Make your own free website on Tripod.com
Misioni
Analiza
Nė fillim
Letra tė hapura
Opinione
Analiza
Lutje
Dėrvendi
Poezi
Hadithe
Lidhje elektronike
Shkresat e mira
Krimi Maqedonas

Kapitali nuk pėrcakton vetėdijen nacionale, por vetėdijen tregtare egoiste

ESE POLITIKE
Prof.Dr. Mehdi HYSENI

KAPITALI NUK PĖRCAKTON VETĖDIJEN NACIONALE, POR VETĖDIJEN TREGTARE EGOISTE

* Askush (qoftė nga elita politike ose shkencore shqiptare) nuk e gėzon atė tė drejtė qė pėr qėllime dhe pėr interesa tė ndryshme (individuale, grupore, partiake, ideologjike dhe religjioze) karrieriste dhe lukrative monopoliste, tė spekulojė me konceptin e vetėdijes kombėtare si nė interpretimin e kuptimit tė ngushtė, ashtu edhe nė atė tė gjerė tė nocionit tė saj, se ajo “ėshtė produkt i vetėdijes sė kapitalit”.



Jemi dėshmitarė se qė nga deakada e fundme e shekullit XX dhe nga dekada e parė e shekullit XXI, zhvillimi i ngjarjeve politike nė dimensione ndėrkombėtare ishte dhe, gjithnjė po bėhet mė i ndėrlikuar dhe mė dinamik. Si rrjedhim, njeriu edhe nuk ėshtė nė gjendje t’i ndjekė nė vijimėsi, e lėre mė qė tė thellohet nė nxjerrjen e gjykimeve tė vlefshme dhe tė drejta lidhur me pozitėn, rolin dhe perspektivėn e tij nė shoqėrinė e sotme konsumatore me vizion dhe me kontura tė integrimit dhe tė globalizmit ndėrkombėtar.

Si pasojė e moskuptimit, e konfuzionit dhe e dilemave tė shumta lidhur me kėto dy koncepte tė brishta, sot, shumica dėrrmuese e njerėzve ėshtė pėrqėndruar me theks tė posaēėm nė pėrmbushjen e nevojave materiale, duke i konsideruar ato si njė nga idealet mė tė larta dhe "mė tė shenjta" tė ekzistencės dhe tė sė ardhmės sė tyre; duke i mitoligjizuar, ideologjizuar dhe fetishizuar deri nė stadin mė tė lartė tė reales shoqėrore, duke qenė tė bindur se vetėm sistemi i unifomitetit tė tillė me pėrmbajtje konsumatore atyre iu garanton prosperitet dhe dobi materiale tė pakufijshme.

Sė kėndjemi, duke mbajtur parasysh faktin se natyra e njeriut karakterizohet nga ambivalenca e tij, shoqėria atė edhe mund ta indoktrinojė dhe ta pėrpunojė sipas interesave dhe nevojave ambivalente dhe polivalente tė saj konsumatore, duke e shndėrruar atė nė “robot”, qė verbėrisht t’i kryejė tė gjitha kėrkesat dhe urdhėrat e parashtruara ditore, kuptohet tė interesit dhe tė pazarit ditor, javor, ose mujor etj. Nė kėtė rast, njeriu i painformuar lidhur me trendet e zhvillimit dhe tė konsumimit tė teknologjisė sė inormimit, tė komunikimit dhe tė vlerave ekonomike e tregtare, ėshtė i detyruar dhe, njėherazi i gatshėm qė tė “abstenojė”, duke e braktisur edhe idealin, edhe vetėdijen kombėtare, si dhe tė gjitha kėrkesat dhe virtytet e tjera fisnike njerėzore. Nė kushte dhe nė rrethana tė kėtilla, njeriu ėshtė vetėm njė produkt i shoqėrisė konsumatore, e jo kurrfarė pjesėmarrėsi i mirėfilltė dhe i barabartė nė kuadrin e saj. Fatkeqėsisht, ky ėshtė njė fakt i hidhur, por objektiv qė dėshmon se njerėzimi ka hyrė nė etapėn e luftės pėr ekzistnecėn e zhveshur edhe nė fillimshekullin XXI. Sot, njeriu nuk ėshtė i rrezikuar vetėm nga procesi i automatizimit teknologjik nė stadin mė tė lartė tė zhvillimit tė tij, por edhe nga shumė forca tė tjera tė errėta regresive, tė cilat nė forma tė ndryshme tė predikimit tė mbrojtjes sė vlerave elemantare tė njerėzimit (liria, demokracia, rendi, drejtėsia, siguria, begatia, paqja, mirėqenia ), po tentojnė qė nejriun si kryevlerė e tė gjitha vlerave tė tjera tė shoqėrisė, ta njėjtėsojnė dhe ta tjetėrsojnė nė artikull tė thjeshtė konsumi, tė “finalizuar” vetėm pėr shijen e ofertės dhe tė kėrkesės sė “shit-blerjes”, tė kėmbimit dhe tė shumėzimit enorm tė vlerave monopolizuese profitabile tė “tregut tė lirė” dhe tė “iniciativės sė lirė” private, gjė qė kjo favorizon dhe stimulon kryesisht dhe, gjithanshmėrisht vetėm pronėn private tė individit dhe tė individėve a grupeve tė caktuara, qė nuk ka kurrfarė elementi ndėrlidhės me lindjen dhe me ngritjen e vetėdijes nacionale as nė kuptimin e sė veēantes, as nė atė tė sė pėrgjithshmes.

Pavarėsisht nga mitologjizimi dhe fetishizimi i interesit dhe i kėrkesės imperative tė absolutizimit liberal antirealist modern, qė kapitalin ta trajtojė si bazamantin kryesor tė pėrcaktimit tė vetėdijes nacionale, shkencėrisht ky koncept ėshtė i gabueshėm dhe i paqėndrueshėm, sepse nuk pėrputhet me bazėn e dialektikės shkencore tė realizmit historik, sociologjik, psikologjik, politik dhe filozofik tė formimit, tė rujatjes dhe tė ngritjes sė vetėdijes nacionale, mbase nė thelb, krijimi, kėmbimi, mbrojtja, shumėfishimi i vlerave dhe i mbivlerave tė kapitalit prodhon vetėm “vetėdijen tregtare“ e jo kursesi “vetėdijen kombėtare”. Kėtė konkluzion tonin e mbėshtet edhe ky konstatim i bazueshėm shkencor i profesorit tė Harvardit, dr.Stanley Hoffmann, i cili pohon se “ Specializimi dhe integrimi i firmave bėn tė mundur shtimin e pasurisė, mirėpo, logjika e kapitalizmit tė pastėr nuk e favorizon drejtėsinė sociale” (FA, July/August, 2002,p.107-108). Gjithashtu, nė favor tė kėtij vlerėsimi ėshtė edhe ky konkluzion aksiomatik i prof.dr. Patrick C. Hogan: “ Nė shoqėrinė kapitaliste tė gjitha vlerat janė tė prirura t’i nėnshtrohen vlerės sė tregut”. (Shih:”The Politics of Interpretation,1990,f.199).

Sė kėndejmi del krejtėsisht e qartė se vetėdija nacionale nuk ėshtė prodhim origjinal, as “prodhim licencues” i kapitalit privat, as i titullarėve tė tij tė dikurshėm a tė sotshėm privatistė. Pėrkundrazi, dialektika e materializmit historik shkencor ka provuar se kapitali nuk e pėrcakton “vetėdijen nacionale”, por vetėm vetėdijen e vlerės dhe tė intersit egoist tregtar qoftė individual, qoftė grupor ose kolektiv.

Po ashtu, vetėdija nacionale nuk mund tė konsiderohet si “produkt i lėndės sė parė” i pronės private a kapitalit, as i kapitalizimit ngase historikisht rrėnjėt i ka nė revolucionin popullor, i cili i ka dhuruar popullit vetėdijen si komb, si qenie historike dhe si bashkėsi e njėsuar. Pikėrisht nga ky koncept revolucionar hisoriko-shoqėror ėshtė krijuar edhe nacionalizmi, i cili ka mishėruar ndjenjėn e dashurisė dhe tė ndėrgjegjės sė lartė ndaj kombit, ndaj atdheut dhe ndaj gjuhės amėtare. Pra, ėshtė gabim logjik, politik dhe kombėtar, qė tė operohet me teza dhe koncepte spekuluese (pėr hir tė kyējes nė ndonjė parti, nė ndonjė lėvizje apo pėr hir tė ngjitjes nė ndonjė pozitė karrieriste politike, ekonomike, tregtare, diplomatike shtetėrore, siē diktojnė rrthanat dhe kushtet e sotme tė “tregut tė lirė” privat qoftė me karakter provincial, rajonal apo nė kuptim mė tė gjerė) se vetėdija nacionale shprehimisht ėshtė “fryt” i kapitalit apo i kapitalizmit.

