fshehin dėshirėn e vėrtetė: si tė ikin nga kėtu dhe tė shkojnė diku, ku gjatė afirmimit tė kualiteteve personale parashenja etnike nuk paraqet as hendikep e as pėrparėsi. Nė kėtė gropė mė tė zhgėnjyer janė tė rinjtė, tė cilėve paraardhėsit e tyre ua harxhuan tė tashmen dhe tė ardhmen. Dhe, siē duket, studentėt dhe shkollarėt e mesėm nuk mendojnė as pėr tė kaluarėn dhe as pėr tė ardhmen, por si tė furnizohen me vizė Shengeni dhe tė ikin pėr tė gjetur eldoradot e tyre. Shteti, ku ambicia e vetme e tė rinjve ėshtė se si ta braktisin vendin, nuk duhet tė shqetėsohet pėr tė ardhshmen e vetė sepse nuk do ta ketė. Prandaj, dita ditės rritet numri i prindėrve qė e pėrkrahin regjimin e rreptė tė vizave tė shteteve perėndimore ndaj qytetarėve tė Maqedonisė: sikur tė mos ekzistonin vizat, mbase Maqedonia pėr njė kohė tė shkurtėr do tė boshatisej dhe aty do tė ngelnin vetėm pleqtė dhe tė pafuqishmit. Do tė shndėrrohej nė njė fshat tė braktisur, ku njerėzit do tė vinin vetėm pėr tė vdekur ose pėr t'i varrosur tė afėrmit e tyre. Do tė ktheheshin vetėm ata qė do t'i sillte malli pėr vendlindjen, qė do tė dėshironin tė shihnin Urėn e Gurit, e nė vend tė saj do tė hasnin kopjen e saj tė gėrditshme. Ata do tė shihnin se nė Maqedoni, megjithatė, nuk ėshtė gjithēka e zezė: si nė pak vende tė botės, mund tė pasurohesh shpejt dhe tė bėhesh njeri me nam e i suksesshėm. Mjafton qė tė dish t'i bashkangjitesh me kohė partisė fituese, sė paku disa muaj tė jeni pėrfaqėsues i saj nė ndonjė institucion ose firmė, dhe ja pasuria edhe pėr brezat e ardhshėm. E njėjta gjė vlenė edhe pėr sukseset artistike: janė partitė nė pushtet qė vendosin se cilat vlera duhet promovuar e cilat jo, cilėt shkrimtarė duhet nderuar me ēmime e cilėt duhet pėrfshirė nė listėn e tė "pamerituarve". Thjeshtė, Maqedonia ėshtė ėndėrr qė ka mbetur pezull mbi kufirin qė e ndan "tė kaluarėn e errėt" tė njėmendėsisė sė deridjeshme dhe "demokracisė sė sotme tė ndritshme". Ajo gjithnjė e mė shumė ėshtė njė copė toke ku janė gėrshetuar shumė ėndrra etnike, ku dominojnė dy kolektivitetet mė tė mėdha nė numėr: maqedonasit etnikė dhe shqiptarėt. Dhe, si e tillė, sajesa shtetėrore e nacional-romantikėve tė vonuar, Maqedonia, mbetet ėndėrr e largėt dhe e zbehtė.

  

DARDANIA APO VILAJETI I KOSOVĖS KURR NUK I KA TAKUAR MAQEDONISĖ (1912-2002)

Mė. 03-01-2003,
Tetovė-Bogovinė,

Autor,
Dr.sc.Vebi Xhemaili,
LIGJERUES NĖ UT


LUFTA E SHQIPTARĖVE TĖ DARDANISĖ
pėr pavarėsi e bahkim kombėtar
(1912-2002)


(90 vite luftė, terror, sakrifica djegėje, shpėrngulje). 

Historicizėm me shkas:

Krerėret Lėvizjes Kombėtare Shqiptare shumė shpejt u bindėn se me kėrkesat e deputetve shqiptarė nė Parlamentin turk ėshtė e pamundur tė realizohen me lutje dhe kėrkesa tė drejtat natyrore qė u takojnė shqiptarėve nė trojet e veta historike. Pasi Perandoria turke ishte e bindur se kėrkesat e shqiptarėve janė nė dėm tė Turqisė dhe se populli shqiptar nuk do tė jetė nė gjendje qė tė jetojė me forcat e veta?. Por krerėt e Lėvizjes sonė Kombėtare ishin tė vendosur nė kėrkesat e tyre dhe kishin vendosur qė tė shkonin deri nė fund, me luftė deri nė shpalljen e Pavarėsisė. Si thotė Ismail Qemali nė memeoaret e veta:sunduesi lutet njė, dy, tre herė, e nėqoftėse nuk don tė kuptojė kėrkesat e popullit, atėherė rroken armėt. 
Lufta katėr vjeēare e shqiptarėve e filluar nė Vilajetin e Kosovės qė nga viti 1909-1912, triumfoi me ēlirimin e Shkupit dhe ngritjen e flamurit kombėtar nė ndėrtesėn e oficerėve. Kjo vepėr triumfale e kryengritėsve shqiptarė e shtyri diplomacinė evropiane nė krye me Anglinė, tė ketė njė interesim mė tė madh nė zgjedhjen e drejtė tė ēėshtjes shqiptare dhe njohjen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė Etnike. Krerėt e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare pėr herė tė parė nė historinė tonė kombėtare i u bindėn se me sllavėt nuk ka bashkėpunim pa interes.V.Xh.).
Pėr sjelljen e diplomacisė sė shteteve ballkanike mė sė miri shprehet patrioti i njohur Dervish Hima, nė mitingjet e mbajtura me rininė shqiptare nė Manastir, Shkodėr, Selank etjer, haptazi apelonte te rinia shqiptare, nuk mund ti kemi aleatė Serbinė, Greqinė dhe Malin e Zi, ata qė duan ta pėrbinė Shqipėrinė!.
Lufta katėr vjeēare kundėr Turqisė ku shqiptarėt arritėn tė ēlirojnė Shkupin dhe tė ngrenė flamurin shqiptar mė 12 gusht tė vitit 1912,dhe pėrgaditeshin pėr tė marrshuar drejtė Velesit dhe Selanikut, ndėrhynė Fuqitė e Mėdha duke u garantuar shqiptarėve njohjen e Autonomisė. (sipas dokumenteve austriake dhe raporteve tė Blinskit, Hallės, Buchberger, Kralit, nga Shkupi, Selaniku, Manastiri, Shkodra, dėrguar Berhtoldit nė Vjenė.V.Xh).
Shqiptarėt edhe pse korėn sukses nė fushėbeteja humbėn nė tavolinė, pasi diplomacia evropiane nuk ishte e gatshme tė pranojė kėrkesat e shqiptarėve. Nė kėto rrethana politike kurr duhej tė vendosej pėr fatin e popullit shqiptar dhe krijimin e Shqipėrisė Etnike me kufijtė e saj historik. Nė kėto ēaste vendimtare kur po vendosej pėr zgjedhjen e drejtė tė Ēėshtjes shqiptare, u kundėrvu Rusia, Franca, ndėrsa Anglia mbajti qėndrim neutral.
Poashtu nė kėto ēaste vendimtare Anglia mė shumė ishte e interesuar pėr statusin dhe zgjidhjen e Ēėshtjen greke se sa pėr problemin shqiptar. Prandaj ajo donte kėsaj radhe tė ruante status-quo nė Ballkan, e cila shkonte drejtė pėr sė drejti nė disfavor tė zgjedhes sė drejtė tėĒėshtjes shqiptare. Nė anėn tjetėr qė tė ruhet paqa nė Ballkan u pajtua edhe diplomacia austriake edhe ajo gjermane, tė cilat donin edhe Ballkanin (qė nėnkupton Shqipėrinė Etnike, ose bashkimin e katėr Vilajeteve), ta ruanin nėn sundimin turk, pėr levėrdi tė veta strategjiko-ushtarake.V.Xh).
Sapo zhvilloheshin bisedat shqiptaro-turke nė Shkup, shtetet sllave tė ballkanit e shfrytėzuan kėtė periudhė kohore tė bisedave dhe me diktat tė Rusisė e nėnshkruajtėn aleancėn e fshehtė luftarake tė ndihmės reciproke dhe me tė shpejtė i shpallėn luftė Turqisė. 
Qė defakto nėnshkrimi i kėsaj marrėvshje ishte synim kryesor pėr tė asgjėsuar e Shqipėrinė nga harta e Ballkanit.
Lufta Ballkanike fillon nė 8 tetor tė vitit 1912, nė vijėn: Merdar- Preshevė- BujanovcėKumanovė, mė tėrė zonėn e Kara-dakut. Forcat vullnetare shqiptare tė udhėhequra nga Hasan Prishtina, Idriz Seferi e Mehmet Pashė Tetova, i bėnė rezistencė tė fortė ushtrisė serbe. Pėr tė mbrojtur Vilajetin e Kosovės, tėrė Shqipėrisė me Krahinėn e Maqedonisė. Nė kėtė sulm morėn pjesė mbi 400.000 ushtarė serb, duke e sulmuar Kosovėn nė katėr drejtime, tė udhėhequr nga vetė Mbreti Pjetėr. 
Mali zi mobilizoi 35 000, ushtarė.dhe depėrtoi nga Peja Greqia nga Jugu i Shqipėrisė angazhoi 150.000 ushtarė pasi e pushtoi himarėn u nisė kah Korēa dhe Vlora.
Ushtria turke nė krye me Zeqir (Zeki) Pashėn, pa shkrepur asnjė plumb u tėrhoqė nga beteja e Kumanovės pėr nė Manastir. nė anėn tjetėr tė Shqipėrisė veri-lindore, Vilajeti i Kosovės u sulmua nė vijėn Shkodėr, Pejė, Gjakovė, nga ushtritė e pėrbashkėta serbo-malazeze, kėto forca arrinin mbi 135.000, ushtarė tė armatosur me armatim dhe artileri moderne tė falur nga ushtria franceze.V.Xh.)pra, komanda supreme serbe kishte pėrgaditur pėr ta pushtuar Shqipėrinė, mbi gjysėm milion ushtarė tė rregullt dhe disa qindra ēeta ēetnike tė ardhur nga Serbia, si dhe nė bashkėpunim me sllavėt e vendit bullgaro-maqedonas qė muarrėn pjesė aktive nė anėn e ushtrisė serbo-ēetnike. (shih librin, Petar Stojanov, Makedonija vo vremeto na ballkanskite i Prvata Svetska Vojna, 1912-1918, Shkup f.83.)
Kėtė veprim tė popullsisė sllave nė Kosovė dhe Maqedoni mė sė miri e pėrshkruan oficeri serb kurr e pushtojnė Tetovėn. Ky oficer serb nė memoaret e veta shkruan: me hyrjen e ushtrisė sonė nė Tetovė sllavėt e vendit na pritėn me kėngė dhe lule, gratė dhe vajzat na puthnin prej gėzimit, por jo vetėm neve ushtarėve, por edhe kuajt tanė. (shih memoaret e Sotir T. Arangjeloviqit, Iz Balkanskog rata, Beograd 1914, f, 71-72.)
Me pushtimin e Kumanovės, Shkupit, Tetovės, Gostivarit, Dibrės, Strugės, Pogradecit dhe Elbasanit, Serbia donte ti sigurojė vetes dalje nė detin Adriatik dhe pushtimin e Durrėsit dhe Lezhės.
Nė kėto rrethna lufte shqiptarėt nė Kuvendin gjithė Kombėtar nė Vlorė e shpallėn Pavarėsinė e Shqipėrisė mė 28 nėntor 1912.qė u njoftė edhe nga Fuqitė e Mėdha mė 17 dhetor 1912. Por kėtė vendim tė shpalljes sė vullnetit tė popullit shqiptar nuk donin ta pėrfillnin Mali i Zi, Serbia dhe Greqia, tė cilėt me vrap vrapuan te baba rus qė tė ndėrhyjė te Fuqitė e Mėdha qė tė heqin dorė nga njohja e pavarėsisė shqiptare. Pėr kėt arsye ata kėrkuan qė ky vendim i marrė nė Konferencėn e Londrės tė revidohet nė favor tė Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė.
Me urdhėr tė Rusisė dhe Francės ushtria serbe i vazhdoi operacionet luftarake nė drejtim tė Tiranės dhe Durrėsit. Fuqitė e Mėdha duke dashur tė plotsonin aspiratat serbe vendosin nė fillim ti japin Serbisė, qytetet e Vilajetit tė Kosovės: Pejėn, Gjakovėn, Prishtinėn, Prizrenin. Por, Serbia duke pasur pėrkrahjen e Rusisė dhe Francės, nuk u ishte e kėnaqur me kėtė hise. Ajo me kėmngulje, vendosi tė kėrkonte Durrsin apo Llezhėn. 
Fuqitė e Mėdha e nė veēanti Austro-Hungaria nuk donin qė Serbia tė dalė nė Detin Adriatik, por ata vendosėn ti falin qytete tjera tė Shqipėrisė, duke filluar me Preshevė, Gjilan, Kumanovė, Shkup, Manastir, Ohėr, Strugė, deri nė Dibėr. Ky vendim i Fuqive tė Mėdha, i sjellur mė 22 mars tė vitit 1913 ėshtė ditė zije pėr tėrė popullin shqiptar.E nė veēanti pėr shqiptarėt e Dardanisė me kryeqytet Skupin. (Maqedonia e sodit). (Shi vendimet e Konferencės sė Londrės, e cila filloi punėn mė 17 dhetor 1912 dhe mbaroi mė 13 gusht 1913, nėn kryesinė e Ministrit tė Jashtėm tė Anglisė, Eduard Grew, i cili e pranon publikisht duke thėnė: se kaqė mundėm tė bėjmė kėsaj rradhe pėr Shqiptarėt.
Defakto, Shqipėria Etnike me kėtė vendim u copėtua nė dysh, pjesa e pavarur dhe pjesa e robruar nėn sundimin serbo-malazes dhe Grek. Pra ky ishte njė vendim arbitrar kundėr vullnetit tė popullit shqiptar qė ishte marrė nė Kuvendin e Vlorės. Fuqitė e Mėdha para presionit rus si mbrojtėse e shteteve sllave tė Ballkanit, vendosėn tė suprimojnė vullnetin e popullit shqiptar tė shprehur nė Kuvendin Vlorės. Siē dihet nė kėtė Kuvend, muarėn pjesė edhe delegatėt e Vilajetit tė Kosovės: nga Prizreni, Peja, Prishtina, Tetova, Kumanova, Gjilani, Presheva, Gostivari, dhe Shkupi. Nga Pashallėku i Manastirit muarėn pjesė delegatė nga kėto qytete: Dibra, Struga, Ohri, Kėrēova e tjerė. 
Nė kėto rrethana tė paraqitura politike nė disfavor pėr fatin e Shqipėrisė Etnike, Qeveria e Pėrkohėshme e Vlorės, mbajti njė mbledhje tė jashtėzakonshme dhe pas njė informimi tė shkurtė pėr situatėn politike dhe ardhmėrinė e Shqipėrisė ku direkt cenohej indipedenca e saj. Pėr kėtė arsye u formua njė delegacion pėr tė shprehur pakėnaqėsinė e popullit shqiptar me vendimin e marrė mė 22 mars nė Londėr. Ky delegacion nė krye me Ismail Qemalin, ku bėnin pjesė Isa Boletini, Luigj Gurakuqi dhe Dhimitėr Berati. Tė cilėt menjėherė u nisėn kah Italia dhe arritėn nė Vjenė, prej aty vazhduan rrugėn pėr nė Londėr.
Pėr tė protestuar pėr vendimin e padrejt qė kishte marrė Konferenca e Londrės, pėr ndarjen e Shqipėrisė midis shteteve tė Ballkanit. Nė takimin qė patėn te Ministrinė i punve tė Jashtme tė Anglisė, Lordi Edward Grej, qė njėherit ishte edhe Kryetar i Konferencės sė Londrės, i bėri njė pyetje Isa Boletinit, ēfarė vendi ju kėrkoni ti bashkangjitet Shqipėrisė, ai u pėrgjigjė: ēdo pllėmbė shqiptare. Ky delegacion shqiptarė nuk arriti qė tė bindė Fuqitė e Mėdha, dhe diplomacitė e tyre qė merrnin pjesė nė Konferencėn e Londrės, se ky vendim pėr ndarjene Shqipėrisė, ėshtė i pa drejtė ku mė tepėr se gjysma e popullsisė shqiptare ka ngelur nėn sundimin e huaj tė shteteve ortodokse tė Ballkanit.
Tė zhgėnjyer nga Diplomacia evropiane delegacioni shqiptarė kah fillimi i qershorit tė vitit 1913, u kthye nė Vlorė. Isa Boletini deri sa qėndroi nė Angli dha njė intervistė shtypit anglez, i pyetur nga gazetarėt se a do ti respektoni kėta kufij, ai u pėrgjigjė: As unė asė pasardhėsit e mij kurr nuk do ti njofim kėta kufij politik, qė i ka sjellė Evropa, duke i bėrė njė padrejtėsi tė madhe popullit shqiptar. i cili, 4 vite lufton me armė nė dorė kundėr perandorisė turke, pėr shkėputje nga Turqia drejtė rrugės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. 
Isa Boletini posa u kthye nė Shqipėri i informoi Krerėt e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare si Hasan Prishtinėn, Bajram Currin, Hysni Currin, Elez Jusufin, Mehmet Pashė Derrallėn. Ky i fundit nė atė kohė kishte postin e ministrit tė mbrojtjes nė Qeverinė e Ismail Qemalit. Duke i porositur se fati i popullatės shqiptare tė robruar ėshtė mė nė duart tona dhe se nuk kemi ēka tė presim lėmoshė nga Evropa e cila pėr zgjedhjen e ēėshtjes shqiptare ėshtė e ndarė nė mes veti pėr interesa personale dhe gjeostrategjike tha Isa Boletini: Pėr kėt arsye ne vetė duhet tė pėrgatitemi pėr luftė kundėr sundimit tė egėr serb, qė po pėrdor masa dhe metoda tė asgjėsimit total tė popullsisė shqiptare nė trojet e veta shekullore. 
Shqiptarėt dhe Krerėrt e Lėvizjes sonė Kombėtare edhe kėsaj radhe kur vendosej pėr fatin e shqiptarėve dhe sovranitetin e Shqipėrisė, nuk patėn pėrkrahje deri nė fund. Pra, u humb edhe njė betejė nė tryezėn e rumbullakėt, pasi ne shqiptarėt nuk ditėm ti studjomė e pėrvetsojmė diplomacinė e Fuqive tė Mėdha, nė favor tė integrimit tė popullit shqiptar drejtė dyerve tė Perėndimit dhe politikės Evropiane. V.Xh).
Shqiptarėt e posaēėrisht Krerėt e Lėvizjes e dinin se fillon njė etapė e re e luftės sonė kombėtare pėr ēlirimin e viseve qė ngelėn nėn sundimin e egėr serbo malazes.dhe grek. Nė kėto rrethana tė reja lufte, u bindėn se pėr finalizimin e Shqipėrisė etnike, po fillon njė periudhė me plotė sakrifica, vuajtje, terror, dhe luftė e pandėrprer e Krerėve tė Lėvizjes sonė Kombėtare dhe popullit pėr ēlirimin e viseve tė okupuara tė Shqipėrisė, qė kishin rėnė nėn sundimin serb prej vitit 1912. Por duhet cekur nė rrethanat e reja qė u paraqitėn nėn sundimin e egėr serbo-malazes duhej vepruar nė kushte krejtėsisht tjera, nė veēanti ka qenė e vėshtirė veprimi i forcave kombėtare nė Maqedoninė e Vardarit e ashtuquajtur Banaovina e Vardarit, qė gjatė periudhės Ilire i ka takuar Dardanisė, me kryeqytet Shkupin. Por duhet theksuar edhe kėsaj radhe se sllavėt e Maqedonisė me tė gjithė forcat e veta kanė luftuar kundėr kėrkesave legjitime tė popullit shqiptar dhe luftės sonė pėr ēlirim e bashkim kombėtar.