Nė kėtė vėshtrim, edhe historia e derisotme e vetėdijes nacionale shqiptare, gjithashtu pėrjashton konceptin spekulues politiko-filozofik dhe propagandistik kapitalist se kjo ėshtė krijuar, zhvilluar, trashėguar dhe ruajtur ndėr breza nė saje tė “pronės private”. Pėrkundrazi, as vetėdija nacionale shqiptare nuk ėshtė kurrfarė krijese, e lindur nga prona a kapitali privat, por ėshtė fryt i koherencės sė revolucioneve kombėtare shqiptare qė nga periudha e hershme e ilirizmit e deri mė sot.

Duke qenė se kombi shqiptar dhe Shqipėria Etnike shekuj me radhė po ballafaqohet me teza, me koncepte dhe me pėrkufizime tė falsifikuara dhe tė sofistikuara nga armiqtė e tyre bizantinė-sllavė dhe tė sulltanizmit tė Perandorisė Osmane famėkeqe, se identiteti nacional, shtetėror dhe terriorial i qenies shqiptare nė Ballkan “ėshtė i diskutueshėm” (ndėr tė tjera, edhe pėr shkak tė “vonesės sė zgjimit tė vetėdijes kombėtare shqiptare” nė krahasim me popujt e tjerė tė Ballkanit!?), atėherė, domosdoshmėrisht, parapėlqehet, qė tė paktėn edhe ne vetė, tė mos luajmė nė kėtė “letėr” vetėmohuese, tė rrezkishme dhe shkatėrrimtare pėr ekzistencėn dhe pėr identitetin tonė gjithėkombėtar shqiptar.

Se vetėdija nacionale shqiptare nuk ėshtė “frut” i kapitalit, kėtė (ndėr qindra shembuj tė tjerė tė historisė sė vetėdijes sė identitetit kombėtar shqiptar) e provon edhe shembulli konkret i krijimit tė vetėdijes kombėtare tė tribunit popullor shqiptar, Adem Demaēi, i cili qė nga mosha e fėmijėrisė dhe e rinisė (si nxėnės dhe student) sė tij, u edukua, u arsimua, u frymėzua dhe u aktivizua nė lėvizjen gjithėkombėtare shqiptare pėr ribashkimin e Shqipėrisė Etnike, jo si pasojė e indoktrinimit, e shfrytėzimit apo e ruajtjes sė ndonjė privilegji a pasurie private(kapitali), tė trashėguar nga brezat e tij tė mėparshėm, por si shkak i mishėrimit tė vetėdijes sė lartė kombėtare, tė fituar nga edukata dhe arsimimi kombėtar i familjes dhe i rrethit tė caktuar tė shoqėrisė shqiptare, e cila tradicionalisht ishte e pajisur dhe e ngritur me ndjenjen e vetėdijes sė lartė kombėtare shqiptare.

M’u pse Adem Demaēi (Mandela i Evropės) sė bashku me bashkidealistėt dhe me bashkėrevolucionarėt e tij, qė nga mosha e mitur ishte i etur dhe i brumosur me ndjenjėn e vetėdijes kombėtare,( e jo me lakminė pėr tė pasur sa mė shumė “dinarė”, sa mė shumė “lekė”, sa mė shumė firma, sa mė shumė pallate, sa mė shumė kapitale, sa mė shumė latifundi, sa mė shumė “kolltuēe tė buta” pėr pushtet dhe karrierė..., ashtu siē po tentohet tė veprohet sot nė mjediset e shoqėrisė shqiptare anembanė Shqipėrisė Etnike), edhe vuajti burgun 30-vjeēarė nė kazamatet famėkeqe tiranike tė Jugosllavisė-Serbisė sė Madhe.

Ndryshe, (ashtu, siē po spekulohet sot me tė madhe me pėrkufizimin e “vetėdijes kombėtare” shqiptare dhe tė ribashkimit tė Shqipėrisė Etnike) po tė kishte deklaruar dhe dėshmuar praktikisht nė atė kohė tė regjimit shtypės tiranik tė Jugosllavisė se “vetėdija kombėtare ėshtė e ndikuar nga kapitali”, sigurisht se heroi ynė i gjallė kombėtar shqiptar, Adem Demaēi, as bashkėveprimtarėt e tij nuk do tė burgoseshin, nuk do tė torturoheshin, nuk do tė arrestoheshin, nuk do tė persekutoheshin dhe, fundja, nuk do tė vriteshin..., por do tė shpėrbleheshin nė forma tė ndryshme, sikurse paditėsit dhe gjykatėsit e tyre, qė ushtronin dhunė dhe terror mbi ta, vetėm pse ishin tė prirur dhe tė pajisur me vetėdijen kombėtare shqiptare dhe tė Shqipėrisė Etnike.

Sė fundi, duke mbajtur parasysh faktin se vetėdija kombėtare nuk ėshtė ndonjė artikull apo mall tjetėr konsumi, qė mund tė ekspozohet, tė shitet apo tė blehet nėpėr tregje tė vjetra apo tė reja private, atėherė as liderėt politikė, kombėtarė dhe shtetėrorė shqiptarė (me gjithė prirjet e tyre, qė konceptin e vetėdijes kombėtare ta ngatėrrojnė dhe ta mjegullojnė me vetėdijen tregtare tė kapitalit dhe pėrfituesve tė tij privatė) nuk e gėzojnė atė tė drejtė, as privilegj tė kohės, qė nė forma tė ndryshme tė interpretimit tė gabuar tė proceseve reformiste, demokratike dhe patriotike, tė manipulojnė me ndėrrimin dhe me falsfikimin e tezave dhe tė koncepteve tė teorisė dhe tė filozofisė radikale utopiste pas sė cilės fshihen qėllimet dhe motivet ideologjike, politike, ekonomike dhe tregtare tė focave sunduese, tė cilat nė vazhdimėsi riprodhojnė fuqinė dhe privilegjet e tyre si “trashėgimi tė patundshme” nė kurriz tė vetėdijes kombėtare shqiptare, duke e reduktuar dhe konsideruar atė vetėm si refleks tė pronės private dhe tė kapitalizmit.

Nė kėtė kontekst, do tė ishte mashtrim, iluzion dhe utopi e shkretė qė shumica dėrrmuese e njerėzimit (sidomos vendet dhe popujt e varfėr tė pazhvilluar dhe nė zhvillim), tė ėndėrrojnė dhe tė shpresojnė se i vetmi shpėtim i tyre i gjithėmbarshėm, do tė jetė eksperimenti i “pronės private”, ashtu, siē ishte utopi dhe iluzion i mjerė tė shpresohej se “socializmi ishte i vetmi projkesion i shpėtimit tė botės sė shtypur, tė kolonizuar, tė pazhvilluar dhe tė uritur”. Historikisht, koncepti i parė ėshtė i paqėndrueshėm, kurse koncepti i dytė ėshtė i parealizueshėm.

Marrė nga lajmet.com 14.09.2006

_______________________________________________________


 

Verzi i Euripidit si njė moto tek Areopagatiēoja e Miltonit

 

Shkruan:dr.Nehat Sadiku

 

KONFLIKTET, OPINIONI PUBLIK DHE MEDIAT

 

Liria e vėrtetė ėshtė ajo nėse njerėzit e lirė janė tė informuar ashtu si duhet dhe mundet tė flasin lirisht pėr gjėrat e ndaluara. Ēka ėshtė ma e drejtė se kjo nė shtetin demokratik?

 

Verzi i Euripidit si njė moto tek Areopagatiēoja e Miltonit

Konfliktet shoqėrore janė njė argument universal shoqėror, ndoshta pjesa ma e rėndėsishme e jetės sė pėrgjithėshme shoqėrore. Shoqėritė nuk paraqesin tėrėsitė harmonike dhe tė baraspeshuara, gjithmonė vinė nė shprehje konfliktet ndėrmjet grupeve, vlerave dhe pritjeve tė ndryshme. Qėllimi dhe pasoja e konflikteve shoqėrore qėndron tek ajo, qė e mirėmbajnė dhe e pėrkrahin ndryshimin e shoqėrive globale dhe pjesėve tė saja.

Intenziteti i konflikteve qė e ndan shoqėrinė dhe e sulmon bazėn konsenzuale tė sistemit social ėshtė lidhur me rigjiditetin e sistemit politik. Ajo qė e rezikon ekuilibrin e kėsaj strukture nuk ėshtė konflikti nė veti, por rigjiditeti i vetė sistemit, qė e lejon, qė antagonizmat tė grumbullohen pėrderisa nuk shpėrthejnė nė konflikt tė hapur me pasoja afatgjata. Konflikti ėshtė jofunkcional pėr ato sisteme sociale ku nuk ėshtė e lejueshme toleranca dhe institucionalizimi i konfliktit.

Nė Maqedoni, Kosovė dhe Shqipėri vjen nė shprehje fragmentimi i shoqėrisė nė klasėt sociale, formohet shtresa e lartė e strukturės ekonomiko-politike, qė ma shumė e akumulon pasurinė shoqėrore (uzinat, ndėrmarjet, bloqet e banimit dhe shtėpitė, tokėn, farmat, pyjet). Nė fundin e thesit shoqėror vjen deri tek zgjėrimi i klasės sė poshtme tė tė papunėve industrial dhe punėtoreve dhe punėtorėve fshatare, familjeve tė varfėra, amviseve dhe shėrbetoreve dhe profesioneve tjera tė ngjajashme, qė jetojnė nė skajin e fundshėm tė shtresave mė tė varfėra dhe apatisė sociale. Konflikti shoqėror nė mes tė "klasės sė re" tė pasurve dhe tė fortėve si dhe klasėve tė poshtme tė shtresave tė varfėra dhe jo tė fuqishmive vjen nė shprehje si njė antagonizėm klasor i dy palėve ideologjike, politike dhe sociale.

Ky konflikt social manifestohet tek grevat e shumta dhe demonstratat tjera publike, si njė konflikt politik vjen nė shprehje tek nogociatat ndėrmjet punėdhėnėsve dhe sindikateve. Nė tė ardhmen konflikti social do tė thellohet nė mes tė tė pasurėve dhe tė varfėrve. Ky konflikt shoqėror (qė nuk ėshtė i vetmi) me plot seriozitet do ta rezikon stabilitetin e shtetit.

Shtresa e mesme qytetare, administrata dhe intelektualėt mbeten pėr nga statusi nė shkallėn e njėjtė tė kierarkisė dhe nuk janė tė vetėdijshėm, se lėvizin pėr nga aspekti social dhe shoqėror poshtė listės (pėr nga tė ardhurat dhe pozita nė shoqėri), qė vjen duke e konsoliduar dhe zgjėruar elita e re ekonomiko-politike. Kjo shtresė e mesme paraqet bazenin rezervė qė elita i mobilizon individėt e rinj qė ti kyē nė klasėn e epėrme.

Konfliktet politike dhe stabiliteti i sistemit

Konfliktet politike janė pėrbėrėsit imanent tė dukurive shoqėrore, qė bazohen nė diferencimin ideologjik, politik, fetar dhe kulturor tė shoqėrisė dhe nė mėnyrė manifestative shfaqen nė shoqėritė plurale. Modeli plural apo shumėpartiak bazohet nė faktin se fuqia politike ėshtė e ndarė dhe ekziston policentrizmi i fuqisė politike. Grupet e ndryshme politike luftojnė njėra kundėr tjerės pėr ndikim dhe e zhvillojnė presionin ndaj qeverisė qė duhet tė ekuilibron e intereset e shumta.

Stabiliteti dhe ekuilibrimi i sistemit janė tė garantuar ashtuqė sistemi "ti zgjedh problemet ndėrmjet grupeve tė ndryshme interesit (grupet konfliktuale) me presionet ma tė vogėla dhe me konsensusin sa ma tė madh" (Lipseti). Sistemi pluralist paraqet sistemin e zgjidhjes sė konflikteve, sepse gjithmonė duhet afirmuar interesin e pėrgjithshėm (Dahli).

Vizioni teorik pėr ndarjen e njėjtė tė fuqisė ėshtė njė utopi. Hulumutimet empirike e vėrtetuan, qė sjellja e vendimeve nė shoqėrinė pluraliste " e kufizuar" vetėm nė disa qendra tė fuqisė e "lejueshme" pėr individėt elitist nė partitė qė posedojnė me fuqinė ekonomike dhe politike. Nė realitet shiquar elitat politike garojnė ndėrmjet veti.

Analiza politologjike e gjendjes nė Maqedoni, Kosovė dhe Shqipėri kėtė e vėrteton shumė bukur, tė gjitha pikat relevante tė sjelljes sė vendimeve gjinden nė duart e elitės politiko-ekonomike, qė i sjell vendimet nė harmoni me programet e partive qeveritare. Njė gjendje e tillė prodhon shumė konflikte politike, qė nuk janė tė kufizuar vetėm ndėrmjet partive, por rrjedhin edhe prej konflikteve shoqėrore. Nė Kosovė dhe nė IRJM shqiptarėt janė sjellur nė njė pozitė tė pjatave fluturuese dhe diskriminimit suicidal (Le Mondi, 2002).

Ėshtė tejet karakteristike konflikti ndėrmjet shtresės sė tė penzionuarėve ( ma shumė se njė e katėrta e popullsisė, qė prej vitit nė vit vjen duke u ritur) dhe shtresės ekonomiko-politike (kėtu duhet ta numėrojmė mafinė e numėrt ekonomike).

Ky konflikt shoqėror reflektohet si njė konflikt politik, sepse penzionistėt janė tė kyēur brenda partive politike tė djathta dhe tė majta, qė marin pjesė nė parlament. Disa prej segmenteve shoqėrore nuk mundet tė ndikojnė tek vendimet relevante dhe praktikisht janė tė shtyer nė margjinėn politike. Ky konflikt mbetet latent, nė tė shumtėn e rasteve do tė shpėrthen nė njė konflikt tė vėrtetė. Pėrpos kėsaj penzionistėt e vetėdijsuar nė tė shumtėn e rasteve i njohin vlerat e tė kaluarės dhe kontinuitetit politik, qė lind konfliktet me gjenerata e reja dhe partitė e sė djathtės.

Legjitimiteti i opozitės dhe rigjiditeti i sistemit

Vetitė themelore tė demokracisė nuk janė vetėm demokracia parlamentare dhe shumėpartizmi, por edhe opozita relevante me mundėsinė e zhvillimit tė rezonimit kritik "nė emėr tė popullit". Nėse protagonistėt e demokracive tė reja e pranojnė pluralizmin politik, duhet ti njohin edhe mekanizmat e kontrolit tė pushtetit politik dhe ndrimit tė pushtetit, tek kjo qėndron qėllimi dhe legjitimiteti i opozitės. Sistemi politik pa opozitė ėshtė njė torzo-togo e plogshtė e demokracisė.

Sistemi i dominimit tė partisė qeveritare ėshtė tejet i rafinuar dhe perfide: partia/partitė qeveritare fuqinė dhe pozitėn e tyre e pėrforcojnė me mjetet e aparatit shtetror dhe diskurzit dominant ideologjik tė mediave shtetrore, pėrderisa opozitėn politike e shtyen nė margjinat e vendosjes politike, pėrderisa ekuilibrimi nuk vendoset nė drejtim tė njė dominimi tė elitės aktuale nė pushtet. Pėrdorimi i parimit tė shumicės i shėrben pushtetit pėr dobėsimin e fuqisė dhe statusit si dhe mundėsve publicistike tė opozitės.

Elita qeveritare kėshtu e revitalizon pushtetin hegjemonial tė sjelljes sė vendimeve tė pushtetit aktual, monizmit politik dhe njėmendėsisė vlerėsonjėse. Aq e ma shumė afirmohet "dija e gjithėēkahit" e funkcionarėve shtetroro-partiak dhe liderėve karizmatik. Njė sistem i tillė nuk ėshtė nė gjendje ti ruan sferat e pavarura tė komunikimit, qė do tė zhvillonte gazetarinė kritike dhe do tė krijonte transfigurimin e feedbackeve tė "vetėrregullimit" kritik. Ky proces ėshtė sidomos karakterisitk pėr Maqedoninė dhe Shqipėrinė. Kosova noton nė ujrat tjerė.

Brenda demokracisė sė vėrtetė partitė politike e afirmojnė dialogun tolerant, sepse vetėm ky i mundėson harmonizimin dhe bashkėpunimin tek zgjidha e problemve ekonomiko-shoqėrore tė shteteve nė tranzicion. Partia kryesore qeveritare nuk e zhvillon njė politikė radikale ndaj partive opozitare dhe ju mundėson pjesėmarje tek sjellja e vendimeve.

Partia opozitare atėherit mundet tė vendosė pėr rolin e saj politik shtetformonjės, dhe nuk i thellon dallimet dhe kundėrshtitė, por vepron nė mėnyrė konstruktive dhe integrative, duke i zgjedhur sėbashku problemet kryesore ekonomike, sociale dhe ato tė politikės sė jashtme.

Kur nė Maqedoni dhe Shqipėri u konstitua qeveria e shumė partive me orientim dhe program tė ngjashėm dhe tė ndryshėm politik, opozita e djathtė dhe e majtė e mėnjanuan bashkėpunimin e frytshėm tek jurisdikcioni qė e kėrkon hyrja nė Unionin Evropian. Aktivitetin e vet e ka drejtuar tek blokimi i ligjeve dhe shkatrimi i mundjeve tė qeverisė. Disa prej mediave masive filluan tė informonin nė mėnyrė senzacionale pėr kėto aktivitete, ashtuqė prej raportimit prej parlamentit nė tėnėsi dominoi prezantimi dhe figurimi i sė djathtės dhe sė majtės.