Faza e II e luftės nė Maqedoni pėr ēlirim e bashkim kombėtar

Pra, faza e dytė e luftės pėr bashkim kombėtar fillon pas vendimeve tė Konferencės sė Londrės tė 22 mars 1913.
Kjo datė e zezė nė historinė tonė kombėtare ėshtė pikėnisja e tė gjitha sakrificave, vuajtjeve, dhe pėrpjekjeve pėr organizimin e luftės sonė pėr bashkimin e ēlirimin kombėtar tė trojeve shqiptare tė coptuara nė mes grekėve, serbve dhe malazezve. Vendimet e Konferencės sė Londrės pėr popullin shqiptar dhe Krerėt e Lėvizjes sonė Kombėtare janė vdekje pruese. Pra plagė mė tė rėnda se vendimi i marrė nė Kongresin e Berlinit 1878.V.Xh.) 
Pra, sipas statistkės ekzistuese, me Konferencėn e Londrės mbi 55%, tė territorit dhe popullsisė shqiptare u lanė nėn sundimin e shteteve sllave tė Ballkanit. Shqipėria nė atė kohė kishte 1.500.mijė banorė, mbi 800.mijė shqiptarė me kėt vedim arbitrarė tė Konferencės sė Londrės, ngelėn nėn sundimin serbo-malazes dhe grek. Pra, nga ky vendim i pa drejtė u shkėputėn nga trungu i Shqipėrisė kėto qytete: Kumanovės, Tetovės, Shkupit, Gostivarit, Kėrēovės, Dibrės Strugės deri nė Manastir, Pra nga kjo datė filon zanafilla e vuajtjeve tė elementit jo sllav nė territoret e veta etnike, nga terrori serb nė kėto anė e posaēėrisht mė i theksuar ka qenė egzodi kundėr popullsisė shqiptare.
Pra me vendimin e Konferencės sė Londrės u krijua Serbia e Madhe. Pra Serbia u rritė pėr 33.000 km². Me njė popullsi prej 1.200.000 banorė. (Shih librin Ratna Hronika 1912-13, Novi Sad, f. 32.) Kėtė shkėputje tė njė pjese tė Shqipėrisė nga trungu i saj verifikohet me paqėn e Bukureshtit nė gusht tė vitit 1913, kurr krijohet harta e re e Ballkanit, dhe Ndėrkombėtarėt pranojnė kufijtė e ri tė Ballkanit, ku pjesa mė e madhe e tokave tė Shqipėrisė Etnike hynė nėn patronatin e shteteve fqinje tė Ballkanit. 
Nė vitin 2003 mbushen 90 vite tė kėsaj marrėveshje famkeqe, kurr krijohet Serbia e Madhe nė dėm tė Shqipėrisė. Pas shpalljes sė pavarėsisė kombėtare mė 28 nėntor 1912. Prandaj Shqiptarėt dhe udhėheqėsit e saj kanė tė drejtė historike, qė tė kėrkojnė rrevidimin e kėsaj marrėveshje dhe prishjen e hartės Ballkanike tė miratuar dhe nėshkruar nė Paqėn e Bukureshtit, ku shqiptarėt sipas kėsaj paqe janė coptuar dhe ndarė nė mes Serbisė Malit Tė Zi dhe Greqisė. Pra me paqėn e Bukureshtit u krijua harta e sodit e Ballkanit, ku Shqiptarėt sė bashku me sllavėt e Maqedonisė hynė pėr herė tė parė nėn sundimin serb. Qė sot politikanėt sllavo maqedonas pa tė drejtė paraqiten si patron apo zotrues mbi viset shqiptare tė Dardanisė, qė sot kėto territore i sundojnė, kundėr vullnetit tonė, vetėm pushtetėmbajtėsit sllav tė Maqedonisė.V.Xh.). 
Kėto paragjykime dhe hipoteka tė mbivlerės, se ju keni tė drejtė morale-historike tė sundimit mbi viset shqiptare, pala e juaj duhet haruar njė herė e pėrgjithmonė, se pėr kėtė nuk keni argumente. Ju kurr nuk keni qenė dominues nė kėto vise dhe kurr nuk keni luftuar nė kėto troje shqiptare. Kjo punė duhet tė pastrohet sot ose nesėr, sa mė parė aq mė mirė pėr tė dy palėt, apo pėr tė dy popujt, se jam i bindur thellė, me varrosjen e orekseve hegjemoniste nė kėtė rregjion, qė ju i rruani nga lindja, do tė mbisundojė pėrgjithmonė paqa, regulli dhe prosperiteti.V.Xh.).
Me suprimimin e Dokumentit tė ashtuquajtur Karta e Bukureshtit, me kėtė ndryshim tė hartės sė Ballkanit sllavėt e Maqedonisė duhet tė zgjedhin ose me ne sė bashku nė Evropė ose tė kthehen prapa kah lindja, ne i kemi takuar Evropės dhe jemi pėrcaktuar qė ditėn kur e kemi shpallur pavarėsinė, Ismail Qemali thotė: se shqiptarėt kanė bėrė luftra tė pa ndėrprera qė tė shkėputen nga Turqia, se ne i takojmė orientit dhe vendin e kemi atje, pra i takojmė Evropės.


Me luftėn tonė heroike i kemi mbrotjur edhe fqinjėt

Pėr sundimin serb nė viset shqiptare nga kryengritja e shtatorit 1913, kurr ushtria serbe dhe ēetnikėt e saj dogjėn mbi 180 fshatra tė banuar me shqiptarė duke filluar nga Kumanova deri nė Dibėr. Ndėrsa burimet serbe, e verifikojnė kėtė tė dhėnė nė Kronika e Luftės qė ruhet nė arkivin e Shkupit). Nga ajo kohė deri mė sot kur mbushen 90 vite, populli shqiptar ka luftuar pa ndėrprer pėr tė drejtėn e vetė historike, pėr atė qė i takon nga natyra, pėr atė qė kanė tjerėt, dhe kurr skemi desht mė tepėr se tė tjerėt. Por, gjithmonė kemi luftuar pėr tė mbrojtur pragun dhe nderin e shtėpisė, familjes dhe tė Kombit tonė. 
Pra, gjatė historisė sonė shekullore kemi luftuar pėr kėrkesat tona legjitime qė na takojnė. Por nė kontekst tė kėsaj do tė fus pak historicizėm, se ne shqiptarėt gjithmonė kemi mbrojtur edhe interesat e fqinjėve tanė qė nga koha e Skenderbeut tė Madh, nga periudha turke deri mė sot. Kemi luftuar nė anėn e grekėve, shumė herė kemi qenė aleatė nė anėn e sebėve, duke filluar nga betejae Maricės, Kosovės, deri mė ēlirimin e Beogradit nė Kryengritjen e Parė Serbe. Gjatė kėsaj periudhe luftrash kurr shkėlqente heroizmi i shqiptarėve nė Ballkan. Posaēėrisht kemi qenė mburojė e fort tė popullit tė posa formuar sot sllavo-maqedonas.
Nė kėtė relacion gjithmonė kemi luajtur rolin e vėllaut tė madhė nė familje, qė me fjalė tjera don tė thotė gjithmonė e kemi marrė nė mbrojtje si vėlla i vogėl. Por pėr ēudi kėto ditė na doli njėfarė doktoreshe e historisė si eksperte e statistikės dhe pa fije turpi deklaroi: unė sdi se ēfarė kėrkojnė shqiptarėt, ata kurr nuk kanė luftuar nė kėto troje. Ēudi e madhe pėr doktoreshėn e historisė, po pse jo? Ajo ėshtė bėrė doktor me historinė serbe ose bullgare, pasi tė veten autoktone ende nuk e posedojnė. Unė u kuptoj pėr hallin qė keni se ka mundėsi tė del e vėteta nė shesh pėr atė qė kamė deklaruar nė Parlamentin e Shkupit 1992, kurr isha deputet, se ju tė gjithė jeni 47% tė popullsisė, (maqedonas, serb, bullgar dhe cincar). Por po ēuditen kėta ndėrkombėtarėt me ju se po e kėrkoni ta mbroni atė qė kurr nuk u ka takuar,?!.Pra me paragjykime, bile sa kėrkoni edhe nga kolonistėt serb tė ardhur nė Tetovė e vise tjera shqiptare tė deklarohen pėr maqedonas. Apsurditeti mė i madh ėshtė kohėn e fundit kurr kėrkoni me ēdo kusht duke pėrdor shpeshėherė propagandėn e njohur sllave se shqiptarėt ortodoks tė Rekės dhe viseve tjera nėqoftėse duhet ta ruajnė vendin e punės, duhet patjetėr tė regjistrohen si sllav ose maqedonas.V.Xh.).
Pasi ju ende nuk i keni pastruar (hesapet), as me bullgarėt as me serbėt. Ndėrsa kurr ne themi se dėshmi pėr tė vėrtetėn ėshtė historia. Por si duket edhe kjo dėshmi juve u pengon, e nė veēanti autoktonia dhe etnogjeneza e jonė ilire, qė ky vend para setė vini ju quhej DARDANI. 
Por juve grabitja e vendeve tė huja u ka mbetė shprehi. Prandaj ju nuk mund tė bindeni me tė vėrtetėn ekzistuese, se ju jetoni me paragjykime. Pėr ju vlenė ajo proverba popullore e cila thotė: unė nuk kam, por kamė dėshirė ti cofė lopa edhe kojshisė tim qė atėher tė kėnaqem. Por ne shqiptarėt kemi mė pak faj se ju jeni tė pa!.
Ne shqiptarėt ma pak kemi faj pėr historinė e sllavėve tė Maqedonisė, pse ju nuk keni krijuar histori tė pastėr kombėtare, fajtor pėr kėtė janė tė tjerėt, patronėt tuaj: bullgarėt ose serbėt. Ose fajtor pėr kėtė gjendje tė mjerrė nė historikun tuaj duhet ta kėrkoni nė mesin e atdhetarėve sllavo-maqedonas qė asnjėherė nuk kanė pasur vizion tė qartė pėr shtetin e Maqedonisė. Shqiptarėt mė pak janė fajtor pse ju keni njė histori tė pa definuar?Ne nuk u kemi faj zotėri pse ju keni ardhur kėtu nga Karpatet nė shekullin e VII, dhe deri sot nuk i keni pastruar punėt mes veti me bullgarėt, pastroni njėherė e pėrgjithmonė se i kujt i takon Car Samuili, Jane Sandanski, Qirili dhe Metodi. 
Ju mbani emrat e tyre nėpėr insuticione bile sa edhe nė uneversitet. Ndėrsa ata kanė luftuar pėr njė farė Bullgarie tė Madhe. Ėshtė turp politik pėr njė premier shteti, siē prezentohej Lupēoja, si njė pasardhės i njė partie kinse me traditė revolucionare (VMRO), mos tė dij se i kujtė ka qenė Alekasandri i Madh. Por me siguri ka mbėshtetje tė dr. Vasilit, i cili mundohet tė bėn njė ekskurzion fėmijshė nėpėr histori edhe pse nuk e ka fare profesion pėr atė qė shkruan. V.Xh.)
Pasi ky zotri lavdėrohet pėr fitore kundėr shqiptarėve, dhe ushtarėt e tij i krahason me Lekėn?. Ky duke e zėnė nė gojė emrin e tij haron se ai ka prejardhje Ilire e jo sllave. Ai haron se nė kohėn e Lekės sė Madhė nė kėto vise tė Maqedonisė nuk ka pasur fare fise sllave. Kėto fise nė atė kohė jetonin nėpėr kolibe tė mbuluara me rasa gurėsh andej maleve Karpate dhe fare nuk kanė ditur pėr civilizimin Iliro-Helen, as pėr Komandantin legjendar Lekėn e Madh. Me kėtė pseudo-tezė, ky far premieri e turpron edhe mė tepėr veten dhe duket si prozator vjershash, se sa tė pėrshkruan historiografinė e re maqedonase e cila ende ėshtė pa themel edhe pse mundohet tė regullojė me rrena njėfarė kulmi tė brishtė pa mbulesė qė vetėkuptohet pa bazament, mungojnė faktet historike). Por nuk ėshtė fajtor ai, pasi nė shkollat e sllave tė Shkupit, mėsohet ende me reēeta serbe. Nuk mund tė mėsohet historia e fqiut me 2 orė pėr katėr vite nė gjimnaz, kurr dihet fortė mirė se sa e pasur ėshtė historia e popullit shqiptar. Historiografia sllavo-maqedonase pa fije turpi po vazhdon rrugėn e borgjezisė serbe dhe kėrkon nga studjuesit shqiptar: qė fare mos tė shkruajnė pėr programin e Lidhjes sė Prizrenit, pasi ajo qenka determinator i tė gjitha konflikteve nė Ballkan. Por, bėhet pyetja kurr ėshtė pėrpiluar programi i Lidhjes sė Prizrenit, Kombi Maqedonas fare nuk ka ekzistuar nė atė kohė, pasi vetė jeni delaruar ose-ose?. Prandaj bėhet pyetje.? nga kaq frigė e madhe nga programi i Lidhjes Kombėtare tė Prizrenit. 
Vetėm dua tė pėrkujtoj politikanėt, shkencėtarėt dhe akademikėt maqedonas tė tipit tė Lupēes dhe tjerėve, se Ismail Qemali gjithmonė i ka mbrojtur interesat e kėtij kombi fenomen i rrallė nė histori, tė formuar nė shek e XX, Ismail Qemali kurr nuk ka pranuar rėnjen e popullit maqedon nėn sundimin bullgar. Diplomati i shquar Ismail Qemali e hodhi poshtė propozimin e Jane Sandaskit, pėr rėnjen e popullit maqedon nėn sundimin bullgar, pėr kėtė arsye Ismail Qemali i ndėrpret bisedat me Sandanskin nė Vlorė dhe e dėbon atė nga Shqipėria dhe ai detyrohet tė vendoset nė Itali.V.Xh.).
Po kėshtu ka ndodhur me Matovin dhe bisedat qė ka pasur ai me Hasan Prishtinėn, pėr ēėshtjen e Shkupit, i cili haptazi ka deklaruar para Hasan Prishtinės se pa lejen e Sofjes nuk mund ti vazhdojė bisedat dhe nuk mund tė jep asfarė pėrgjigjje. Po ashtu edhe Petar Ēaulevi, i cili ishte i lindur nė Ohėr, mbronte tezėn se populli sllav i Maqedonisė duhet ti bashkangjitet Bullgarisė. Ky nė kryengritjen e shtatorit tė vitit 1913 ndodhej nė Elbasan sė bashku me Matovin, pėr biseda me krerėt shqiptarė. Por edhe ky, pasi kishte nė vete idenė pėr Bullgarinė e Madhe nuk erdhi deri te bashkėpunimi i sinqertė shqiptaro-bullgar. Pėr kėtė arsye edhe kėta u dėbuan nga Aqif Pashė Elbasani, me urdhėr tė Qeverisė sė Vlorės. (Shih librin Poraneshnite Ballkanski Vojni 1912-1913, f. 219). Edhe pse sot Historiografia maqedonase ka tentativė kėta persona ti lajė pėr mėkatet qė kanė bėrė ndaj popullit maqedonas, pėr ta fallsifikuar historinė, se pėrndryshe nuk kanė ku tė kapen.?. Pra, mungon etnogjeneza e personave historik qė kanė kontrubuar pėr Kombin Maqedonas. (Shih librin e Bogumil Hrabakut Arbanashki upadi i pobune na Kosovu i u Makedoniji, f. 45-46.)
Por fjala popullore thotė; bėn mirė se tė kthehet me tė mirė. Por si duket neve shqiptarėve ēdo herė na kthehet me tė keq, pasi diplomatėt shqiptarė kanė bėr tentativė qė ky popull i pėrvuajtur ta fitojė pavarėsinė nacionale. Ne gjithmonė kemi qenė tė pastėr nė shpirtė dhe e kemi pranuar dėshirėn e popullit sllav tė maqedonisė tė deklarohet vetė sipas dėshirės dhe ne si popull mė i vjetėr tė Balkanit, i kemi pranuar ashtu, duke mos prekur nė vetėdijen e popullit maqedons,. Por ne shqiptarėt gjithmonė i kemi pranuar si fqinjė tanė dhe duhet tė bashkėpunojmė me ta pa hipoteka. Por kėtė bashkėpunim tė sinqertė tonin ata shpeshėherė kanė tentuar ta materializojnė nė dėm tonin, qė kjo shihet mėsė miri pas mbarimit tė luftės sė Dytė Botėrore, kurr sė bashku luftuam kundėr okupatorėve tė huaj. Ata pas mbarimit tė luftės i filluan torturat kundėr shqiptarėve me ndihmėn e pushtetit ekzekutiv Jugosllav. Por duhet thėnė troēė se shqiptarėt u keqėtrajtuan mė fortė nga maqdonasit se sa nga serbėt dhe rinia shqiptare e Republikės sė Maqedonisė, nuk guxonė kurr ti harojė ato masakra nė Dibėr, Strugė, Kėrēovė, Tetovė Shkup, Kumanovė Prilep e qytete tjera, tė bėra nga dora e sllavėve kinse nė emėr tė luftės Nacional ēlirimtare. Qė nga kjo luftė shqitarėt e Maqedonisė, nuk fituan as tė drejtatat elementare, pėrveē terrorit dhe vrasjeve tė disa qindra mijė shqiptarė tė pa fajshėm nga Dibra deri nė Srem, Zagreb, Dubronik e Tivar. V.Xh.).
Pas vitit 1945 fillon pėr shqiptarėt tė kthehet periudha e para luftės shpėrngulja pėr Turqi, vrasjet e intelektualėve apo mė mirė me thėnė likuidimi i krerėve tė Lėvizjes sonė Kombėtare qė ishin anėtarė opo simpatizant tė F.N.D.SH. tė udhėhequr nga Azem Morana. 
Periudhėn pas luftės vetėm dua tu pėrkujtojė fqinjve tanė pėr sjelljet, abuzimet, vrasjet, terrorin, qė kanė bėrė, kinse kėtė terror e ka bėrė pushteti aktual serb nga Beogradi. Po, kjo ėshtė e vėretė se ėshtė bėrė me urdhėr tė Beogradit, por dėshira e juaj dhe ekzekutor kryesor keni qenė ju, duke filluar nga Shaip Mustafa, Abdulla Presheva, Nexhat, e Qemal Agolli, Xhafer Kodra, Ahmet Pere, Murtezan Bajraktari, e shumė e shumė patriotė tjerė shqiptarė, qė u ushqyen me bukė, duke ua shpėtuar jetėn, e ju pasė luftės ose i vratė ose i burgosėt me burgė tė pėrjetshėm . Ju sė bashku me policinė sekrete serbe keni bėrė pastrime tė papara nė mesin e popullatės sė pafajshme shqiptare, Ju shumė shpejtė i haruat shqiptarėt qė u dhanė bukė e krypė, kur ndiqeshi si mijtė nga politika sunduese bullgare. V.Xh.). 