Aktivitet e shtetit shqiptar dhe atij shqiptaro-maqedonas pėr sovranitetin dhe moscėnimin e tėrėsisė teritoriale e ndjekėn akcionet e shumta tė monopartizmit politik tė partive kryesore qeveritare asaj VMRO-DPMNE dhe PSSH - kuptohet me satelitėt e tyre. Partitė opozitare qenė tė shtyera prej sjelljes sė vendimeve dhe sot janė praktikisht tė ngrira nė pjesėn e margjinalizuar tė spektrit politik dhe meren me gjėrat e ndotura dhe me ligj tė ndaluara: rrėzimin e pushtetit legjitim qeveritar dhe arrdhjen nė pushtet me shpalljen e zgjidhjeve tė ēregullta parlamentare.

Konflikti dhe demagogjia politike

Brenda kornizave tė konfliktit politik paraqitet ndryshimi i polemizimit produktiv parlamentar pėr zgjidhjen e problemeve tė imta dhe pyetjeve shumė pak tė rėndėsishme politike, harohen pyetjet politike themelore, pyetjet e mėdhaja tė problemeve politike. Disa prej liderėve politik - ato qeveritar dhe tė opozitės - kėshtu sillen, sepse nuk janė tė aftė tė ballafaqohen me problemet e realitetit ekonomik dhe politik nė vend dhe nė sferėn ndėrkombėtare.

Polemizimin retorik e patėn pėrcaktuar disa prej filozofėve antik. Patėn theksuar, se ekziston e gjithė natyra vetėm si njė retorikė dhe estetikė, vetėm si njė dialektikė e fjalėve dhe termeve, vetėm si njė luftė ndėrmjet njerėzve. Gjorgjiasi pati theksuar, se e vėrteta nuk ekziston fare, pėr shkak tė kėsaj kundėrshtarin duhet pėrqeshur: objektivi kryesor i retorikės ėshtė qeverisja ndaj tjerėve.

Tė shumta janė rastet kur nė parlamentin shqiptar apo maqedonas, Gjorgjijėt shqiptar dhe ato maqedonas e kthejnė komunikimin politik nė parlament nė matjen e forcės, nė "luftėn" e fjalėve, ku secili mundohet tė vėrteton dominimin e vet mendor apo fizik. Kėtu vėrehet pėrqeshja e kashtrosur e deputetėve tė partive tjera dhe mundohen ti diskualifikojnė personalitet prirėse tė parlamentit, qeverisė dhe partive. Siē shihet pra kėtu bėhet fjalė pėr potezat e shumta agresive tė rrėzimit tė autoritetit, fuqisė dhe pushtetit tė partive qeveritare duke pasur qėllim marjen e pushtetit. Objektivat ideollogjike si dhe programet e partive nuk luajnė asnjėfarė roli tė rėndėsishėm nė jetėn politike nė Maqedoni dhe Shqipėri.

Kur partnerėt nė situatėn e komunikimit tė njė kompeticioni diskurziv apo tė njė lufte tė paqėllimshme pėr pushtetin, nuk mundohen asesi ti largojnė barierat e shumta tė komunikimit, por edhe ma shumė e thellojnė moskuptimin. Kjo ėshtė fotografia e debateve nė parlamentin shqiptar dhe atė shqiptaro-maqedonas. Mediat masive e tregojnė nė mėnyrė senzacionale kėto ndeshje politike dhe trillime dhe kapadisje tė ulta njerėzore.

Mediat dhe loja e interesave poarciale

Mediat masive janė ajo "sferė publike", qė e mundėson, qė problemet shoqėrore dhe konfliktet tė bėhen publike - qeveritė, parlamenti, institucionet dhe kapitali transparente. Mediat masive i ndriēojnė ato pjesė tė erta tė realitetit shoqėror qė janė tė fshehura apo tė shtrembuara. Me botimin e sė fshehurės institucionet shoqėrore bėhen transparente.

Gazetaria kritike me njė funkcion tė kontrolit dhe botimin publik e mbyll polemizimin ndėrmjet sferės pubike dhe asaj private. Kritikėt publik e parashtrojnė atė, qė ėshtė e fshehur, atė qė pushteti aktual mundohet ta mbėshtjell me fijet e fshehtėsisė sė djersitur nė hije (privilegjet e shumta tė burokracisė shtetrore, korupsionit politik, "riblerjes dhe rishitjes sė punonjėsve shtetror apo liderėve tė partive, mshefja e mjeteve publike nė bankat e ndryshme, mallverzimet e shumta, shitblerja e shtėpive, tokave, ndėrmarjeve, likudimi i politikanėve tė opozitės, nepotizmit dhe ngjashėm).

Tė shprehurit e mendimit, qė pėrfshin lirinė e mediave ėshtė njėri prej kushteve themelore tė zhvillimit tė shoqėrisė demokratike. Kjo liri e gazetarisė nė situatat e shumta shoqėrore ėshtė vendosur nė pėrjetimet e vėshtira. Kėtė duhet theksuar dhe veēuar nė rastin e problemit tė etosit ndaj sferės private erdhi nė shprehje hendeku i pėrēarjes ndėrmjet "quality press" dhe "popular press".

Depėrtimi i radios dhe televizionit, gazetave senzacionale si dhe mediave serioze nė sferėn intime tė qytetarit edhe nė Shqipėri dhe Maqedoni si dhe nė Koosvė ėshtė bėrė diēkja e zakonshme, apo tė themi tejet kompetitive ndėrmjet shtėpive mediale. Ky depėrtim medial nė sferėn private i tejkalon tė gjitha kufijt e etikės, dinjitetit, sjelljes korekte tė gazetarit njėherit dhe kredibilitetit tė tij profesional.

Gjatė dy muajve tė fundit si njė kapitull i veēantė paraqitet mėnyra e diskualifikimit tė personaliteteve udhėheqėse tė shtetit shqiptar, shqiptaro-maqedonas dhe atij kosovar. Kėtė metodė tė luftės politike e pėrdorin disa prej mdeiave masive, partitė politike, sidomos ato tė opozitės, qė nė mėnyrė tė denjtė e angazhojnė mafijėn politike dhe ekonomike, qė tė vijnė deri tek tė dhėnat personale dhe "fshehtėsitė" e presidentėve tė shteteve, politikanėve, kryetarėve tė ndėrmarjeve ekonomike dhe disi ndryshe. Kjo sidomos ndodh gjatė periudhave tė luftės paraelektorale. Mediat masive me njė strategji agresive tė marketingut politik, me projektet e diskualifikimit tė kandidatėve tė palės kundėrshtare, ndikojnė tek zgjidhja e kandidatėve tek promovoimi i tyre apo shkatrimi.

Nė njė shtet, ku distribuimi i fuqisė politike ėshtė deri dikund i baraspeshuar, gazetaria duhet tė zhvillohet nė njė nivel tė komunikimit evropian civilizues. Pėr shkak tė kritikimit tė raportimit - qė ėshtė njė vlerė e pėrftuar normale e mediave evropiane - paraqitet dyshimi, se mediat ose janė proqeveritare ose janė nė anėn e opozitės.

Pluralizmi politik, qė edhe nė Maqedoni, Shqipėri dhe Kosovė e ka gjetur hapsirėn e frytshme pėr zhvillim ndėrmjet gazetarėve, e ka zhvilluar pluralizmin gazetarik. Pėr shkak tė presionit tė shtetit dhe partive politike e humbin e pavarėsinė e tyre profesionale, disa prej gazetarėve publiksht me plotė vetėdije ju nėnshtrohen partive tė tyre. Haruan pėr informimin ekuivalnet dhe tė baraspeshuar dhe janė bėrė si agjitator dhe propagandist tė shekullit tė ri. Edhe ma shumė, nuk janė nė gjendje tė dallojnė, ēka ėshtė morale, ēka ėshtė nėnshtrimi robėt ndaj liderėve tė partive politike.

Nėse i kėrkojmė shkaqet e njė sjellje tė kėtillė, mundet tė konstatojmė, se disa prej gazetarėve kanė rėnė nė lojėn e interesave parciale tė partive politike, ndikimeve tjera ideologjike, fetare, ekonomike, komericale etjetj.

Konfliktet politike, gazetaria dhe marėveshja nėnshtetrore

Konfliktet politike paraqiten edhe tek mardhėniet ndėrshtetrore nė Evropė. Politikėn evropiane tė integrimit politik dhe ekonomik e kanė kapluar rivalitet e shumta politike dhe konfliktet. Nė shprehje ka ardhur njė numėr i duhur i disa proceseve tė motivuara socialo-politike dhe ekonomike.