Shėn Naumin e ka grabitur Serbia, dhe duhet ti kthehet Shqipėrisė 

Diplomacia serbe me paqėn e Bukureshtit e cila u mbajtė nė gusht tė vitit 1913, doli shumė e pakėnaqur, pasi Fuqitė e Mėdha nė krye me Anglinė vendosėn qė Selaniku me rrethinė ti takojė Greqisė e jo Serbisė. Qė me kėtė qytet strategjik, defakto Serbia e humbi rolin dominues nė Ballkan. Pra ngeli pa dalje nė det. Por e fitoi liqenin e Ohrit me Shėn Naumin, me ndihmėn e Francės, e cila nė fillim ishte nė anėn e Shqipėrisė. Por mė vonė me presionin qė i bėri diplomacia serbe ajo haptazi kaloi nė anė saj dhe deri nė fund, kur u mbajtė Gjyqi i Hagės, me falsifikimin e dokumenteve mbrojti interesin serb qė pjesa mė e madhe e liqenit tė Ohrit dhe Shėn Naumi ti ngelė Serbisė. (Shih dok. serbe, Dokumenti o pitanju granice sa Arbanijom kod Manastira Sveti Nauma, Beograd 1924.). 
Nga kjo shihet qartė se aspiratat hegjemoniste sebe kanė qenė shumė mė tė mėdhaja se sa ajo qė u fali Evropa. Prandaj Franca dhe Rusia do tė mundohen gjatė luftės sė Parė Botėrore tė rringjallin pėrsėri Serbinė e madhe, por tani duke i siguruar edhe dalje nė limanet e detit Shqiptar. 
Sipas njohėsve tė mirė tė diplomacisė evropiane, Serbia mė shumė ishte e interesuar pėr detin Adriatik dhe coptimin e Shqipėrisė, nė vijėn strategjike: Preshevė, Bujanovcė, Kumanovė, Shkup, Tetovė, Kėrēovė, Strugė, Elbasan, Durrės, Llezhė. Nė kėto rrethana politike pas mbylljes sė rrugės pėr nė Selanik, Qeveria serbe orientohet kah Shqipėria, por Serbia pėr tė siguruar kėt vijė strategjike, nuk ka pasur kurr besim te shqiptarėt.V.Xh.). Prandaj ajofilloi terrorin, abuzimet, shpifjet, vrasjet, plaēkitjet, djegjet. Por metoda mė profitabile ishte shpėrngulja e shqitarėve nga shtėpitė e veta stėrgjyshore dhe nė vend tė tyre vendosja e elmentit serbo-sllavė, tė sjellur nga viset e varfura dhe malore serbe.
Ka pasur raste qė shumė serbė tė rrefuzojnė politikėn serbe tė kolonizimit, qė tė vendosen nė shtėpitė dhe fushat e shqiptarėve tė cilėt nga masakrat serbe, ishin tė detyruar qė ti lėshonin trojete veta shekullore. (shih Millovan Obradoviq, Agrarna Reforma i kolonizacija na Kosovu, Prishtinė, 1981 f.204-205.
Sundimin e Parė Serb nė trojet e shqiptarėve tė Maqedonisė mė sė miri e pėrshkruan bashkėpuntori i ngushtė i Nikolla Pashiqit, armiku i pėrbetuar i shqiptarėve Jovan Cvijiqi, i cili si Kryetar i Komisionit serb nė viset e pushtuara shqiptare nė Dibėr-Strugė-Tetovė thotė: se shqiptarėve u ėshtė marrė edhe fara e bukės nėpėr shtėpitė e tyre, ata janė tė pakėnaqur me sundimin serb, prandaj ata kanė rrok armėt kundėr neve.
Politika serbe nė krye me Nikolla Pashiqin, botėrisht u deklarua se Serbisė i duhen vetm 10 vite, sundim nė kėto troje pėr ta ndėruar strukturėn e popullsisė nė favor tė elementit serbo-sllav nė kėto anė. Nga ky moment fillon terrori i paparė kundėr Shqiptarėve dhe popullsisė tjetėr jo sllave.
Qeveria serbe bie ligjin e rreformės agrareqė nė praktikė ishte legalizimi pėr kolonizim, ose si quhet nė praktikė. vjedhje me ligj tė pasurive tė patundshme tė shqiptarėve dhe muslimanėve.V.Xh.).
Por, sipas kėtij ligji, pėrparėsi tė kenė tė merrituarit ēetnikėt serb, qė kanė treguar trimėri kundėr shqiptarėve tė pa armatosur nga luftrat ballkanike dhe me theks tė veēantė ato serb, qė muarrėn pjesė nė shuarjen e luftės sė Tretė Ballkanike. Kėshtu u quajtė Kryengritja e Shtatorit nė Dardani, qė pėrfshiu vetėm qytetet shqiptare tė Maqedonisė sė sodit, duke filluar: nga Dibra, Struga, Kėrēova, Mavrova, Gostivari, Tetova, Kumanova dhe Shkupi.
Pėr kėtė veprimtari tė polikės hegjemoniste serbe nė kėto troje mė sė miri shprehet Nikolla Pashiqi nė pranimin qė pati me carin rus, ku deklaron: Pėr njė kohė tė shkurtė do tė jemi shumicė nė kėto qytete shqiptare tė Maqednisė dhe shumė shpejtė nuk do tė ketė Shqipėri, Durrėsi do jetė liman serb.

Diplomacia ruse dhe kufijtė e Maqedonisė

Ėshtė me rėndėsi diplomatike tė theksohet se diplomacia ruse nuk ishte pėr serbizimin e kėtyre vendeve prandaj ajo kėrkoi: autonomi pėr qytet shqiptare duke filluar nga Velesi, Kumanova Shkupi, Tetova, Gostivari, Kėrēova, Struga, Dibra dhe Mavrova. Gjatė Aleancės Ballkanike nė mes Serbisė dhe Bullgarisė, bindja politike ruse nė krye me ministrin e saj Sezanovin, ishte neutrale. Ata kėrkonin qė kėto vise ti takojnė Bullgarisė. Mirėpo Mbreti Pjetėr, pėr tė fituar simpatinė e Carit rus Nikollės, lidhi miqėsi martesore. Ai vajzėn e vetė princezėn Jelenėn e martoi pėr familjen e carit Rus nė vitin 1911 dhe merr vetė pjesė nė ceremonialin e vajzės sė vete nė Petrograd. (shih librin e D. Popoviēit, Borba za narodno ujedinjenje, 1908-1914. f. 74-75). Siē thotė njė diplomatė dhe studjues rus i cili pėr tė bindė diolomacinė ruse vetė i vizitoi kėto vende dhe qėndroi edhe nė Manastir, i cili thotė: Nė vijėn Veles-Prilep-Manastir e lartė deri nė Dibėr, dhe njė pjesė e Perėndimit tė Vilajetit tė Kosovės me qytetet: Kumanovė, Shkup, Tetovė, Gostivar, duhet ti takojnė Shqipėrisė. Pasi shumica e popullsisė janė shqiptar. Thėnė drejtė: pasi gjėrsia e Maqedonisė asnjėherė nuk ka pasur kufijė etnografik dhe gjeografikė tė saj, thotė ky studjues rus qė e vizitoi Maqedoninė e Vardarit nė vitin 1914. (ligjeratė e mbajtur e nė Petrograd, mė 5 prill 1915 dhe pėrshtypjet e tija nė vizitėn qė i bėri Maqedonisė sė Vardarit nė v.1914, Vasilij Vasilijeviē Vodovozov).

Kėrkesat e sllavo maqedonasėve pėr barazi nacionale

Kėshilli Autonomist pėr Maqedoninė, ka dėrguar njė memorandum, ku ju vetė keni kėrkuar nga Konferenca e Parisit barazi tė plotė pėr tė gjithė qytetarėt qė jetojnė nė Maqedoni:opinionit maqedonas, intelektualėve, akademikėve, politikanėve dua tu rikujtoj dokumentin e nėnshkruar nga patriotėt maqedonas dėrguar konferencės sė Parisit nė vitin 1919 nė Versaj. Maqedonia e lirė dhe e barabartė pėr tė gjithė pa dallim feje dhe kombi, shkruan nė pėrmbajtjen e memorandumit dėrguar Fuqive tė Mėdha nė konferencėn e Parisit. Nė kėtė memorandum shprehet qartė vullneti i mirė i patriotėve maqedonas pėr barazi tė plotė me popujt tjerė shqiptarėt, turqit vllehėt, qė me shekuj jetojnė nė kėto troje.
Nė kėtė Memorandum kėrkohet Autonomia e plotė e Maqedonisė dhe shkėputje nga sunduesi serb. Po ashtu nė kėtė memorandum precizohet konjutura e zhvillimit tė shtetit tė Maqedonisė, se shteti i ardhshėm i Maqedonisė do tė jetė shtet i pėrbashkėt i tė gjithė qytetarėve qė jetojnė nė tė, pa marrė parasysh fenė dhe kombin. Vetė kanė deklaruar nė memorandumin e dėrguar udhėheqėsit dhe vizionarėt pėr ardhmėrinė e Maqedonisė.
Shqiptarėt gjithmonė kanė luftuar pėr pavarėsinė e vetė kundėr tė gjithė sunduesėve qė e kanė shkelė tokėn shqiptare. Shqiptarėt arrinė nė Lidhjen e Prizrenit tė vulosin me gjak platėformėn pėr ēlirimin e tokave shqiptare pėr bashkim kombėtar dhe ndarjen e tyre nė mes interesit tė shteteve sllave tė Ballkanit.
Me fillimin e luftrave Ballkanike vetėm shqiptarėt i mbrojtėn me pushkė trojet e veta kundėr serbve dhe bullgarėve e ju zotri si populli ri nė luftėn e Parė Ballkanike mbajtėt anėn e Serbisė, bile sa nė bazė tė dokumenteve ekzistuese ju muarrėt pjesė aktive nė mėnyrė vullnetare kundėr shqiptarėve qė luftonin pėr tė mbrojtur pragun e shtėpisė. Prej Kumanove, Shkupi, Velesi, Tetove, Gostivari, qė bėnin pjesė nė kuadėr tė Vilajetit tė Kosovės.
Por me ndarjen e re administrative serbe nė vitin 1913 u krijua Banovina serbeqė sot pėrbėn pjesėn e Maqedonisė Perėndimore. Qė ju pa tė drejtė juridiko pronsore silleni si zotrues sė kėsaj pjese shqiptare, qė nė bazė tė kėsaj ndarje shihet qartė se ju nuk keni fare hise qė ti quani kėto troje si toka sllave. Prandaj qė sa mė parė tė revidohet Paqa e Bukureshtit, dhe tė rrikthehen kufijtė etnik aq mė mirė do tė jetė edhe pėr ju edhe pėr ne. Pasi me vurjen e kufijve atje ku kanė qenė, (deri nė Veles), do tė qetsohet Maqedonia, nuk do tė ketė mė trazira, as falsifikime tė historisė si po tentoni Ju non stop ta paraqitni ēėshtjen shqiptare, si tejet tė rrezikshme nė Maqedoni dhe kėrkesat tona si popull Dardanė, si tejet seperatiste. V.Xh.)
Shqiptarėt edhe pse treguan trimėri tė madhe nė luftėn e Parė Ballkanike, e humbėn luftėn pasi Serbia vetėm kundėr shqiptarėve nė Vilajetin e Kosovės, kishte nisur mbi 400 mijė ushtarė tė rregullt dhe disa qindra vullnetarė sllav tė vendit iu bashkuan vullnetarisht ushtrisė serbe, pėr tė pushtuar tokat e Shqipėrisė. Nė kėto luftra tė pėrgjakshme lindi Shqipėria e Pavarur. Fuqitė e Mėdha kėrkuan tėrheqjen e Serbisė nga tokat shqiptare por Serbia e Madhe me ndihmėn e Rusisė dhe Francės arriti ti rruaj vendet e pushtuara tė Shqipėrisė dhe tė shpallė aneksimin e tyre me vendimin e Mbretit Pjetėr, qė njėzėri me aklamacion Parlamenti serb me 25 gusht 1913, shpalli bashkimin e tokave tė pushtuara tė Shqipėrisė me Serbinė.( shif-zakon o prisajedinjenju Stare Srbije Kralevini Srbiji i o Upravi u njoj- Narodna Skupshtina Beograd- 1914, vit.)
Shqiptarėt e kanė amanet nga tė parėt e tyre nė krye me Isa Boletinin qė kurr mos ti njofin kėta kufij administrativo politik, tė sjellur dhe aprovuar me forcėn e bajonetės serbe kundėr vullnetit tė popullit shqiptar. (prej vitit 1912- 1915 sundimi i parė serb). Populli shqiptar nuk do ti haroj kurr ato barbarizma serbe pėr shpėrnguljen me dhunė nga trojet e veta historiko-etnike. Pėr tė kėnaqur aspiratat ēetniko-serbe, nė tokat shqiptare.
Fuqitė e Mėdha nuk morėn parasysh popujtė e rrobruar dhe kėrkesat e tyre pėr vetėvendosje. Populli shqiptarė i pakėnaqur me vendimet e Konferencės sė Versajit vendosi rrezistencėn e armatosur kundėr sundimit serb, qė ka zgjatur deri me ligjin e Obznanės nė vitin 1921. Por nė disa vise shqiptare si nė Kėrēovė, rrezistenca e armatosur ka vazhduar edhe mė tutje pa ndėrprerė nė luftėne saj pėr pavarėsi.
Historiografia maqedonase e ndėroi politikėn e afrimit me popullin shqiptarė, e cila pas mbarimit tė luftės sė Dytė Botėrore me themelimin e Jugosllavisė sė Titos i pranon reēetat e politikė serbe nė kėto anė dhe me diktatin serb fillon ndjekjen e kuadrove arsimore e patriotike shqiptare, me burgosje me largim pėr nė Turqi dhe pėrhapte propagandė tė hapur kundėr arsimimit tė popullatės shqiptare. 
Nacionalshovenizmi maqedonas me tėrė forcėn e vetė u vu nė disponim politikės ditore duke shkatruar ēdo gjė qė ėshtė shqiptare. Politika arsimore e maqedonasve tė udhėhequr nga pjesa dėrmuese e profesorėve tė universitetit tė Shkupit, ishte zotuar se nuk do tė lejoj qė shqiptari tė marrė diplomė nė kėtė universitet. Kjo, ishte pra njė nga format mė perfide tė asimilimit tė rinisė shqiptare tė Maqedonisė.
Pra, politika shovene e sllavėve ka qenė dhe ėshtė e mbėshtetur vetėm nė asimilimin e elementit jo sllav nė kėto anė grabitjen e pasurive, qė u ka mbetė sėmundja shpirtrore prej ardhjes nga malet e Karpateve. Kėta e paraqesin veten si Domicil duke tentuar tė fallsifikojnė dokumentet historike, duke fallsifikuar ēdo gjė qė ju pengon edhe shkencėn. Ju nė mėnyrė spektakulare e paraqitni veten si autokton nė kėto troje. Por haroni se dikush para se tė vini ju?, e ka shkruar historinė e Ballkanit. Por mė kotė tentoni tė fallsifikoni historinė, se ju nuk jeni tė ardhur por jeni pasardhės tė Aleksandrit. Prandaj ju e keni shkruar historinė e re tė Ballkanit dhe fare pa qėllim i keni fshirė temat mėsimore pėr dyndjet e sllavėve nė Ballkan nė shek VI-VII, dhe se ju fare nuk i takoni kėsaj dyndje familjare dhe fisnore. Prandaj ju notoni nėpėr histori, pse jeni pa bazamentė nė kėto troje, herė kapeni pėr tė Aleksandrit qė fare nuk ka ditur pėr ju, e mė vonė pėr tė Samuilit, Qirilit, Jane Sandanskit, qė kėta tė gjithė kanė luftuar vetėm pėr kauzėn e bullgare. 

Kujtė i pengon e vėrteta historike

Nė historinė e re prap nuk keni fare fakte historike, kapeni pėr Krushevėn dhe festėn e saj. prapė doni ta fallsifikoni, doni ta fshehni tė vėrtetėn. Por kėtu flasin faktet dhe dėshmitė e gjalla, se aty ka luftuar me ēetėn e vetė Pjetėr Guri (Pitu Guli) me shqiptarėt dhe vllehėt. Prandaj turqit e dogjėn vetėm Krushevėn me fshatrat shqiptare pėr rreth. Ju Qė doni ta falsifikoni tė vėrtetėn historike nė manifestimin e fundit sė bashku me z. Andov i cili pa fije turpi nuk donė ti pėrmend shqiptarėt dhe vllehėt si pjesėmarrės tė barabartė, pėr kėtė ngjarje tė rėndėsishme historike dhe vendimet e marrura me rėndėsi, ku shihet qartė se edhe nė kėshillin e formuar nė atė kohė nga 60 anėtarė 20 ishin shqiptarė 20 vlleh 20 maqedonas, tė cilėt rokėn armėt pėr pėr njė barazi tė plotė pėr tė gjithė popujt qė jetojnė nė kėto troje. 
Kryetari parlamentit pa fije turpi dhe kodeksi politik, nė tubin qė mbajti nė Krushevė, i sulmon shqiptarėt dhe nga ky vend qė kanė derdhur gjak me komandantin e vet. Por ky politikan matuf, (nė rolin e Neronit qė e dogji Romėn pėr inatin qė kishte kundėr nėnės sė vet), porosit shqiptarėt qė tė largohen nga trojet e veta historike, nga pragjet e shtėpive tė veta. Pėrsėri shqiptarėt fajtor, qė i kanė mbrojtur gjithmonė para tė gjithė armiqve qė kanė dashur tu pėrbinė dhe robrojnė provincėn e Maqedonisė. Pra, vandalizmi nuk flet ai shifet nė praktikė, z. Andov ktheje kokėn kah vari i Pitu Gulit dhe nuk ka nevojė pėr koment. Ky var flet vet, se edhe rasat e varrit ja kanė ngrėnė ata dikush?, se dikujtė ndoshta i pengon me tė madhe vetėm pse ky ka qenė ai shqiptar qė ka dashur ta shpėtojė atėdheun e vetė Dardaninė, qė dikush sot don ti ndryshojė emrin dhe ta quaj Maqedoni, por mos haroni se edhe ky emėr ėshtė Ilir. Por dihet pse, atė e dini edhe ju edhe tė gjithė qytetarėt e Maqedonisė edhe ata qė kanė jetuar nė kohėn e tij edhe ne qė jemi sot gjaku i tij, kurr nuk do ta harojmė porosinė pėr ata qė nuk e kanė dashur Maqedoninė e lirė sovrane dhe tė barabartė as dje as sot, si Nikolla Karevi, e disa tė tjerė qė kanė luftuar pėr kauzėn bullgare. Kėtė e vėrtetojnė edhe fjalėt e ndarjes sė Pitu Gulit me elementė tė luhatshėm pėr mbrojtjen e Provincės sė Maqedonisė, Ju Nikolla mund tė shkoni ku tė doni, se juve u pret nėna Bullgari, e unė deri sa jamė gjallė me njerėzit e mij kurr nuk lėvizė nga vendi, se unė vendlindje tjetėr nuk kam.
Nga kjo politikė shoveniste e Nikolla Karevit, disa sot po mundohen tė krijojnė Maqedoninė e madhe, nė kuriz tė poujve shumė mė tė vjetėr dhe qė kanė derdhur gjak pėr pavarsinė e kėtyre trojeve. Prandaj zoti Andov dhe shumė tė tjerėve, sot fare nuk figuron emri i komandantit shqiptar tė ēetės heroike qė u vra pėr lirinė e tė gjithėve.V.Xh.).
Sot naconal-shovenizmi maqedon mundohet me propaganda fashizoide ti tregojė Botės, se shqiptarėt duhet tė largohen nga trojet e veta etnike, arsyeja ?. Vetėm pse kėrkojnė tė flasin nė gjuhėn e vet dhe tė rruajnė kulturėn vetė, qė me shekuj e kanė kultivuar nė kėto anė stėrgjyshėrit tanė. 
Qė fletė qartė pėr njė politikė shovene tė qarqeve sunduese sllavo-maqedonase, kundėr popullatės shqiptare, qė historikisht kemi qenė dhe do tė mbijetojmė nė kėto troje, pa marr parasyshė projektet e akademisė sė Shkupit, qė mundohet ta kooptojė Beogradin.V.Xh.). 
Kėta mundohen tė marrin rolin e tutorit serb nė kėto anė. Por edhe njė herė u porosisim mos tentoni tė luani rolin e atit dhe bretkocės kur ajo shkon te ustahu ti ngjesh vetes patkojnė, qė ti plotėsohen ėndėrrat, dhe tė duket si at? se ju jeni dhe do tė mbeteni pėr ne vetėm njė bretkocė. Ju nuk keni focėn e Nikolla Pashiqit dhe tė Mbretėrisė Serbe qė ka luftuar me ne shqiptarėt 90 vjetė, a ju keni luajtur rolin e shėrbetorit Jernej, sot doni ta shitni veten si patron kundėr shqiptarėve nė tokėn e tij.
Por kot e keni me luftė do tė humbim tė gjithė porė mė shumė ju, se populli shqiptar njėherė e pėrgjithmonė do tė ēlirohet nga kjo farė shpifėse sllave, qė gjatė luftės sė Dytė Botėrore pati deri diku sukses tė na pėrēajė dhe ta focojė sundimin sllav nė nė Ballkan. Kėtė e din edhe bota, dhe forcat progresive tė saj. Se si jeni sjellur ju me shqiptarėt gjatė periudhės 50 vjeēare komuniste. Prandaj tė gjithė janė nga ne se drejtėsia peshon mė shumė se etiketimet qė tentoni tė na qitni si popull fisnik, nė diplomacinė ndėrkombėtare. Por kėsaj radhe fitimtarė jemi ne, Jo, pse na kanė simpati por ata u besojnė fakteve dhe dokumentacionit historik. E dinė dhe e duan drejtėsinė. Ata dinė fort mirė pėr vuajtjet vrasjet, abuzimet dhe shpėrnguljet e shqiptarėve gjatė sundimit serb, qė ju si ndihmės tė tyre i keni ndihmuar shumė fortė. Nga Konferenca e Londrės deri mė sot, kurr mbushen mbi 90 vite, vuajtje shpėrngulje sakrifica, vrasje, djegėje, dhe masakrime, qė edhe ju keni hyse nė kėto tortura dhe masakrime, Ju i keni tė pėrlyera duart me gjak shqiptari, si shėrbetorė, herė tė Serbit e herė tė Bullgarit, nė kėto anė tė Shqipėrisė Etnike.
Prandaj ne shqiptarėt e kemi ndėrgjegjen e pastėr ndaj popullatės sllavo-maqedonase, se ne gjithmonė u kemi mbrojtė nga armiqtė e jashtėm. Prandaj ju sot na ktheni me pushkė, topa dhe bombardime, na quani teroristė edhe pse e dini fort mirė se ne nuk jemi tė atillė, se ne luftojmė dhe kemi luftuar pėr tė mbrojtur nderin e shtėpisė. Pra lufta e jonė ėshtė e drejtė dhe e shejtė, pėr barazi tė plotė me pushtetmbajtėsit sllavo-maqedonas, qė mundohen nė shekullin XXI, tė asimilojnė popullin shqiptar, si popull mė fisnik e i qytetėruar nė mes tė Ballkanit.
Por edhe njė herė u apelojmė mos prekni aty ku sduhet, qė trevat e banuara me shqiptarė ti shpallni si treva sllave edhe pse e dini fort mirė se pėrveē ushtrisė serbe nė kėto anė, nuk ka pasur mundėsi tė shkel askush tjetėr. Ju e dini se sa e sa luftra kemi bėrė kundėr pushtuesve Osman. Ajo nuk mundi ti kolonizojė dhe turqizojė kėto treva shqiptare, pėr kėtė e dinė fort mirė edhe ideologėt tuaj, nėqoftėse i lexoni dhe ėshtė pėr tė mirėn tuaj ti lexoni memoaret e Goce Dellēevit dhe Pavllovit,Se ne bullgarėt nuk kemi ēka tė kėrkojmė mbi lumin Pēinjė.
Kėto memoare vlenė ti lexojnė tė gjithė dhe ėshtė e patjetėrsueshme nėqoftėse duan tė mirren me Ēėshtjen Shqiptare, edhe ato politikanė qė nuk e dinė sa dhe deri ku i ka kufijt Shqipėria Etnike.
Ėshtė e preferueshme dhe obligim kombėtar qė edhe ato politikanė shqiptarė qė kanė kryer shkollat sllave nė Shkup, Beograd e Zagreb, ti rrikthehen studimit tė sėrishėm analitik, pėr tė forcuar tabanin kombėtar dhe tė mėsojnė tapinė e shtėpisė sė vet, qė tė dinė tė kėrkojnė tu kthehet e vėrteta e hyses qė u takon, qė dje dikush ua ka grabitur me forcė.V.Xh.).
Pra ėshtė nėnēmuese dhe ofenduese politika ditore e shėrbmit informativ dhe pushtetit ekzekutiv tė sllavėve tė Maqedonisė, se Shqiparėt duhet tė jenė lojal ndaj maqedonasve, dhe shtetit tė Maqedonisė, kur dihet fort mirė se kush ėshtė kėtu den-baba den.V.Xh.).
O zot hypė se tė vrava zbrit se tė vrava. Kjo ėshtė njė politikė e sllavit i cili nuk ka fare traditė shtetėrore dhe mundohet prej robit dhe shėrbetorit qė ka qenė deri dje, tė paraqitet si patron i shqiptarit dhe nė mėnyrė perfide tenton tė bėhet hegjemon nė shtėpinė e shqiptarit edhe pse ėshtė i vetėdishėm se ato territore shqiptare tė Maqedonisė as i ka blerė as i ka pushtuar, e pėr ēudi tė gjithėve!, sot po sillet si sundues apsolut , me tė padrejtė morale, duke llomotitur nėpėr botė se kanė halle me shqiptarėt. Se shqiptarėt janė pėr prishje tė rendit dhe ndrim tė kufijve nė Ballkan.
Po po, Shqiptarėt dhe udhėheqėsit e Kombit, kėrkojnė pavarėsi nė Kosovė, nė pranverė duan ta ēlirojnė Ēamėrinė. Dhe duan ta ndajnė Maqedoninė, po po kjo shpifje e juaja ėshtė obligim kombėtar i ēdo shqiptari qė e ndien veten shqiptar. Pra ēdo shqiptar e ka pėr borxh tė kontribojė pėr Shqipėrinė ose me para ose me pushkė. Kėta atdhetarė tė mirfilltė qė e flijojnė jetėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare. Prandaj mė mirė njė gurė pėr mėmėdhenė se sa njė vizitė nė Haxhillėk, se atje e fiton titullin Haxhi,-Turist.?. Por, kontributi pėr mėmėdhenė e fiton titullin Atdhetarė i Kombit, dhe mbetesh pėrgjithmonė i lavdėruar nga Zoti edhe nga bijtė e Kombit, duke u pėrmendur nė historinė kombėtare.V.Xh.).
Ne si shqiptarė kurrėfar borxhi nuk i kemi popullit sllav tė Maqedonisė, as qė kemi luftuar pėr shtetin e tyre. Ne si dje ashtu edhe sot, luftojmė dhe do tė luftojmė qė viset e aneksuara nga pushteti serb ti kthehen Shqipėrisė Etnike, pra ne jemi vetėm pėr njė Shqipėri me kufij natyror-etnik. Nuk kėrkojmė prishjen e Maqedonisė, por ne kėrkojmė integrimin e Maqedonisė kah Evropa, Ne Shqiptarėt e shohim veten nė Evropė.
Lėvizja Kombėtare Shqiptare kurr nuk e ka pranuar ideologjinė komuniste tė luftės partizane. Pasi ajo diti ta varosė me perfiditet rrugėn dhe veprimin patriotik tė Lėvizjes Kombėtare. Disa krerė tė Lėvizjes sonė u mashtruan kurr pranuan tė veprojnė sė bashku me partizanėt sllav, qė dirigjoheshin nga Moskva e Beogradi. Balli Kombėtar e ka luftuar edhe ideologjinė e saj dhe programin e saj tė luftės sė pėrbashkėt me partizanėt shqiptarė, tė cilėt luftuan deri nė Srem e Zagreb, pėr tė ringjallė edhe mė fort pėrsėri sundimin e egėr serb mbi trojet shqiptare nė Dardani, (Kosovė e Maqedoni). Prandaj themi me plotė pėrgjegjėsi, se Balli Kombėtar ka qenė nė piedestal tė vijės kombėtare.V.Xh.).
Nė forcimin e ideologjisė komuniste nė kėto troje shqiptare, Lėvizje kombėtare dhe udhėheqėsit e saj tė dalur nga shpirti mė i shėndosh kombėtar, pėrjetuan egzod tė paparė nga politika sllavo-komuniste. E cila diti ta lufton me perfiditet, nga vetė shqiptarėt me parollėn pėrēaj e sundo (divide et impera), duke vrarė vėllau-vėllaun. V.Xh.).
Lėvizja Kombėtare Shqiptare qė ka vepruar pa ndėrprerė nė tė gjitha trojet shqiptare, nuk duron etiketime, nuk pranon ndarje ajo kėrkon disiplinė dhe vetė kontribut, qė e ka borxh, ēdo shqiptar, vetėm njė detyrė tė shejtė pėr Kombin, realizimin e Shqipėrisė Etnike. V.Xh.). 
Pra relizimin e Platformės Programore tė trasuar nga kolosėt e Lidhjes e sė Prizrenit mė 1878, deri mė sot. Pra, Lidhja Shqiptare kurr nuk ka vepruar nė dėm tė sllavo-maqedonasve. Prandaj dua tė theksojė se kėtė program duhet ta pranojė edhe Maqedonia dhe populli sllav i saj, se vetėm tė bashkuar me shqiptarėt, unė e shoh prosperitetin e tyre, pasi vetėm shqiptarėt i kanė pranuar si popull dhe i kemi mbrojtur gjatė historisė duke i mbajtur krah pėr krahu, gjatė tė gjitha traumave qė kemi kaluar si popull fqinjė, pranė njeri tjetrit. Vetėm kėshtu e shoh prosperitetin dhe ardhmėrinė e maqedonasve tė afruar me shqiptarėt.V.Xh.)
Pra Lėvizja Kombėtare Shqiptare nuk vepron tė ndajė askend asnjė shtet, Por ajo lufton pėr ēlirim e bashkim tė shqiptarėve.
Por ne e kemi detyrė tė shejtė tė kėrkojmė ēlirimin e trojeve shqiptare nga sunduesit sllavo-ortodoks, nė Maqedoni e Ēamėri. Me kėtė kėrkesė do tu prishen planet tė gjithėve e nė veēanti kolaboristėve, qė pėr interesa personale, kanė grabitur pushtetin e popullit dhe tentojnė tė pėrkėmbin moralin e pastėr tė tyre kombėtar. E kurr dikush e lėshon mbledhjen pse flitet shqip, pėrarsye tė shpirtngushtėsisė, bile sa edhe tentojnė ta fshehin atė se janė ardhacakė nė kėto troje. Tėrė Bota e civilizuar e din se kėta ardhacakė tė ardhur nė Shkup, me direktivė tė Kominternės pas luftės civile nė Greqi 1945-1948.
Dikush nga politikanėt shqiptarė po tenton tė bindė udhėheqėsinė sllave, se ka mundėsi tė shtrihet dora e pajtimit duke marrė pėr shembull Francėn dhe Gjermaninė. Por unė them se ky shembull ėshtė i pa krahasueshėm nė aspektin historik, se gjermanėt dhe farncezėt kanė bėrė luftra nė mes vedi pėr dominim global. Ndėrsa sllavėt udhėheqin luftė asimiluese me njė agresion tė pa parė kundėr gjthēka qė ėshtė kulturė shqiptare, e kėtu nuk ka pajtim e prosperitet?!.V.Xh.).
Kėta nė emėr tė internacionalizmit u vendosėn nė kryeqitetin e Dardanisė, e sot u pengon gjuha shqipe dhe fitojnė alergji kurr e ndėgjojnė ose ua vretė veshin kurr shohin si dikush e fletė gjuhėn e bukur shqipe.
Kėta zotėri sllav tani mė harojnė se vėllezėrit komunist tė Beogradit, janė mė tė vdekur pėr ne shqiptarėt, ndėrsa Moskva ėshtė duke hequr shpirtė. Por edhe ndihmėsit e tyre, disa shqipėfolės qė nė emėr tė Internacionalizmit haronin se nga venėt e tyre rjedhė gjakė shqiptari, duke e proklamuar haptazi vėllazrimin me sllavėt nė luftė kundėr tė gjitha ideve progresive kombėtare tė luftės pėr ēlirim e bashkim kombėtar. Por tani mė janė duke vuajtur fortė nė pleqėri nga dobėsimi i zemrės, duke u bindur shpirtėrisht se kanė qenė nė vijė tė gabuar?. Kėta tė kuqė, tė cilėt dje kėrkonin ēfarosjen e Ballit dhe djemve mė tė mirė tė kombit, tani janė buzė vdekjes, duke pėshpėritur zėshėm nė greminė,! duke bėrė zhurmė se duan Shqipėrinė Etnike.?. V.Xh.). 
Por duhet kohė pėr kėtė kėrkesė tė tyre politike-Kombėtare, apo thėnė shkurt, pėr kėtė amnesti. Pėr gjakun e derdhur tė bijve dhe bijave mė tė mirė tė Kombit tonė. Por ky gjak i derdhur i forcave mė tė shėndosha pėr ēlirim e bashkim nga ideologjia komuniste, nuk ėshtė ujė! Kurr vėllau shqiptar e vret vėllaun vetėm pse ai e arsyeton kėrkesėn e vetė kombėtare, se shqiptarėt duhet tė bashkohen, duke vazhduar luftėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė Kosovė, Maqedoni, Preshevė, Ēamėri dhe Mal tė Zi.!.
Sot ėshtė koha dhe momenti historik, qė ideologėt e ideologjisė komuniste, nė Tiranė, Kosovė dhe Maqedoni, forcėn e aplikuar nė praktikė kundėr vėllaut tė vetė shqiptar, tė kėrkojnė falje publike, Udhėheqėsve tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, dhe bijve mė tė mirė tė Kombit tonė, qė i pagėzuan tradhėtarė. Ata qė flijuan jetėn pėr ēlirim e bashkim kombėtar.