Konfliktet politike, ekonomike, nacionale vinė nė shprehje tek mardhėniet ndėrmjet Maqedonisė, Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Kosovės dhe anasjelltazi. Tek kėto mardhėnie vinė nė shprehje format e interakcionit strategjik, qė pėrmbajnė proceset e ofrimit, si dhe largimit, mbrojtjen e identitetit, fuqisė dhe interesave. Kur intencionaliteti si dhe kalkulimi i interesave bėhen transparente, pėrforcohet jobesimi i ndėrmjetėm.

Mediat janė tė pėrzier tek loja e interaktivitetit strategjik dhe shpeshherė e keqėsojnė jobesimin, jogaditshmėrinė dhe alienimin, qė ndėrtohet ndėrmjet pėrfaqėsuesve nacional dhe interesave shtetrore. Ky mosbesim dhe keqėsim me anė tė lajmeve tė ndryshme mbarten nė opinion me kėtė konfliktet politike tė lidershipeve shtetrore rriten nė konflikte nacionale.

Gazetarėt duhet ta luajnė rolin e mediatorėve transkulturor: duhet ta ēelektrizojnė tensionin dhe konfliktet duke i hapur kanalet e mirėkuptimit. Kjo kėrkon proceset e sqarimit, tolerancėn, motivimin e lartė, pėrvojat multikulturale dhe aftėsinė e lėvizjes nėpėr barierat politike dhe kulturore.

  

»Behemonti sllavomaqedonas" ,"Koalicioni i madh" dhe Marėveshja e Ohėrit" me krerėt e ish UĒK-sė apo BDI-sė sė Ali Ahmetit


Dr.Nehat Sadiku

Kush ka dėgjuar gjė pėr filozofin e shquar eminent britanik Thomas Hobbsin, e din se ky teorik i politikės ėshtė autori i veprės sė njohur klasike Leviatanit. Ėshtė mė pak e njohur se Hobbsi gjatė viteve tė pleqėrisė nė mes tjerash e pati shkruar veprėn, tė cilin lirisht mundemi ta trajtojmė si vėllaun binak tė Leviatanit: Behemontin. Nė Leviatanin shumė thjeshtė thėnė ėshtė prezentuar dhe pasqyruar formimi i pushtetit publik sovran, shtetit. Behemonti nė dallim prej vėllaut tė vet tė famshėm e pėrshkruan se si fundamentalistėt religjioz dhe fanatikėt demokratik nė Angli e patėn pėrmbysur pushtetin sovran duke e ndezur luftėn qytetare apo shtetase.

Kjo vepėr meret me shpėrbėrjen dhe shkatrimin e shtetit, fytyra e titullit simbolizon joshtetin. Nė eshatologjinė Ēifute si Leviatani ashtu dhe Behemonti kishin qenė bishat e egėrta tė kaosit. Tek Hobssi Leviatani paraqitet - si njė mbret pėrmbi fėmijėt e debelisė - u bė si njė simbol pėr shtetin, qė ngren dhe rregullon rendin dhe paqėn, pėr sistemin politik ku pushteti sovran publik garanton pushtetin e ligjit dhe i rruan tė drejtat e individit. Behemonti, simbolizon mospushtetin, kaosin dhe dhunėn, qė shpjer deri tek rrėzimi dhe shpėrbėrja e shtetit.

Me ndihmėn e Hobbsit do tė mundohemi tė sqarojmė se ēfarė ėshtė duke ndodhur nė Maqedoni me kombin shqiptar. Pozita nuk ėshtė aq e mirė - me kėtė pajohet me padyshim thuajse shumica. Pėrgjegja pėr pyetjen, se ēka ėshtė ajo qė e hedh mbi shtetin sllavomaqedonas pėlhurėn e zisė dhe shakton kokėēarje se ku qėndron problemi, ē'ėshtė aq problematike, janė kėto interpretimet e shumta tejet tė ndryshme dhe polemizuese. Sidomos dallimi i qėndrimeve se ku kemi ardhur dhe si duhet vepruar matutje, nuk mvaren parasegjithash prej qėndrimit apo opcionit politik (apo ma sė miri prej pėrkatėsisė politike) tė atyre, qė pėr kėtė pyetje shkruajnė apo flasin. Mė sėpari bjen nė sy identiteti i interpretimeve, qė dallohen vetėm sipas parashenjave dhe gjykimeve vlerėsuese thuajse tejet iracionale dhe deri diku nė esencė kundėrshtonjėse dhe jo sipas pikėnisjeve themelore reflektonjėse. Edhe ma shumė, nuk do tė ishte i tepėrt ky konkludim qė problematika pėr tė cilėn shkruhet dhe flitet gjatė gjashtė viteve tė fundit nė Maqedoni mvarėsisht prej pozicionimit politik pozitė-opozitė, thuajse nė pėrgjithėsi e determinon apo dirigjon e djathta politike ultranacionaliste profashiste dhe kėtė bėrthama e saj e fuqishme e pėrbėrė prej tė ashtuquajturave forcave politike properendimore si nė bregun e lumit tė thatė sllavomaqedonas dhe atij shqiptar. Dhe jo vetėm se prodhon argumente por edhe me kėtė e pėrcakton interpretimin e veprimit tė vet si dhe sjelljen e kundėrshtarėve tė saj. E djathta sllavomaqedonase dhe ajo shqiptare mendojnė se kanė njėfarė hegjemonie politike dhe intelektuale, opinioni publik nė Maqedoni kacafytet me pyetjet jo tė rėndėsishme dhe tė rrejshme. Njėra prej pyetjeve tejet tipike ėshtė ajo qė e kam parashtruar shpeshherit nėpėr mediat e shumta nėpėr shtetet evropiane se ndoshta binomi politik Arbėr Xhaferi - Menduh Thaēi kreu dhe njėri prej nėnkryetarėve tė PDSH-sė, (tanimė me parafimin dhe nėnshkrimin e marėveshjes sė Ohrit tė tandemit Xhaferi-Ymeri) janė bėrė marioneta e kryetarit tė qeverisė maqedonase Georgievskit apo e presidentit maqedonas Trajkovskit apo qendrave tjera politike jashtė Maqedonisė tė themi tė rretheve bullgaromadhe pėr shkak tė "dosjeve politike in corpertina jo tė hapura tek rasti i Gostivarit". Si njė figurė e shenjtė paraqitet ish perfekti i Gostivarit mr.Rufi Osmani i cili e pėrcakton rezultatin pėrfundimtar tė duelit politik Xhaferi-Thaēi, Xhaferi-Ymeri nėse njėri bjen, bjen dhe tjetri, nėse bien tė dy, bien sėbashku. Pėrgjegjėsia e Arbėr Xhaferit dhe deputetėve tė PDSH si dhe PPD nė parlamentin maqedonas, nė qeveri (ndoshta edhe tek qeveria e zgjėruar apo koalicioni i madh) ėshtė tejet i madh para kombit shqiptar. Po tė njėjtėn pėrgjegjėsi e mbartin edhe PPD, PDK dhe sidomos UĒK-ja. Ajo qė ėshtė ma kryesore tani pėr tani, sepse Arbėr Xhaferi si njė individ publik, e keqpėrdori besimin dhe kredibilitetin e tij politik, e keqpėrdori votėn e lirė, demokratike dhe liridashėse tė shqiptarėve nė Maqedoni, dhe si njė "lider i traumatizuar dhe i hendikeposur kvazikarizmatik" shqiptarėt dhe gjeneratat e ardhėshme do ta mban nė mend si njė kusar dhe trumcak qė i tradhėtoi parimet e tija politike, i tradhėtoi interesat politike tė kombit shqiptar nė Maqedoni. Ky argumentim vjen dhe dėgjohet prej rradhėve tė disa qarqeve nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni dhe tek diaspora shqiptare. Personalisht kam njė qėndrim tjetėr qė deri dikund i kundėrvihet qėndrimit tė atyre qė nuk shohin dy gishta para syve tė vet. Thjeshtė thėnė populli shqiptar nė Maqedoni ka nevojė pėr njė unitet komplementar dhe konzistent pėr pyetjet kardinale, gjėrat tjera le tė mbeten pėr foshnjat e djepit dhe jo pėr politikanėt qė mundohen ta blejnė shkurtpamėsinė e tyre me injorancėn, dekadencėn dhe nihilizmin e tyre shpirtėror me largimin e intelektualėve prej rradhėve tė tyre.