Recenzionin e tekstit e bėri: dr.doc.Nehat Sadiku ekspert i mardhėnieve politike ndėrkombėtare dhe drejtor i Institutit pėr Studime politike

LIDHJA E HISTORIANĖVE TĖ KOSOVĖS "ALI HADRI"

Tribunė shkencore me temėn: TRI KTHESA TĖ MĖDHA TĖ NĖNTORĖVE SHQIPTARĖ NĖ KOSOVĖ
MĖ 30-31 nėntor 2002,
Prishtinė

Shkruan: Mr.Vebi Xhemaili,
T E T O V Ė

LUFTA E XHEMĖ-GOSTIVARIT PĖR ĒLIRIM E BASHKIM KOMBĖTAR


Pas fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė korik tė vitit 1941, njė delegacion i lartė Bullgar, nė pėrbėrjen e tė cilit gjendeshin Kryetari i qeverisė Fashiste bullgare, Bogdan Filov dhe ministri i punėve tė Jashtme tė Bullgarisė Ivan Popov, vizituan Romėn, delegacioni u pranua personalisht nga vetė Musolini dhe Konti Qano. Nė kėtė takim u bisedua pėr Ballkanin dhe si pikė e dytė ishte ēėshtja e kufizimit tė tyre nė Maqedoninė Perėndimore. Bullgaria kėrkonte edhe tokėn shqiptare tė Dardanisė, qė sot ata e dhe sllavėt e e vendit e quajnė Maqedoni Perėndimore. 
Pėr kėtė qėllim u formua njė komision qeveritarė bullgaro-italian pėr caktimin e kufijve. Ky komision filloi punėn gjatė vitit 1942, takimin e parė e patėn nė Tiranė, ndėrsa tė dytin nė Shkup mė 7 shtator 1942. Por pas caktimit tė kufirit nė terren erdhi deri te njė incident i rėndė nė mes ushtrisė bullgare dhe italiane nė vijėn kufitare mbi fshatin Zhelinė, ku pati disa tė vrarė nga tė dy palėt. Ky kufi i caktuar nga pushtuesit italo bullgarė kurrė nuk do tė pranohet nga forcat nacionaliste shqiptare, nė krye me Xhemė Gostivarin, qė mė vonė me formimin e aradhave tė para tė ushtrisė tė Ballit kombėtar tė udhėhequra nga Xhemė Gostivari do tė jetė territori mė i sigurtė nė aspektin e shtetėsisė nė rrethanat ekzistuese, duke filluar nga gryka e Dėrvendit mbi fshatin Zhelinė, nė drejtim tė Shkupit, duke pėrfshirė, pikėn mė strategjike tė gjitha kohėrave fshatin Radush me qytetet Tetovė, Gostivar,deri nė Dibėr e Strugė. I njohur si vend i lirė i shqiptarėve ose shpeshėherė si zonė mė e sigurtė nė aspektin e sigurisė gjatė lėvizjeve nėpėr rrugė, falė komandantit Xhem Has Gostivarit dhe bashkėpuntorėve tė tij, Mefail Kėrēova, Lokė Lakavica Aqif Reēani, Arif Kapetan Globoēica, e shumė tė tjerėve.V.XH.)
Nė kėtė kohė situata politike ishte shumė e ndėrlikuar nė Tetovė e Gostivar. Qarqet sunduese bullgare asesi nuk mundė tė pajtoheshin me caktimin e kufive pasi me kėtė ndarje Fusha e Pollogut i takonte Italisė. E jo Bullgarisė e cila ėndėronte krijimin e Bullgarisė sė Shėn Stefanit, tė krijuar nga diplomacia ruse mė 3 mars 1878. Poashtu duhet theksuar se edhe emisarėt sllavo maqedonas qė jetonin nė kėto treva edhe pse nė njė numėr simbolik, nuk pushonin me kėrkesa e protesta e memorandume, duke kėrkuar se vetė dėshirojnė tė hynė nėn sundimin Bullgar.
Por veprimtaria e patriotėve shqiptarė ishte shumė mė specifike, por e organizuar mirė nga veprimi i hapur, antishqiptarė, tė sllavėve tė vendit qė ende nė atė kohė kordinohej nga politika komuniste serbe. Por Balli kombėtar dhe bijtė mė tė mirė tė saj nuk e kursyen as veten as fėmijėt e tyre, kurr nuk u dorzuan para armikut shumė tė fuqishėm Italo-Bullgarė dhe nga veprimi i mbrendshėm komunist, ku bėnin pjesė edhe nė numėr i konsideruar shqiptarėsh. Ky veprim i mbrendshėm komuniste. e ēonin popullin nė gojė tė komunizmit drejtė sundimit tė Ri, pasi ky sundim i Ri 50 vjeēar nuk ndryshoi fare nga sundimi i vjetėr Jugosllav, por vetėm e ndėroi emrin nė sundim komunist-titist.
Por forcat mė tė shėndosha kombėtare edhe kėsaj radhe ishin nė nivel tė detyrės kombėtare, Lėvizja kombėtare vendosi tė organizojė mbrojtjen e vendit nga sulmet e papritura bullgare qė tė mos coptohej ndonjė pjesė toke nga trungu i saj etnik.
Por duhet theksuar edhe njėherė se politika Italiane shprehet shumė qartė me veprimin e ushtarėve italianė nė Pollog e mė gjėrė, se ajo mbante njė politikė poltroniste pasi haptazi ushtarėt e sajė mbėshtetnin sllavėt e Maqedonisė qė e identifikonin veten si Bullgarė dhe konsideronin se kėto toka duhet ti takojnė Bullgarisė 
Poashtu situatėn e rėndonin elemernti i ardhur nė kėto troje qė shpeshėherė e quanin veten "drazhist", qė jetonin nė disa fshatra tė Pollogut tė ardhur pas luftrave ballkanike si kolonistė, si psh. tė vendosur nė disa fshatra tė Pollogut: nė Bervenicė, Sedllarcėn e Poshtėme, Falishtė, Ēellopekė, Vratnicė, Xhepēishtė Ratajė, Gllogjė, Shemshovė, Pallēishtė, Vrapēishtė, Vrutokė etj. Ky element edhe sot e kėsaj dite ėshtė i pa definuar, herė shitet si serb e herė si maqedon, pasi me forcimin e trendeve demokratike dhe shpalljen e Maqedonisė si shtet nė vete ky element me tė madhe po deklarohet si sllav tė Maqedonisė me pėrkatėsi maqedone.V.XH.).
Kontribut tė ēmuar patriotik dhe udhėheqės i denjė tė ēėshtjes kombėtare duhet pėrmendur Udhėheqėsit e Komitetit tė Qarkut tė Tetovės: Shuaip Kamberin, Jusuf Jahja dhe Islam Izairi nga Tetova, nga Gostivari Kadi Saliun e Mexhit Cana, ndėrsa ga Kėrēova: Shaban Saliu e Nuredin Mexhiti, tė cilėt ishin edhe anėtarė tė Komitetit. Kėta patriotė gjatė kohė kishin qenė nė vijėn e parė tė politikės sė Lidhjes sė II, tė Prizrenit, ku pas vizitės qė i bėri Tetovės mė 9 tetor 1944, Kryetari i Lidhjes sė Prizrenit Xhafer Deva, propozoi rriorganizimin e ri tė Komitetit Qarkor pėr Tetovė. Vizita e Kryetarit tė Lidhjes sė Prizrenit ka pasur jehonė tė madhe nė masat e gjėra popullore te Shqiptarėt e Maqedonisė, nė luftė kundėr ideologjisė komuniste. Pėr vizitėn qė i bėri Tetovės, Kryetari i Lidhjes sė II Prizrenit Xhafer Deva, patriotėt tetovarė nė shenjė respekti shtruan njė darkė qė e finansoi Baki Tetova, nė restorantin "Shqipėria e Lirė". 
Kundėr sundimit serb nė kėto troje ishte Lėvizja Kombėtare e udhėhequr nga Balli Kombėtar, i cili nė kėtė kohė ishte mbėshtetės i fortė i idesė dhe programit kombėtarė tė Lidhjes sė II tė Prizrenit pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet tė pėrbashkėt. 
Nė kėtė periudhė lufte ishin dy udhėheqės tė denjė nė Pollog Shaip Mustafa nė Tetovė. 
Ndėrsa pėr Gostivar, Kadri Saliu. Ky doli haptazi para qytetarėve tė Gostivarit dhe mė gjėrė, qė mos tė pėrkrahet veprimtaria e e pėrbashkėt e shqiptarėve qė bashkėpunonin me komunistėt maqedonas dhe serb. 
Ky atdhetarė i pa thyeshėm hapatazi nė njė takim tė qytetarėve tė Gostivarit tha:"se dėshira e komunistėve ėshtė pėr sjelljen e sėrishme tė Serbisė sė Vjetėr nė kėto anė" .
Xhemė Hasa pasi gjeti njė pėrkrahje nga paria e qytetit nė krye me Kadri Saliun, por edhe nga masa e gjėrė popullore. Ky posa hyri nė qytet sė bashku me parinė e qytetit filloi rriorganzimin e pushtetit lokal duke kėrkuar nga qytetarėt e Gostivarit qė tė respektohen ligjet tona kombėtare tė njohura sipas Kanunit tė "Lekė Dugagjinit". Ky menjėherė urdhėroi qė kėto regulla tė respektohen edhe nė anėn e Tetovės, pasi nė Pollog, deri nė kėtė kohė kishte shumė trazira, vrasje, plaēkitje, vjedhje. Pasi ēetat qė vepronin nė anėn e Tetovės, si ajo e Sherif Zhelinės, Muharem Bajraktarit dhe Selim Bokės dhe ca grupe tjera, nuk ishin nė nivel tė kėrkesave ushtarake dhe nė vijė tė drejtė pėr mbrojtjen e popullsisė sė pa aramatosur. Prandaj ky nė emėr tė Komandės Operative pėr Tetovė dha urdhėr: "Kushdo qė do tė baje ndonji vrasje, vjedhe, plaēkitje, grabite e ēnderoje, do tė varet nė mes qytetit". 
Kėto ēeta tė rebeluara fusnin frigė dhe pasiguri te masa e gjėrė e kėsaj ane. Qytetarėt e e kėtyre vendbanimeve ndiheshin shumė tė pasigurtė, bile edhe lėvizjet nga fshati nė fshatė ishin shumė tė rrezikshme, mundė tė kushtonin ndonjė qytetari me kokė. 
Kėto dukuri negative tė paraqitura nė fushėn e Pollogut, u ndėrprenė kur u pėrhapė lajmi se Xhemė Gostivari po udhėheqė me popullin. Mundė tė konkludojmė nė bazė tė deklaratave tė luftarėve tė tijė se kėto dukuri negative u ndėrprenė nė tėrėsi nė bazė tė udhėresės qė lėshėoi nėpėrmes gazetės Zani i Sharrit, qė nė atė kohė botohej nė Tetovė ku thuhej, "Kėrkoj nga tė gjithė qytetarėt e zonės sė lirė qė tė respektohet rregulli dhe qetėsia" 
Kėtė regull dhe qetėsi qė u solli qytetėrve tė zonės sė lirė nga Tetova deri nė Dibėr, qarqet komuniste mundohen nė tė gjitha fushatat ta minimizojnė, duke tentuar tė rrisin veprat plaēkitėse nė njė anė dhe nė anėn tjetėr tentuan ta paraqesin Komandantin Shqiptar tė kėsaj zone se po lufton pėr pasurim personal. Krahas komandantit tė ushtrisė sė Ballit Kombėtar u sulmuan ashpėr edhe ata udhėheqės tė Gostivarit dhe disa njerėz me influencė me tė cilėt bashkėpunonte si: Xhevat Kallajgjiu, Kadri Saliu, Ibrahim Trshana, Rakip Raēa Zihni Fiqeriu, Abdi Gola dhe shumė tė tjerė. 
Pasi u formua Fronti Kombėtar i Shqipėrisė, qendėr e Ballit Kombėtar nė Maqedoninė Perėndimore ishte Gostivari, nėn udhėheqjen e Kadri Saliut, ndėrsa pėr Tetovė udhėheqės i organizatės sė Ballit Kombėtar ishte caktuar Shuaib Kamberi. Kėta dy ishin edhe anėtarė tė Komitetit tė Qarkut tė Kosovės. 
Nė organizimin e dytė tė Lidhjes sė Prizrenit me qendėr nė Prizren, edhe kėsaj radhe gjeti fushė veprim tė fortė posaēėrisht nė Tetovė e Gostivar. Nė Kongresin e Dytė morrėn pjesė edhe delegatė nga Tetova e Gostivari. Udhėheqėsit e Ballit nga kėto qytete, nė bashkėpunim me administratėn e vendit, pranuan vendimin e marrė nė Kongresin e Dytė tė Lidhjes sė Prizrenit, pėr formimin e aradhave vullnetare, "Pėr ruajtjen e paqės dhe mbrojtjen e atėdheut". Duhet theksuar se aktivitet tė posaēėm nė kėto rrethana lufte zhvillonte Komiteti Ekzekutiv Shqiptar nė Tetovė. 
Nė vitin 1940 Xhema kthehet nga Elbasani ku qėndronte nga viti 1938, nė fshatin Simnicė. Pushteti italian e thėrret dhe e ngarkon me detyrėn e gardianit tė burgut pranė Nėn Prefekturės sė Gostivarit. Nė burgė ndodhej Shefqet Presheva, e Xhema e lėshoi prej aty shokun e idealeve dhe aratisen nė mal, ku organizojnė njė ēetė tė pamvarur. Kjo ndodhi nė vitin 1942, ku Xhemė Gostivari si pėrgjegjės i burgut tė Gostivarit, i ēeli dyert e burgut dhe i lėshojė tė gjithė tė burgosurit. Ai me shokėt e idealit Shefqet Preshevėn, Hajvaz Kalishtin dhe Bajram Dobėrdollin, pėr tu fshehur me ēetėn e tij nga ushtria italiane, u vendosėn te Lok Llakavica. 
Ky i vendosi kėta atdhetarė nė stanet e Koshares, ku qėndruan pėr tre muaj, duke bėrė parapregaditje pėr luftė kundėr ushtrisė italiane. Armėt e para kjo ēetė i pagėzoi nė fillim tė vitit 1943. Nė luftė kundėr ushtrisė fashiste italiane nė rrugėn Gostivar Tetovė nė tė cilin aksion jo vetėm qė vrau ushtarė italianė por u paisė me material luftarak. Nga kjo krismė e parė u ēarmatosėn shumė ushtarė italianė, duke tronditur komandėn e saj. 
Nė kėtė kohė Xhemė Gostivari emėrohet komandant i Ballit Kombėtar. Nė kėto rrethana lufte nė kordinim me Shtabin Kryesor tė Ushtrisė sė Ballit Kombėtar me Qendėr nė Prizren, duke e afirmuar gjithmonė kombėtaren kundėr intercionalizmit tė rrejshėm sllavo-komunist.V.XH.) 
Nė atė kohė nė Gostivar me rrethinė vepronte njė ēetė partizane e udhėhequr nga Tomė-Gjel Shumski, i cili ishte i ardhur nga Tirana por nė bazė tė dokumentacionit ekzistues ai ka njė biografi tė pa definuar nė aspektin nacional. V.XH.). 
Pėr organizimin e luftės partizane Xhemė Hasa pati njė takim me Tomėn nė malin Smilojcė tė fshatit Llakavicė. Tema e bisedės ishte lufta e pėrbashkėt pėr ēlirimin e trojeve shqiptare kundėr okupatorit italian. Nė kėtė takim Tom Gjela i tha Xhemė Gostivarit, "se ne na kanė dėrguar nga Tirana qė tua ēelim sytė se ikeni tė mbyllur". Xhema kėsaj pyetje provokative i pėrgjigjet,"Ne i kemi tė mbyllur por do ti hapim vetė se ju nuk jeni tė gjithė njėlloj. Disa prej jush janė duke punuar pėr komunizmin, qė ėshtė nė kundėrshtim me ēėshtjen tonė kombėtare".
Pas kėtij takimi duhet theksuar se krerėt e ballit kombėtar u informuan pėr qėllimet e aradhės sė Tom Gjelės, i cili angazhohej pėr idealet komuniste, tė ashtuquajtur "Internacionalizėm", qė nuk pėrputhej fare me pėrcaktimet kombėtare tė programit tė Ballit.

Ndarja definitive e Ballit-nga forcat partizane

Ndarja definitive nė mes ushtrisė sė Xhemės dhe Tom Gjel Shumskit, u bė pas kapitulimit tė Italisė mė 8 shtator 1943, kur forcat partizane tradhtuan nė sulmin e pėrbashkėt kundėr italianėve nė fshatin Raven, pasi duhej tė mirrej Gostivari, por nė sulmin qė do tė pasonte Zhivku i Beliēicės qė ishte edhe zavendės komandant i aradhės sė Tom Gjel Shumskit, kėrkoi qė nė krahun e djathtė tė valojė flamuri i Jugosllavisė ndėrsa nė nė krahun e majtė flamuri shqiptar. Por kėtu nuk u pajtua Komandanti i Ballit Xhemė Gostivari, kėtu erdhi deri te pėrleshja e parė. Xhemė Gostivari nuk lejoi ardhės partizane dhe ēetės sė Tom Gjelės tė hynė nė Gostivar me flamurin jugosllav, dyshimi i Xhemės nė ēetėn e Tomė Shumskit ishte tejet i arsyeshėm, pasi shumica e ushtarėve tė kėtij njėsiti ishin ushtarė sllav serbo-maqedonas.VXH.).
Komunistėt shqiptarė qė ishin pėrkrahės tė fortė tė ideologjisė sllavo-komuniste, ndarjen e Xhemės dhe Ballit Kombėtar nga ēeta e Tom Gjelės e pėrshkruanin nė mėnyrė tejet ofenduese" Xhema kaloj krejtėsisht nė anėn e armikut italo-gjerman, dhe u bė hyzmeqar i okupatorit". Pranė Xhemės u radhitėn bashibozukė, njerėz qė kishin bėrė tė kėqija nėpėr fshatrat, individė tė koruptuar, duke formuar kėshtu bandėn tradhtare tė Xhemė Gostivarit. Ky u cilėsua si nga partia dhe njerėzit e ndershėm tradhėtar dhe bashkėpuntor i okupatorit. Selmani Kasapi dhe Kiēo Progri, u larguan nga ēeta e Xhemės dhe pėrkohsishtė u vendosėn nė Gostivar. Por sė shpejti, kinse nga rreziku qė u kanosej nga njerėzit e Ballit u larguan nga Gostivari, mbasi mundė tė prisnin ndonjė tė keqe. Propaganda komuniste edhe kėsaj radhe si pėrpara ishte tejet e ulėt dhe mirrej me cikrime kundėr vllezėrve tė vetė dhe nė tė shumtėn e rasteve ata zbatonin diktatin e komunistve sllav duke minimizuar heroizmin e Ballit dhe komandantit tė saj. Ata deklaronin nė memoaret e veta: me gjithėse u kthye Xhema, por kurrė nuk guconte tė bėnte tė keqe pėr komunistėt pasi ishte frigacak dhe e dinte forcėn e partizanėve. Xhema me "bandėn e tij" u dėgjua jo pėr tė luftuar hajdutėt, por partizanėt nė Dibėr, Bukoviq, Pogradec etj. Ai luftoi pėrkrah ushtrive italiane.". 
Situata bėhet edhe mė e tendosur nė Pollog dhe mė gjėrė pas mbajtjes sė Konferencės sė Pezės mė 16 shtator 1942. Nė kėtė mbledhje nga Gostivari kanė marrė pjesė mėsuesit e ardhur nga Tirana, Kiēo Progori dhe Ahmet Pere, tė cilėt pasi u kthyen nga konsultimi i Pezės, filluan ashpėr me propagandėn e tyre kundėr programit tė Ballit Kombėtar. Kthimi i kėtyre dy komunistėve, "krijoi te masa njė entuziazėm dhe besim pėr tė ardhmen", nėnvizojnė autorėt e Monografisė Amet Pere dhe Selman Kasapi. 
Kėta pasi u kthyen nė Gostivar e filluan detyrėn e shejtė sllavo-komuniste pėr demaskimin e programit tė Ballit Kombėtar duke shpallur tradhtarė, bajraktarėt dhe gjithė politikanėt simpatizuesit dhe pjesėmarrėsit tė Ballit Kombėtar. Kėta komunistė tė Shqipėrisė lavdrohen se kanė pasur sukses nė demaskimin dhe largimin e popullatės shqiptare nga dredhitė qė bėnin antarėt e Komitetit tė Ballit nė Gostivar, Xhevat Kajllaxhiu, Kadri Saliu, Ibrahim Trshana, Rakip Raēa, Zihni Fiqriu, Abdi Golja, e shumė tė tjerė. 
Mė 10 maj 1943 nė fshatin Reēan tė Gostivarit nė veri tė Vrutokut, te burimi i lumit Vardar, u mblodhėn tė gjithė udhėheqėsit e partizanėve, si Hamdi Dema nga Kėrēova, Tom Gjela dhe Mahmut Gjenovica e shumė tė tjerė. Kėta pėr komandant tė pėrgjithshėm e emruan Jelisie Popovskin. Por nuk guxuan tė hynė nė Gostivar. Pasi Xhemė hasa kishhte urdhėruar qė nisja nė drejtim tė Gostivarit do tė ishte katastrofal pėr partiznėt. Prandaj ata duke patur frigė nga forcat e ballit nė krye me Komandant Xhemėn. Ata u nisėn nėpėr male kah Mavrova, nė drejtim tė Dibrės, kurse njėsiti i Xhemė Has Gostivarit dhe komanda e saj i lėshuan pozicionet e luftės dhe tė udhėhequr nga Lok Llakavica, Haqif Reēani, Ilmi Trnova dhe Merr Sėrmnova hynė nė Gostivar triumfalisht, duke mbajtur lart flamurin e Skėnderbeut.
Pas hyrjes nė Gostivar u mbajtė njė takim me kryetarin e Komunės Sali Kadriun, ku u muar vendim pėr veprim tė mėtutjeshėm tė Ushtrisė sė Ballit Kombėtar. Nė kėtė takim u vendosė tė luftohet kundėr ēdo kujtė qė rrezikon interesat kombėtare shqiptare. Kjo ishte njėherit edhe ndarje pėrfundimtare 
e Ballit me ideologjinė sllavo-komuniste. Kjo ndarje nga komunistėt tė udhėhequr nga Balli Kombėtar para 60 viteve na dėshmon edhe njė herė se populli shqiptar gjithmonė nė mesin e vetė ka pasur udhėheqės tė formuar nė aspektin kombėtar qė kanė ditur tė rezonojnė drejtė, se lufta e Dytė Botėrore nuk mund tė quhet pėr shqiptarėt e Maqedonisė, Kosovės, Malit Tė Zi, Ēamėrisė, "luftė Nacional-ēlirimtare", se me kėtė luftė shqiptarėt edhe mė tutje ngelėn tė ndarė nė mes veti, me pranga pi hekuri edhe nga Shqipėria edhe nga sistemi titist-komunist. Shqiptarėt e qė ngelėn nėn sundimin jugosllav pas luftės nė emėr tė "Internacionalizmit", vetėm u terrorizuan nėn sistemin e ri sllavo komunist. Prandaj askush prej shqiptarėve nuk ka tė drejtė morale qė luftėn e Shqiptarėve tė Maqedonisė ta pagėzojė si "Luftė-Nacinal-Ēlirimtare", se nga mos respekti i luftės sė drejtė qė bėri vetėm Ballit Kombėtar, do tu rotullohen eshtrat luftarėve tė Ballit Kombėtar dhe tė gjithve atyre qė ranė nė luftė pėr bashkimin e trojeve shqiptarėve.V.XH.).
Por kėtė termė historiko-politik, mund ta pėrdorin ata qė pėrfituan nga lufta vllavrasėse e shqiptarėve, si maqedonasit, Boshnjakėt, Malazezėt e popuj tė tjerė. E nė veēanti ajo i ka plotsuar normat juridiko-shetrore vetėm pėr sllavėt e Maqedonisė, tė cilėt u njohėn si popull. Ndėrsa pas luftės shqiptarėt ngelėn si pakicė nė trojet e veta historike. Kėtė luftė tė padrejtė pėr historikun e shqiptarėve, sllavėt e Maqedonisė e shfrytėzuan hegjemonizmin e tyre edhe nė viset ku jetojnė me shumicė shqiptarėt, duke e shpallur shtet vetėm tė maqedonsve. Pra me mbarimin e luftės sė Dytė Botėrore, shqiptarėt nuk u ēliruan por u okupuan nga forcat sllavo maqedone dhe bashpuntorėt e tyre.V.XH.)
Komanda maqedonase pranon: "se deri nė fund tė luftės Gostivari me rrethinė mbeti kėshtjellė e pa thyer e pėr forcat partizane. Pra ky si problem kryesor ngeli deri nė fund tė ēlirimit tė vendit." 

Luftat e Xhemės kundėr partizanėve

Pas kėsaj ndarje kemi disa beteja , nė Dibėr, Zdunjė, e Kėrēovė. Mė 2 tetor tė vitit 1943, nė bashkėpunim me Mefail Shehun u ēlirua Kėrēova nga komunistėt. Pas fitores sė shkėkqyer nė Kėrēovė me forca tė pėrbashkėta nė Bukoviq, (qė nga shqiptarėt njihet si vend i Ahishtes). Nė kėtė betejė tė shkėlqyer tė Ballit dhe komandantit tė saj Xhemė Hasės, u mundė keq ēeta e Tom Gjelės dhe vetė ai u vra e sot e kėsaj dite vrasja e tij ka ngelur enigmatike. Por, kėtė vrasje enigmatike e vėrteton edhe udhėheqėsi i brigadės sė VII-shqiptare dhe bashkėluftari e tij nga fshati Dobėrdoll i Gostivarit. Ai haptazi pranoi se vrasja e Tom Gjelės nuk dihet, se nga cili plumb u vra. "Por trupin e tij unė i pari e preka dhe e varosa nė fshatin Zajaz. Ai ishte i vrarė pas shpine. 
Pasi edheTomė Gjelaj ky luftėtar i dejnė pėr ēėshtjen shqiptare shpeshėherė deklaronte se nuk duhet tė luftojmė kundėr ushtarėve tė Ballit Kombėtar qė u pengonte me tė madhe ushtarėve sllav dhe komandantėve tė tyre. 
Komanda e Ballit Kombėtar qė udhėhiqej nga Xhemė Gostivari e Mefail Kėrēova e asgjėsuan pėr njė brigadėn 1 dhe 15 maqedonase. Shtabi kryesor i Maqedonisė intervenoi me tė shpejtė qė tė dėrgohen pėrforcime tė reja duke e dėrguar njėsitn e 6 gjashtė sllavo-maqedonas, dhe brigadėn e 4 shqiptare. Por burrėria e Xhemės dhe Mefalit kur panė se nė drejtim tė tyre kah fshati Zajas po marrėshonin ushtarė shqiptarė tė brigadės sė 4 shqiptare pėr mos u derdhė gjak vėllau, Xhema dha urdhėr qė mos tė vritet asnjė nga vllezėrit shqiptarė dhe tė lėshonin tė lirė tė kalonin. Mbetej enigmatike dukuria qė sapo futeshin nė veprim forca tė saj. vullnetarėt e Xhemės e tė Mefalit hapnin rrugėn e largoheshin me njė qėndresė e zjarr disi tė zvogluar. Au vinte keq tė dy palėve qė kishin gjak shqiptari qė tė pėrplaseshin me njeri tjetrin pa e ditur se nė Mulli tė kujtė shkonte gjaku e trimria e tyre, se nė tė ardhmen do tė jetonin nė tė njėjtat kushte diskriminuese? sigurisht se po. 
Sipas gazetės "Zani Sharrit" njė betejė e shkėlqyer e Xhemės u zhvillua kurr forcat sllave tentuan nga Shkupi pėrreth lumit Treska, pėrgjatė Malit tė Thatė mbi fshatin Gurgunicė e sedllarevė, tė hynė nė Tetovė. Kėto forca ēetnike pasi hynė nė kėtė dy fshatra malltretuan shumė gra fėmijė duke vrarė 9 burra tė fshatit Sedllarevė. Por focat e Arif Arifit, Shaban Koritės dhe Xhemė Hasės i dhanė njė leksion tė fortė ushtrisė sllavo maqedonase e cila numronte 500-600 vetė, se nuk shkilet lehtė kjo tokė shqiptare. 
Ushtria partizane pati njė numėr numėr tė vrarė e tė mbytur nė Treskė. Kjo ushtri ēetnike u tėrhoqė nga Poreēa. Nė kėtė betejė ka pasur nga ana e ushtrisė sė Ballit Kombėtar mbi 20 tė vrarė, qė ishin mbrojtės sė fshatrave pėr rreth fshatrave, Gurgurnicė, Sedllarevė Strimnicė etj. 
Xhemė Hasa deri sa ishte Komandantė vepronte nė tė njetėn taktikė si nė kohėn e Skenderbeut, atje ku lypte nevoja, nga gryka e Dėrvendit qė lidhė Pollogun me Shkupin e deri nė Dibėr e Pogradec. Xhemė Gostivari gjatė kėsaj periudhe kishte krijuar territorin e lirė dhe ishte i mendimit tė shpallė "shtetin e vet tė pavarur shqiptar". 
Xhemė Gostivari pėr kėtė ide tė shtetėsisė shqiptare ka pasur bashkėpuntor tė denjė nė Strugė: organizator kryesor ishte "Rinia Shqiptare" nė krye me Remzi Beun, e ky njėkohsisht ishte edhe komandant nė kėto anė. Nė rrethin e Strugės kanė vepruar Rizvan Koreshtishta, Mentor Ēoku etjr. 
Nė anėn e Strugės dhe Dibrės kanė vepruar nė luftė kundėr lėvizjes komuniste edhe Beqir aga, Nazmi Tateshi nga fshati Tatesh i Poshtėm, Hysni Dema nga Dibra, Faik Dobovjani nga fshati Dobovjan, Sherif Ibrahimi nga Struga e tė tjerė. 
Poashtu forca qė nuk pranonin tė bashkėpunonin me lėvizjen komuniste kishte edhe nė Dibėr, Miftar Kaloshi, Azis Kaloshi, Ali Maliqi Ramadan Hoxha, Ukė Cami dhe tė tjerė. Poashtu ėshtė i njohur edhe komandanti i organizatės sė drejtėsisė Murat Llabunishta. 
Njė ndėr aksionet e shkėlqyera pėrmendet lufta e Xhemė Hasė te vendi i quajtur "Dukat" mbi Bogovinė ose mė saktėsisht nė mes Novo Sellės dhe Rakovecit. Pėr kėtė betejė tė shkėlqyer rrėfen luftėtari i Xhemės Emin Xhemaili. I cili thotė: ka fundi i i vitit 1944 forcat partizane pasi kishin hyrė nė Tetovė e Gostivar, kishin vendosur tė sulmonin Xhemėn i cili nė kėtė kohė kishte vetėm 150 luftarė, ndėrsa ushtrinė tjetėr e kishte lėshuar tė lirė qė tė vendoset nėpėr shtėpitė e veta. Komanda partizane e sulmoi Xhemėn nga Sellca dhe Novosella, pėrgjatė lumit tė Bogovinės. Por falė banorėve tė kėtyre fshatrave pėr rrethė dhe barijve, Xhema u informua me kohė pėr sulmin qė pėrgaditej nga partizanėt. Sulmi u bė nga fundi i nėntorit. Kėtė betejė e ka udhėhequr vetė Xhema duke zėnė pozicione sipas taktikės sė tij tė njohur, duke urdhėruar qė vetėm ai do tė jepė shenjė pėr sulm dhe kėshtu ndodhi. Nga sulmi i papritur forcat partizane lanė njė numėr tė madh tė vrarėsh dhe tė plagosur. Sipas tė dhėnave qė dispnojmė nė bazė tė dėshmive ekzistuese dhe tė njerėzve qė morrėn pjesė nė kėtė betejė numri i tė vrarėve partizanė arrinė mbi 70 vrarė. 
Pas kėsaj humbje partizanėt dhe komanda e saj nuk hoqėn dorė pėr tiu hakmarrė Bogovinės. Kah mesi i marsit mė 14-15 mars 1945, Bogovina rrethohet nga forca tė mėdha partizane, dhe kėrkojnė nga qytetarėt e Bogovinės tė tregojnė se ku fshihet Xhema. Pasi qytetarėt e Bogovinės nuk i pranojnė urdhėrat e komandės partizane, ajo jep urdhėr qė tė diqet fshati. Nė kėtė rėmujė digjen pesė shtėpi deri nė themel. Nė kėto rrethana nė mes tė fshatit Kryetari i Bashkėsisė lokale i mėshon me shkop ushtarit qė mori urdhėr tė vriste kryetarin e Bogovinės Ilijaz Rufatin. Nė kėtė tollovi kryetari i Bogovinės u vra nga disa ushtarė tjerė. Nė kėto rrethana tė jashtė zakonshme komanda partizane i lidhi udhėheqėsinė e fshatit dhe i nisi pėr Gostivar. Por gjatė rrugės tė lidhur me litar, pasi e kaluan Pirokun, Gradecin, Sanakosin Negotinėn i vranė afėr fshatit Dobėrdoll, te vendi i quajtur "Bota e Kuqe"afėr gėshtenjave tė fshatit. Nė kėtė akt trishtues u vranė pa pikė faji kėta udhėheqės tė fshatit Bogovinė: Sekretari i bashkėsisė lokale, Lazim Misimi, me anėtarėt e Kryesisė: Rushan Dehari, Garip Beluli, Mehmet Veseli. Nė kėtė masakėr kanė qenė prezent edhe disa qytetarė tė fshatit Sellcė dhe Novo Sellė. Kėtij masakri i shpėton vetėm Hazir Vahiti nga fshati Sellcė e Keqe. 
Komandanti i Ballit Kombėtarė nė Pollog e mė gjėrė, gjithmonė ka kėrkuar nga luftarėt e vetė qė tė jenė shumė tė kujdesshėm qė mos tė vijė deri te vrasja nė mes tė shiptarėve. Vetė ky komandantė shpeshėherė deklarone ne nuk guxojmė tė derdhim gjak nė mes veti dhe tė kėnaqim shpirtin e sllavėve.