Nuk duhet aluduar dhe krijuar "oazat e rezikut" dhe "kampet e pėrqėndrimit" pėr rezikimet e shumta pėr demokracinė dhe higjienėn shpirtėrore dhe sjelljen endacake tė shqiptarėve nė Maqedoni dhe sidomos tė deputetėve dhe krerėve qė i reprezentojnė idealet dhe interesat politike tė saja. Njėra palė e sheh se si i vetmi rrezik i potencuar dhe i mundshėm pėr interesin e kombit shqiptar janė forcat politike tė kontinuitetit politik ku paraqitet si njė hegjemon PPD e dr.Ymer Ymerit dhe tjetra PDSH e Arbėr Xhaferit. Poashtu tejet mė ka dėshpruar edhe sjellja e papėrgjegjėshme e lidershipit politik dhe ushtarak tė UĒK-sė nė krye me Ali Ahmetin qė dhanė pėlqimin dhe firmosėn pajtimin apo e pranuan marėveshjen e turpshme tė Ohrit. A ekziston ndonji ekspert politik shqiptar qė do ta sqaronte njė sjellje tė kėtillė pėr ēastet vendimtare pėr kombin shqiptar? Njėra palė dhe pala tjetėr e keqpėrdorin emrin e demokracisė pėr diskvalifikimet dhe demonizimet e kundėrshtarėve si dhe njėherit legjitimizimin e politikės sė tyre pėr efektivat dhe strategjitė e tyre se si duhet mbetur apo ardhur nė pushtet pėrgjithmonė, kėtu le tė duket dhe aq naive pėrfundimi im se si viktimė paraqitet nocioni i demokracisė, qė mbetet si njė trung i tharė i grabitur prej parazitėve tė shumtė qė po atij trungu qė dikuri i epnin jetėn. Droja e tepėrt dhe e bezdishme pėr demokracinė sllavomaqedonaso-shqiptare qė nuk don tė thotė asgjė, ose pėr vetė elitat politike mundet ta ketė kuptimin e gjithėēkahit, nuk kanė kurajo civile dhe menēuri politike qė ta pranojnė faktin se fund i fundit shqiptarėt nė Maqedoni jetojnė nė njė shtet kvazidemokratik pak a shumė fashisoid dhe totalitar dhe se Georgievski, Trajkovski, Xhaferi, Ymeri dhe tjerėt janė pjella e njė politike "demokratike" fashisoide. Po edhe vetė Xhaferi,Ymeri. Kėto janė po ato "demokratė" para tė cilėve na pat kujtuar vetė Hobbsi qė duhet tė mbrohemi dhe tė kemi kujdes mos tė na fėlliqin me smundjen e tyre tė trathtisė sė interesave vitale tė kombit shqiptar: jo rreziku pėr demokracinė, por demokracia si njėfarė kanosje reziku pėr ēėshtjen e pazgjedhur tė kombit shqiptar. Tė blerė, tė shitur, tė konzumuar pėr jetė tė jetėve! Matutje, jemi mėsuar tė dėgjojmė njėfarė vokabulari tė krimbur dhe anashkelonjės pėr "integrimin e kombit shqiptar nė Evropė". Njėra palė kėtė e sheh tek krijimi i njėfarė forumi politik i kombit shqiptar, ky sher dhe idiotizėm rrjedh prej strukturave politike neokomuniste tė PSSH dhe personalisht Fatos Nanos. Kjo parti sipas tij paraqet njėfarė "shkalle tė evropianizimit nė Shqipėri" dhe u bėjnė thirje pėr ti ndihmuar tyre nga ana e komisionit evropian dhe deputetėve evropian (edhepse prej rradhėve tė kėsaj partie dėgjohen zėrat e shumtė tė zymtė dhe evroskeptik). (Kjo epizodė e njė sjellje tė tillė patologjike shkakton njė dyshim tė madh, se ministri pėr punė tė jashtme i Shqipėrisė pėr luftrat e tija tė brendshme politike mundohet ti rekruton krerėt politik evropian kėtu duhet reaguar shumė shpejt dhe duhet menduar shumė thellė pėr njė veprim tė tillė). Analistėt e kutshėm evropian dhe botėror parashtrojnė pyetjen: ēka mbeti prej pluhurit tė artė dhe magjepės tė "faktorit tė unifikuar politik shqiptar" nė Maqedoni? Kush kujt i pinė helm uji prej dore tek shpirtėrat e degjeneruar tė bashtakėve shqiptar qė veten e quajnė politikanė dhe intelektual ku akoma nuk kanė arritur ta kuptojnė formulėn magjike evropiane: " Shqiptarėt nuk janė akoma pėr ti afirmuar dhe praktikuar vlerat siq janė:liria, barazia dhe shtetformėsia, pa hile dhe telashe duhet nėnvizuar se akoma ju mungon vetėdija e formuar kombėtare. 

Qeverisė sė tanishme maqedonase i ngjesin etikitimet e shumta se ajo nuk i pėrmbushi premtimet e dhėna ndaj shqiptarėve, me sjelljen e saj endacake dhe me politikėn diskriminuese ka krijuar njė dukuri politike qė shkenca politika e quan si diktaturė e ekzekutivės. Kėtė dukuri e kam emėruar si demokraturė - politika e kėrbaēit qė djeg dhe pėrvlon nė emėr tė shtetit tė sė drejtės dhe vlerave demokratike. Mosrealizimi i premtimeve tė dhėna ndaj shqiptarėve e ka kuptimin e "integrimit nė Evropė" si njė kompenzim autoritar pėr strategjinė e zhvillimit nacional si dhe dėftesėn e jofuqisė politike dhe perspektivės pėr shqiptarėt nė Maqedoni. Dhe kėtu vjen nė shprehje mostrazimi dhe mosaktiviteti i duhur i komunitetit ndėrkombėtar pėr tė ndėrmjetėsuar tek konflikti ndėretnik nė Maqedoni. Radikalizmi politik i shqiptarėve mundohet tė degjenerohet dhe paraqitet si njė proces politik qė me vete mbart qelizat e nihilizmit politik pėr asgjėsimin e shtetit demokratik. E vėrteta ėshtė po e kundėrta. Nuk duhet dyshuar asesi fare. Shqiptarėt e Maqedonisė edhe kėsaj here u flijuan pėr avansimin e pėrforcimit tė identitetit politik maqedonas, tė njė shteti, njė kombi, njė kulture inekzsitente. Kush janė budallenjėt, trathtarėt, endacakėt, sheretlinjėt, "kolltukfagėt- pezdelinjėt" shqiptarėt apo inhebelerėt? Kush vallė nė Maqedoni ia gris fustanin nuses ku akoma ende dhėndrin se kemi varosur? Njė shpirt i pavarur evropian mė thėret nė mes tė natės dhe mė thotė: "Shqiptarėt trima pėr tė luftuar nė fushėn e luftės, pranė tryezės sė bisedimeve bataku i batakut tė kėnetės sė tharrė iliriane".

Nėse kėto janė pyetje jo tė rėndėsishme dhe pyetje tė rrejshme (ose ėshtė e diskutueshme mėnyra se si kėto parashtrohen), ēfarė ėshtė atėherit njė pyetje themelore politike? Kjo paraqet pyetjen e pushtetit publik, pyetjen e rregjimit apo kaosit politik, pyetjen e ekzistimit tė shtetit (d.m.th. ligjshmėrisė dhe tė drejtave me rruajtjen e karakterit unitar tė shtetit me sajimin e minireformave pėr tua mbyllur gojėn shqiptarėve nė Maqedoni, ndodhi ajo qė gojėn shqiptarėve ua mbyllin vetė shqiptarėt. O imzot sa mė dogji nė shpirt kjo lemeritje, kjo dhimbje qė erdhi prej tufanėve shqiptar). Pyetjen tė cilėn duhet parashtruar, ėshtė, se pikėsėpari me qeverinė e Georgievskit dhe pėrkrahjen e presidentit maqedonas Boris Trajkovskit kemi fituar ne shqiptarėt si dhuratė tė merituar blamazhin - Leviatanin e rri apo Behemontin sllavomaqedonas qė edhe matutje ta keqpėrdor vullnetin politik tė shqiptarėve nė Maqedoni. Ata qė kėsaj nuk do ti besonin, do ti pėrkujtoja me atė qė pati ndodhur gjatė dekadave tė fundit me popullin shqiptar nė Maqedoni. Dhe kur mundohem ta gjej pėrgjigjen pėr kėtė, patjetėr vij nė pėrfundim, se pala apo asketizmi primitiv sllavomaqedonas e keqpėrdori apo e dhunoi kredibilitetin politik tė votuesve shqiptar, qeveria dhe presidenti maqedonas prej njė perspektive kohore siq shihet pra punuan dhe ende punojnė kundėr interesave politike tė shqiptarėve nė Maqedoni. Parashtrohet edhe pyetja tjetėr se kush ėshtė naiv ne apo ato? Ne shqiptarėt jemi naivė dhe komb i paafirmuar politikisht. Sėbashku e rrėmihėm varrin dhe vetė rramė brenda. Identitetin e kombit shqiptar e coptuan vetė politikanėt shqiptar nė targot e shpėrndara qė dikushi tjetėr prej kėsaj krijon "financimin deficitar pėr ti eleminuar luftėtarėt e lirisė".