Ēlirimi i qyteteve shqiptare dhe 
terrorizimi i tyre nga Partizanėt

Ushtritė sllavo maqedonase bėnė njė shėtitje nėpėr qytetet shqiptare tė Maqedonisė, duke "ēliruar" Kėrēovėn mė 16 nėntor hynė nė Gostivar mė mė 18 nėntor pa luftė. Nė krye tė kolonės, mbi kalė tė bardhė, gjendej komandanti i Brigadės sė IV shqiptare Nafi Sulejmani, qė mundė tė merret si disfatė e fundit e Ballit Kombėtar nė luftė pėr ēliim e bashkim kombėtar.
Kjo brigadė qėndroi pak kohė nė qytet dhe mori urdhėr nga shtabi Kryesor qė ta lėshonte qytetin dhe tė vendosej nė fshatrat pėr rreth nė zonėn e fshatit Ēajlė. Kurse nė qytet u vendosėn Brigada e Parė dhe e XV, maqedonase. Prej kėsaj kohe fillon njė epokė mė e vrazhdė e zhdukjes kundėr popullit tė pa fajshėm shqiptar, me pretekst se po kėrkonin armė.?
Ndėrsa Brigada Shqiptare vazhdonte luftėn pėr pastrimin e terenit kundėr armikut, ajo nga Gostivari hyri nė Tetovė, ku poashtu qėndroi disa ditė dhe mori urdhėr qė tė pastronte terenin nė zonėn e Shkupit, ndėrsa brigadat Maqedonase me tė madhe hynė nė Tetovė kah Shkupi.
Brigada e IV shqiptare i la ato: "deri nė fund qė ta kryenin detyrėn" dhe vetė me 5000 mijė luftarė arriti nė Kumanovė, pėr ta pastruar terrenin nga forcat e Sulė Hotlit dhe Mulla Idrizit, qė deri tani kishin pastruar disa ushtri bullgare dhe kishin zvogluar brigadėn eXVII sllavo-maqedonase, qė kishin bėrė masakra tė pa para nė kėto anė, posaēėrisht ishte shquar nė kėto masakrime barbare komandanti i saj Zufer Musiqi. 
. Ndėrsa Qazim Luzha, vetė e mbante tė ēliruar Tetovėn ua dorėzoi partizanėve. Kėtė vepėr e kreu komandanti i artilerisė partizane Sabri Voci, oficer i karierės, nė bashkėpunim me shumė tė rinjė nga Tetova, muarėn nė dorėzim qytetin duke krijuar njė administratė nga vetė tetovarėt shqiptarė. Kjo vepėr e partizanėve shqiptarė, si ngjarje i shqetėsoi pa masė pushtetin maqedonas dhe kėrkuan nga shtabi i divizionit tė merreshin masa karshi kėtij akti tė pa pranueshėm. Pas ca ditėve Sabriu u burgos, me disa oficerė tjerė shqiptarė, poashtu u burgosėne edhe shumė tė rinjė tetovarė nė kampin e "Monopollit tė duhanit", tė cilėt u dorzuan pushtetin maqedonasve. Pas disa javėsh vjen nė Gostivar njė letėr e dėrguar nga Xhemal Voci nga Elbasani, i cili gjatė kohės sė okupacionit fashist ka qenė mėsues nė Gostivar sė bashku me Ahmet Peren i cili ishte edhe themelues i qelizave tė para komuniste nė shtėpinė e tij. Por duhet theksuar se edhe kėtij komunisti pushteti maqedonas nuk i ngeli borxh, as kėtij as Sali Lisit tė cilin e dėnoi me burg tė pėrjetshėm. Procesi gyqėsor ėshtė udhėhequr nga prokurori Llazar Mojsov. Kėtė e dėnoi nė fillim me 20 vite, por mė vonė ia zvogėloi dėnimin nė 18 vite, duke ia shkatruar edhe familjen nė Gostivar, gruan ia larguan pėr Turqi, ndėrsa vajzėn e vetme legjitime e ndajtėn nga Ahmet Pere, refen vetė Ahmet Pere. 
Ky nė letėr kėrkonte nga Ahmeti qė ta lajmrojė pėr djalin e vetė Sabriun. Ahmeti kėrkoj nga Gafur Paēuku qė ta informonte pėr gjendjen e Sabriut, pasi i jati ishte i interesuar qė ta shoh tė birin, por mori pėrgjigje ngative pėr ta parė Sabriun pasi nė burg nga tortura qė i kishin bėrė sllavėt dukej si me dy koka. Babai i Sabriut u kthye prapė pa parė djalin. Ndėrsa me urdhėr tė Gafurit Sabriun e vizitoi Ahmet Pere, pasi Sabriun e kishte edhe shok tė normales. Si e pėrshkruan Ahmeti vizitėn e Sabriut nė Burg,"Sabriu nuk njiheshe fare ai ishte i ejntur nė fytyrė, dhe dukej sikur kishte dy koka, nga kėmbėt nuk ecte dot, por e mbanin pėr krah dy partizanė. Pas ca kohe Sabriu u dėnua me vdekje 
Ushtria sllavo maqedone bėnė masakra tė pa parė. Nė rrugėn Gostivar Ēegran pėrreth Vardarit kanė vrarė mbi 300 vetė, ndėrsa pasi hynė nė Tetovė burgosėn djemtė mė tė mirė. Nė Monopol tė Duhanit ku ka tė vrarė mbi 2000 vetė nga 6000 sa ishin tė burgosur. Tė burgosur dhe shumė tė vrarė ka pasur edhe nė kampin e shkollės bujqėsore nė Tetovė. Poashtu pati shumė tė vrarė nė fshatin Saraqinė, qė ishte inprovizuar si kamp nė mesin e fshatit i banuar me shumicė maqedonas e kolonist serb. Poashtu nuk dihet edhe sa tė vrarė ka nė shkollėn e fshatit Zhelinė ku ka pasur tė burgsur mbi 600 vetė.
Nė Tetovė u bė njė kasap-hane e vėrtetė u vranė dhe u masakruan herojtė e popullit dhe njerėzit mė tė devotshėm tė kombit Shuaip Kamberi, kryetar i Komunės sė Tetovės dhe redaktor i gazetės "Zani i Sharrit",u vra me njė grup shokėsh, duke i hudhur nė gypin e hydrocentralit me Jusuf Kulikun. Ndėrsa tė gjallė ozna i ka djegur afėr familjes Afės Sulejman Shaipin, Mulla Sylė Jakupin. U torturuan komandantėt e Xhemės pėr Tetovėn, Arif Kapetani, dhe Arif Brodeci dhe u burgosėn Xhafer Tetova dhe Gajur Derralla si organizator tė xhandarmerisė pėr zonėn e lirė shqiptare. 
Marrėveshja e Kalishtės nė mes Xhemė Gostivarit me Lok Lakavicėn kurrė nuk u realizua pėr vazhdimin e luftės nė pranverė tė vitit 1945. Nga Ozna u vra Aqif Rexhani. Lok Lakavica duke hikur nga ndjekja e Oznės u largua pėr Shqipėri, nė malet e Sharrit ngeli vetė Xhema me disa shokė duke kaluar dimrin nė malet e Sharrit.
Ushtria e Ballit Kombėtar ndiqej nė ēdo skaj nga partizanėt dhe komunistėt e saj. Nė kėtė kohė Udba famkeqe maqedonase arriti ti bėnė pėr vete disa bashkluftarė tė Xhemės, duke u premtuar liri dhe para. Kėta arritėn sė pari ta helmojnė me petulla, e pastaj ta vrasin Komandantin e Ballit Kombėtar i cili vdiqė nė malet e Sharrit mė 2 prill 1945. 
Njė bashkėluftar i Xhemės ka deklaruar se helmimi i Xhemės ėshtė bėrė vetėm nga kunati i tij Remziu dhe baxhanaku Aliu. Ky vdekjen e Xhemė Gostivarit e pėrshkruan me njė pikėllim shpirtėror duke i pėrkujtuar ato momente tragjike tė helmimit, "Xhema ēohet nė kėmbė e rroku atomatikun dhe gjėmoi mali me piskamėn e tij mė helmuat,unė me bukė e ju me helmė."
Nė ato momente i shkrepi disa plumba, por ato kėsaj radhe fluturuan pėrr herrė tė parrė nė drejtim tė panjohur. Mė vonė pasi i pushoi trupi kėrkush nuk guxonte ti afrohej, iu pre koka dhe u dėrgua nė Gostivar ku qėndroi pėr dy ditė nė sheshin e Gostivarit. Por falė luftarėve tė tij koka e tij u grabitė nė drejtim tė panjohur. 
Pėr kėtė rast tragjik njė grua maqedonase e Gostivarit rėfen: kjo ėshtė turp i llojit tė vetė, njerėzit edhe pas vdekjes duhet thėnė tė vėrtetėn se Xhemoja nuk e merritonte kėtė vepėr ēnjerėzore, se gjatė komandimit tė tij tė gjithė qytetarėt e Gostivarit dhe rrethinės me tė vėrtetė falė tijė, kanė qenė mjaftė tė sigurtė dhe tė lirė, nė lėvizjet prej njė vendi nė tjetrin, pa marrė parasysh pėrkatėsinė nacionale "E sot pa fije turpi mundohen ta shajnė edhe bashkpuntorėt e tijė mė tė ngushtė". 
Pra, pėr Familjen e Xhemės u pėrsėrit historia, kjo familje patriotike qė pėrkrahu me tėrė familjen kryengritjen e Shtatorit mė 1913, Pėr kėtė kontribut tė familjes patriotike tė Xhemės. Komandanti serb e gjymtoi nė vitin 1913, gjyshin tė Xhemės, Esat Ali Hasėn si pjesėmarrės nė kryengritje dhe e hudhi tė gjallė nė zjarr, ndėrsa gjashtė antarė tjerė tė Familjes Hasa i vrau. 
Me kėtė tradhti kombėtare u kėnaqėn aspiratat e pushtetit sllavo maqedonas me tradhtinė qė bėnė vetė shokėt Komandantit tė Ballit Kombėtar. Por kjo kėnaqėsi shpirtėrore nuk do tė zgjas shumė kohė, pasi organet maqedonase dhe Ozna famkeqe shumė shpejtė kėta shėrbetor tė sllavit do ti pastrojė, qė u shitėn shumė lirė duke tradhtuar vėllaun shqiptarin dhe tėrė Kombin.
Nė fund mundė tė konstatojmė si dje ashtu edhe sot tė gjithė nė kuriz i kemi ndjerė pasojat e komunizmit e tė shovinizmit sllav. Ne shqiptarėt kėtė disfatė tė rėndė kombėtare qė shpeshėherė kemi pasur edhe pėrleshje nė mes vedi, vėllau kundėr vėllaut, pa paragjykime duhet ta kėrkojmė nė mesin tonė duke filluar nga Konferenca e Mukjes e kėndej, qė kurrė mė mos dhash zoti, tė na pėrsėritet. 
Pra, ne duhet tė pranojmė se Ballistėt ishin atdhetarė Kombėtarė, vizionarė tė pėrpiktė, nė rrugėn qė ēonte drejtė Bashkimit Kombėtar. Pra krejtėsisht nė fund ideologjia komuniste popullit shqiptar i zhduku disa virtyte tė larta me tė cilat mbureshim dhe dalloheshim nga popujtė tjerė. Ndėrsa Shqipėrinė e solli buzė tė Greminės.V.XH.). 


Por do tė ishte e rrugės pėr tė gjithė ata qė kanė bėrė mėkate ndaj Ballit dhe djemėve mė tė mireė tė kombit tė kėrkojnė falje publike, duke u ngritur nga njė lapidarė, nė ēdo vend tė tokės shqiptare atje ku ka pasur heronj dhe atdhetarė tė tillė, qė kanė flijuar jetėn pėr liri tė Kombit .


Autori:
Mr. Vebi Xhemaili,
Ligjerues nė U.T.

 
AKTRIMI DHE ETIKA KOMBĖTARE
 
Kur njė pronar gjerman e goditi argatin polak pėr tė punuar nė fermėn e tij me njė pagė shumė tė ulėt, polaku refuzoi duke thėnė se nuk ėshtė shqiptar qė tė pranojė kėtė punė nėnēmuese me pagesė tė ulėt. Ato vite, reagimi i polakut sikur mė nxeu gjakun dhe doja qė t“i thoja se ē“kanė polakėt mė shumė se shqiptarėt pėr nga dinjiteti kombėtar. Tani gjėrat dalėngadalė po dalin nė sipėrfaqe. Se shqiptari ėshtė batakēi, po aq edhe i pafytyrė po tregon koha qė polaku kishte tė drejtė. Disa prishtinasė thonė se me njėmijė marka mund tė martohesh me njė ēikė nė Tiranė. Tani shqiptarėt nė diasporė thonė ngjashėm se me njėmijė marka mund tė martohesh me njė ēikė nė Prishtinė, pa edhe vejan me fėmijė nė qofsh. Paraja po e shthur moralin, etikėn dhe dnjitetin kombėtare. 

Nė Malme tė Suedisė flitet se nė Kosovė nuk ka nevojė tė jesh i menēur, apo i dijshėm, rėndėsi ka tulla e trashė, ndaj ke miq dhe mbimiq. Flitet se me marka mund tė bėhesh, jo vetėm jurist me diplomė universiteti, por edhe magjistėr apo doktor i shkencave, po deshe. Kur ndonjė qytetar e tallin pėr aftėsi tė ulėta shkencore, menjėherė thonė se doktoranturėn e ka bėrė nė Prishtinė. Unė u inatosa shqiptarisht duke dyshuar se mos ndoshta ėshtė ndonjė adhurues i ish-Jugosllavisė qė flet shqip dhe tek Universiteti i Kosovės sheh vetėm zi. Pastaj mos pyet se ēfarė shqipe flasin shqiptarėt nė diasporė qė gjuhėn e mėsojnė me anėn e muzikės dhe humorit shqiptar. Kėshtu ndodh meqė librat nė gjuhėn shqipe nė bibliotekė rrallė ndonjė lexues i shfleton. Fitohet pėrshtypja sikur shqiptarėt nė diasporė mė shumė e njohin Cimėn dhe Lecin se sa Adem Demaēin, Rexhep Qosjen, Ismail Kadaren, Dritėro Agollin, Sabri Godon dhe kėshtu me radhė.

Njė ditė fqiut tim i thash, ėshtė mirė qė nė klub tė organizojmė festėn e Flamurit Kombėtar mė 28 nėntor. "Ēfarė klubi, more! Ē“flet kėshtu?! Ti ende nuk din se nė atė klub hyn dhe del korrupsioni", - ma ktheu fqiu i revoltuar. 

Klubet tona janė bėrė klube matrapazėsh qė shesin nderin dhe turpėrohen faqe botės. Klubet shqiptare mirren me dėrgimin e shqiptarėve nė Stokholm pėr sprovimin e ushtarėve tė ardhshėm tė KFOR-it nė Kosovė. Shqiptarėt qėndrojnė nga dy-tri javė nė Stokholm, ku transportin, ushqimin dhe hotelin i paguajnė ushtarėt e ardhshėm tė KFOR-it nė Kosovė, dhe nė pėrfundim, nė emėr tė aktrimit tė tyre tė turpshėm marrin 10.000 -15.000 korona suedeze. Shqiptarėt pėrdoren si mjet psikofizik pėr nevojat e ushtrimit tė kuadrove ushtarake qė do tė zbarkojnė nė Kosovė, ngjashėm siē paguhet njė femėr me trup tė zbuluar para piktorėve tė artit. Me anėn e aktrimit tė shqiptarėve "kukull", ushtarėt e ardhshėm tė KFOR-it mėsojnė zhargonin e revoltės se si reagojnė shqiptarėt nė Kosovė. Jo vetėm kaq, kėta "aktorė shqiptarė" duhet tė pėrkthejnė ēdo fyerje, apo reagim emocionues nė gjuhėn suedeze, kėshtu qė ushtarėt suedezė kur tė fillojnė detyrėn nė Kosovė, tė kuptojnė se ēfarė thonė dhe si revoltohen shqiptarėt gjatė zėnkava. 

Unė i kuptoj shqetėsimet dhe brengat e ushtarėve suedezė qė angazhohen pėr nė KFOR, mirėpo mė habit fakti se si munden shqiptarėt e diasporės tė bien aqė poshtė dhe pranojnė kontrata nėnēmuese nė dėm tė vėllezėrve dhe motrave tona nė Kosovė me para tė pista. Mos vall, etika dhe morali janė bėrė plaēkė tregu dhe shiten me para?! Si nuk kanė sė pakut inat shqiptari, qoftė ai kryebatakēiu, qė i evidenton, qoftė ata "kukulla" shqiptarė qė pranojnė aktrimin e neveritshėm.

Nuk di nėse kėshtu veprohet edhe nė shtetet tjera tė Evropės Perėndimore, ku sipas Human Rights Watch (HRW) njerėzit e OKB-ės e ekeqpėrdorin profesionin e tyre duke blerė seksin e femrave, sidomos nė Bosne. Normalisht qė ndonjė polic i OKB-ės ka forcė ekonomike pėr tė blerė skllaven e varfėr boshnjake apo shqiptare pėr ta mbajtur disa muajė nė banesėn e tij.

Njė ditė fqinja i tregoi bashkėshortes sime se si bashkėshorti i saj kishte udhėtuar zyrtarisht pėr nė Stokholm sa pėr tė shfaqur njė film dokumentar. Kėsaj biesede tė fqinjės krenare pėr burrin "aktor" nuk i dhash rėndėsi. Gati sa u krekosa sikur ne shqiptarėt jemi trashėgimtarė tė artistėve me famė botėrore, siē janė Aleksandėr Moisiu, Bekim Fehmiu, Reshat Arbana dhe Mirush Kabashi. Mė vonė mėsova se Malme paska shumė "aktorė" shqiptarė qė udhėtojnė shpesh pėr shfaqjet teatrale nė kazermat e improvizuara ushtarake tė Stokholmit. Pyes ku janė klubet, shoqatat, autoritetet private apo zyrtare qofshin, intelektualė shqiptarė dhe sa e sa veprimtarė qė botojnė revista si pjesė e emancipimit kulturor tė kombit shqiptar. Si ėshtė e mundur qė kėta tė tolerojnė edhe turpin nė sy tė botės. Vall, a u dhemb sė pakut shpirti, apo trupi si organ fiziologjik nėse i prek gozhda e huaj kur mėsojnė se si shqiptarėt vrapojnė pas fitimit me turp?!

Para pesė vitesh njė vendas i revoltuar nga zėnka me njė boshnjak, mė kishte thėnė se po i zbulove ballin boshnjakut, i del kryqi. Kėtė ai e kishte demonstruar edhe me dorėn e tij duke prekur ballin. Nė mospajtim, unė e pata kundėrshtuar shprehjen e tij shumė tė ulėt. Sot do t“i drejtoja pyetjen atij tė "revltuarit" se po t“ua zbulojmė ballin kėtyre "artistėve" shqiptarė qė aktrojnė nė dėm tė Kosovės hallemadhe nė Stokholm, ēfarė u del?!

Gjuha zyrtare dhe gjuha e mėmėdheut

Suedezėt bėhen kurreshtarė tė dinė se nė banesėn time flas shqip, apo suedisht me anėtarėt e familjes. Nuk e kam shprehi qė t“ua bėj vollėn, por u them hapur se ēdokund flas vetėm suedisht me pėrjashtim nė banesėn time dhe me bashkatdhetarėt e mi qė flas shqip. Kuptohet, unė flas dhe shkruaj bukur suedisht, mirėpo lind pyetja se a veprojnė kėshtu edhe familjet tjera shqiptare. Nė anėn tjetėr, pedagogėt suedezė kėshillojnė qė nė gjirin familjar duhet folur nė gjuhėn amtare, sepse ėshtė nė tė mirėn e fėmijėve shqiptarė qė tė mos e harrojnė gjuhėn shqipe. 

Gjatė udhėtimit veror me autobus nga Kosova pėr nė Suedi kam dėgjuar dy zonja shqiptare tė flisnin suedisht, dhe ky gjest sa ėshtė primitiv po aq edhe i neveritshėm qė tė sjell nė krup. Kjo dth. se kėto dy gra tė pacipa duke luftuar pėr karrierizėm, bien viktimė e marrėzisė. Ka raste kur shqiptarėt bien viktimė edhe e gjuhėve sllave, siē ėshtė serbokroatishtja dhe maqedonishtja, nė vend se tė flasin suedisht qė ėshtė nė tė mirėn e tyre reciproke, por edhe duhet patur sė pakut inat shqiptari, qė tė mos bien viktimė e gjuhės sllave. Ku tė kemi fatin qė ne ti nxitim boshnjakėt, apo maqedonėt pėr tė mėsuar gjuhėn shqipe, qė ėshtė gjuhė e vjetėr para latine. Kur ėshtė fjala pėr leksionet, ku sipas planprogramit mėsimor parashihet edhe vizita e ndonjė manastiri tė vjetėr katolik, disa shqiptarė tė fesė myslimane tregohen mė fanatik se kurdėt, dhe nuk pranojnė t'i pėrmbahen programit mėsimor. Kėta harrojnė se janė shqiptarė tė Evropės, se hanė bukėn e Suedisė demokratike tė fesė kristiane. Nuk do koment se kishat suedeze kanė ndihmuar strehimin e shqiptarėve tė ndjekur nga trojet e tyre, mirėpo pasi qė kėta rehatohen me tė gjitha tė mirat, u bie ndėrmend se janė myslimanė. Dihet qė Suedia ėshtė shtet demokratik dhe tolerant nė aspektin fetarė, ngjashėm siē janė shqiptarėt nė tri konfeksione fetare. Aktualisht kisha katolike e Zvicrės ėshtė kundėr ashpėrsimit tė kėrkesės pėr azilantė.