Qeveria maqedonase mundohet ujqėrit e urėt shqiptar ti blen me ndrimet dhe kėmbimet e shumta kadrovike, me riorganizimin e ministrive apo zvogėlimin e ministrive shterore si dhe kontrolin e tyre prej saj. Nuk duhet harxhuar asnjė fjalė dhe lirisht duhet theksuar se ndrimet kadrovike si dhe kompenzimet e shumta janė tejet radikale. As nuk dua tė them se kėto spastrime kishin qenė tė organizuara aq mirė dhe nė disfavor tė shqiptarėve. Dėshiroj qė opinionin publik shqiptar nė Maqedoni ta informoj se qeveria e rre duke kryer detyra dhe ndryshime revolucionare brenda ministrive tė shumta ajo nuk ia mundėson palės shqiptare qė tė jetė fuqi politike vendimtare. Kėtu nuk duhet dyshuar asesi, duhet ditur fort mirė se mbretėron kontinuiteti i politikės sė mėparshme shoviniste sllavomaqedonase. Kėtu nuk mendoj me kontinuitetin e pushtetit partiak (kėtu pėr tė mundet tė themi gjithėēka), por me kontinuitetin e praksės sė qeverive tė mėparshme maqedonase. Georgievski pati plot tė drejtė kur theksoi se liberalėt dhe demokratėt e ngjyrave tė ndryshme si dhe socialdemokratėt maqedonas po veprojnė ashtu siq vepron tani qeveria e tij. Kėtė nuk mundet disi shqiptarėt ta pranojnė dhe arsyetojnė. Kjo ėshtė njė gabim tejet i madh qė po e bėjnė subjektet politike nė Maqedoni. Identifikohen me metodat dhe strategjitė e veprimit tė shovinizmit sllavomaqedonas. Nėse bėn diēka, pėr pasojat e sė cilės sjellje apo veprim je i vetėdijshėm, aktivitetin e sjell para pyetjes sė dyfishtė. Parafimi i marėveshjes sė Ohėrit kėtė sjellje e vėrtetoi plotėsisht.

Qeveria e Georgievskit sa i pėrket kėtij problemi pati lėvizur nė suazat e farkuara dhe tė sendėrtuara prej mėparė, prej qeverive tė mėparshme maqedonase. Kėtė mėnyrė tė qeverisjes politologu i shquar britanik Davis Merriti e pati pėrgzuar si diktaturė tė ekzekutivės. Subjektet politike shqiptare si dhe UĒK-ja nė Maqedoni duhet tė korigjojnė politikėn dhe strategjinė e tyre ndaj qeverisė dhe institucineve tjera maqedonase. PDSH, PPD kanė vetėm njė qėllim qė sa ma shumė tė fitojnė pėr harabelėt e vet me kuadrimin perfid dhe sukcesiv, nė lidhje me kėtė vetė lidershipi i kėtyre partive imponohet si njė kulshedėr brenda kthetrave tė qeverisė sė riorganizuar apo tė themi metaforkisht Leviatanit tė ri. Mirėpo kjo qeveri nuk u ndal aty ku duhej tė ndalej dhe shumė shpejt e tregoi natyrėn e saj behemontiane. Por edhe kėtu duhet tė jemi tė drejtė dhe objektiv edhe qeveritė e mėparshme kishin qenė qoshe e Behemontit. Siē thekson politologu gjerman Hamblin Federicu se Diktatura e ekzekutivės nuk kufizohet vetėm nė laminė e kuadrave si dhe tek ngritja e segmenteve destruktive tė qendrave politike, ngushtė lidhur me klientilizmin, nėpėrmjet tė cilave qeveria krijon ndikim tek sferat e shoqėrisė civile tė cilat duhet tė jenė pjesa pėrbėrse e njė sistemi demokratik autonom. Diktatura e pushtetit ekzekutiv e prek strukturėn si dhe veprimin e vetė shtetit. Nė sistemin politik qė finguron nė Maqedoni diktatura e ekzekutivės e deformon shtetin maqedonas, dhe inicon proceset e shpėrbėrjes sė saj. Qeveria nuk ėshtė si shteti dhe aq ma pak pėrfaqėsuesja e shtetit (qė jemi duke dėgjuar gjatė ngjarjeve tė fundit nė Maqedoni me reorganizimin e qeverisė sė re tė zgjėruar - koalicionit tė madh si dhe me tregėtinė e politikės sė shprazėt shtazarake tė kuadrove nėpėr ministritė e shumta, dhe tani parafimit dhe firmosjes ndoshta nė parlamentin sllavomaqedonas tė "marėveshjes kapitulluese tė liqenit tė Ohrit prej palės shqiptare"), paraqet njė servis ekzekutiv i pushtetit ligjdhėnės. Ndoshta dikushit i cili i ka para syve njerėzit dhe jo institucionet, nuk i shkon pėr qejfi apo tė themi kjo nuk i konvenon asesi, nė parlamentin e tillė siq ekziston nė Maqedoni, do ta shihte pushtetin suprem. Nėse kjo nuk do tė ishte segmenti i pushtetit ligjdhėnės kjo nuk do tė ekzistonte fare do tė fillonte tė shpėrbėhej sistemi politik maqedonas. 

Qeveria e Georgievskit jo vetėm se pati krijuar dhe ekspozuar kushtet e volitshme pėr krijimin e diktaturės sė ekzekutivės ajo pati punuar edhe nė dy projektet tjera qė potencialisht e sjellin nė pyetje pushtetin sovran maqedonas. E para ėshtė aq e famėzuar dhe e reinkarnuar bashkangjitja nė Evropė, integrimi i shtetit maqedonas me shqiptarėt e diksriminuar nė Evropėn demokratike, kėtu nuk bėhet fjalė vetėm pėr kalljen e sovranitetit por edhe pėr njė absurditet tjetėr politik, se shqiptarėt duhet tė integrohen me vetė shqiptarėt dhe jo me qarqet shoviniste dhe antishqiptare. Njėri prej analistėve politik zviceran Emil Sallisi nė gazetėn zvicerane NZZ pati theksuar se qeveria maqedonase nuk i respekton parimet e demokracisė ndaj shqiptarėve nė Maqedoni. Mosrespektimi i kėtyre parimeve themelore demokratike do tė krijon rrethanat e shpėrthimit tė njė konflikti tė rri nė mes shqiptarėve dhe maqedonasėve (edhepse konflikti i deritanishėm po zgjatė afėr gjashtė muaj dhe nuk po i shihet fundi). A mundet tė ndodh pacifikimi i Maqednisė nė rrethanat dhe kushtet e tanishme nė Maqedoni parashtron pyetjen Emil Sallisi. Dhe pėrgjigjet tejet implicite dhe me njė ton pesimist: "UĒK-JA NĖ Maqedoni e zgjoi prej gjumit popullin shqiptar, e ndėrgjegjėsoi, por se si do tė sillet ky popull ndaj tyre nuk mundet parashikuar aq lehtė". 

Qėndrimi i tillė na sjell deri tek konkludimi tjetėr apo ngjarja tjetėr e kėsaj lemerie shpirtėrore behemontiane pėr vetė maqedonasit se krerėt shqiptarė PDSH,PPD paraqiten si partner tė shtetit maqedonas dhe midis tjerash si tradhėtar tė interesave politike tė kombit shqiptar. Nėse Arbėr Xhaferi-Ymer Ymeri edhe ma tutje do tė mbeten partner tė shtetit sllavomaqedonas nuk do tė mundet tė flasim pėr ekzistimin e interesit nacional shqiptar nė Maqedoni. Ėshtė koha qė dyshi Arbėr Xhaferi -Ymer Ymeri si dhe profiterėt dhe gjakpirėsit tjerė tė popullit shqiptar nė Maqedoni tė largohen aq sa ma parė prej sqenės politike. Pjesėmarja e PDSH, PPD nė institucionet maqedonase e ka domethėnien e njė krimi tė konsiderueshėm ndaj vetė shqiptarėve, e sjell nė pyetje burimin e pashterur tė sovranitetit nacional tė kombit shqiptar nė Maqedoni. Xhaferi dhe Ymeri nuk janė nė gjendje ta kuptojnė se pėrmbajtja e dokumentit qė ata parafuan dhe nėnshkruan mbart nė sqetullat e saja dozėn e rre tė skllavėrimit tė shqiptarėve nė Maqedoni, pa mos inicuar pyetjen pse ashtu vepruan, pse ashtu veproi edhe lidershipi politik i UĒK-sė dhe prej saj lindi njė organizatė tjetėr nė krye me dylberin e Shipkovicės.