Nė Malme njė kohė tė gjatė jeton njė familje dibrane, mirėpo kurrė nuk kanė folur as serbokroatisht, as maqedonisht. Gjuha dhe tradita shqiptare tek familja dibrane ėshtė nė nivel shumė tė lartė. Gjersa nė banesėn e familjes dibrane figurojnė eksponate tė traditės shqiptare qė tė kėnaq syrin dhe zemrėn, nė anėn e kundėrt, nė disa banesa tė shqiptarėve vendin kryesor e zėnė eksponatet orientale. Unė nuk jam kundėr bindjeve tė tyre fetare, vetėm se duhet qė sė pakut tė figurojnė edhe simbolet e historiografisė dhe kulturės shqiptare, nė mėnyrė qė tek fėmijėt e tyre tė kultivohet ndjenja e atdhedashurisė, pa marr parasysh bindjet e tyre fetare, siē thonin rilindasit shqiptarė se feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria. Mbi tė gjitha, shqiptarėt nė diasporė duhet ta dinė se Republika e Kosovės fillon nga familja, kėshtu shkruan edhe akademik Mark Krasniqi nė librin e tij "Gjurmė dhe gjurmime".

Tatuazhi ēetnik

Gjatė verės sė nxehtė nė Malmen turistike buzė Baltikut hasa njė shqiptar me tatuazh nė krah. Nė krahun e majtė kishte tė gravuar tatuazhin ēetnik "JNA", dhe kjo nuk do koment. Rėndėsi ka qė ai ishte profesor i gjuhės shqipe, mirėpo sa fanatik paska qenė dikur dhe marrėzisht ėshtė dashuruar nė simbolin fashist "JNA", qė vazhdimisht i ka torturuar ushtarėt shqiptarė me pėrcaktim tė diagnozės "vetėvrasje". Vetvetiu, kinse me keqaerdhje, deklaroi profesori i gjuhės shqipe se kishte provuar me tė gjitha mjetet pėr ta zhdukur nga krahu simbolin "JNA", mirėpo nuk kishte patur sukses. Kjo dth. se ja ēfarė profesora tė gjuhės shqipe ka prodhuar katedra e Albanistikės nė Univeristetin e Prishtinės. Po nga kjo katedėr kanė dalur edhe disa poetė tė talentuar qė me pėrkushtim tė zjarrtė kanė shkruar vjersha dhe ode pėr Josip Broz Titon, pastaj kanė dalur edhe kėngėtarė qė me patos kanė kėnduar "MarshallTita n“kali t“bardhė", qė sot janė transformuar nė partinė mė tė madhe tė LDK-ės.

Diē rreth prejardhjes sė tatuazhit. Tatuazhi ėshtė njė shprehje qė vjen prej vitit 1700, nė kohėn kur anijet e para filluan tė lundrojnė drejt ishujve tė detave tė jugut ku banorėt e atyre vendeve pėrdornin tatuazhin. Kėshtuqė pėr shkak tė furtunės dhe valėve tė mėdha tė detit detarėt ishin tė detyruar tė ndėrprenin lundrimin dhe tė ndaleshin nėpėr ishuj tė ndryshėm tė detrave. Prandaj pėr shkak tė pritjeve tė gjata gjersa tė qetėsoheshin valėt e detit, i hynin tatuazhit tė trupit. Figurat e tatuazhit kryesisht janė spiranca pėr shpresė, nga edhe e ka prejardhjen meqė pritnin me padurim qetėsimin e valėve tė detit, kurse zemra pėr dashurinė si kujtim ndaj sė dashurės qė e priste nė shtėpi. Prandaj simboli i tatuazhit ēetnik "JNA" nuk kishte tjetėr kuptim pos tė rritesh me "JNA"- dhe tė vdesėsh si kafshė pėr idealin e sėmurė tė shtetit mė obskurantist jugosllav.

"Jam shejtani i zi"

Flitet se po tė mos shpėrthente Revolucioni i Prishtinės nė mars tė vitit 1981, shqiptarėt lehtėsisht patėn pėr t“u bėrė jugosllavė tė devotshėm. Ilustrimi mė i mirė ėshtė kur njė shqiptar i Kosovės vdes nga pika nė zemėr pėr shkak se ekipi jugosllav nė ndeshjen futbollistike humbi nga ekipi gjerman. Ishin vitet e murtajės sė zezė qė dikur nė Kosovė me tirazh mė tė madh shitej "Sport" i Beogradit, ku me anėn e kėsaj gazete, serbėt e matnin pulsin e popullit shqiptar se sa ishim tė aftė dhe tė gatshėm pėr Kosovėn Republikė. Pastaj njė i arratisuri nga Shqiperia me tė fituar shtetėsinė jugosllave, nga gėzimi, nė mes tė restorantit "Ballkan" tė Therandės kishte klithur "Ja sam jugosloven", qė nė gjuhėn shqipe dth. "Jam shejtani i zi". Pas klithjes sė atij, njė puntori shqiptar qė kishte lėnė njėrin vesh nė udbėn jugosllave, i mbeti buka nė fyt. 

Dukuria mė e tmerrshme ka qenė kur babė e bir pranuan qė kryetarit J.B.Tito, i cili atė vit kishte marr udhėn pėr tek "mermeri i ftohtė", t“i dhurojnė veshkėn personale pėr t“ia zgjatur jetėn antishqiptarit tė kuq. Ky veprim ėshtė i ngjashėm me epitafin satirik tė poetit rilindas Filip Shiroka: "Vajton shqiptari mbi vorr tė grekomanit". Falė kujdesit tė mjekėve sllovenė ky skandal i turpshėm nuk ngjau. Po tė ishte fjala pėr cilindo djalosh apo vajzė shqiptare qė do tė kishte nevojė pėr transplatimin e veshkės, kuptohet qė kėta dy shqiptarė (babė e bir) amorfė kurrė nuk do tė pranonin qė nė mėnyrė humanitare t“i dhurojnė veshkėn. 

Nė pėrfundim duhet theksuar edhe besimin e kultit tė gjunjėzimit ndaj LKJ-ės. Gjersa demonstratat shqiptare pėr Republikėn e Kosovės po shtypeshin nga kėrbaēi jugosllav, nė Bibliotekėn e Kombinatit "Emin Duraku" tė Gjakovės ishin radhitur me qindra komplete tė kuqė "Vepra" dhe "Delo" tė Titos. Konkretisht, nėse Biblioteka kishte 15 000 vėllime librash, ndaj 1/2 e fondit i pėrkiste Titos. Kuptohet qė bibliotekės sė kombinatit dhe qytetit shqiptar nuk i duheshin mė shumė se njė apo dy ekzemplarė libra tė kryeshovenistit Tito. Biblioteka duhej tė furnizohej me libra tė letėrsisė artistike dhe shkencore, nė mėnyrė qė gjeneratat e ardhshme tė aftėsoheshin dhe tė edukoheshin shkencorisht pėr tė kontribuar nė emancipimin e tyre kombėtar shqiptar drejt lirisė dhe jetėsimit tė Pavarėsisė sė Kosovės. Libėrshitėsi i shtėpisė botuese "Rilindja" mė kot ishte munduar qė kėtij kombinati me emrin e bukur tė heroit kombėtar, si dhe vendlindjes sė Sulejman Vokshit dhe Bajram Currit, t'i afrojė ndonjė libėr nė gjuhėn shqipe, sepse timonierėt e kombinatit nuk donin qė t“u prishej trengjyrėshi jugosllav i bibliotekės sė tyre. Pra ishte koha e burokracisė sė kuqe gjakovare, ku tėrė udhėheqsia politike dhe ekonomike e kryeqendrės sė Kosovės ishte me prejardhje nga Gjakova. 

Beqir ELSHANI

Malme, Dhjetor 2002

 

Shkup, ēfarė ndodh me regjistrimin (11-04-02)

DIPLOMATICUS

Mė 1 nėntor filloi nė FYROM regjistrimi i popullsisė, njė operacion i  rėndėsishėm dhe i vėshtirė politiko-etnik, i cili paraqet sfidėn mė  tė madhe pas luftės sė vitit tė kaluar, pėr qeverinė, organet  shtetėrore, partitė politike dhe komunitetet etnike, qė jetojnė nė  shtetin e vogėl multietnik. Ndonėse zyrtarėt e lartė tė statistikave  tė Shkupit dhe disa pėrfaqėsues ndėrkombėtarė, tė ngarkuar me kėtė  sipėrmarrje, pėrsėritėn formulėn e njohur se regjistrimi i popullsisė  paraqet njė operacion statistikor dhe pa implikime politike apo  etnike, tė gjithė palėt e kanė tė qartė se FYROM-i hapi dje  kapitullin e njė dileme mjaft tė rėndėsishme pėr fatin e mėtejshėm tė  stabilitetit dhe madje tė ekzistencės sė tij.

Pse regjistrimi i popullsisė nė FYROM ėshtė njė operacion politiko- etnik:

- Sė pari, nga rezultatet e tij varet vetė karakteri dhe ecuria e  shtetit dhe zbatimi i Marrėveshjes sė Ohrit.

- Sė dyti, nga rezultatet e tij varen prioritetet, objektivat dhe  mėnyrat e politikės sė qeverisė.

- Sė treti, nga rezultatet e tij varet ekuilibri politiko-etnik i  shtetit dhe procesi i stabilizimit real tė tij.

Konceptimi i regjistrimit tė popullsisė si operacion strategjik  politik vjen nė rradhė tė parė nga filozofia e udhėheqjes dhe klasės  politike sllavomaqedonase. Kėtė kanė treguar dy regjistrimet e para  tė popullsisė nė FYROM. I pari mė 1991, kur u tentua me forcė nga  organet shtetėrore tė krijohej imazhi i FYROM-it si shtet etnik  maqedonas. Kjo ishte kaq flagrante sa qė populli shqiptar nė FYROM u  detyrua ta bojkotojė regjistrimin dhe organet shtetėrore maqedonase i  shpallėn si deshėn numrin e popullsisė maqedonase dhe numrin e  popullsisė shqiptare.

Regjistrimi i dytė i vitit 1994 u organizua nga udhėheqja maqedonase  po me tė njėjtat koncepte dhe strategji. Aq flagrante ishte kjo, saqė  presidenti i atėhershėm K.Gligorov, nė prag tė regjistrimit shkoi nė  njė miting nė Tetovėe dhe shpalli zyrtarisht se shqiptarėt do tė jenė  21 pėrqind. Enti Shtetėror i Statistikave shpalli pas regjistrimit  numrin qė pėrcaktoi Gligorovi, duke u treguar pak mė zemėrgjerė dhe  duke shtuar njė pėrqind.

Partitė politike shqiptare me tė drejtė nuk e njohėn asnjėherė  rezultatin e regjistrimit tė vitit 1994. Por pėr informim tė lexuesit  po kujtojmė se asnjė pakicė nė FYROM, as turqit, as serbėt, as romėt  dhe as vllahėt, nuk e pranuan numrin e pakėsuar, qė atyre u nxorri  Enti Shtetėror i Statistikave.

Kėtė retrospektivė e bėjmė jo thjeshtė pėr tė kujtuar metodat e  organizimit tė operacioneve tė regjistrimit nga ana e qeverisė  maqedonase, por pėr tu ndalur nė problemin themelor tė shtetit tė  FYROM-it: Ai ėshtė njė shtet multietnik, ekuilibri i stabilitetit tė  tė cilit pėrcaktohet mbi bazėn e raportit mes popullit shqiptar dhe  popullit sllavomaqedonas nė vend.

Strategjia e udhėheqjes dhe klasės politike sllavomaqedonase ka qenė,  dhe pėr fat tė keq mbetet, qė tė pakėsojnė me zor numrin e  shqiptarėve, me qėllim qė tė kufizojnė edhe tė drejtėn qė i takon  shqiptarėve pėr ta bashkėqeverisur atė vend. Duke pakėsuar numrin e  shqiptarėve, i paraqitet faktorit ndėrkombėtar njė imazh i rremė mbi  pėrbėrjen reale etnike dhe mbi problemet themelore tė kėtij shteti.

Duhet pranuar se pėr disa arsye tė njohura, tė cilat kishin tė bėnin  me problemet e karakterit mė tė gjerė strategjik dhe tė lidhura me  procesin e dezintegrimit jugosllav dhe tė stabilitetit rajonal,  faktori ndėrkombėtar para tetė vjetėsh bėri hapin e pranimit tė  rezultateve tė regjistrimit shtetėror.

Faktori ndėrkombėtar ahere u udhėhoq nga parimi i drejtė pėr momentin  se nė rrethanat e atėhershme ēėshtja mė e rėndėsishme ishte krijimi i  shtetit tė ri dhe stabiliteti i tij, ndėrsa nė plan tė dytė vinin tė  drejtat e njeriut dhe barazia ndėretnike. Mirėpo kjo strategji  afatshkurtėr u aplikua si njė strategji afat gjatė dhe u keqpėrdor  nga udhėheqja maqedonase, qė vazhdoi njė politikė tė diskriminimit tė  ashpėr tė shqiptarėve, tė cilėt mbetėn tė papėrfaqėsuar nė tė gjitha  strukturat shtetėrore dhe administrative. Pėrralla e oazit, qė  tregonin udhėheqėsit sllavomaqedonas nėpėr Evropė, duke tundur kartėn  e tre apo katėr ministrave shqiptarė nė qeveri, nuk mjaftoi pėr tė  ruajtur ekuilibrin e shtetit multietnik, i cili u trondit fort nė  vitin 2001, duke ēuar nė njė konflikt tė armatosur ndėretnik, qė  zbuloi mungesėn e njė barazie ndėretnike si bazė e stabilitetit.

Pyetjet kryesore rreth operacionit tė tanishėm politiko-etniko- statistikor nė FYROM janė:

- A ka vėnė mend udhėheqja e re e FYROM-it nga zhvillimet e  tronditjet etnike nė vend, pėr ta revizionuar politikėn e vet  demografike dhe statistikore tė pakėsimit me zor tė numrit tė  shqiptarėve?

- A ka reflektuar nė njė farė mėnyre faktori ndėrkombėtar, i  angazhuar nė regjistrimin e popullsisė nė FYROM, se nuk jemi mė nė  vitin 1994 dhe se pas mbylljes sė kapitullit tė luftrave nė ish  Jugosllavi, tani ėshtė rradha e demokracisė pėr tė dalė nė plan tė  parė?

Duke analizuar elementėt e ndryshėm tė kėtij operacioni tė ri, duhet  thėnė se dalin nė dukje disa mangėsi tė karakterit strukturor:

- Njėlloj si nė regjistrimin e vitit 1994, ėshtė vėnė si kusht qė  banorėt tė cilėt kanė mė shumė se njė vit qė punojnė jashtė, tė mos  pėrfshihen nė numrin e popullsisė. Kjo do tė thotė qė dhjetra e  dhjetra mijra shqiptarė, tė cilėt punojnė prej shumė kohėsh nėpėr  Evropė, tė mos quhen banorė. Ky truk legjislativ la jashtė  regjistrimit afėr 200 mijė shqiptarė mė 1994.

- Enti Shtetėror i Statistikave, njė mekanizėm shtetėror, i lidhur me  shėrbimin sekret maqedonas, i ka pasur dhe i ka dyert e mbyllura pėr  shqiptarėt. Nė komisionet e regjistrimit gjithashtu shqiptarėt nuk  janė tė pėrfaqėsuar sa u takon. Pra numėrimin dhe rezultatin  pėrfundimtar do ta bėjė Enti Shtetėror maqedonas, sė bashku me  Ministrinė e Brendshme dhe shėrbimin sekret. Nuk ėshtė rastėsi qė i gjithė operacioni i regjistrimit ėshtė pėrgatitur nga kryeministri  nacionalist L.Georgievski dhe Ministria e Brendshme, e drejtuar nga  ish ministri eskstremist antishqiptar L.Boshkovski. Deri tani  tendenca duket se udhėheqja e Shkupit do tė tentojė qė numri i  shqiptarėve tė mos dalė realisht sa ėshtė, pra qė t'i qėndrojnė  shifrės absurde prej 22,9 pėrqind tė vitit 1994. Kjo ėshtė kaq e  vėrtetė sa qė Enti Shtetėror i Statistikave nė prag tė regjistrimit  publikoi disa tė dhėna qesharake, sipas tė cilave maqedonasit u  shtokan ēdo vit me njė tė tretėn mė shumė se shqiptarėt. Kjo duket si  parathėnie e justifikimit pėr ndonjė manipulim statistikor me tė  ashtuquajturėn rritje demografike tė sllavomaqedonasve, nė njė kohė  kur nė gjithė mjediset mediatike dhe shkencore sllavomaqedonase ėshtė  pohuar alarmi nga rritja demografike e shqiptarėve, qė ėshtė dy-tri  herė mė e madhe se e sllavomaqedonasve.

Ēėshtje shtrohet qė edhe faktori ndėrkombėtar i angazhuar nė  operacionin e regjistrimit tė mos pėrsėrisė nxitimin e regjistrimit  tė kaluar qė tė kualifikojė si teknike apo statistikore manipulimet e  mundėshme tė Entit Shtetėror tė Statistikave, sepse kuptohet se nuk  mund tė ketė vlerė dhe efikasitet njė regjistrim, qė e njeh vetėm  qeveria dhe disa monitorues, tė cilit ikin pas njė muaji. Faktori  ndėrkombėtar ėshtė mirė tė shohė raportet e pėrqindjeve tė  shqiptarėve dhe tė maqedonasve nė zyrat e taksave, tė mbajė parasysh  se nė zgjedhjet e 15 shtatorit partitė politike shqiptare morėn  sėbashku rreth 300 mijė vota, gjė qė, duke pasur parasysh pėrbėrjen e  moshėn e rė mesatare tė familjeve shqiptare, e tė bind se numri i  shqiptarėve shkon nė mbi 900 mijė vetė. Eksperti kanadez i ēėshtjeve  ballkanike, Eric Margolis, nė njė analizė kėto ditė nė "Toronto san"  pėr pėrbėrjen demografike tė FYROM-it, evidentonte se sllavėt  ortodoksė pėrbėjnė 58 pėrqind tė popullsisė, ndėrsa shqiptarė janė  800 mijė vetė. Regjistrimi ėshtė kutia reale e Pandorės pėr FYROM-in  dhe ēdo manipulim apo falsifikim i numrit tė shqiptarėve do ta mbajė  gjithmonė hapur kėtė kuti tė rrezikėshme pėr stabilitetin e kėtij  shteti. Ndaj faktori ndėrkombėtar kėsaj rradhe duhet t'i kushtojė  rėndėsi mė tė madhe regjistrimit tė politikės sė Shkupi

Nė pėrpunim

Nė pėrpunim