Kėtu duhet pėrmendur mundėsitė, mėnyrat e veprimit si dhe pėrdorimin e mjeteve demokratike pėr mirėnjohjen e opinionit evropian se pala maqedonase duhet ti legalizon dhe legjitimizon pe pėr peri kėrkesat reale tė shqiptarėve nė Maqedoni tė parashtruara prej UĒK-sė. Ekzistojnė kushtet reale pėr shpėrthimin e luftės qytetare nė Maqedoni. Pėr vetė shqiptarėt dhe subjektet politike qė meren me gjėrat reale lufta qytetare vazhdon por me njė pretekst tjetėr. Kemi indikatorė qė flasin qartė se gjatė dhjet viteve tė fundit shqiptarėt nė Maqedoni kemi jetuar nė rrethanat e luftės, konkludimin se shqiptarėt jemi duke e zhvilluar luftėn qytetare pėr realizimin dhe afirmimin e kombit shqiptar qė reflektohet prej shkollimit e deri tek segmentet tjera tė nevojshme pėr jetėn dhe ekzistencėn politike, kėtė luftė qytetare e kuptoj si njė paraljamėrim i njė lufte tjetėr hobssiane: shqiptarėt kundėr shqiptarėve. Ndoshta fjalėt e mia dikujt do ti dukeshin tejet metaforike; por historia e re politike e popujve evropian flet qartė se prej metaforave tė tilla patėn filluar luftrat qytetare. Armėt tek kjo kuri nuk e kanė pasur fjalėn e parė dhe kryesore. Ēfarė mundemi tė presim ne shqiptarėt prej gojave tė qelbosura dhe tė mbyllura tė qarqeve shoviniste sllavomaqedonase bullgarmadhe dhe tjerėve nė Ballkan qė janė duke na e shkelur identitetin e kombit shqiptar? Luftra qytetare vlen si njė parimus parimi i rrethanave tė ērregullta. 

Qėndrimi i qeverisė maqedonase i sajuar sipas recetave tė partnerėve qeveritar ishte konform apo tė themi kompatibil me politikėn dhe strategjinė e Arbėr Xhaferit-Ymer Ymerit dhe kurri UĒK-sė dhe aq ma pak me atė tė strategjisė gjithėkombėtare qė akoma shtavitet tek pelenat e djepit naimian-nolian-enverist: se me forcat e dikurshme ish komuniste apo forcat e tanishme me orientim socialdemokratik posaēarisht me lidershipin e UT, UĒK-sė dhe ma pak me PPD duhet shpalltaruar njėherit e pėrgjithmonė me ndihmėn e partnerėve qeveritar si dhe me nofkullat e demokracisė kundėrshtarėt politik tė vetė elitės qeveritare shqiptare dhe asaj brenda taborit sllavomaqedonas. Elementi kryesor i kėsaj politike tė atavosur flet qartė se ēfarė detyre tė rėndėsishme ėshtė duke kryer "demokrati i bindshėm" Arbėr Xhaferi dhe kolegu i tij Ymer Ymeri - poshtėrsimin e vlerave kombėtare shqiptare vis-a-vis me ndryshimin e politikės sė shtėrngimit tė dhėmbėve me politikėn e fjalėve. Liderėt karizmatik veprojnė kundėr popullit tė vet, veprojnė kundėr rinisė shqiptare. Absurditet dhe disproporcionalitet i hatashėm! Votimi i ligjit pėr arsimim sipėror e bėri hapin praktik dhe konkret tek konsolidimi i rrethanave tė ēregullta, rrethanave, ku ligjet nuk vlejnė asesi. Necessitas non habet legem. Behemonti maqedonas e ngriti kokėn lartė. 

Por disa vėzhgues janė skeptikė se marrėveshja nuk do tė jetė e mjaftueshme pėr t'i dhėnė fund luftimeve.Perspektiva e marrėveshjes sė paqes nuk ėshtė e qartė: qė ajo tė funksionojė, duhet tė pasojnė menjėherė disa hapa kritike.E para ėshtė ēėshtja e kushteve me tė cilat do t'u jepet amnisti guerilasve shqiptarė, dhe pastaj tė vijė ajo mė rėndėsishmja, ēarmatimi i tyre.Nėse shenjat e para do tė jenė pozitive, gjė qė ėshtė e dyshimtė, atėhere forcat e NATO-s tė drejtuara nga britanikėt do tė mbėrrijnė pėr tė mbledhur armėt.Shpresohet qė operacioni kryesor i mbledhjes sė armėve do tė zgjasė vetėm 30 ditė.Por nė kohėn kur shtėpitė e shqiptarėve janė tė dėmtuara nga bombardimet, dhe maqedonasit janė tė bindur, edhe pse pa fakte, se NATO po ndihmon guerilasit, perspektiva e paqes duket e zymtė. Marrėveshja pritet tė nėnshkruhet nga udhėheqėsit e katėr forcave mė tė mėdha politike nė vend, kryeministri Ljubēo Georgievski i VMRO-DPMNE, Branko Cervenkovski i Lidhjes Socialdemokrate, Arbėr Xhaferri i Partisė Demokratike Shqiptare dhe Imer Imeri i Partisė pėr Prosperitet Demokratik, nė prani edhe tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė NATO-s, Xhorxh Robertson, shefit tė Bashkimit Evropian pėr politikat e jashtme dhe sigurinė, Havier Solana, dhe kreut tė radhės tė OSBE-sė, ministri i jashtėm rumun, Mirēea Xhaona. Mos thuani se nuk patėm shpresė por thuani se qemė skeptik. Andej Si vis pacem para pacem tė kuptohemi intelegjencė e korumpuar shqiptare!

Tani mbi kokrat tona rrinė pezull nė ajėr fytyrat e zymta dhe shpirtėrat e shitur tė deputetėve shqiptar tė PDSH,PPD nė krye me Arbėr Xhaferin-Ymer Ymerin. Kėto ditė mė ka kapluar friga dhe trishtimi ndoshta kjo nuk do tė ndodhte me luftėtarėt e lirisė, them ndoshta. Shprehi njė pesimizėm tė rezervuar se kur dikushi nėn presionin e dikujt tjetėr i tradhton idealet e veta, jeta nė vazhdim mua si analist politik i afirmuar dhe i shkolluar jashtė bėrllogut dhe palės uzinare tė Maqedonisė mė duket e tepėrt sikurse do tė thoja, ani se qentė lehin dhe karavana vazhdon rrugėn pėrpara. Behemonitin maqedonas kėsaj here nuk e mundėm, por e detyruam qė tė ik dhe tė vendoset nė qoshen e arkivosur ku ka zėrė vend e vėrteta shqiptare. Presim se kuri dhe me ēfarė fuqie do tė na bjer pas kokės. Behemonti pėr ne shqiptarėt nuk ėshtė vetėm Arbėr Xhaferi,Ymer Ymeri dhe jo vetėm qeveria e Georgievskit. Tejet i rėndėsishėm ėshtė kėtu edhe vetė naiviteti fundamental apo jopjekuria, mosafirmimi politik i kombit shqiptar nė pėrgjithėsi. Kombi shqiptar duhet tė jetė i vetėdijshėm se pas njė epizodi tė tillė demokratik gjatė zgjedhjeve tė herėpashershme nuk diti ti shpėrblen ata njerėz qė do tė kishin qenė pasqyra e thyer e konstituimit tė pushtetit tė riA ėshtė kjo ndoshta njė spekulim i ri konstruktiv? Ndoshta. Le ta shohim pra se ku na ka shpjerur barka e Arbėr Xhaferit-Ymer Ymerit? Mos e lejojmė veten qė dikuri kėta pėrbindsha tė pėrbetuar luftėtarėve tė lirisė t'ju thonin Ku na shpori barka e UCK-sė? Do tė kemi mundėsi qė ta pėrjetojmė rastin se ē'farė mundet tė ndodh me kėrkesat aq tė pėrmendura, tė "kėnduara", vajtuara, pėrkundura tė elitės politike shqiptare dhe vetė luftėtarėve tė lirisė nė tė ardhmen. Pėrvojat e deritanishme flasin se "faktori i unifikuar politik shqiptar" do tė mbetet i pėrēarė nė mejdanin e politikės tė atyreve qė kanė rokur pushkėn dhe asesi nuk janė duke e marur nė pritje tymarin e pushtetit politik. Shumė intelektualė tė mirfilltė nė diasporėn shqiptare kėto ditė pyesin vazhdimisht se kur Arbėr Xhaferi dhe Ymer Ymeri do tė shpallet tė shenjtė pėr punėn e bėrrė. Gėzohu o popull shqiptar pėr dhuratat qė i ke pranuar prej bijėve dhe bijave ma tė mira tė tuat?!